Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėja R. Š. (toliau – ir pareiškėja) skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybės įmonės registrų centro Vilniaus filialo (toliau – ir atsakovas) 2013 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. VILIN (12.4.13)-1609; 2) panaikinti atsakovo 2013 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. VILIN (12.4.13)-18603 dalį atsisakyti pateikti 2012 m. gegužės 11 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą Nr. 1 kopiją; 3) panaikinti Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – Ginčų komisija) 2013 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 204; 4) įpareigoti Nekilnojamojo turto registratorių pakeisti ūkinio pastato, kurio unikalus numeris yra (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ginčo pastatas) registro duomenis apie nuosavybės turėtojus, Nekilnojamojo turto registre (toliau – Registras) padarant įrašą apie nurodyto ūkinio pastato nuosavybės teises į ½ dalį bendrasavininkiams I. Š. ir R. Š..

Nurodė, kad atsakovas 2013 m. birželio 12 d. priėmė sprendimą Nr. VILIN (12.5.13)-16092 atsisakyti pakeisti Ginčo pastato Registro duomenis apie nuosavybės turėtojus Registre. Taip pat atsakovas 2013 m. liepos 11 d. priėmė sprendimą Nr. VILIN (12.4.13)-18603 atsisakyti pateikti kopiją 2012 m. gegužės 11 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą Nr. 1, kurios pagrindu Registre buvo tvarkyti duomenys apie Ginčo pastatą. Ginčų komisija 2013 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 204 priėmė tinkamai neišnagrinėjusi skundo, neatsižvelgusi ir neišnagrinėjusi pareiškėjos argumentų, nurodytų faktinių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų. Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – NTRĮ) 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. Nr. 1129 nutarimu patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 27.1–27.4 punktus, nagrinėjant prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, patikrinama, ar registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas, registruoti pateiktuose dokumentuose yra visi duomenys, numatyti NTRĮ 23 straipsnyje; nėra aplinkybių, numatytų NTRĮ 29 straipsnyje; prašyme nurodyti visi asmenys, susiję su registracija, jų identifikavimo duomenys, taip pat dalykas, kurį prašoma įregistruoti ar išregistruoti. NTRĮ 29 straipsnio 8 punkte numatyta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikto dokumento duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su į nekilnojamojo turto kadastrą įrašytais duomenimis apie tą nekilnojamąjį daiktą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įregistravęs nuosavybės teisę į Ginčo pastatą I. Š., pažeidė nurodytus teisės aktų reikalavimus. Ginčo pastatas, kaip priklausinys, užfiksuotas 2004 m. gegužės 4 d. nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja dalinės nuosavybės teisę į pagrindinį daiktą, kurio priklausiniu tuo metu buvo užfiksuotas Ginčo pastatas, įgijo 2004 m. gruodžio 7 d. I. Š. nuosavybė į Ginčo pastatą įregistruota neteisėtai, kadangi Registre jau buvo įregistruotas tas pats nekilnojamasis daiktas, į kurį buvo atlikta pakartotinė registracija ir teisės į nekilnojamąjį daiktą perduota tik vieno iš bendraturčių nuosavybėn, tuo buvo pažeistos pareiškėjos, kaip bendraturtės, teisės į dalį jai priklausančio turto. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė į ½ žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir ½ pastato (duomenys neskelbtini) (kartu ir į Ginčo pastatą) jai buvo įregistruota 2004 m. gruodžio 7 d. dovanojimo sutarties pagrindu, kurioje dovanotojai yra I. Š. ir V. Š. Ginčo pastatas tuo metu buvo dovanojamo turto priklausinys, todėl jo dovanojimo sutartimi buvo perduota nuosavybės teisė į jį. I. Š. dalinės nuosavybės teisė į šį turtą įregistruota 2005 m. kovo 15 d. turto padalijimo sutarties pagrindu. Ginčo pastato pirminė patikra ir pagalbinio pastato registracija buvo atlikta dar 2004 m. gegužės 4 d. Registro centriniame duomenų banke jo statybos pradžia nurodyta 1985 m., o pabaiga – 2004 m. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuosavybės teisė į Ginčo pastatą negalėjo būti registruojama vadovaujantis 2012 m. gegužės 11 d. deklaracija apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą Nr. 1. Prieš įregistruodamas I. Š. nuosavybės teisę į Ginčo pastatą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojas privalėjo sprendimo priėmimą atidėti, suteikdamas galimybę pareiškėjai, kaip bendraturtei, pateikti savo poziciją šiuo klausimu – to neatlikimas ypač reikšmingas, kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.77 straipsnio 2 dalį bendrosios dalinės nuosavybės objektu esančio daikto ar jo vertės padidinimui yra privalomas visų bendraturčių sutikimas, o jo nesant daiktą ar jo vertę padidinęs bendraturtis įgyja nuosavybės teisę tik į tą padidintą dalį, jeigu ją galima atskirti nesužalojant bendro daikto, jeigu to padaryti negalima, tai visų bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims. Pareiškėja tokio sutikimo nedavė, todėl turtas privalėjo būti registruotas abiejų bendraturčių lygiomis dalimis.