Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjo vertinimu, net jei jo vadovaujama įmonė ir būtų susijusi su Rusijos Federacijos aukščiausia politine vadovybe, tai nepaverstų jo viešu asmeniu ir nereikštų, kad pareiškėjas netenka privatumo. Lietuvos Respublikos institucijos sprendimas įšaldyti UAB (duomenys neskelbtini) turtą dėl galimos ES sankcionuoto verslininko A. A. G. nuosavybės ar kontrolės, negali paversti pareiškėjo viešu asmeniu. Pareiškėjas nepagrįstu laiko Sprendime išdėstytą aiškinimą, kad pareiškėjas atsisakė savo privatumo dirbdamas neva su Kremliaus režimo susijusioje įmonėje, nes jis neatliko ir nėra įtariamas atlikęs nusikalstamą veiką.

Pareiškėjo nuomone, net laikant jį viešu asmeniu, pagal EŽTT praktiką jis gali pagrįstai tikėtis privatumo, jeigu atsiduria neviešoje vietoje. Pareiškėjas pažymi, kad Inspektorius nepagrįstai ignoravo pareiškėjo argumentus, kad jis buvo užfiksuotas privačioje erdvėje, ir dėl šių argumentų pagrįstumo nepasisakė. Pareiškėjo teigimu, jis nufilmuotas ne viešoje vietoje, bet privačiose patalpose – verslo centre (duomenys neskelbtini), kuriame įsikūręs UAB (duomenys neskelbtini) biuras, todėl žurnalistai prieš fotografuodami ir publikuodami atvaizdą privalėjo gauti Pareiškėjo sutikimą. Pagal EŽTT jurisprudenciją bendrovės buveinė ir verslo patalpos yra privati erdvė, kuri yra laikytina būstu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad bendrovės erdvė nėra vieša vieta CK 2.22 straipsnio 2 dalies prasme, todėl darbuotojo atvaizdo užfiksavimui ir demonstravimui yra būtinas jo sutikimas.

Patalpos, kuriose pareiškėjas užsiima profesine veikla (UAB „(duomenys neskelbtini) buveinė), be kita ko, yra privataus gyvenimo dalis ir sudaro privataus pobūdžio informaciją, todėl be pareiškėjo sutikimo fiksuojant pareiškėjo atvaizdą toje erdvėje, buvo pažeidžiama teisė į privatumą (VIĮ 2 straipsnio 39 dalis). EŽTT praktikoje sąvoka „būstas“ apima registruotą privataus asmens vadovaujamos bendrovės buveinę ir juridinio asmens buveinę, padalinius bei kitas verslo patalpas, neatsižvelgiant į tai, ar jos bent menkiausia apimtimi naudojamos ir gyvenamaisiais tikslais. Nors Sprendime teigiama, kad pareiškėjo atvaizdas užfiksuotas prie įėjimo į privačias patalpas, tačiau tai nereiškia, kad tarpduris yra erdvė, kurią žurnalistai gali filmuoti užfiksuodami privataus asmens atvaizdą.

Pareiškėjo vertinimu, žurnalistai, norėdami pasikalbėti su pareiškėju, neprivalėjo ir neturėjo filmuoti pareiškėjo ir be jo leidimo negalėjo šios medžiagos (kartu su pareiškėjo atvaizdu) viešinti.

Pareiškėjo nuomone, Inspektorius nepagrįstai pareiškėjo atvaizdą traktavo ne kaip privataus pobūdžio informaciją, sudarančią Pareiškėjo privatų gyvenimą ir darė išvadą, kad publikuojant pareiškėjo atvaizdą nebuvo atskleistos jo privataus gyvenimo detalės. Toks aiškinimas prieštarauja VIĮ 2 straipsnio 39 dalyje pateiktai „privataus gyvenimo“ sąvokai, kurioje nurodyta, kad asmens atvaizdas yra privataus gyvenimo dalis.

Pareiškėjo nuomone, Inspektorius nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjo atvaizdas prisideda prie viešojo intereso diskusijos. Net jeigu būtų laikoma, kad pareiškėjas yra viešas asmuo, o jo atvaizdas buvo užfiksuotas viešoje erdvėje ir nebuvo be leidimo naudojamas reklaminiais tikslais, pareiškėjo teisės į atvaizdą pažeidimo konstatavimui pakanka nustatyti faktą, kad pareiškėjo atvaizdas neprisideda prie bendrojo intereso diskusijos. Nagrinėjamu atveju Inspektorius padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo atvaizdas prisideda prie viešojo intereso diskusijos, nes paviešintas itin reikšmingos Lietuvos visuomenei temos kontekste - Lietuvoje įsikūrusios įmonės UAB (duomenys neskelbtini), kurios vadovas yra pareiškėjas sąsajos su Rusijos Federacijos įmone (duomenys neskelbtini), o „bet kokio pobūdžio ryšiai su Rusijos Federacija ir galimos jų apraiškos, viešinami žiniasklaidoje pagrįstai ir akivaizdžiai tenkina viešąjį interesą - visuomenės išskirtinį poreikį gauti su nacionaliniu saugumu susijusią informaciją.

Pareiškėjo vertinimu, žurnalistinio tyrimo tema apie sankcijas Rusijos subjektams nelaikytina Lietuvos visuomenei pakankamai reikšminga ar aktualia tema, tam nustatyti būtina remtis tam tikrais objektyviais kriterijais. Vadovaujantis EŽTT jurisprudencija, viešojo intereso temomis paprastai laikomos temos, susijusios su teisingumo vykdymu, sunkiais nusikaltimais, aplinkos ir visuomenės sveikatos apsauga, politikų ar visuomenėje plačiai žinomų asmenų (pavyzdžiui, atlikėjų) skandalais, viešųjų lėšų ir nuosavybės administravimu ar pan., o ES sankcijos Rusijos subjektams nepatenka nei į vieną iš šių kategorijų.

Sprendimo turinys atskleidžia, kad Inspektorius iš esmės vertino pačius tekstus ir neaptikęs jokių nusižengimų tekste, pateisino pareiškėjo atvaizdo naudojimą tuo, kad tai yra sudėtinė publikacijų dalis. Tai reiškia, kad Inspektorius nepagrįstai sutapatino tekstinę ir vizualinę informaciją apie pareiškėją, todėl tinkamai neįvertino, ar pareiškėjo atvaizdas prisideda prie viešojo intereso diskusijos.

Pareiškėjas neneigia, kad žurnalistai turi teisę domėtis bendrovių (įskaitant UAB (duomenys neskelbtini)) veikla ir gali šioms bendrovėms užduoti rūpimus klausimus, ypač jeigu žurnalistinio tyrimo tema yra aktuali viešajam interesui, tačiau tai nereiškia, kad žiniasklaida gali samdomo bendrovės darbuotojo (pareiškėjo) atsisakymą pateikti atsakymus iliustruoti išplatindama pareiškėjo atvaizdą, kuris buvo užfiksuotas ir paviešintas be pareiškėjo sutikimo.

Net jeigu teisėtas interesas dėl visuomenės informavimo apie sankcijas būtų vertintinas kaip pagrįstas, nesuprantama kaip šį teisėtą interesą padeda patenkinti pareiškėjo atvaizdas. Pareiškėjui jokios sankcijos nėra taikomos, jis tėra tik samdomas darbuotojas (UAB (duomenys neskelbtini) direktorius), todėl jo duomenys nepagrindžia jokių sankcijų taikymo aplinkybių. Juolab, kad ES sankcijos yra taikomos ne UAB (duomenys neskelbtini), o nuo akcininkų struktūros nutolusiam A. A. G. Pareiškėjas pažymi, kad vaizdinė informacija (jo nuotrauka) apskritai negali atskleisti ir paaiškinti jokių ryšių ir jų sąsajų, todėl niekaip negali prisidėti prie Sprendime nurodytos viešos diskusijos. Tiek visuomenės informavimas apie sankcionuojamus asmenis, tiek žiniasklaidos teisė į saviraišką galėjo būti visiškai įgyvendinta ir nepublikuojant pareiškėjo atvaizdo. Pareiškėjo atvaizdo atgaminimas pagrįstai vertintinas kaip skirtas vien tik tenkinti tam tikros publikos smalsumą ir/ar susidomėjimą, siekiant sensacijų, bet neprisidedant prie realaus visuomeninės diskusijos praturtinimo. Toks visuomenės informavimo priemonių elgesys vertinamas griežtai kaip neteisėtas tiek Lietuvos teismų praktikoje, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė į atvaizdą ir privatumą laikytina aukštesne vertybe nei žiniasklaidos saviraiškos laisvė. Įgyvendinant pareigą užtikrinti nuomonių įvairovę, nėra nei būtina, nei pateisinama be sutikimo teirautis asmens nuomonės su įjungta vaizdo kamera ne viešoje vietoje, nes pareiga užtikrinti nuomonių įvairovę įgyvendinama ir nefiksuojant pašnekovo vaizdo įrašymo priemonėmis.

Pareiškėjo nuomone, Inspektorius nepagrįstai pervertino viešojo intereso reikšmę, nes vien viešojo intereso egzistavimas nesuteikia teisės skelbti informaciją apie privatų gyvenimą, jeigu nėra kitų VIĮ 14 straipsnio 3 dalyje nustatytu sąlygų, su kurioms esant informacija apie privatų gyvenimą galėtų būti skelbiama be asmens sutikimo. Šiuo aspektu Inspektorius apskritai nepasisakė, todėl tai yra savarankiškas pagrindas laikyti Sprendimas nemotyvuotu.

Inspektorius nepagrįstai nustatė, kad prioritetas turi būti teikiamas viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) laisvei skleisti informaciją ir visuomenės teisei žinoti (EŽTK 10 straipsnis), o ne pareiškėjo teisei į privatų gyvenimą (EŽTK 8 straipsnis). EŽTT ir Lietuvos teismų jurisprudencijoje išskiriami kriterijai, kuriais vadovaujantis vertinama, ar visuomenės informavimo priemonės, naudodamos asmens atvaizdą, elgiasi teisėtai: (i) indėlis į viešo intereso diskusijas, (ii) nukentėjusio asmens žinomumo laipsnis, (iii) naujienų pranešimo tema, (iv) ankstesnis atitinkamo asmens elgesys, (v) publikacijos turinys, forma ir pasekmės, (vi) aplinkybės, kuriomis buvo darytos nuotraukos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atvaizdas užfiksuotas ir paskleistas nesant teisėto ir pagrįsto visuomenės intereso, indėlio į viešo intereso diskusijas; jis nėra žinomas Lietuvos visuomenei ir nėra laikytinas viešu asmeniu, todėl gali pagrįstai tikėtis teisės į atvaizdą ir privatų gyvenimą apsaugos; jis anksčiau niekada nebuvo minimas žiniasklaidos publikacijose, neviešino asmeninio gyvenimo ar savo atvaizdo net socialiniuose tinkluose; jo atvaizdas buvo gautas filmuojant privačioje patalpoje, pareiškėjui nieko apie tai nežinant; atvaizdas buvo atgamintas ir platintas 3 internetinėse publikacijose (siena.lt, 15min.lt, tv3.lt), 5 vaizdo įrašuose (YouTube.com, Facebook.com), o šiais vaizdo įrašais pasidalinta dar 7 internetinėse publikacijose (siena.lt, 15min.lt, tv3.lt, lrt.lt), todėl teisės į atvaizdą pažeidimų mastas vertintinas kaip itin reikšmingas. Pagal EŽTT ir Lietuvos teismų jurisprudenciją internetinės, audiovizualinės žiniasklaidos keliamos žalos rizika asmens teisei į atvaizdą ir privatumą vertintina kaip itin didelė. Dėl neteisėtai užfiksuoto ir atgaminto pareiškėjo atvaizdo sklaidos, iki tol visiškai privatų gyvenimą gyvenęs ir viešumo vengęs pareiškėjas prieš savo valią visuomenės informavimo priemonių bandomas padaryti viešu asmeniu, todėl pozicija, kad pareiškėjo privatumas nėra pažeistas, yra klaidinga.

Pareiškėjo vertinimu, Sprendime Inspektorius nepagrįstai ir viršydamas savo įgaliojimus išdėstė kategoriškus, nepagrįstus ir klaidingus teiginius dėl tariamų pareiškėjo sąsajų su Rusijos Federacijos aukščiausia politine vadovybe. Inspektorius neturi kompetencijos vertinti ir pasisakyti dėl pareiškėjo veiklos ir sąsajų, todėl laikytinas veikusiu ultra vires. Inspektoriaus kompetencijos ir jos ribos yra apibrėžiamos VIĮ 50 straipsnio 1 dalyje, nenumatant jokios papildomos Inspektoriaus kompetencijos. Dėl to, ar UAB (duomenys neskelbtini) yra pagrįstai siejamas su Rusijos Federacijos subjektais spręs teismas, o iki tol Inspektorius negali daryti jokios išvados dėl UAB (duomenys neskelbtini) ryšių. Kol nėra nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) ryšiai, tol negalima daryti jokių išvadų dėl pareiškėjo ryšių, o Inspektorius šiuos asmenis nepagrįstai sutapatina.

Inspektoriaus teigimu, skunde pateikiama neteisinga, klaidinanti interpretacija, neva atsakovas Sprendime nustatė pareiškėjo ryšius su Rusijos Federacijos aukščiausia politine vadovybe, nes to Inspektorius nenustatinėjo.

Atsakovas, atlikęs išsamų pareiškėjo skundo aplinkybių tyrimą, įvertinęs visų ginčo publikacijų ir įrašų turinį ir kontekstą, veikdamas savo kompetencijos ribose, Sprendime pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo, kaip Lietuvoje įsikūrusios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini) vadovo, atvaizdas paviešintas itin reikšmingos Lietuvos visuomenei temos kontekste – analizuojamos jo vadovaujamo juridinio asmens sąsajos su Rusijos Federacijos Įmone (duomenys neskelbtini), kurios vienam iš atsakingų asmenų buvo taikytos Europos Sąjungos (toliau – ES) sankcijos. Todėl pareiškėjas, net ir būdamas samdomas UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas (vadovas), turi suprasti, jog visuomenė gali pagrįstai domėtis jo vadovaujamu juridiniu asmeniu ir jo veikla, atitinkamai keliant klausimus būtent šio juridinio asmens vadovui. Savo ruožtu, jis, kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovas negali tikėtis absoliučios privatumo ir asmens duomenų apsaugos, nes būtent jis atstovauja juridiniam asmeniui. Kitaip tariant, Pareiškėjo, kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovo, statusas pagrįstai nulėmė teisėtą Pareiškėjo atvaizdo paviešinimą. Visuotinai nekvestionuotina, kad Rusijos Federacijai kartu su Baltarusijos Respublika pradėjus suplanuotą karą kitos suverenios valstybės - Ukrainos - teritorijoje bei atsižvelgiant į tai, kad Ukrainoje vykdomos karinės agresijos metu daromi nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, vykdomas valstybinis terorizmas ir nuolatiniai tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai, tai kelia grėsmę kartu ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams. Akivaizdu, kad bet kokio pobūdžio ryšiai su Rusijos Federacija ir galimos jų apraiškos, viešinami žiniasklaidoje teisėtai bei pagrįstai tenkina viešąjį interesą - visuomenės išskirtinį poreikį gauti su nacionaliniu saugumu susijusią informaciją. EŽTT praktikoje pabrėžiama, jog žiniasklaida vaidina esminį vaidmenį demokratinėje visuomenėje. Nors ji turi neperžengti tam tikrų ribų, konkrečiai - susijusių su kitų asmenų reputacijos ir teisių apsauga, žiniasklaidos užduotis vis dėlto yra jos pareigas ir atsakomybę atitinkančiu būdu skleisti informaciją bei idėjas visais viešojo intereso klausimais, įskaitant tuos, kurie susiję su teisingumu. Taigi užduotis skleisti informaciją visuomenei būtinai apima pareigas ir atsakomybes, taip pat ir ribas, kurias žiniasklaida privalo pati sau taikyti.

EŽTT savo praktikoje pabrėždamas pamatini žiniasklaidos vaidmenį visuomenėje užtikrinti išskirtine saviraiškos laisvės apsaugą, yra nurodęs, kad žiniasklaida atlieka gyvybiškai svarbu viešojo sarginio šuns vaidmenį. Saviraiškos laisvės ribojimas diskutuojant viešojo intereso klausimais galimas tik išimtiniais atvejais, o žiniasklaidai taikoma apsauga turi ypatingą svarbą. Tai reiškia, kad žiniasklaidos priedermė yra atskleisti visuomenei informaciją apie įmones bei asmenis, susijusius su Kremliaus režimu ir kelti diskusijas įvairiais visuomenei reikšmingais aspektais, ne tik susijusiais su teisingumo vykdymu, politika, sveikatos apsauga ir panašiai. Viešasis interesas paprastai yra susijęs su klausimais, kurie daro poveikį visuomenei tokia apimtimi, kad ji gali teisėtai jais domėtis, kurie traukia jos dėmesį ar kurie reikšmingai jai rūpi, ypač tuo, jog jie daro poveikį gyventojų gerovei ar bendruomenės gyvenimui. Taip pat yra su klausimais, dėl kurių gali kilti didelių prieštaravimų, kurie yra susiję su svarbiu socialiniu klausimu ar problema, apie kurią visuomenė turėtų interesą būti informuota, todėl teismai privalo atsižvelgti į savo sprendimų galimą poveikį ne tik individualiems atvejams, bet ir žiniasklaidai apskritai.

Atsakovo vertinimu, pareiškėjas pernelyg siaurai supranta viešąjį interesą ir savo interesus nepagrįstai iškelia aukščiau nei visuomenės teisė žinoti. Nagrinėjamos temos akivaizdų viešąjį interesą atskleidžia tiek visas publikacijose ir įrašuose pateikiamas žurnalistinis tyrimas, tiek atskiri jo teiginiai, o pareiškėjas pretenzijų nereiškė dėl publikacijų tekste pateikiamos informacijos. LVAT yra akcentavęs, kad asmens nuotrauka, pateikiama prie publikacijos visuomet yra siejama su šios publikacijos turiniu. Net ir tais atvejais, kai paskelbtoje nuotraukoje asmuo nėra atvaizduotas, tokia informacija turi būti vertinama visame kontekste - kartu su tekstu ir negalimas tokios informacijos vertinimas skyrium.

Sprendžiant, ar publikacija apriboja asmens teisę į privatų gyvenimą, pirmasis esminis kriterijus yra nuotraukų ar straipsnių žiniasklaidoje prisidėjimas prie bendrojo intereso diskusijos. Atitinkamo asmens vaidmuo ar funkcija ir jo veiklos, kuri yra reportažo ar / ir nuotraukos tema, pobūdis, yra kitas svarbus kriterijus, susijęs su pirmuoju. Mažai svarbu yra tai, ar konkretus asmuo (ar jo(s) nuotrauka) yra iš tikrųjų žinomas visuomenei. Svarbu yra tai, ar asmuo yra patekęs į viešumą. Kitas svarbus aspektas yra tikslas, kuriam buvo panaudota nuotrauka ir kaip ji gali būti panaudojama vėliau. Gali būti atsižvelgiama j kitus kriterijus, priklausomai nuo konkretaus atvejo aplinkybių. EŽTT pabrėžia įsibrovimo į privatų gyvenimą rimtumo vertinimo svarbą ir nuotraukos publikavimo pasekmes konkrečiam asmeniui. Sprendžiant, ar publikacija apriboja asmens teisę į privatų gyvenimą, atsižvelgtina į būdą, kuriuo informacija ar nuotrauka buvo gauta. Taigi visuomenė yra vienareikšmiškai suinteresuota žinoti apie pareiškėjo vadovaujamo juridinio asmens veiklą ir keliančias abejonių sąsajas su Rusijos Federacijos subjektais. Nors ir nesama jokių duomenų ir tokio pobūdžio informacija nebuvo skelbta konkrečiai dėl paties pareiškėjo veiklos, vis dėlto tretieji suinteresuoti asmenys pagrįstai turėjo teisę kelti abejones dėl pareiškėjo vadovaujamo juridinio asmens veiklos. Tokiu būdu pagrįstai ir teisėtai bei tinkamomis priemonėmis buvo siekta išgirsti pareiškėjo, kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovo, poziciją ir garantuoti jam atsakymo teisę.

Inspektoriaus nuomone, iš žurnalistinį tyrimą iliustruojančios ginčo nuotraukos ir vaizdo įrašo akivaizdu, jog pareiškėjo atvaizdas užfiksuotas jam atidarius juridinio asmens buveinės duris, žurnalistui siekiant pasikalbėti su pareiškėju, tačiau tiek žurnalistui, tiek fotografuojančiam asmeniui esant ne UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, o bendrose pastato patalpose (koridoriuje). Ginčo nuotrauka ir vaizdo įrašas juridinio asmens buveinės požiūriu neatskleidžia iš esmės jokios informacijos, nebent mažareikšme laikytina, galimai baldo fragmentą, įėjimo duris bei juridinio asmens logotipą, kuris, tikėtina, viešinamas taip pat ir UAB (duomenys neskelbtini) reklamos bei žinomumo tikslais. Pareiškėjas, vadovaudamas UAB (duomenys neskelbtini), atsiveria atidesniam visuomenės vertinimui, todėl žurnalistinio tyrimo metu pagrįstai kelti klausimai dėl juridinio asmens veiklos ir reikšmingų aplinkybių. Įvertinus informacijos visumą Sprendime pagrįstai nustatyta, kad paskelbtas pareiškėjo, kaip aptariamo juridinio asmens vadovo, atvaizdas yra sudėtinė skundžiamų publikacijų bei vaizdo įrašo apie pareiškėjo vadovaujamos įmonės sąsajas su rusų kapitalo įmone (duomenys neskelbtini), kurios vadovui A. G. buvo taikytos ES sankcijos dėl ryšių su Kremliaus režimu, dalis.

Vadovaudamasis šių aplinkybių visuma, atsakovas vertino, ar privataus pobūdžio informacijos (pareiškėjo atvaizdo) paskelbimas yra pateisinamas viešuoju interesu. EŽTT savo praktikoje pažymi, jog informacijai apie asmens privatų gyvenimą skelbti be jo sutikimo turi būti realus socialinis interesas žinoti tam tikro asmens privataus gyvenimo faktus. Sprendime vertinant paviešintą pareiškėjo atvaizdą VIĮ 2 straipsnio 38 ir 39 dalių kontekste, daroma išvada, jog paskelbta informacija laikytina privačia, tačiau atskleidžia tik tai, kaip pareiškėjas atrodo ir nepateikia jokių papildomų privataus gyvenimo detalių, kurios atskleistų įpročius, pažiūras, įsitikinimus, gyvenimo būdą, šeiminę padėtį, gyvenamąją aplinką ir panašiai. Pareiškėjo atvaizdas paskelbtas išskirtinai tik siekiant informuoti visuomenę apie pareiškėjo darbinę veiklą.

Vertinant kiekvieną konkrečią situaciją dėl privataus pobūdžio informacijos paviešinimo leistinumo, turi būti taikomi bendrieji teisės taikymo principai, tarp jų ir proporcingumo siekiamam tikslui principas. Atsakovas, atlikęs išsamų ir objektyvų tyrimą nustatė teisėtą ir pagrįstą visuomenės poreikį būti informuotai apie žurnalistinio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, todėl pareiškėjo, kaip įmonės vadovo, atvaizdo paskelbimas, buvo proporcingas siekiamam tikslui - informuoti visuomenę viešojo intereso klausimu ir privati informacija nelaikytina pertekline ir akivaizdžiai neproporcinga žurnalistinio tyrimo siekiamam tikslui.

Atsakovo vertinimu, vien tai, kad eksplicitiškai Sprendime nepaminėti visi pareiškėjo argumentai, kurie nekeistų atlikto vertinimo, nesudaro pagrindo Sprendimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu.

LRT vertinimu, sankcijomis siekiama subjektų, kuriems jos nustatomos, politikos ar elgesio pokyčių, konkrečiu atveju siekti Rusijos karinės agresijos Ukrainoje pabaigos, agresoriaus silpninimo, lėšų, skirtų karo finansavimui, įšaldymo, todėl šios temos ir dėl jų vykstančios visuomenės diskusijos, įskaitant temas / diskusijas, susijusias su asmenimis, kuriems taikomos sankcijos, kurie susiję su Rusijos Federacijos režimu ar asmenimis, kuriems taikomos sankcijos ir (ar) kurie bando „apeiti“ sankcijas ir pan., akivaizdžiai buvo ir tebėra viešojo intereso temos.

Todėl žurnalistinis tyrimas, kurio metu buvo siekiama išsiaiškinti, ar Lietuvoje veikianti bendrovė, kuriai vadovauja pareiškėjas, neprisideda prie ES sankcijomis siekiamų tikslų menkinimo / sankcijų apėjimo, ir paskelbta publikacija bei vaizdo įrašas, kurių sudedamoji dalis – pareiškėjo, atsisakiusio pakomentuoti jo vadovaujamos vėliau sankcionuotos įmonės poziciją, atvaizdas, yra susijęs su esminiais Lietuvos valstybės ir visos ES interesais, todėl yra viešojo intereso svarbos klausimas ir viešojo intereso tema. Taigi, pareiškėjo atvaizdas buvo paviešintas viešojo intereso situacijoje / temoje, siekiant informuoti visuomenę apie visuomeninę reikšmę turinčias aplinkybes.

LRT pažymi, kad pagal nuo 2021 m. gruodžio 31 d. įsigaliojusią VIĮ 2 straipsnio 74 dalies redakciją, viešuoju asmeniu inter alia laikomas ir kitas fizinis asmuo, dėl savo veiksmų ar padėties patekęs į viešumą, jeigu jo veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Pareiškėjas sulaukė dėmesio kaip UAB (duomenys neskelbtini) – bendrovės, susijusios su Rusijos bendrove, kurios vadovams taikomos ES sankcijos dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos Ukrainoje – vadovas. UAB (duomenys neskelbtini), kaip nurodyta Publikacijoje, yra apie 146 milijonus eurų apyvartą per porą metų generuojanti bendrovė. Maža to, šioje bendrovėje vidutinis darbuotojų atlyginimų vidurkis 2022 m. vasario mėnesį siekė 46 740,27 Eur sumą, todėl akivaizdu, kad tokie skaičiai nėra įprasti ar kasdieniai Lietuvos rinkoje ir kelia pagrįstą visuomenės susidomėjimą, kokią veiklą ir iš kokių resursų vykdo įmonė, galinti generuoti tokias pajamas ir mokėti tokio dydžio atlyginimus. Tai turi reikšmės viešiesiems reikalams (verslo aplinkai, mokesčių į valstybės biudžetą surinkimui ir pan.), atitinkamai ši bendrovė, jos veikla bei vadovas, kuris atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą ir yra pagrindinis valdymo organas bendrovėje, pagrįstai traukia visuomenės dėmesį, ją domina ir jai rūpi. Pareiškėjas, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, atsakančiu už bendrovės veiklos organizavimą bei atstovaujančiu juridinį asmenį, atitiko ir antrąjį viešojo asmens statuso elementą – jo veikla buvo priskirtina veiklai, turinčiai reikšmės viešiesiems reikalams publikacijos ir vaizdo įrašo aspektu.

LRT vertinimu, pareiškėjo nurodoma EŽTT praktika nėra aktuali nagrinėjamu atveju, nes joje pasisakoma dėl kitokių situacijų. Pareiškėjas atitinka viešojo asmens statuso elementus, kuriuos identifikavo EŽTT, ir Sprendimu jis pagrįstai priskirtas viešajam asmeniui.

LRT pažymi, kad pareiškėjo atvaizdas buvo užfiksuotas ir parodytas, kai bendrovės būstinėje duris atidaręs bendrovės vadovas pareiškėjas V. K. nurodo jam prisistačiusiam ir apie atvykimo tikslą nurodžiusiam žurnalistui, kad kalbėti neturi laiko. Pareiškėjo pateiktos citatos iš EŽTT sprendimų yra aktualios sprendžiant klausimus, susijusius su nusikalstamų veikų tyrimų metu taikomomis prievartos priemonėmis, asmenų kratomis, dokumentų poėmiais ir pan., kurių metu kyla reali grėsmė, kad patekus į „būstą“ bus sužinomos jautrios asmens privataus gyvenimo detalės, susirašinėjimas ir pan., ir dėl to kiltų klausimų dėl baudžiamajame procese panaudotinų duomenų pripažinimo leistinais įrodymais klausimų. Nagrinėjamu atveju, žurnalistas atvyko į registruotos Juridinių asmenų registre UAB (duomenys neskelbtini) buveinės vietą su tikslu pasikalbėti su šio juridinio asmens vadovu aiškiai viešojo intereso klausimu ir pareiškėją, bendrovės vadovą, kuris atsakingas už bendrovės veiklos organizavimo klausimus, užfiksavo net nepatekdamas į bendrovės patalpas, o prie įėjimo į jas. Pastaroji erdvė, ypač vertinant publikacijos ir vaizdo įrašo kontekstą ir anksčiau išsamiai aptartus viešojo intereso aspektus, negali būti prilyginama „būstui“ pagal EŽTK sampratą, nes šioje erdvėje nebuvo absoliučiai jokių pareiškėjo asmeninio gyvenimo detalių.

LRT nesutinka, kad patalpos, kuriose užsiimama profesine veikla (UAB (duomenys neskelbtini) buveinė), be kita ko, yra privataus gyvenimo dalis ir sudaro privataus pobūdžio informaciją, nes pagal tokį aiškinimą visi administracinės / komercinės paskirties pastatai taptų juose besilankančių asmenų ar dirbančių asmenų privataus gyvenimo dalimi. Inspektorius, priimdamas Sprendimą, pagrįstai erdvę, kurioje buvo užfiksuotas pareiškėjas, laikė vieša vieta.

Sprendžiant, ar publikacija apriboja asmens teisę į privatų gyvenimą, pirmasis esminis kriterijus yra nuotraukų ar straipsnių žiniasklaidoje prisidėjimas prie bendrojo intereso diskusijos Atitinkamo asmens vaidmuo ar funkcija ir jo veiklos, kuri yra reportažo ar/ir nuotraukos tema, pobūdis, yra kitas svarbus kriterijus, susijęs su pirmuoju. Šiuo atžvilgiu turėtų būti daromas skirtumas tarp privačių asmenų ir asmenų, veikiančių viešajame kontekste, tokių kaip politikai ar vieši asmenys. Taip pat atsižvelgtina į būdą, kuriuo informacija ar nuotrauka buvo gauta, į tai, ar buvo gautas atitinkamų asmenų sutikimas, bei į didesnį ar mažesnį įsibrovimo jausmą, sukeltą nuotraukos. Mažai svarbu yra tai, ar konkretus asmuo (ar jo(s) nuotrauka) yra iš tikrųjų žinomas visuomenei. Svarbu yra tai, ar asmuo yra patekęs į viešumą. Kitas svarbus aspektas yra tikslas, kuriam buvo panaudota nuotrauka ir kaip ji gali būti panaudojama vėliau. Gali būti atsižvelgiama į kitus kriterijus, priklausomai nuo konkretaus atvejo aplinkybių. EŽTT pabrėžia įsibrovimo į privatų gyvenimą rimtumo vertinimo svarbą ir nuotraukos publikavimo pasekmes konkrečiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju UAB (duomenys neskelbtini) vadovas atsisakė bendrauti su žurnalistais jo vadovaujamos įmonės minėtų ryšių bei ES sankcijų klausimais, apie tai parodoma filmuota medžiaga. Taigi, pareiškėjas dėl padėties, į kurią kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovas pateko, yra viešasis asmuo, žurnalistinio tyrimo tema neabejotinai atitinka viešojo intereso svarbos pobūdį ir prisideda prie viešojo intereso diskusijos, pareiškėjo atvaizdas panaudotas informuojant visuomenę apie demonstratyvų pareiškėjo vengimą atsakyti į viešojo intereso svarbos klausimus apie UAB (duomenys neskelbtini) veiklą ir jos ryšius su Lietuvos valstybei priešišku Kremliaus režimu (per susijusius asmenis). Šios aplinkybės atitinka šio atsiliepimo 51 punkte nurodytus EŽTT suformuotus kriterijus, lemiančius saviraiškos laisvės prioritetą privatumo atžvilgiu.

VIĮ 13 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos nagrinėjamu atveju neaktualios, nes pareiškėjo atvaizdas nebuvo fiksuojamas nei jo gyvenamojoje patalpoje, nei jo privačioje namų valdoje ar jai priklausančioje teritorijoje, o situacija atitiko VIĮ 14 straipsnio 3 dalyje numatytas informacijos atskleidimo be asmens sutikimo išlygas, todėl pareiškėjo atvaizdo paskelbimui nebuvo reikalingas sutikimas. Aiškus pareiškėjo prieštaravimas filmavimui nebuvo išreikštas. Paskelbta informacija neatitinka reklamos požymių (VIĮ 2 straipsnio 53 dalis).

LRT pažymi, kad EŽTT yra nurodęs, jog saviraiškos laisvė yra vienas esminių demokratinės visuomenės pamatų ir viena pagrindinių sąlygų jos progresui bei kiekvieno asmens savęs realizavimui. Atsižvelgiant į Konvencijos 10 straipsnio 2 dalį, ji taikoma ne tik informacijai ir idėjoms, kurios sutinkamos palankiai ar laikomos neįžeidžiančiomis ar sutinkamos abejingai, tačiau ir tokioms, kurios įžeidžia, šokiruoja ar trikdo. Tokie yra pliuralizmo, tolerancijos ir atviro mąstymo reikalavimai, be kurių nėra „demokratinės visuomenės“. Saviraiškos laisvei yra taikomos išimtys, kurios, vis dėlto, turi būti aiškinamos siaurai, o ribojimų poreikis turi būti nustatytas įtikinamai. EŽTT yra nustatęs kriterijus, kurie yra svarbūs, kai ieškoma pusiausvyros tarp teisės į privatumą ir saviraiškos laisvės: prisidėjimas prie viešojo intereso diskusijų, atitinkamo asmens žinomumo laipsnis, naujienų reportažo tema, ankstesnis atitinkamo asmens elgesys, publikacijos turinys, forma ir pasekmės, ir, atitinkamais atvejais, aplinkybės, kuriomis nuotraukos buvo nufotografuotos. Nacionaliniams teismams taikant pernelyg griežtą požiūrį vertinant žurnalistų profesinį elgesį, pastarieji galėtų būti nepagrįstai atgrasyti nuo savo funkcijos informuoti visuomenę vykdymo. Todėl teismai privalo atsižvelgti į savo sprendimų galimą poveikį ne tik individualiems atvejams, bet ir žiniasklaidai apskritai. LRT vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo asmens duomenų – atvaizdo – atskleidimas konkrečiu būdu ir konkrečiame kontekste visiškai atitiko visuomenės teisę žinoti skelbiamą informaciją, o privatumo interesas nebuvo viršesnis prieš viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) laisvę skleisti informaciją ir visuomenės teisę žinoti.

Inspektorius, priimdamas skundžiamą Sprendimą, neviršijo VIĮ 50 straipsnyje nustatytos kompetencijos, nes Sprendime nėra nė vieno teiginio, kad pareiškėjas kaip asmuo yra susijęs su Rusijos Federacijos aukščiausia politine vadovybe, Sprendime minimos UAB (duomenys neskelbtini) sąsajos su Rusijos Federacijos įmone (duomenys neskelbtini) bei šios ryšius su Kremliaus režimu, ką patvirtina FNTT sprendimai sankcionuoti UAB (duomenys neskelbtini), kurie buvo apskųsti jau po publikacijų. Pareiškėjas, kreipdamasis į Inspektorių su skundu, neginčijo publikacijoje ir vaizdo įraše paskelbtos informacijos neatitikimo tikrovei, kaip ir nekėlė jokių reikalavimų / pretenzijų tretiesiems asmenims šiuo klausimu.

Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Konstitucijoje yra įtvirtinta informacijos laisvės ir kitų konstitucinių vertybių pusiausvyra3. Ribojimais neturi būti paneigiama šios laisvės prigimtis bei esmė ir turi būti laikomasi konstitucinio proporcingumo principo.

Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma šių dviejų teisinių vertybių (teisės į informaciją ir asmens privatumo) pusiausvyros. EŽTT savo praktikoje laikosi pozicijos, jog Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje apibrėžti saviraiškos laisvės ribojimo pagrindai turi būti aiškinami griežtai (siaurai), o apribojant šią laisvę, privalo būti pateikiami svarūs ir pakankami motyvai. Saviraiškos laisvės ribojimo priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams. Savo ruožtu, Konstitucinis Teismas, nurodydamas saviraiškos laisvės ribojimo galimybę, pabrėžia, kad informacijos laisvės ribojimas visada turi būti suvokiamas kaip išimtinio pobūdžio priemonė.

TŽC nuomone, šiuo atveju neegzistuoja pagrindas apriboti viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) saviraiškos laisvę, kuri pateisinama visuomenės interesu žinoti apie pareiškėjo valdomą bendrovę UAB (duomenys neskelbtini), kurios sąskaitos buvo įšaldytos po vienos iš publikacijų. Visos skundžiamos publikacijos turėjo vienintelį tikslą – informuoti visuomenę apie Lietuvoje veikiančią įmonę, priklausančią įmonių grupei, susijusiai su asmeniu, įtraukti į ES sankcijų sąrašą dėl Rusijos Federacijos karo prieš Ukrainą. Tiek publikacijos, tiek pareiškėjo atvaizdas buvo publikuoti siekiant paviešinti itin reikšmingą temą – Lietuvoje įsikūrusios įmonės UAB (duomenys neskelbtini), kurios vadovas yra pareiškėjas, sąsajas su Rusijos Federacijos įmone (duomenys neskelbtini). EŽTT praktika, kuria vadovaujasi pareiškėjas, priimta dar iki Rusijos sukelto karo Ukrainoje, taigi šiuo aspektu nebuvo ir negalėjo būti pasisakoma. Ginčo atveju visuomenės poreikis, susijęs su valstybės saugumu, yra turintis svarbią reikšmę.

Sprendime pagrįstai padaryta išvada, kad žiniasklaidos rengėjų (skleidėjų) saviraiškos laisvė laikytina turinčia prioritetą prieš pareiškėjo privatų gyvenimą, nes visuomenė yra suinteresuota ir turi poreikį gauti informaciją visuomenei aktualia tema ir pagrįstai konstatuota, jog visuomenė turėjo interesą žinoti apie pareiškėjo vadovaujamos įmonės ryšius Rusijos Federacijoje. Pareiškėjo atvaizdas, kaip privati informacija, svarbi ir yra pateisinama tuo, kad ji paviešinta siekiant atskleisti ir informuoti visuomenę itin reikšmingos temos kontekste.

TŽC nuomone, Sprendime darant išvadą, kad šiuo atveju yra pateisinamas pareiškėjo privataus gyvenimo ribojimas tenkinant visuomenės viešąjį interesą, pagrįstai vadovautasi VIĮ 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtintomis išimtimis, kuomet informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo. VIĮ yra laikytina lex specialis prieš CK.

Pareiškėjo atvaizdas buvo užfiksuotas situaciją atitinkančiame kontekste – informuojant visuomenę apie pareiškėjo vengimą duoti bet kokius komentarus į viešojo intereso svarbos klausimus apie jo vadovaujamos įmonės UAB (duomenys neskelbtini) veiklą ir ryšius su Rusijos Federacijoje veikiančiomis įmonėmis.

TŽC nuomone, pareiškėjas laikytinas viešu asmeniu, o atvaizdo padarymo vieta – vieša vieta. VIĮ 2 straipsnio 74 dalyje įtvirtinta viešojo asmens sąvoka aiškinama pakankamai plačiai. 11 punkte nurodyta, kad viešu asmeniu laikomas kitas fizinis asmuo, turintis viešojo administravimo įgaliojimus ir (arba) administruojantis viešųjų paslaugų teikimą, ir (arba) dėl savo veiksmų ar padėties patekęs į viešumą, jeigu jo veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. EŽTT praktikoje nurodoma, kad tam tikrais atvejais viešu asmeniu gali tapti ir kitas asmuo, kuris dėl savo veiklos patenka į viešumą. Šios situacijos kontekste pareiškėjas tapo viešas dėl savo veiklos – buvimo vadovu įmonės, įtariamos ryšiais su Rusijos Federacija ir kitais asmenimis, kuriems taikomos sankcijos. Pareiškėjo atvaizdas padarytas ne savitiksliai, tačiau šiam nesitikus duoti komentarų apie jo valdomos įmonės ryšius su Rusija nei telefonu, nei raštu, viešosios informacijos rengėjams (skleidėjams) išnaudojus visus prieinamus būdus gauti paaiškinimus kitais būdais. Taigi, ŽTC fiksavo pareiškėjo atvaizdą, siekdamas ateityje išvengti bet kokių spekuliacijų, o būtent užfiksavo, kad prašė pareiškėjo pateikti komentarus dėl jo valdomos įmonės ir kad pareiškėjas tokią informaciją pateikti atsisakė. Būtent šis faktas vaizdinėmis priemonėmis ir buvo užfiksuotas.

TŽC vertinimu, Inspektorius pagrįstai konstatavo, kad jokių papildomų duomenų apie pareiškėją atskleista nebuvo, nepateikta jokių papildomų privataus gyvenimo detalių, kurios atskleistų įpročius, pažiūras ar pan. Atvaizdas paviešintas išimtinai reikšmingos visuomenės temos kontekste dėl pareiškėjo valdomos įmonės. TŽC vertinimu, privačia erdve galėtų būti laikomos nebent UAB (duomenys neskelbtini) patalpos (jų vidus), tačiau ne tokių patalpų prieigos – tarpduris (koridorius), kur ir buvo užfiksuotas pareiškėjas.

Pareiškėjos vertinimu, tai gali reikšmingai pažeisti jos interesus bei reputaciją, nes šiomis nepagrįstomis išvadomis valstybinės institucijos ir kiti subjektai gali nepagrįstai pradėti remtis teisminiuose ginčuose, todėl Sprendimas laikytinas sukeliančiu teisinius padarinius pareiškėjai.

Pareiškėjos vertinimu, Inspektorius neturi kompetencijos vertinti ir pasisakyti dėl jos veiklos ir sąsajų, jo kompetencija yra griežtai apribota pareiškėjų skundais dėl pažeistos teisės į privatų gyvenimą, teisės į asmens duomenų apsaugą, pažeistos garbės ir orumo.

Inspektoriaus vertinimu, nors pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, tačiau teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (LVAT 2019-05-14 nutartis administracinėje byloje Nr. EA-74-629/2019; 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-768-438/2017).

Atsakovo įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje ginčijamas Sprendimas negali būti administracinės bylos dalyku, nes pareiškėja nesikreipė į Inspektorių ir nebuvo administracinės procedūros šalimi; Sprendimas nesukėlė pareiškėjai jokių teisinių pasekmių – nepakeitė turimų teisių ir pareigų apimties.

Inspektoriaus nuomone, Sprendimas nebuvo skirtas pareiškėjai ir jos teisių apimtis Sprendimu apskritai nebuvo vertinta, todėl ji neturi reikalavimo teisės panaikinti atskirus Sprendimo teiginius ir nėra tinkamas subjektas tokiems reikalavimams kelti. Vien asmens subjektyvaus suvokimo, kad yra pažeista jo teisė ar įstatymo saugomas interesas, nepakanka, kad būtų realizuota jo teisė į reikalavimo patenkinimą.

Atsakovo vertinimu, pareiškėjos skundas teismui grindžiamas subjektyviais, hipotetiniais pasvarstymais apie tai, kad Sprendimas neapibrėžtoje ateityje gali pažeisti pareiškėjos reputaciją. Kartu tai reiškia, jog skundo teismui pateikimo momentui pareiškėjos reputacijai jokia žala padaryta nebuvo.

Atsakydamas į pareiškėjos argumentus dėl peržengtų kompetencijos ribų, nagrinėjant V. K. (pareiškėjos direktoriaus) skundą, Inspektorius nurodė, kad įstatymų leidėjas, suteikęs funkciją nagrinėti suinteresuotų asmenų skundus dėl jų neturtinių teisių pažeidimo, kartu suteikė ir diskreciją spręsti dėl skundo tyrimui reikalingos medžiagos, jos rinkimo bei objektyvių išvadų formulavimo. Konkrečiu atveju atsakovas, atlikęs išsamų V. K. skundo aplinkybių tyrimą, įvertinęs visų ginčo publikacijų ir įrašų turinį bei kontekstą, veikdamas savo kompetencijos ribose, Sprendime pagrįstai nustatė, kad jo atvaizdas paviešintas viešojo intereso požiūriu itin reikšmingos Lietuvos visuomenei temos kontekste – dėl pareiškėjos sąsajų su Rusijos Federacijos įmone (duomenys neskelbtini), kurios vienam iš atsakingų asmenų buvo taikytos Europos Sąjungos (toliau – ES) sankcijos. Sprendime nustatyta, kad visuomenė gali pagrįstai domėtis V. K. vadovaujamu juridiniu asmeniu ir jo veikla, užduodant klausimus šio juridinio asmens vadovui, kuris negali tikėtis absoliučios privatumo ir asmens duomenų apsaugos, nes būtent jis atstovauja juridiniam asmeniui, kuriuo nagrinėjamos temos kontekste pagrįstai domimasi.

Inspektorius pabrėžia, kad jam tenka pareiga ginčo informacijos nevertinti izoliuotai, o atsižvelgti į visą paskelbtos informacijos kontekstą, teksto sandarą, sakinių konstrukcijas, jų loginius ryšius, skundo informaciją, viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) pateiktus paaiškinimus ir kitas reikšmingas aplinkybes. Todėl pareiškėjos vadovui, pateikus skundą dėl savo asmeninių neturtinių teisių gynybos, tačiau nusprendus neginti pareiškėjos dalykinės reputacijos, tai nereiškia, kad Inspektorius, atlikdamas kontekstinį visos paskelbtos informacijos vertinimą, negali nustatyti paskelbto žurnalistinio tyrimo temos, tikslo, pobūdžio, oficialios informacijos pagrindu formuluoti tam tikrų išvadų. Dėl šios priežasties Sprendimo argumentai neišvengiamai yra ir apie bendrovę, tačiau jokia informacija jos dalykinės reputacijos pažeidimo požiūriu nebuvo vertinta. Atsakovas, savo kompetencijos ribose nagrinėdamas skundą, nenustatinėjo pareiškėjos ryšių su priešiškos valstybės politine vadovybe, tačiau rėmėsi oficialiu FNTT viešai pateikiamu Juridinių asmenų ar kitų organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, kurios nuosavybės teise priklauso arba yra kontroliuojamos subjekto, kuriam taikomos sankcijos, sąrašu, skelbiamu https://www.fntt.lt/lt/tarptautines-finansines-sankcijos/4166. Pareiškėjos ryšiai nebuvo skundo dalykas, atlikdamas skundo tyrimą atsakovas dėl jų pasisakė tiek, kiek buvo būtina apžvelgti paskelbtos, ginčo objektu esančios informacijos kontekstą bei nustatyti, jog ginčo informacija skleidžiama teisėto ir pagrįsto visuomenės intereso tikslu. FNTT sprendimų apskundimas nestabdo jų galiojimo, todėl tariamas oficialios, itin reikšmingos viešojo intereso požiūriu informacijos pateikimo visuomenei apribojimas būtų absoliučiai nepagrįstas.

Inspektorius, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, jį atmetė, konstatavęs, kad viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) paviešintas pareiškėjo, kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovo, atvaizdas užfiksuotas prie įėjimo į UAB (duomenys neskelbtini) patalpas ir atskleidžia tik tai, kaip pareiškėjas atrodo, tačiau nepateikia jokių papildomų privataus gyvenimo detalių, kurios atskleistų įpročius, pažiūras, įsitikinimus, gyvenimo būdą, šeiminę padėtį, gyvenamąją aplinką ir pan. Pareiškėjo atvaizdas paviešintas itin reikšmingos Lietuvos visuomenei temos kontekste – Lietuvoje įsikūrusios įmonės UAB (duomenys neskelbtini), kurios vadovas yra pareiškėjas sąsajos su Rusijos Federacijos įmone (duomenys neskelbtini). Rusijos Federacijai kartu su Baltarusijos Respublika pradėjus suplanuotą karą kitos suverenios valstybės – Ukrainos – teritorijoje bei atsižvelgiant į tai, kad Ukrainoje vykdomos karinės agresijos metu daromi nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, vykdomas valstybinis terorizmas ir nuolatiniai tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai, tai kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams. Atsižvelgiant į tai, bet kokio pobūdžio ryšiai su Rusijos Federacija ir galimos jų apraiškos, viešinami žiniasklaidoje pagrįstai ir akivaizdžiai tenkina viešąjį interesą – visuomenės išskirtinį poreikį gauti su nacionaliniu saugumu susijusią informaciją. Pareiškėjo, kaip aptariamo juridinio asmens vadovo, atvaizdas yra sudėtinė skundžiamų publikacijų bei vaizdo įrašų apie jo vadovaujamos įmonės su rusų kapitalo įmone (duomenys neskelbtini), kurios vadovui A. G. buvo taikytos ES sankcijos dėl ryšių su Kremliaus režimu dalis. Pareiškėjo atvaizdas skelbiamas išskirtinai tik siekiant informuoti visuomenę apie jo darbinę veiklą – įmonės UAB (duomenys neskelbtini) pajamas, darbuotojų skaičių, ES sankcijų įvedimo padarinius. Skundo informacijoje jokia papildoma privati informacija apie pareiškėją, nesusijusi su darbine veikla, atskleista nebuvo. Visuomenė turi teisėtą ir pagrįstą interesą žinoti apie įmones bei asmenis, susijusius su Kremliaus režimu, o visuomenės informavimo priemonės turi teisę ir pareigą informuoti apie tai visuomenę.

Apibendrinus Sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjo atvaizdas nebuvo perteklinis, juo nesiekta patenkinti visuomenės smalsumo; pabrėžta, kad asmuo, valdantis įmonę, susijusią su priešišku politiniu režimu neturi ir negali tikėtis absoliutaus privatumo, todėl prioritetas turi būti teikiamas viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) laisvei skleisti informaciją ir visuomenės teisei žinoti, o ne pareiškėjo teisei į privatų gyvenimą. Dėl šių priežasčių pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas nenustatytas.

Pareiškėjas V. K. ir pareiškėja UAB (duomenys neskelbtini) dėl Sprendimo kreipėsi į teismą; pareiškimų pagrindu buvo pradėtos bylos Nr. eI2-976-1114/2024 ir eI2-975-1064/2024. 2024 m. sausio 17 d. Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojos nutartimi šio bylos buvo sujungtos.

Iš esmės pareiškėjas V. K. nesutinka su ginčijamu Sprendimu, nes jame neatsakyta į argumentus, kodėl jis laikomas viešu asmeniu; dėl jo filmavimo erdvės vertinimo; nevertinta, kaip atvaizdo viešinimas prisideda prie viešojo intereso – visuomenei reikšmingos informacijos, kad šiuo atveju žurnalistų laisvė skleisti informaciją yra svarbesnė vertybė nei asmens privatumas. Nepasisakyta dėl Inspektoriaus kompetencijos nustatinėti / nenustatinėti V. K. ir UAB (duomenys neskelbtini) ryšius su Kremliaus ar kitu režimu, įmonę laikyti sankcionuotu asmeniu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta teisė turėti įsitikinimus, taip pat įsitikinimų išraiškos ir informacijos laisvę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į saviraiškos laisvę, apimanti laisvę turėti savo nuomonę, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, o Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsniu garantuojama saviraiškos, informacijos, žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą pabrėžęs pamatinį konstitucinės informacijos laisvės, be kita ko, apimančios ir masinės informacijos priemonių teisę nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, vaidmenį siekiant užtikrinti ir plėtoti atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės idealą, taip pat jos, kaip būtinos prielaidos demokratijai sukurti ir išsaugoti, vaidmenį (žr., pvz., 1995 m. balandžio 20 d. nutarimą, 1997 m. vasario 13 d. nutarimą, 2002 m. spalio 23 d. nutarimą). Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, saviraiškos laisvė yra vienas esminių demokratinės visuomenės pagrindų; ji taikoma netgi tokiam informacijos ir idėjų skleidimui, kuris gali žeisti, šokiruoti ar trikdyti. Bet kokios saviraiškos laisvės įgyvendinimo išimtys turi būti aiškinamos griežtai, o apribojant šią laisvę, privalo būti pateikiami svarbūs ir pakankami motyvai (žr., pvz., 1999 m. sausio 21 d. sprendimą Janowski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 25716/94), 1999 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nilsen ir Johnsen prieš Norvegiją (pareiškimo Nr. 23118/93), 2007 m. sausio 9 d. sprendimą Kwiecień prie Lenkiją (pareiškimo Nr. 51744/99).

Pareiškėjas nesutinka, kad jo atvaizdas buvo užfiksuotas viešoje erdvėje.

Inspektorius Sprendime nurodyta, kad ginčo atvaizdas buvo užfiksuotas prie įėjimo į UAB (duomenys neskelbtini) patalpas, todėl darė išvadą, jog tai neatskleidžia jokių papildomų privataus gyvenimo detalių.

Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėjas užfiksuotas atidaręs patalpos duris, t. y. jis nebuvo užfiksuotas patalpoje, kurioje vykdytų savo darbines funkcija, daiktų, kurie atskleistų privatų pareiškėjo gyvenimą, nematyti. Vien tai, kad pareiškėjo darbovietės patalpa galėtų būti laikoma privataus gyvenimo dalimi, nereiškia, jog jo atvaizdo paviešinimui buvo reikalingas sutikimas, ar jo nebuvo galima viešinti, kadangi pagal VIĮ 14 straipsnio 3 dalį, tokiai informacijai taikoma išimtis.

Pasisakant dėl pareiškėjo atvaizdo paviešinimo tikslo pažymėtina, kad tiek Inspektorius konstatavo, kad atvaizdas paviešintas dėl svarbios temos – bendrovės sąsajų su Rusijos įmonę, tiek pats nuotrauką paviešinęs asmuo posėdyje pasakė, kad nuotrauką paviešino tikslu – parodyti, jog buvo bandoma gauti informaciją iš V. K apie jo vadovaujamos bendrovės sąsajas su Rusijos federacija, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, informacijos viešinimo tikslas aiškus, teisėtas ir pagrįstas, susijęs su visuomenės teisę žinoti pirmiau nurodytą informaciją.

Nagrinėjamu atveju visuomenė turėjo teisėtą interesą žinoti, kas yra UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, jo atvaizdo paviešinimas buvo susijęs su publikacijose nurodoma informacija apie bendrovę. Bendrovė, kurios vadovas yra pareiškėjas V. K., susijusi su asmenimis, kuriems taikomos sankcijos dėl Rusijos Federacijos agresijos, todėl, Rusijai keliant grėsme Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, ginčo informacija laikytina svarbia aptariamu aspektu. Byloje nebuvo nustatyta, kad informacijos skleidėjai elgtųsi neteisėtai paviešinant su pareiškėju susijusią informaciją.

Pareiškėja nagrinėjamu atveju kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Sprendimo motyvuojamojoje dalyje esančius teiginius ir įpareigoti atsakovą pašalinti juos iš Sprendimo.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal VIĮ 50 straipsnio 17 dalies nuostatas tais atvejais, kai viešai paskelbus inspektoriaus sprendimą gali būti pažeistos asmens teisės ir (ar) teisėti interesai arba kai sprendimo paskelbti neprašo skundą (pareiškimą) pateikęs asmuo (pareiškėjas), inspektoriaus sprendimas viešai neskelbiamas. Tokiais atvejais su inspektoriaus sprendimu supažindinamas tik skundą (pareiškimą) pateikęs asmuo (pareiškėjas) ir tas viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas, kurio valdomoje visuomenės informavimo priemonėje nustatytas pažeidimas.

Byloje nėra įrodymų, kad Sprendimas yra paskelbtas viešai ir (arba), kad pareiškėja kreipėsi į Inspektorių prašydama neviešinti Sprendimo dėl jo galimo poveikio pareiškėjos interesams.