- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-08-12
- Bylos Nr.
- e2-969-1023/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00707-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaida Baumilė
- Ieškovas
- UAB „Nordecum“
- Atsakovas
- G. Ž.
- Kategorijos
- 2.5.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.5.2.1Netesybos
- 2.5.29.2Kreditavimas
- 3.1.7.5Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.8Teismo sprendimo atidėjimas ir išdėstymas, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Nordecum“ ieškinį atsakovui G. Ž. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Nordecum“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo G. Ž. 115,85 Eur skolos, 2,32 Eur sutarties mokesčio, 30,11 Eur palūkanų, 64,28 Eur delspinigių, viso 212,56 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinys grindžiamas tuo, kad 2013 m. kovo 20 d. sutartimi ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovui vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo jį laiku grąžinti, sumokėti 90,54 proc. metines palūkanas ir netesybas, jei atsiranda prievolė jas mokėti. 2013 m. kovo 20 d. ieškovas suteikė atsakovui 115,85 Eur kreditą 180 dienų terminui, kurį atsakovas turėjo grąžinti iki 2013 m. rugsėjo 16 d. kartu su palūkanomis, viso 145,96 Eur. Tačiau nustatytu terminu atsakovas kredito negrąžino.
Atsiliepimas
Atsakovas 2016 m. liepos 8 d. pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo nurodo, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, neginčija vartojimo kredito sumos 115,85 Eur ir sutarties sudarymo mokesčio 2,32 Eur, tačiau nesutinka su palūkanų 30,11 Eur ir delspinigių 64,28 Eur priteisimu. Be to minėtame atsiliepime atsakovas prašo išdėstyti skolos mokėjimą dviejų metų terminui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
CPK 441 str. nustato, kad bylą dėl piniginių sumų, neviršijančių vieno tūkstančio penkių šimtų eurų, priteisimo teismas turi teisę nagrinėti rašytinio proceso tvarka, jei nėra bent vienos šalies prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o teismo priimtame sprendime turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai. Ieškovės ieškinio suma yra 212,56 Eur, teismas negavo bent vienos iš šalių prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, todėl byla nagrinėtina vadovaujantis CPK 441 str. nuostatomis rašytinio proceso tvarka.
Nustatyta, kad 2013 m. kovo 20 d. sutartimi ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovui vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo jį laiku grąžinti, sumokėti 90,54 proc. metines palūkanas. 2013 m. kovo 20 d. ieškovas suteikė atsakovui 115,85 Eur kreditą, kurį atsakovas turėjo grąžinti iki 2013 m. rugsėjo 16 d. kartu su palūkanomis, viso 145,96 Eur. Tačiau nustatytu terminu atsakovas kredito negrąžino. Ieškovės pateikta medžiaga – Vartojimo kredito sutarties bendrosios sąlygos, Vartojimo kredito sutarties specialiosios sąlygos, Standartinė informacija apie vartojimo kreditą, kliento/kredito duomenys, Žyminio mokesčio sumokėjimo lentelė, – patvirtina ieškinio dalyką ir pagrindą.
Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, darytina išvada, kad tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.873 str. 1 d., 6.886 str. 1 d.). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (CK 6.38 str. 1, 3 d.). CK 6.59 str. nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 str. 1 d. įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Įvertinus pateiktus įrodymus bei tai, kad atsakovas atsiliepime pripažino ieškinio dalį dėl 115,85 Eur skolos ir 2,32 Eur sutarties sudarymo mokesčio, konstatuotina, kad atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir liko skolingas ieškovei 115,85 Eur skolos ir 2,32 Eur sutarties mokesčio, todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 182 str. 5 p., 178 str., 185 str.).
Vartojimo kredito įstatymo (nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. galiojusi statymo redakcija) 21 straipsnyje nustatyti tam tikri reikalavimai dėl bendros vartojimo kredito kainos: ji turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo interesų pusiausvyros (šio straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas, spręsdamas ginčą dėl vartojimo kredito sutartimi nustatytų palūkanų priteisimo, turi patikrinti, ar šalių nustatytų palūkanų, sudarančių bendrą kredito kainą, dydis protingas, pagrįstas, sąžiningas, atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyrą. Įstatyme nustatyta prezumpcija, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatytos bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu didesnė kaip 200 proc. (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tokiais atvejais, kai bendra vartojimo kredito kainos metinė norma didesnė kaip 200 proc., pripažįstama, jog kaina neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio reikalavimų, tačiau kita sutarties šalis (kredito įstaiga), gali šią prezumpciją nuginčyti (įrodyti, kad kaina atitinka minėtus įstatymo reikalavimus). Tačiau toks teisinis reglamentavimas nereiškia, kad bendra vartojimo kredito kaina, neviršijanti šio dydžio, visais atvejais atitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio reikalavimus. Tokiais atvejais, kai bendra kredito kaina neviršija įstatyme nustatytos maksimalios ribos (200 proc.), ji turi būti vertinama pagal Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio kriterijus ir gali būti pripažinta jų neatitinkančia bei dėl to mažintina (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Nagrinėjamu atveju ieškovė su atsakovu sutarė dėl 90,54 proc. fiksuotos (153,35 proc. bendros) metinės vartojimo kredito palūkanų normos. Atsakovas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą. Smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės, o šiuo atveju jos gerokai mažesnės už galimą maksimalų jų dydį, nors vartojimo kredito paskolos trukmė yra sąlyginai trumpa, t.y. tik 6 mėnesiai. Taigi būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai, o šio atveju atsakovas skolindamasis pinigus vartojimui turėjo įvertinti savo galimybes grąžinti ne tik kreditą, bet ir vartojimo kredito kainą (pelno palūkanas). Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovas netinkamai vykdė savo 2013 m. kovo 20 d. vartojimo kredito sutartimi prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, iki šiai dienai nėra jų įvykdęs, atsiliepime pats pripažino, kad ir pagrindinės skolos nėra sumokėjęs, liko skolingas ieškovei 30,11 Eur palūkanų, todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 182 str. 5 p., 178 str., 185 str.).
Šalis, pažeidusi sutartinę prievolę, privalo sumokėti delspinigius (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Delspinigiai yra viena iš netesybų rūšių (CK 6.71 str. 1 d.). Atsakovas neįvykdė sutarties, todėl, vadovaujantis sutarties sąlygomis ir CK 6.256 str. 1, 2 d., ji privalo sumokėti netesybas. Atsakovas įsipareigojo už visas laiku nesumokėtas sumas mokėti 0,05 procentų dydžio delspinigius (netesybas) už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku negrąžintų ir/ar nesumokėtų sumų iki atitinkamos sumos bus pilnai ir tinkamai sumokėtos kredito davėjui (sutarties 8.3 punktas).
Sprendžiant delspinigių priteisimo klausimą pabrėžtina, kad pagal CK 6.73 str. 2 d., teismas privalo kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeidžiant sutarčių laisvės principo. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius. Netesybos turėtų tik kompensuoti ieškovui nuostolius už laiku negaunamas įmokas. Pažymėtina, jog nuo 2011-04-01 įsigaliojusio LR Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos. CK 1.125 str. 5 d. 1 p. nustato, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškinio reikalavimams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.). CK 1.135 str. nustatyta, kad pasibaigus pagrindiniam reikalavimui nustatytam ieškinio senaties terminui, pasibaigia ir papildomiems reikalavimams nustatyti ieškinio senaties terminai (netesybos, įkeitimas, laidavimas ir kt.), nors jų senaties terminas dar nebūtų pasibaigęs.
Kadangi šiuo atveju klientas yra vartotojas, sudaręs ieškovo parengtą standartinę sutartį ir neturėdamas galimybių derėtis dėl jos bendrųjų sąlygų, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, reikalaujami delspinigiai yra akivaizdžiai neprotingo dydžio (64,28 Eur), prieštaraujantys CK įtvirtintai įskaitinių netesybų sampratai, o reikalavimas priteisti tokio dydžio delspinigius už laikotarpį nuo 2013-09-17 iki 2016-01-31 (867 dienos) yra aiškiai nepagrįstas. Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsakovo reikalavimui taikyti CK 1.125 str. 5 d. 1 p., bei atsižvelgiant į ieškovės veiklos specifiką (ieškovė teikia greitąsias vartojimo paskolas) ir nuotolinio skolinimo riziką, verslo subjektui nedidelę grąžintinos paskolos sumą, į tai, kad sutartis sudaryta prisijungimo būdu, į tai, kad dėl kredito, delspinigių priteisimo, išdavus trumpalaikį kreditą 180 kalendorinių dienų terminui, į teismą kreiptasi tik po 2,5 metų nuo kredito grąžinimo termino pabaigos, pačiai ieškovei savalaikiai neginant savo teisių ir dėl to iš dalies esant kaltai dėl patiriamų nuostolių, į tai, kad pagal CK 6.193 str. 4 d. sutarties sąlygos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, taip pat į tai, kad nebūtų ieškovei sudaryta galimybė nepagrįstai praturtėti, taikytina CK 1.125 str. 5 d. 1 p. numatyta ieškinio dėl netesybų senatis, t.y. 6 mėnesiai (180 dienų). Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, ieškovės prašomi priteisti delspinigiai mažintini nuo 867 dienų iki 180 dienų, skaičiuojant po 0,05 proc. už kiekvieną uždelstą dieną – nuo 64,28 Eur mažintini iki 13,35 Eur. Likusioje dalyje ieškinys dėl delspinigių priteisimo atmestinas (CPK 178 str.).
Iš atsakovo ieškovei taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-06-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Iš dalies patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinas visas byloje sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis, kadangi nuo tenkintų ieškinio reikalavimų sumos turi būti sumokėtas minimalus įstatymo nustatytas žyminis mokestis, mokėtinas ieškinį teikiant elektroninėmis ryšio priemonėmis (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 93 str.).
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš atsakovo nepriteistinos, kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d., 2011-11-07 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).
CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas (CPK 284 straipsnio 1 dalis) reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos, todėl galimas tik išimtiniais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl laikinai sunkios skolininko turtinės padėties ar kitų ypač svarbių aplinkybių (Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-697-390/2016). Skolininko turtinė padėtis turėtų būti išimtinai bloga, nes vien įprastai blogos materialinės padėties konstatavimas nesudaro pagrindo taikyti šį procesinį institutą. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo yra aktualūs teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai; turi būti išlaikyta abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyra, atsižvelgta į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Kasacinis teismas, taikydamas CPK 284 straipsnį, yra nurodęs, kad vien turtinė padėtis negali lemti būtino sprendimo įvykdymo išdėstymo; teismas taip pat turi nustatyti ar, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats teismo sprendimas ir nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Tokiu būdu klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-11-07 nutartis, priimta civilinėje byloje pagal skolininkės A. S. pareiškimą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, bylos Nr. 3K-3-1113/2001; 2011-04-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; ).
Atsakovas teismui išreiškė prašymą išdėstyti skolos mokėjimą 2 metų laikotarpiui. Atsakovas teikdamas atsiliepimą teismui pateikė duomenis pragrindžiančius aplinkybes, kad jis yra bedarbis, neįgalus ir našlaitis. Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad jo gaunamų pajamų per mėnesį atskaičius antstolio daromas išskaitas (84 Eur šalpos pensijos ir 101,46 Eur našlaičio pensijos) užtikrinant savo būtinųjų bei specialiųjų poreikių tenkinimą nepakanka iškarto ir tinkamai sumokėti visą priteisiamą įsiskolinimo sumą ieškovei (146,52 Eur). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovo turtinė padėtis sunki, galimybės pagerinti savo finansinę padėtį atsižvelgiant į sveikatą, nustatytą neįgalumą, ribotą mažą darbingumo lygį yra pakankamai apsunkintos. Ieškovė yra juridinis asmuo, todėl šalių padėtis nėra lygiavertė. Ieškovė, gavusi atsakovo atsiliepimą su prašymu išdėstyti skolos mokėjimą, duomenų apie blogą savo finansinę padėtį teismui nepateikė. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes bei tai, kad atsakovas siekia kuo greičiau grąžinti skolą, pateikė duomenis, kad sumokėti visą skolą iš karto neturi jokios galimybės, darytina išvada, kad priteistinos skolos mokėjimas vadovaujantis protingumo, teisingumo ir lygiateisiškumo principais turi būti išdėstytinas. Įvertinus skolos dydį, atsakovo pateiktus duomenis dėl turtinės padėties ir dėl jo galimybės pagerinti savo finansinę padėtį, prašymas dėl skolos išdėstymo dviejų metų laikotarpiui tenkintinas iš dalies, nustatant, kad šiuo teismo sprendimu priteista skolos suma turi būti sumokėta per 3 mėnesių laikotarpį, kadangi teismo nuomone, toks sprendimo įvykdymo išdėstymas nepažeis bylos šalių interesų pusiausvyros, teisėtų lūkesčių ir lygiateisiškumo principo, nesukels ieškovei didelių neigiamų turtinių pasekmių (CK 1.5 str., CPK 284 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 284-287 straipsniais, 441 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Nordecum“ įmonės kodas 302535232, buveinė Žemaitės g. 21 Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, 115,85 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų 85 ct) skolos, 2,32 Eur (du eurus 32 ct) sutarties sudarymo mokesčio, 13,35 Eur (trylika eurų ir 35 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos (2016-06-10) iki teismo sprendimo įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Atsakovo prašymą dėl skolos mokėjimo dalimis tenkinti iš dalies.
Priteistos sumos 146,52 Eur (vieno šimto keturiasdešimt šešių eurų 52 ct) mokėjimą išdėstyti 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovą G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį sumokėti ieškovei UAB „Nordecum“ įmonės kodas 302535232, buveinė Žemaitės g. 21 Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ po 48,84 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus 84 ct) skolos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.