- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-20
- Bylos Nr.
- 2A-1532-232/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01084-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Mikonienė, Liuda Uckienė, Vidas Stankevičius
- Atsakovas
- L. D.
- Ieškovas
- I. K.
- Kategorijos
- 2.1.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Mikonienės, Vido Stankevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. D. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui L. D. dėl kompensacijos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė I. K. prašė priteisti iš atsakovo 9 629,86 Eur kompensaciją ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovo motinos S. D. ir ieškovės motinos J. K. seneliui V. V. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) priklausė 9,50 ha žemės. Prašymą grąžinti senelio žemę atsakovo motina žemėtvarkos skyriui pateikė 2000-03-02, o ieškovės motina - 2000-12-18, todėl jos abi įgijo teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko V. V. žemę. Vilniaus apskrities viršininko 2001-05-14 sprendimu Nr. 85-4910 nuosavybės teisės į 9,50 žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas) atkurtos tik atsakovo motinai. Žemės sklypą 2003-06-19 paveldėjo atsakovas. Vilniaus apskrities viršininko administracija pripažino savo klaidą, todėl gavus atsakovo sutikimą, 2009-10-23 sprendimu Nr. 2.8-85-15491 J. K. atkurtos nuosavybės teisės į 4,75 ha žemės sklypą kartu su bendrasavininke S. D.. 2009-10-26 įsakymu Nr. 2.3-16853-1851 iš dalies pakeistas 2001-05-14 sprendimas Nr. 85-4910, sumažinant S. D. dalį iki 4.75 ha. I. K. prašymu 2013-04-24 Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009-10-23 sprendimas Nr. 2.8-85-15491 buvo panaikintas. Atsakovas L. D. 2012-06-21 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi 9,50 ha žemės sklypą pardavė UAB „Amfitrionas“ už 66 500 Lt (19 259,73 Eur). 2013-09-11 pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Amfitrionas“ žemės sklypą pardavė UAB „Euroforest 2“, o pastarasis, kilus ginčui teisme, 2013-12-17 pirkimo-pardavimo sutartimi žemės sklypą perleido UAB „Amfitrionas“. Paaiškino, kad atsakovas po motinos mirties galėjo paveldėti ir parduoti tik 4,75 ha žemės sklypą. Kadangi atsakovas nepagrįstai praturtėjo J. K. sąskaita ir nėra galimybės išreikalauti 4,75 ha sklypo dalį iš sąžiningo įgijėjo UAB „Amfitrionas“, iš atsakovo reikalavo priteisti kompensaciją, kurią sudaro pusė parduoto sklypo kainos.Atsakovas L. D. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, taikyti ieškinio senatį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad asmuo, siekiantis atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, privalėjo iki 2001-12-31 pateikti prašymą ir pilietybę patvirtinantį dokumentą, o iki 2003-12-31 – giminystės ryšį ir nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. J. K. iki 2003-12-31 nepateikė giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų. Paaiškino, kad J. K. jau 2002 m. sausio mėn. žinojo apie savo teises bei pareigą išreikšti sutikimą dėl žemės atkūrimo, tačiau to nedarė. Nurodė, kad 2009-11-13 raštu Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyrius J. K. informavo, kad jai Vilniaus apskrities viršininko 2009-10-23 sprendimu Nr. 2.8-85-15491 yra atkurtos nuosavybės teisės į 4,75 ha žemės sklypą, o įregistruoti žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre bus galima panaikinus atsakovo paveldėjimo teisės liudijimo dalį teismine tvarka. 2010-01-13 raštu Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyrius J. K. informavo, kad atsakovas atsisakė kreiptis į teismą dėl paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo patikslinimo, todėl jai pasiūlyta inicijuoti minėto dokumento patikslinimą teismine tvarka. Į teismą J. K. nesikreipė. 2010-05-14 raštu Vilniaus apskrities viršininko administracija J. K. paaiškino, kad nuosavybės teisės į 9,50 ha žemės Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001-05-14 sprendimu Nr. 85-4910 buvo atkurtos mirusiai S. D., 2003-06-19 žemės sklypą paveldėjo atsakovas, tačiau notarė nesutiko tikslinti paveldėjimo teisės liudijimo, dėl to pasiūlyta J. K. su atsakovu sudaryti taikos sutartį dėl paveldėjimo teisės liudijimo patikslinimo. J. K. jokių veiksmų nesiėmė. Pažymėjo, kad J. K. jau nuo 2000-06-08 dienos žinojo apie galbūt pažeistas jos teises dėl nuosavybės teisių atkūrimo. 2002-01-18 Vilniaus apskrities viršininko administracijos ji buvo raginama atvykti į žemėtvarkos skyrių ir tvarkytis dokumentus, tačiau to nedarė, iki pat savo mirties 2012-04-17 nedėjo pastangų nuosavybės teisių atkūrimui, todėl dar būdama gyva praleido dešimties metų ieškinio senaties terminą ir negali reikalauti kompensacijos. Nurodė, kad nuosavybės teisės į J. K. tenkančią 4,75 ha žemės dalį nėra atkurtos.Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu palaikė ieškovės reikalavimus. Nurodė, kad 2000-03-02 S. D. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko V. V. iki nacionalizacijos valdytus 9,50 ha žemės. 2000-06-01 parengta pažyma Nr. 10673 patvirtina, kad pretendentė S. D. turi nuosavybės teisę į buvusio savininko V. V. valdytus 9,50 ha žemės. Tokį patį prašymą 2000-06-08 ir 2000-12-18 pateikė J. K., todėl teisę atkurti nuosavybės teises įgijo abi pretendentės S. D. ir J. K.. Tačiau Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001-05-14 sprendimu Nr. 85-4910 nuosavybės teisės į visą buvusio savininko valdytos žemės plotą buvo atkurtos tik vienai pretendentei S. D.. 2002-01-15 raštu mirusios pretendentės S. D. teisių perėmėjas L. D. sutiko su pasiūlymu pakeisti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001-05-14 sprendimą Nr. 85-4910 ir tokiu būdu įtraukti kitą pretendentą J. K. žemės sklypo bendraturte. Vilniaus apskrities viršininko 2009-10-26 įsakymu Nr. 2.3-16852-(85) pakeista 2000-06-01 S. D. vardu parengta pažyma Nr. 10673, sumažinant pretendentei S. D. tenkančią buvusio savininko valdytos žemės dalį iki 4,75 ha. Kartu Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyrius parengė pažymą Nr. 17854, patvirtinančią, kad pretendentė J. K. turi nuosavybės teisę į buvusio savininko valdytus 4,75 ha žemės. Vilniaus apskrities viršininkas 2009-10-26 įsakymu Nr. 2.3-16853-(85) pakeitė Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001-05-14 sprendimą Nr. 85-4910. Atsakovas žinodamas, kad S. D. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001-05-14 sprendimu Nr. 85-4910 buvo neteisėtai grąžinta daugiau žemės, nei jai priklauso, žemės sklypą 2012-06-21 perleido UAB „Amfitrionas“. Pažymėjo, kad J. K. yra nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo subjektas, tą pripažino ir atsakovas 2002-01-15 pateikdamas sutikimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 10 d. sprendimu atnaujino ieškovei praleistą ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą su ieškiniu dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovės naudai iš atsakovo 9 629,86 Eur dydžio kompensaciją bei 622,02 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nustatė, kad 2000-03-02 S. D. pateikė Šalčininkų rajono Dieveniškių apylinkės agrarinės reformos tarnybai prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko V. V. iki nacionalizacijos valdytus 9,50 ha žemės. Tokį pat prašymą 2000-12-18 pateikė J. K.. Pripažino, kad S. D. ir J. K. buvo lygiavertės pretendentės atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko V. V. valdytus 9,50 ha žemės. 2000-06-01 Vilniaus apskrities administracijos Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyrius parengė pažymą Nr. 10673, pagal kurią S. D. turi nuosavybės teisę į buvusio savininko V. V. valdytus 9,50 ha žemės. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001-05-14 sprendimu Nr. 85-4910 nuosavybės teisės į visą buvusio savininko V. V. valdytos žemės plotą (9,50 ha) atkurtos pretendentei S. D., grąžinant natūra 9,50 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą. Nurodytą turtą 2003-06-19 paveldėjo atsakovas. Atsižvelgdamas į J. K. 2009-06-19 gautą prašymą ir L. D. 2002-01-15 sutikimą, Vilniaus apskrities viršininkas 2009-10-26 įsakymu Nr. 2.3-16852-(85) pakeitė Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriaus 2000-06-01 pažymą Nr. 10673, parengtą pretendentės S. D. vardu, sumažindamas pretendentei S. D. tenkančią buvusio savininko V. V. valdytos žemės dalį iki 4,75 ha. Kartu Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyrius parengė pažymą Nr. 17854 patvirtinančią, kad pretendentė J. K. turi nuosavybės teisę į buvusio savininko V. V. valdytus 4,75 ha žemės. Minėtos pažymos pagrindu Vilniaus apskrities viršininkas 2009-10-26 įsakymu Nr. 2.3-16853-(85) pakeitė Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001-05-14 sprendimo Nr. 85-4910 įrašus bei 2009-10-23 priėmė sprendimą Nr. 2.8-85-15491, kuriuo atkūrė pretendentei J. K. nuosavybės teisės į jai tenkančią buvusio savininko V. V. valdytos žemės 4,75 ha dalį, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su pretendente S. D. bendrą 9,50 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriaus vedėjo 2013-04-24 įsakymu Nr. 43VĮ-(14.43.2)-418 Vilniaus apskrities viršininko 2009-10-23 sprendimas Nr. 2.8-85-15491 „Dėl nuosavybės teisių į žemę (mišką) atkūrimo Šalčininkų rajone pilietei J. K.“ buvo panaikintas. 2012-06-21 žemės sklypo pirkimo-pardavimo paveldėtą žemės sklypą atsakovas perleido UAB „Amfitrionas“ už 19 259,73 Eur kainą.Teismas nurodė, kad J. K. teisė į nuosavybės teisių atkūrimą buvo pažeista 2001-05-14 priėmus Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 85-4910, kuriuo nuosavybės teisės į V. V. iki nacionalizacijos valdytą žemę nepagrįstai buvo atkurtos tik vienai pretendentei S. D.. Padarė išvadą, kad apie savo teisės pažeidimą J. K. sužinojo 2002 metų sausio mėnesio pabaigoje. Kadangi reikalavimą dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo J. K. teisių perėmėja ieškovė pareiškė teisme 2016-09-07, konstatavo, kad ieškinio senaties terminas minėtam reikalavimui pareikšti yra pasibaigęs. Nurodė, kad nuosavybės teisės į buvusio savininko V. V. iki nacionalizacijos valdytą žemę atkurtos pažeidžiant imperatyvias Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas. Taip pat nurodė, kad viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą nagrinėjamu atveju nusveria interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą, nes vertybė, kurią siekiama apginti pareikštu ieškiniu, turi ypatingą reikšmę. Pažymėjo, kad 2002 m. sausio mėnesio pabaigoje sužinojusi apie teisę į nuosavybės teisių atkūrimą pažeidžiantį Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001-05-14 sprendimą Nr. 85-4910 J. K. nesielgė pasyviai. Nurodė, kad šią aplinkybę patvirtina jos raštai Vilniaus apskrities viršininko administracijai, prokuratūrai, Nacionalinei žemės tarnybai. Teismas sprendė, kad J. K., įvertinus jos amžių, išsilavinimą, turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog jos teisės nuosavybės teisių atkūrimo procese bus apgintos. Akcentavo, kad J. K. 2003, 2006, 2007 metais turėjo rimtų sveikatos problemų, nuo 2007-10-04 iki 2010-10-04 jai buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, mirė netrukus po to, kai suėjo senaties terminas. Nustatė, kad po J. K. mirties jos tiesių perėmėja ieškovė taip pat nedelsdama ėmėsi aktyvių veiksmų. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriaus 2013-02-19 raštu ieškovė buvo informuota, kad dėl J. K. teisės pažeidimo bus kreipiamasi į Vilniaus apygardos prokuratūrą viešajam interesui ginti. Nacionalinė žemės tarnyba 2013-10-18 pareiškė ieškinį dėl viešojo intereso gynimo teisme, į kurį įstojo ieškovė. Teismas sprendė, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.Teismas konstatavo, kad nuosavybės teisių atkūrimo procese buvo padaryta klaida. Atsižvelgdamas į atsakovo 2002-01-15 sutikimą Vilniaus apskrities viršininkas 2009-10-26 įsakymu Nr. 2.3-16852-(85) pakeitė Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriaus 2000-06-01 pažymą Nr. 10673, sumažindamas pretendentei S. D. tenkančią buvusio savininko V. V. valdytos žemės dalį iki 4,75 ha, o 2009-10-26 įsakymu Nr. 2.3-16853-(85) pakeitė Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001-05-14 sprendimą Nr. 85-4910, sumažindamas pretendentei S. D. nuosavybėn perleisto grąžinto žemės sklypo plotą iki 4,75 ha. Teismas sprendė, kad minėta klaida, padaryta nuosavybės teisių atkūrimo procese, sudaro prielaidas teisiškai kvalifikuoti ginčo santykius kaip prievolinius teisinius santykius, atsiradusius dėl turto įgijimo be pagrindo ir taikyti CK 6.237 straipsnio teisės normas. Padarė išvadą, kad atsakovas turto įgijimo metu nežinojo ir negalėjo žinoti, kad turtas yra įgyjamas be teisinio pagrindo, todėl privalo grąžinti tik tą sumą, kurią gavo už parduotą ginčo turtą, t. y. 9 629,86 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017-01-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą – taikant senatį ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pažymi, kad J. K. sužinoti apie tai, jog jai neatkurtos nuosavybės teisės, galėjo 2001-05-14 Vilniaus apskrities viršininko administracijos viršininkui priėmus sprendimą Nr. 85-4910. Teigia, kad neginčija aplinkybės jog J. K. apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2002 metų pabaigoje, tačiau ginčija faktą, jog J. K. negalėjo pati kreiptis į teismą dėl savo teisių pažeidimo dėl sunkios sveikatos būklės. Tai kad J. K. puikiai suvokė savo veiksmus ir puikiai naudojosi teisinėmis priemonėmis, patvirtina jos rašyti skundai tuo metu, kai ji sirgo, ar, kai buvo nustatytas slaugos poreikis. Pažymi, kad J. K. galėjo klausimą susijusį su teisių atkūrimu į mišką spręsti per atstovę ieškovę.Nesutinka, kad J. K. teisių perėmėja ieškovė nedelsdama ėmėsi aktyvių veiksmų, ginant tariamai pažeistas teises. Ieškovė niekada pati nesikreipė į teismą, o Nacionalinės žemės tarnybai 2013-10-08 pateikus ieškinį, ieškovė išreiškė savarankišką reikalavimą panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001-05-14 sprendimo Nr. 85-4910 dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo S. D. į 4,75 ha miško plotą. Ieškovė puikiai suvokė, jog ieškovei nėra atkurtos nuosavybės teisės į V. V. turtą. Po Vilniaus apygardos teismo 2016-02-25 sprendimo grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, ieškovė naujus reikalavimus pateikė tik 2016-09-05, t. y. praėjus daugiau nei pusę metų. Šios aplinkybės patvirtina, kad senaties terminas buvo seniai suėjęs ir ieškovė nebuvo aktyvi proceso dalyvė.Teismas atnaujinęs praleistą ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą, atsižvelgė tik į ieškovės interesus. Nurodo, kad praėjus ilgam laiko tarpui atsakovas pagrįstai tikėjosi, jog J. K. vengiant tvarkyti dokumentus dėl teisių atkūrimo, teismas vadovausis įstatymu ir teisingumo bei protingumo principais. Teigia, kad J. K. nesitvarkė dokumentų dėl to, kad nenorėjo nuosavybės atkurti mišku.Pažymi, kad teismas teisingai nustatė, kad J. K. ir jos teisių perėmėjai ieškovei neatkurtos nuosavybės teisės į V. V. turtą, todėl neturėjo teisinio pagrindo ieškovės reikalavimus vertinti kaip pagrįstus ir teisėtus.Ieškovė atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017-01-10 sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijai priėmus neteisėtą 2001-05-14 sprendimą, J. K. nuosavybės teisės negalėjo būti atkurtos, nes visa buvusio savininko žemė grąžinta kitai pretendentei. Ieškinio atsakovui dėl kompensacijos priteisimo J. K. reikšti negalėjo, nes nuosavybės teisės jai nebuvo atkurtos, jai priklausė teisė reikalauti nuosavybės teisių atkūrimo iš valstybės. J. K. siekė 2001-05-14 sprendimo panaikinimo ar pakeitimo, tai yra siekė nuosavybės teisių atkūrimo. Paaiškina, kad ieškovės teisės buvo pažeistos 2002 metais, tačiau teisė reikalauti iš atsakovo kompensacijos atsirado ieškovei tik 2009-10-26, kai valstybė jai atkūrė nuosavybės teises į žemės sklypą, kuris perduotas jai negalėjo būti, nes sklypo dalis įregistruota kito asmens vardu. Nurodo, kad viso proceso metu ieškovė aktyviai gynė savo teises, dalyvavo civilinės bylos nagrinėjime, buvo įsitikinusi, kad pasibaigus teisminiams ginčams, jos pažeistos teisės bus apgintos. Teigia, kad atsakovas turėjo pagrindą manyti, jog civiliniai santykiai, kuriuos jis pats ir sukūrė, yra stabilūs ir teisėti.Nurodo, kad atsakovas, žinodamas apie ieškovės pretenzijas, 2002 metais išreiškęs raštu sutikimą pakeisti 2001-05-14 sprendimą Nr. 85-4910, suvokęs ir supratęs, kad nuo 2009 m. spalio 26 d. jam priklauso tik 4,75 ha žemės nesutiko panaikinti iš dalies paveldėjimo teisės liudijimą bei pakeisti įrašą apie nuosavybės teises į žemės sklypą VĮ Registrų centre. Pažymi, kad atsakovas žinodamas apie tai, kad jam priklauso teisė tik į 4,75 ha žemės sklypą, žinodamas apie tai, kad negalėjo disponuoti visu 9,50 ha žemės sklypu, žemės sklypą pardavė. Nurodo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009-10-26įsakymu Nr. 16853-1851, vadovaujantis L. D. 2002-01-15 sutikimu, iš dalies pakeistas Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001-05-14 sprendimas ir tokiais viešojo administravimo subjekto veiksmais administracine tvarka pretendentėms S. D. ir J. K. į joms tenkančią 4,75 ha buvusio savininko V. V. nuosavybės teisėmis valdytą 9,50 ha žemę yra atkurtos.Trečiasis asmuo atsiliepimu teigia, kad apeliacinis skundas turėtų būti atmestas, o Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017-01-10 sprendimas paliktas nepakeistas. Nurodo, kad J. K. su prašymu grąžinti žemę kreipėsi laiku, todėl yra nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo subjektas. Tačiau Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001-05-14 sprendimu Nr. 85-4910 nuosavybės teisės į visą buvusio savininko V. V. valdytos žemės plotą buvo atkurtos tik vienai pretendentei S. D., grąžinant natūra 9,50 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą. 2002-01-15 raštu mirusios pretendentės S. D. teisių perėmėjas apeliantas sutiko su pasiūlymu pakeisti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001-05-14 sprendimą Nr. 85-4910 ir tokiu būdu įtraukti J. K. žemės sklypo bendraturte. Tokiu būdu apeliantas pripažino J. K. teises į žemę. Tačiau apeliantas žinodamas, kad S. D. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001-05-14 sprendimu Nr. 85-4910 buvo neteisėtai grąžinta daugiau žemės, nei jai priklauso, žemės sklypą 2012-06-21 perleido UAB „Amfitrionas“. Pažymėjo, jog kadangi nėra galimybės išreikalauti turtą, tai yra 4,75 ha sklypo dalį, iš sąžiningo įgijėjo ir turtą grąžinti natūra, teismas pagrįstai taikė CK 6.237 straipsnio nuostatas. Nurodė, kad J. K. nesielgė pasyviai. Šią aplinkybę patvirtina jos raštai Vilniaus apskrities viršininko administracijai, prokuratūrai, Nacionalinei žemės tarnybai. Institucijos ėmėsi veiksmų pagal kompetenciją, o J. K. turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog jos teisės nuosavybės teisių atkūrimo procese bus apgintos. Po J. K. mirties jos teisių perėmėja I. K. taip pat nedelsdama ėmėsi aktyvių veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliantas pateikė prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, pagal kurias apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašymo nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka nepagrindė ir nemotyvavo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde, todėl byla pagal apeliacinį skundą nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais, nustatytos tokios, toliau įvardijamos faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo tarp šalių nėra. Prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko V. V. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytus 9,50 ha žemės S. D. pateikė 2000-03-02, o J. K. pateikė 2000-12-18. Abi pretendentės nurodė, kad pageidauja sugrąžinti žemę buvusioje vietoje. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001-05-14 sprendimu Nr. 85-4910 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei S. D.“ nuosavybės teisės į visą buvusio savininko V. V. valdytos žemės plotą buvo atkurtos tik S. D.. Vilniaus apskrities viršininkas 2009-10-26 įsakymu Nr. 2.3-16853-(85) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001-05-14 sprendimo Nr. 85-4910 įrašų dalinio pakeitimo“ pakeitė Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001-05-14 sprendimo Nr. 85-4910 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei S. D.“ įrašus bei 2009-10-23 priėmė sprendimą Nr. 2.8-85-15491 „Dėl nuosavybės teisių į žemę (mišką) atkūrimo Šalčininkų rajone pilietei J. K.“, kuriuo atkūrė pretendentei J. K. nuosavybės teisės į jai tenkančią buvusio savininko V. V. valdytos žemės 4,75 ha dalį, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su pretendente S. D. bendrą 9,50 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą. Tokiam pakeitimui buvo gautas apelianto sutikimas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriaus vedėjo 2013-04-24 įsakymu Nr. 43VĮ-(14.43.2)-418 Vilniaus apskrities viršininko 2009-10-23 sprendimas Nr. 2.8-85-15491 „Dėl nuosavybės teisių į žemę (mišką) atkūrimo Šalčininkų rajone pilietei J. K.“ buvo panaikintas. 2012-06-21 apeliantas 9,5 ha žemės sklypą perleido UAB „Amfitrionas“ už 19 259,73 Eur kainą.Apeliantas neginčija aplinkybės jog J. K. apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2002 metų pabaigoje, tačiau ginčija faktą, jog J. K. nesielgė pasyviai, teigia, kad dėl savo teisių pažeidimo J. K., o vėliau ieškovė galėjo kreiptis žymiai ankščiau.Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. K. nesielgė pasyviai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu J. K. veiksmai patvirtina, kad ji aktyviai siekė nuosavybės teisių atkūrimo, o būtent laiku pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko valdytą 9,50 ha žemės sklypą. Sužinojusi, kad visas žemės sklypas atkurtas tik S. D., teikė raštus Vilniaus apskrities viršininko administracijai, prokuratūrai, Nacionalinei žemės tarnybai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad aktyvių J. K. veiksmų pasėkoje, Vilniaus apskrities viršininko administracija 2009-10-26 įsakymu Nr. 2.3-16852-(85) pakeitė Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriaus 2000-06-01 pažymą Nr. 10673, sumažindama pretendentei S. D. tenkančią buvusio savininko valdytos žemės dalį iki 4,75 ha, parengė pažymą Nr. 17854 patvirtinančią, kad pretendentė J. K. turi nuosavybės teisę į buvusio savininko valdytus 4,75 ha žemės, 2009-10-26 įsakymu Nr. 2.3-16853-(85) pakeitė Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001-05-14 sprendimą Nr. 85-4910 dėl nuosavybės teises pretendentei S. D. atkūrimo bei 2009-10-23 sprendimu Nr. 2.8-85-15491 atkūrė pretendentei J. K. nuosavybės teises į jai tenkančią buvusio savininko valdytos žemės 4,75 ha dalį. Taigi J. K. pagrįstai galėjo tikėtis, kad atgaus iš buvusio savininko nacionalizuotą žemę sklypą, ypač kai apeliantas 2002-01-15 buvo davęs sutikimą, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001-01-14 sprendimas būtų pakeistas ir kaip bendrasavininke dėl nuosavybės teisių į 9,50 ha žemės sklypą būtų įrašyta J. K.. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad J. K. 2003, 2006, 2007 metais turėjo rimtų sveikatos problemų, nuo 2007-10-04 iki 2010-10-04 jai buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, mirė netrukus po to, kai suėjo senaties terminas. Po J. K. mirties jos teisių perėmėja ieškovė taip pat nedelsdama ėmėsi aktyvių veiksmų, kuo pasėkoje Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kreipėsi į teismą dėl viešo intereso gynimo siekiant panaikinti apeliantui išduotą paveldėjimo pagal testamentą liudijimą bei ginčo žemės sklypo sudarytus pirkimo-pardavimo sandorius. Atsižvelgiant į išdėstytą, bei į tai, kad nuosavybės teisės į buvusio savininko iki nacionalizacijos valdytą žemę atkurtos pažeidžiant imperatyvias Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas, remiantis teisingumo ir protingumo principais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino praleistą ieškinio senaties terminą.Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, kadangi nuosavybės teisės J. K. nebuvo atkurtos.S. D. teisių perėmėjas apeliantas 2002-01-15 raštu sutiko su pasiūlymu pakeisti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001-05-14 sprendimą Nr. 85-4910 ir tokiu būdu įtraukti J. K. ginčo žemės sklypo bendraturte. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokiu būdu apeliantas pripažino J. K. teises į ginčo žemės sklypą. Vilniaus apskrities viršininkas 20009-10-26 įsakymu Nr. 2.3-16852-(85) pakeitė Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriaus 2000-06-01 pažymą Nr. 10673 sumažindamas S. D. tenkančią buvusio savininko valdytos žemės dalį iki 4,75 ha. Taip pat Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyrius parengė pažymą Nr. 17854 patvirtinančią, kad J. K. turi nuosavybės teisę į buvusio savininko iki nacionalizacijos valdytus 4,75 ha žemės. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009-10-26 įsakymu Nr. 2.3-16853-(85) iš dalies pakeitė Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001-05-14 sprendimą Nr. 85-4910, sumažindamas pretendentei S. D. grąžinto žemės sklypo plotą iki 4,75 ha. Nors 2009-10-23 sprendimas Nr. 2.8-85-15491 „Dėl nuosavybės teisių į žemę (mišką) atkūrimo Šalčininkų rajone pilietei J. K.“ buvo panaikintas, tačiau visų aplinkybių kontekste, nuosavybės teisė J. K. turėjo būti atkurta. Kadangi nėra galimybės išreikalauti 4,75 ha sklypo dalį, iš sąžiningo įgijėjo ir turtą grąžinti natūra, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 6.237 straipsnio nuostatas.Vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.