- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-22
- Bylos Nr.
- 2A-1053-153/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Nijolia Indreikienė, Neringa Venckienė
- Ieškovas
- Kauno žydų religinės bendruomenės
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Stiklo miražas“
procesinio dokumento kategorijos: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 50.4.
2011 m. liepos 22 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,
dalyvaujant ieškovės Kauno žydų religinės bendruomenės atstovei advokatei I. K., atstovei K. M., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Stiklo miražas“ atstovui advokatui R. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Stiklo miražas“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-22564-657/2010 pagal ieškovės Kauno žydų religinės bendruomenės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Stiklo miražas“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė Kauno žydų religinė bendruomenė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Stiklo miražas“ 8 338 Lt skolą už negyvenamųjų patalpų nuomą, 451,08 Lt delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 132 Lt sumokėtą žyminį mokestį ir 400 Lt bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2008-02-26 su atsakove sudarė Nuomos sutartį, kurios pagrindu atsakovei buvo išnuomoti 0,0680 ha ploto žemės sklypas ir 206,45 kv. m ploto pastatas, esantys (duomenys neskelbtini). Atsakovė už naudojimąsi išnuomotais objektais privalėjo mokėti nuomos mokestį, tačiau šios savo pareigos tinkamai nevykdė. 2010 m. birželio mėn. pabaigoje atsakovė informavo, jog išsikėlė iš nuomojamų patalpų, bet susitarimo nutraukti sutartį ir priėmimo-perdavimo akto nepasirašė, skolos nesumokėjo. Todėl ieškovė turi teisę reikalauti 8 338 Lt nesumokėtų nuompinigių ir 451,08 Lt delspinigių (Sutarties 3.2 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010-07-22 preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės UAB „Stiklo miražas“ ieškovės Kauno žydų religinės bendruomenės naudai 8 338 Lt skolą už negyvenamųjų patalpų nuomą, 451,08 Lt delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 132 Lt sumokėtą žyminį mokestį ir 400 Lt bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Atsakovė UAB „Stiklo miražas“ pateikė prieštaravimus dėl 2010-07-22 Kauno miesto apylinkės preliminaraus sprendimo, prašė panaikinti preliminarų sprendimą ir ieškinio dalį dėl 1 858 Lt skolos ir delspinigių atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad pagal Nuomos sutarties 7.1 p. atsakovė nusiuntė ieškovei pranešimą, kad nuo 2010-06-01 nutraukia negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Todėl ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti nuomos mokestį pagal 2010-07-01 sąskaitą Nr. 00476. Atsakovė skolą pripažįsta tik iki 2010-06-01. Ieškovė vengė priimti patalpas. Mano, kad delspinigiai per dideli. Prašė preliminarų sprendimą pakeisti, priteisti iš atsakovės 4 080 Lt skolos už nuomą, o reikalavimą dėl likusios skolos ir delspinigių prašė atmesti.
Ieškovė atsiliepime į prieštaravimus nurodė, jog atsakovė 2010-04-22 raštu įspėjo ieškovę, kad nutraukia nuomos sutartį nuo 2010-06-01, tačiau nuo 2010-06-01 vengė perduoti patalpas ieškovei, jas perdavė tik 2010-07-28, todėl už naudojimąsi patalpomis privalo sumokėti nuomos mokestį. Nurodė, kad atsakovė sumokėjo 2 000 Lt, todėl ieškovė prašė preliminarų sprendimą pakeisti, priteisti iš atsakovės 6 338 Lt skolą už negyvenamųjų patalpų nuomą, 451,08 Lt delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 132 Lt sumokėtą žyminį mokestį ir 600 Lt advokato pagalbai apmokėti.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 13 d. galutiniu sprendimu Kauno miesto apylinkės teismo 2010-07-22 preliminarų sprendimą pakeitė, priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 5 938 Lt skolą už negyvenamųjų patalpų nuomą pagal 2008-02-26 sutartį, 451,08 Lt delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (nuo 6 389,08 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2010-07-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 132 Lt sumokėtą žyminį mokestį ir 600 Lt bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti; priteisė iš atsakovės valstybei 25 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad 2008-02-26 sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai, ieškovė atsakovei išnuomojo 0,0680 ha ploto žemės sklypą ir 206,45 kv. m ploto pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), o atsakovė už naudojimąsi išnuomotais objektais privalėjo mokėti 1 858 Lt nuomos mokestį kas mėnesį (CK 6.487 str.). Atsakovė už 2010 m. vasario mėn. sumokėjo 952 Lt ir liko skolinga 906 Lt, už kovo–birželio mėn. atsakovė liko skolinga 7 432 Lt, iš viso už 2010 m. vasario–birželio mėn. atsakovė liko skolinga ieškovei 8 338 Lt nuomos mokestį. Teismo nuomone, 2010-07-21 atsakovės pranešimas ieškovei patvirtina, kad iki 2010-07-21 patalpų perdavimo klausimas tarp šalių dar nebuvo išspręstas, o antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neįrodo, kad patalpos ieškovei buvo perduotos iki 2010-07-28 ir ieškovė vengė jas priimti. Antstolės R. S. 2010-07-28 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 106 10 1015 ir 2010-07-28 priėmimo-perdavimo aktas patvirtina, jog patalpos ieškovei buvo perduotos 2010-07-28.
Teismas sprendė, kad atsakovė patalpas ieškovei perdavė 2010-07-28, todėl turi sumokėti nuomos mokestį už birželio mėn. Teismas nustatė, kad ieškovės pateikti mokėjimo dokumentai patvirtina, kad atsakovė po ieškinio pareiškimo sumokėjo ieškovei 2 000 Lt skolos už patalpų nuomą, o atsakovės pateiktas nurodymas patvirtina, kad atsakovė 2010-11-29 sumokėjo ieškovei 400 Lt skolos už patalpų nuomą, todėl atsakovės skola už patalpų nuomą yra 5 938 Lt. Teismas nustatė, kad pagal Nuomos sutarties 3.2 p., už kiekvieną uždelstą dieną nuomininkas įsipareigojo mokėti 0,1 proc. delspinigių nuo įsiskolinimo sumos. Teismas konstatavo, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo pinigines prievoles, asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), todėl ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės 5 938 Lt nesumokėtų nuompinigių ir 451,08 Lt delspinigių.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Stiklo miražas“ prašė pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-12-13 galutinį sprendimą ir sumažinti priteistą skolą iki 4 080 Lt, ieškinio dalį dėl 1 858 Lt už birželio mėn. nuomos mokesčio atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 6.535 str. 3 d. ir CPK 185 str. 1 d. Teismas neobjektyviai įvertino 2010-07-08 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 45 bei 2010-07-08 ieškovės pasirašytą susitarimą, nevertino 2010-06-16 pranešimo dėl patalpų priėmimo. Apeliantės nuomone, aukščiau išvardinti įrodymai patvirtina, kad ieškovė vengė priimti perduodamas patalpas pasibaigus nuomos sutarčiai. Kadangi ieškovė vengė vykdyti prievolę – perimti išnuomotą pastatą, teismas nepagrįstai priteisė nuomos mokestį už 2010 m. birželio mėn.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė Kauno žydų religinė bendruomenė su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2010-12-13 galutinį sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad nuomos sutartis buvo nutraukta nuo 2010-06-01. Tarp šalių kilo ginčas dėl perduotinų patalpų būklės. Patalpos buvo netvarkingos, todėl ieškovė jas priimti atsisakė. Pagal CK 6.499 str. 1 d., nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą arba sutartyje sulygtos būklės. Sutarties 4.4-4.5. punktai nustatė, kad nuomininkas (atsakovė) privalėjo perduoti nuomotas patalpas pagal priėmimo-perdavimo aktą tokios būklės, kokios jos buvo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. Pagal Sutarties 4.7 p. nuomininkas privalėjo savo lėšomis atlikti nuomojamų patalpų einamojo remonto darbus, tvarkingai užlaikyti patalpas. 2010-07-28, atsakovei pašalinus akivaizdžius pastato trūkumus, ieškovė patalpas priėmė. Jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, bei atlyginti nuostolius (CK 6.499 str. 2 d.). Be to, pati atsakovė 2010-06-16 rašto 1-me punkte pripažino, kad nuomos mokestis mokėtinas iki 2010-06-20 imtinai. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuomininko pareiga, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą. Pasibaigus pastato, statinio ar įrenginio nuomos sutarčiai, jis turi būti grąžintas nuomotojui pagal CK 6.535 straipsnyje nustatytas taisykles (CK 6.535 straipsnio 4 dalis). Bendroji taisyklė yra ta, kad nuomininko pareiga grąžinti pastatą (statinį, įrenginį) laikoma įvykdyta, kai atitinkamas daiktas faktiškai perduodamas nuomotojui arba nuomos sutarties šalys pasirašo perdavimo-priėmimo aktą (CK 6.535 straipsnio 2 dalis). Jeigu, pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas negrąžina daikto nuomotojui, jam kyla CK nustatytų teisinių padarinių – nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, bei atlyginti nuostolius (CK 6.499 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK6.499 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas ne nuomos mokesčio skolos priteisimo, o nuomotojo patirtų nuostolių už laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, kompensavimo mechanizmas – nuomininkas privalo kompensuoti dėl daikto naudojimo be teisėto pagrindo nuomotojo patirtus praradimus (negautas pajamas), sumokėdamas jo naudai pasibaigusioje nuomos sutartyje šalių sulygtą nuomos mokestį, preziumuojamą kaip realius nuomotojo dėl neteisėtų nuomininko veiksmų patirtus praradimus, taip pat atlygindamas kitus, nuomotojo įrodytus, nuostolius, kurių neapima nuomos mokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „Vilniaus dailė“; bylos Nr. 3K-3-132/2008; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. likviduojama UAB „Čiaupas“, bylos Nr. 3K-3-301/2009; 2010 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. UAB „Mogita“, bylos Nr. 3K-3-85/2010; kt.). Toks išaiškinimas svarbus keletu aspektų. Pirma, sprendžiant dėl nuomotojo reikalavimo atlyginti patirtus nuostolius, nuomininkui pavėlavus grąžinti daiktą, pagrįstumo, būtina nustatyti daikto grąžinimo nuomotojui momentą. Antra, remiantis nurodytu išaiškinimu, darytina išvada, kad nuomos sutarties nutraukimo faktas savaime nelemia nuomos šalių teisių ir pareigų pagal nuomos sutartį pasibaigimo, tik tada, kai nuomininkas tinkamai įvykdo vieną iš daikto (pastato, statinio, įrenginio) nuomotojui grąžinimo sąlygų (perduoda faktiškai daiktą arba šalys pasirašo perdavimo-priėmimo aktą), laikoma, kad nuomos sutarties šalių prievolės pagal sutartį pasibaigė.
Byloje nustatyta, kad šalys 2008 m. vasario 26 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria ieškovė atsakovei išnuomojo 206,45kv. m ploto negyvenamąsias patalpas ir 0,0680 ha žemės sklypą. Nuomininkas įsipareigojo nuomotojui (3.1 p.) mokėti 1858 Lt nuomos mokestį į mėnesį. Sutartyje šalys sutarė (4.4 p.), kad nuomininkas ne vėliau kaip per 30 dienų, pasibaigus nuomos terminui, privalo perduoti nuomotą turtą nuomotojui pagal perdavimo priėmimo aktą. Tos pačios sutarties 4.5 p. šalys susitarė, kad pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas įsipareigoja perduoti nuomotojui patalpas tokios būklės, kokios jos buvo, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą. (b. l. 9-11). Bylos duomenimis, atsakovė informavo ieškovę raštu 2010-04-22, kad nuo 2010-06-01 nutraukia nuomos sutartį (b. l. 30). Tarp šalių byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos sumokėti nuomos mokestį už 2010m. birželio mėnesį, nes ieškovės paaiškinimu, atsakovė vengė perduoti ieškovei tinkamos būklės patalpas iki 2010-07-28. O atsakovė byloje tvirtina, jog ieškovė vengė priimti iš atsakovės patalpas ir dėl to be pagrindo reikalauja sumokėti 1858 Lt nuomos mokestį ir kitas išmokas (delspinigius) už 2010 m. birželio mėnesį.
Nagrinėjamoje byloje aktualus yra būtent pareigos grąžinti tinkamos būklės patalpas nuomotojui, pasibaigus nuomos sutarčiai, vykdymo klausimas. Sprendžiant, kokios būklės daiktas nuomotojui turi būti grąžinamas pasibaigus nuomos sutarčiai, turi būti analizuojamos nuomos sutarties nuostatos. Jeigu nuomos sutartyje grąžintino daikto būklė neaptarta, taikytinos CK nustatytos taisyklės. Kasacinės instancijos teismas šios kategorijos bylose išaiškino, kad specialių reikalavimų grąžinamam daiktui, kai nuomos sutarties objektas yra pastatas (statinys, įrenginys), CK nenustatyta, todėl šalims nesusitarus dėl to, kokios būklės daiktas turi būti grąžintas, pasibaigus nuomos sutarčiai, turi būti taikoma bendroji nuomos teisinius santykius reglamentuojanti teisės norma, pagal kurią, pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Taigi šalys yra laisvos susitarti, kokios būklės daiktas turi būti grąžinamas, o nesant tokio susitarimo, daiktas turi būti grąžinamas iš esmės tokios būklės, kokios buvo prieš jį perduodant nuomininkui. Jeigu nuomininkas nuomotojo leidimu išnuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą (jei kitaip nenustato įstatymai arba sutartis) (CK 6.501 straipsnio 1 dalis), tačiau ši nuostata neatleidžia nuomininko nuo pareigos, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui tinkamos būklės daiktą. Pažymėtina, kad esminė aplinkybė, kurią reikia nustatyti, sprendžiant dėl tinkamo pareigos grąžinti daiktą nuomotojui įvykdymo, yra ta, ar nuomotojas, nutraukus nuomos sutartį, turi galimybę naudotis ir laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu savo nuožiūra ir pagal jo paskirtį. Teismui nustačius, kad nuomininkas, pasibaigus nuomos sutarčiai, tinkamai neįvykdė pareigos grąžinti nuomotą daiktą, nuomotojas įgyja teisę į nuomos mokesčio ir kitų nuostolių už uždelstą laiką grąžinti daiktą atlyginimą (CK 6.499 straipsnio 2 dalis).
Byloje esantys antstolio 2010 m. liepos 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir nuomos sutarties šalių tarpusavio susirašinėjimas (b. l. 60-61) patvirtina, kad atsakovė ketino perduoti ginčo patalpas ieškovei 2010 m. birželį. Antstolio 2010 m. liepos 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad ieškovės atstovai atsisakė priimti raktus iš atsakovės atstovų, tačiau protokole neaprašoma ginčo patalpų būklė, nors būtent šių patalpų būklė nuomos sutarčiai pasibaigus yra reikšminga vertinant ginčo šalių veiksmus dėl patalpų perdavimo ir perėmimo. Ieškovė motyvuoja atsisakymą priimti raktus tuo, jog atsakovė norėjo grąžinti ieškovei nuomotą turtą labai blogos būklės, šiuos ieškovės argumentus patvirtina rašytiniai įrodymai (faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, šalių susirašinėjimas, patalpų perdavimo priėmimo aktai). Faktinių aplinkybių konstatavimo 2010-07-28 protokolas (b. l. 44) sutampa su ieškovės pastabomis dėl patalpų būklės, užfiksuotomis priėmimo-perdavimo aktuose (b. l. 43, 66-67), ir patvirtina, kad perduotos ieškovei pastato patalpos yra visiškai apleistos, drėgnos, sienos apipelijusios, lubos pajuodusios (b. l. 40). Šiame protokole nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina ieškovės pranešime atsakovei nurodytas aplinkybes apie tai, jog atsakovei išnuomotų patalpų būklė labai pablogėjo dėl atsakovės netinkamos patalpų priežiūros (sienos paveiktos drėgmės, pajuodę, sugadintos patalpų grindys, išdaužyti langai). Šios ieškovės rašte (b. l. 40) nurodytos aplinkybės dėl pastato būklės nėra nuginčytos byloje jokiais kitais įrodymais, todėl teismas šiuo dokumentu vadovaujasi ir konstatuoja, jog ieškovės šiame rašte nurodyti patalpų trūkumai realiai egzistavo, taigi ieškovė priimti ginčo patalpas iki atsakovė šiuos pažeidimus pašalins atsisakė pagrįstai (CPK 176, 185 str.). Vien tas faktas, jog atsakovė pritaikė savo poreikiams ginčo patalpas ir pagerino elektros instaliacijos, vandentiekio, santechnikos įrengimus (b. l. 43), nesudaro pagrindo pripažinti, jog patalpos neturi būti grąžintos ieškovei tinkamos būklės, t. y. tokios būklės, kokios buvo išnuomotos atsakovei, tuo labiau jog ieškovės paaiškinimu, atsakovė visus patalpų pagerinimus išsikeldama iš patalpų išmontavo. Tas faktas, jog pagerinimų patalpoje neliko nustatytas Faktinių aplinkybių konstatavimo 2010-07-28 protokolu (b. l. 44), kuris byloje nėra nuginčytas, teisėjų kolegija laiko įrodyta, kad patalpos pagerintos nebuvo. Faktinių aplinkybių konstatavimo 2010-07-28 protokole konstatuojama, kad ginčo patalpoje ant sienų auga kerpės, nuo sienų nubyrėjęs tinkas, nors atsakovės teigimu, sienos iškaltos gipso kartonu, išdažytos ir išglaistytos. Tame pačiame protokole užfiksuota, jog grindų linoleumas nudėvėtas, dalis grindų yra medinės, jos drėgnos, papuvusios, ant lentų auga balti šungrybiai, dviejuose vietose išpjautos skylės, betoninėje grindų dalyje matosi įbetonuoti grioveliai, nors atsakovės rašytiniu paaiškinimu (b. l. 43), grindys išbetonuotos, išklotos PVC ir kilimine danga. Pažymėtina, kad patalpų priėmimo-perdavimo aktuose nenustatyta, kad ginčo pastate būtų veikiančios naujai sumontuotos tinkamos būklės šildymo sistemos ar santechnikos įrengimai, priešingai WC patalpoje nustatyti aprūdiję vamzdžiai, jokių sumontuotų naujų šildymo (katilo) prietaisų patalpoje taip pat nerasta. Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė buvusios patalpų būklės faktiškai neatkūrė ne tik iki 2010-06-20 (nepašalino drėgmės padarinių), bet ir patalpų perdavimo metu 2010 m. liepą, išskyrus tai, jog atsakovė įstiklino 15 kv. m langų (b. l. 43-44, 66-67), to neginčija ir ieškovė.Todėl teisėjų kolegija laiko įrodyta, kad ginčo patalpų būklė buvo negera, taigi ieškovė pagrįstai atsisakė šias patalpas priimti iš atsakovės, nes ginčo patalpos nebuvo tokios būklės, kokias gavo atsakovė, net ir atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą (CK 6.499 straipsnio 1 dalis).
Negalima sutikti su atsakovės atstovu, jog rašytinis atsakovės pripažinimas, kad patalpų nuoma turi būti mokama ir už birželį, yra rašymo klaida (b. l. 41), nes tokių aplinkybių atsakovė byloje neįrodinėjo. Be to, toks atsakovės atstovo paaiškinimas prieštarauja atsakovės pasiūlymui perduoti ieškovei patalpas 2010-06-21 (b. l. 60) ir patalpų perdavimo aktams, kurie surašyti po 2010-07-01 (b. l. 65-67). Tad nustačius byloje, kad ieškovė patalpų 2010 m. birželį iš atsakovės nepriėmė dėl netinkamos patalpų būklės, ieškovės reikalavimas priteisti už 2010 m. birželį nuomos mokestį už ginčo patalpas ir kitas išmokas dėl netinkamos prievolės įvykdymo laikomas teisėtu ir pagrįstu. Todėl apeliantės motyvas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino bylos aplinkybes ir įvertino surinktus įrodymus, atmestinas, nes prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.
Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino šiai bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir civilinės procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimas nekeistinas (CPK 328, 326 str. 1 d. 1 p.), apeliacinis skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. galutinio sprendimo nekeisti.