Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas) ir Danguolės Šiugždinytės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. G. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą Nr. 93-569 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. G.“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. G. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 7 metams. Nuteistasis bausmę atlieka nuo 2011 m. liepos 4 d., bausmės pabaiga – 2018 m. liepos 4 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai – 1 metai 10 mėnesių 16 dienų.Komisija 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 93-569 nutarė taikyti nuteistajam V. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą motyvuodamas tuo, kad nors nuteistasis V. G. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.Nuteistasis V. G. skundžia šią Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą.Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas neišsamiai ir neobjektyviai įvertino socialinio tyrimo išvadą, išskirtinai pabrėžė tik neigiamas aplinkybes, kad elgesį koreguoja tik nuo 2016 m., kad tik vieną kartą yra skatintas, kas, neva, rodo nepakankamą motyvaciją pakeisti dabartinę situaciją. Mano, kad tokie teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, neargumentuoti, o teismo motyvas dėl kriminogeninių veiksnių (ankstesnio teistumo) svarstant lygtinio paleidimo klausimą yra visiškai nepagrįstas. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į teigiamas išvadoje nustatytas aplinkybes, jų nevertino, o būtent – neatsižvelgė į išvados argumentus, jog jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kad jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, o pažanga leidžia manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat neatsižvelgė į nustatytus jo nusikalstamą riziką mažinančius veiksnius, į tai, kad nuo paskutinio Komisijos vertinimo nebuvo pažeidęs nustatytos tvarkos, neturi galiojančių nuobaudų. Pažymi ir tai, kad teismas nesilaikė teismų praktikos.Skunde nuteistasis taip pat teigia, kad paskatinimų skaičius neatskleidžia jo noro grįžti į visuomenė ir gyventi joje dorai, laikantis įstatymų ir visuotinai priimtų socialinio elgesio normų. Tvirtina, kad atliko didžiąją dalį paskirtos bausmės, per ilgą laiką apmąstė ir suprato savo veiksmų neigiamus padarinius, dėl ko nuoširdžiai gailisi. Laisvėje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, būtų priimtas į vadybininko pareigas, ko pasėkoje, gaudamas pajamas, galėtų atlyginti priteistą ieškinį bei pasirūpinti savo dviem mažamečiais vaikais ir žmona, kuriems reikalinga jo parama. Apelianto teigimu, apylinkės teismas netinkamai įvertino jo pakartotinio nusikalstamumo rizikos faktorių, kadangi tyrimo rezultatuose, pagal atliktą „OASys“ metodiką, nurodyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 27 balai. Pagal šiuos balus teismas turėjo vertinti jo asmenybę, kuri, kaip nustatyta pagal atliktus tyrimus, neketina ateityje nusikalsti. Skundo autoriaus teigimu, jis yra įsitikinęs, jog atliekant tyrimus buvo tiksliai laikytasi rekomendacijų joms atlikti, todėl mano, kad gali toliau taisytis būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, yra visos sąlygos lygtinio paleidimo taikymui, juo labiau, kad jam būtų taikomos ir baudžiamojo poveikio priemonės. Atsiliepimo į nuteistojo skundą negauta.Nuteistojo V. G. skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įs­tai­gos ver­tin­tina nu­teis­tojo nu­si­kals­tamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lin­g­vis­ti­nio aiš­ki­ni­mo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pa­žan­ga maži­nant nu­si­kalstamo el­gesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo el­ge­sio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis lai­ky­sis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis).Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus teismui pateiktą medžiagą, konstatuotina, kad priešingai nei nustatyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. V. G. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktas), vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.Spręsdama klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo materialaus pagrindo, Komisija nutarime pagrįstai įvertino tai, jog V. G. bausmės atlikimo metu įvykdė ir šiuo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taip pat atsižvelgė, jog Socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyta, kad atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 27 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įvertinus ankstesnius nuteistojo pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimus (2015 m. spalio 29 d. buvo nustatyta vidutinė rizika – 46 balai, 2016 m. vasario 16 d. nustatyta žema rizika – 31 balas), pastebima akivaizdi nuteistojo pažanga šią riziką mažinant. Tinkamai įvertintos ir kitos nuteistojo pavojingumą charakterizuojančios aplinkybės – V. G. per visą savo bausmės atlikimo laiką nors 4 kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, tačiau tik vieną kartą už tai gavo nuobaudą, kuri buvo panaikinta prieš terminą už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, kas leidžia nuteistojo elgesį vertinti kaip koreguojantį pažangos aspektu. Be to, V. G. dalyvavo integracijos į visuomenę programose, išklausė „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų teisinio ir socialinio švietimo programą“, savalaikiai supažindintas su galiojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais, poįstatyminiais aktais, reglamentuojančiais teises ir pareigas, atsakomybę ir socialinę paramą asmenims, paleidžiamiems iš laisvės atėmimo vietų, išklausė ir pagilino lietuvių kalbos žinias pagal neformalaus ugdymo modulio „Lietuvių kalbos pagrindai“ programą. Sėkmingam nuteistojo resocializacijos procesui svarbu ir tai, kad V. G. laisvėje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, palaikomas artimųjų, santykiai su jais šilti, pataisos namuose buvo ir yra lankomas tėvų, sesers, žmonos bei draugų, šeima jam padėjo dengti ir civilinį ieškinį. Pataisos namuose nuteistasis kelis kartus buvo pareiškęs norą dirbti, tačiau priimtas nebuvo. Kad V. G. turi teigiamą nuostatą į darbą įrodo jo pateikta pažyma, kad išėjęs į laisvę jis bus priimtas vienoje bendrovėje vadybininku. Ir nors nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, tačiau jis rūpinasi dėl priteisto ieškinio, jį pripažįsta ir teigia, kad tik pradėjęs dirbti stengsis jį dengti. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo išvada, jog V. G. padarė nepakankamą pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra nemotyvuota bei nepagrįsta Komisijos nutarime ir nuteistojo asmens byloje esančių faktinių duomenų įvertinimu. Kaip minėta, Komisija nutarime taikyti nuteistajam V. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, atsižvelgė į žemą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant – dalyvavimą elgesio pataisos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, sporto renginiuose bei individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą. Taigi apygardos teismas sutinka ne su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis, o su Komisijos narių vienbalsiai priimtu sprendimu taikyti nuteistajam V. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo žema nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant sudaro pagrindą manyti, jog jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam V. G. lygtinį paleidimą išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, Bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas iš esmės teisėtu ir pagrįstu.Įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartis naikinama ir dėl nuteistojo skundo priimamas naujas sprendimas.Tačiau priimdamas naują sprendimą teismas sutinka ne su visomis šiame nutarime siūlomomis pareigomis ir baudžiamojo poveikio priemonėmis. Pripažintina, kad įpareigojimas neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo nagrinėjamu atveju yra perteklinis, kadangi ši bendrojo pobūdžio pareiga yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 4 punkte. Atsižvelgiant į tai, ši bendrojo pobūdžio pareiga, kurią nuteistasis ir taip privalo vykdyti įstatymo pagrindu, naikintina. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam skirtina ir papildoma baudžiamojo poveikio priemonė – per 1 metus atlikti 100 (šimtą) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.