Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2021-04-21 · Civilinė byla Nr. e2-303-514/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-04-21
Bylos Nr.
e2-303-514/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Volskytė
Ieškovas
V. B.
Atsakovas
V. B.
Civilinė byla Nr. e2-303-514/2021
Procesinis Nr. 2-33-3-01382-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.5.2.1; 3.1.7.11; 3.2.6.1
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 21 d.Plungė
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė,sekretoriaujant Vilmai Grosienei,dalyvaujant ieškovei V. B., ieškovės atstovei adv. pad. E. M.,atsakovui V. B., atsakovo atstovui adv. pad. Vladimirui Tiurinui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė prašė pakeisti 2013 m. sausio 7 d. Plungės apylinkės teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir iš atsakovo nuo ieškinio pateikimo teisme dienos priteisti dukros F. B., gim. 2006 m. gegužės 16 d., išlaikymui periodinėmis išmokomis po 400 Eur kas mėnesį iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka bei skiriant ieškovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, kad su atsakovu 2006 m. gegužės 16 d. susilaukė dukters F. B.. 2013 m. sausio 7 d. Plungės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-33-747/2013 dukros gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, iš atsakovo priteistas išlaikymas dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt (116,00 Eur) nuo 2012 m. rugpjūčio 13 d. iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Dukros gyvenamąją vietą, bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu ir išlaikymo teikimą šalys nustatė bendru sutarimu prieš daugiau nei aštuonerius metus, kai F. buvo šešeri metai. Per tokį ilgą laiką iš esmės pasikeitė ir dukros poreikiai, ir šalių galimybės teikti didesnį išlaikymą dukrai, ir ekonominė situacija (pinigų perkamoji galia, kainos). Atsakovas su dukra bendrauja retai, neprisideda prie jos priežiūros ir auklėjimo, būtinų neplaninių pirkinių. Atsakovo skiriamos pinigų sumos dukros išlaikymui nepakanka.

Pažymėjo, kad sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), todėl nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Visus dukros poreikius išimtinai tenkina tik ieškovė, nes atsakovas su dukra beveik nebendrauja, susitinka labai retai. Skyrium gyvenančio tėvo bendravimas ir prisidėjimas prie vaiko laisvalaikio organizavimo, auklėjimo ir priežiūros, vertintinas nustatant priteistino išlaikymo dydį.

Ieškovė su vaikais laikinai apsistojo Norvegijoje, kur uždarbiauja, nes kitaip negali išlaikyti savo vaikų. Atsižvelgiant į tai, kad dukra šiuo metu Norvegijoje yra ieškovės iniciatyva ir galimai tai padidino jos išlaikymo išlaidas, vertinant realius vaiko poreikius, kainos lygintos su tomis, kurios būtų vaikui gyvenant Lietuvoje. Ieškinyje pateikė dukros būtiniausių poreikiams reikalingų lėšų paskaičiavimą, pagal kurį išlaidos maistui sudaro apie 180 Eur, aprangai ir avalynei – apie 77,50 Eur, higienos priemonėms – apie 20 Eur, vaistams ir vitaminams – 30 Eur, ugdymui – apie 105 Eur, ryšio priemonėms – apie 70 Eur, gyvenamojo būsto nuomos ir išlaikymo dalis – apie 120 Eur, ilgalaikiams daiktams- apie 70 Eur, transportui – apie 30 Eur, laisvalaikiui – apie 150 Eur.. Viso dukros minimaliems būtiniausiems poreikiams patenkinti per mėnesį šiuo metu vidutiniškai reikia apie 852,50 Eur. Šios išlaidos yra apskaičiuotos neskaičiuojant išlaidų, kurios susidarė dėl laikino dukros gyvenamosios vietos pakeitimo (laikinai padidėjusios būsto nuomos išlaidos, kelionių į Lietuvą išlaidos, brangesnių drabužių išlaidos). Atkreipė dėmesį į tai, kad šios išlaidos nėra visos, kad tam tikras papildomas išlaidas yra sunku apskaityti, jos būna vienkartinės, nenumatytos, o ieškovė jas dengia nuolat. Pagal Išmokų vaikams įstatymo nuostatas šiuo įstatymu vaikui teikiama išmoka, kurią ieškovė pasirinko gauti ne iš Lietuvos valstybės, o iš Norvegijos, kurioje dirba, nes ši išmoka yra didesnė, tačiau tai nepaneigia išmokos paskirties. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas išmokos dydžiu (160,00 Eur). Tėvams tenkanti išlaikymo suma yra 692,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas visiškai neprisideda prie vaiko priežiūros ir aprūpinimo nematerialia prasme, todėl iš jo priteistina didesnė išlaikymo suma, t. y. 400,00 Eur dydžio mokamomis periodinėmis išmokomis.

Ieškovės nuomone, išlaikymo dydis turėtų būti keičiamas ir dėl pasikeitusios atsakovo turtinės padėties. Ieškovės žiniomis atsakovas dirba kilnojamojo pobūdžio darbą, dažnai būna komandiruotėse Norvegijoje, kur gauna ženkliai didesnį darbo užmokestį. Ieškovės turtinė padėtis taip pat pasikeitė, nes ji išvyko laikinai dirbti į Norvegiją. Jos pajamos sudaro 2 370,00 Eur per mėnesį.

Atkreipė dėmesį į pasikeitusią Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos ekonominę situaciją, kuri tiesiogiai įtakojo ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, dėl kurios išaugus vartojimo prekių kainoms, 2012 metais priteista išlaikymo suma (net ir įvertinus indeksavimą) turi ženkliai mažesnę perkamąją galią, todėl atsakovo skiriamo išlaikymo nepakanka.

Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovė prašė ieškinį tenkinti. Ieškovė papildomai paaiškino, kad dukra stengiasi maitintis sveiku maistu, todėl išlaidos maistui didesnės, nei maitinantis įprastai. Dukra turi odos problemų, reikalingi vaistai, kurie nėra kompensuojami. Buvo taikomas ortodontinis gydymas, buvo reikalingos kabės, kurių valstybė nekompensuoja, atsakovas prie šio gydymo neprisidėjo. Ieškovė, siekdama, kad dukra praleistų laisvalaikį turiningai, skatina dukrą lankyti papildomus užsiėmimus (šokių pamokas, sporto klubą ir pan.), perka priemones aktyviam laisvalaikiui (riedlentę, paspirtuką, slides, dviratį), todėl susidaro papildomos išlaidos, kurių pagrįstumo atsakovas nepripažįsta. Dukra yra paauglė, jos poreikiai yra pasikeitę, todėl atsakovo teikiamo išlaikymo nebepakanka. Ieškovė turi sveikatos problemų, nuolat stebima ir konsultuojama gydytojų, dėl sveikatos ir būtinybės prižiūrėti jaunesnį vaiką dirbti papildomai galimybės neturi.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Atsakovas atsiliepimu neginčijo ieškovės nurodomų išlaidų dukros maistui, rūbams, higienai, transportui. Pripažino, kad dukrai gali būti reikalingi vaistai ir vitaminai, tačiau jam iš dukros yra žinoma, kad ji nėra sirgusi, o vitaminų mama neduoda, todėl laikė, kad nurodoma 30 Eur vaistams ir vitaminams išleidžiama ne per mėnesį, bet per metus (mėnesiui atitinkamai susidaro 2,5 Eur). Atsakovas nesutiko ir su išlaidomis ugdymui, teigdamas, jog ieškovė be pagrindo į vieną sumą apjungia išlaidas pagrindiniam ugdymui ir šokių užsiėmimams. Atsakovui nėra suprantama, kokias informacines programėles ieškovė kas mėnesį perka už 20 Eur, prilygindama jas Lietuvos kainoms, kai Lietuvoje skaitmeninio ugdymo licencija platformoje „(duomenys neskelbtini)“ kainuoja apie 20 Eur metams. Be to, daliai mokyklų gaunant finansavimą, moksleiviams suteikiama galimybė tokiu turiniu naudotis nemokamai. Atsakovo paskaičiavimu, dukrai mokantis Lietuvoje, išlaidos skaitmeniniam turiniui ir vadovėliams sudarytų 120 Eur metams arba atitinkamai 10 Eur mėnesiui. Neginčijo išlaidų kompiuteriui, tačiau išdalijus įsigijimo kainą 5 metams, kasmėnesinė išlaikymo suma padidėtų tik 8 Eur. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad ieškovė ieškinyje nenurodo, ar 100 Eurų ekskursijoms išleidžiama kas mėnesį ar per metus, kad per pastaruosius metus jokios kelionės ar ekskursijos praktiškai nevyko arba buvo rekomenduojama nuo jų susilaikyti dėl pandemijos.

Atsakovas nesutiko prisidėti prie išlaidų dukros šokių pamokoms, kadangi ieškovė parinko papildomą veiklą dukrai pati, dėl kainos nesitardama su atsakovu, laikė, jog ieškovė paskaičiavo galinti šias išlaidas dengti. Pasak F., lankomi užsiėmimai – tai gatvės šokių pamokos, kurioms nereikalinga jokia speciali apranga; jokios išvykos nevyksta. Pripažindamas, kad vaikui yra sveika pajudėti bei užsiimti mėgiama veikla, teigė, kad metinės išlaidos šiam būreliui (atitinkančios atsakovo visą mėnesio atlyginimą) nėra adekvačios, nes Lietuvoje analogiški užsiėmimai kainuotų apie 40 Eur per mėnesį, be to, būtų dalinai finansuojami neformaliojo vaikų švietimo krepšelio lėšomis, kas sudarytų metines 180 Eur išlaidas arba 15 Eur mėnesiui. Būtent tokio dydžio išlaidas sutiko sutiko skaičiuoti į bendrą F. būtinųjų išlaidų sumą.

Pasisakydamas dėl išlaidų ryšio priemonėms, pastebėjo, kad ieškovės nurodomos išlaidos nėra būtinos. Atsakovo nuomone, išlaidos ryšio priemonėms neturėtų viršyti 15 Eur per mėnesį. Atsakovo vertinimu išlaidų paspirtukui, riedlentei ir kt. „ilgalaikiams daiktams“ negalima priskirti prie išlaidų būtiniausiems vaiko poreikiams. Aktyviam vaiko laisvalaikiui turėtų pakakti vieno iš daiktų. Išlaidos ne pirmo būtinumo reikmėms gali būti priteisiamos tik tada, kai tėvų turtinė padėtis tai leidžia. Išlaidas sportinių užsiėmimų įrangai ir daiktams laikė išgalvotomis, kurių atsakovas neturi jokios pareigos dengti.

Vertindamas išlaidas būstui, pažymėjo, kad ieškovei gyvenant Lietuvoje jokios išlaidos būsto nuomai nesusidarytų, kadangi ieškovė nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą. Net ir tuo atveju, jei ieškovė butą nuomotų, nuomos kaina kartu su patarnavimais siektų 600 Eur/mėn. (gyvenant trise) tik didmiestyje, regione - ne daugiau 300 Eur per mėnesį, atitinkamai F. dalis sudarytų ne didesnę nei 100 Eur sumą per mėnesį. Atsakovo nuomone, šios išlaidos susidaro tik dėl ieškovės asmeninių sprendimų ir gyvenimo pasirinkimų, už kuriuos atsakovas negali būti verčiamas mokėti. Jei ieškovė pardavė savo nekilnojamąjį turtą ir pasirinko būstą nuomoti, iš gautų lėšų gali vienasmeniškai dengti išlaidas nuomai. Atsakovui yra žinoma, kad ieškovės šeimą sudaro keturi asmenys, kadangi kartu gyvena ieškovės sugyventinis. Ieškovei nuomojantis įrengtą ir apstatytą būstą, atsakovas neturi pareigos dengti išlaidas baldų pirkimui. Atsakovas prašė teismo išlaikymą dukrai didinti tik ta apimtimi, kurią ieškovė pagrįs aiškiais ir nenuginčijamas įrodymais.

Atsakovas kategoriškai atsisakė dengti 150 Eur kasmėnesines išlaidas dukros laisvalaikiui kaip prasilenkiančių su bet kokia logika. Skyrium gyvenantis vienas iš tėvų turi pareigą rūpintis būtiniausiųjų poreikių užtikrinimu, tačiau šiuo atveju prašoma suma nėra būtiniausios išlaidos, todėl šia 150 Eur apimtimi reikalavimą prašė atmesti.

Atsakovo skaičiavimu realūs F. poreikiai yra tokie: būsto išlaikymo dalis sudaro 100,00 Eur; aprangai ir avalynei — iki 77,5 Eur, vaistams, vitaminams — 2,5 Eur, transportui – 30 Eur, išlaidos higienai — 20,00 Eur, ugdymui - 18,00 Eur, šokių pamokoms -15 Eur, telefonui, internetui -15 Eur; maistui 180 Eur; viso 458 Eur. Ieškovei yra mokama apie 160 Eur „vaiko pinigų“ iš Norvegijos valstybės. Abiejų tėvų skirtina suma, kuri patenkintų būtinuosius F. poreikius, yra apytiksliai 300 Eurų arba, dalijant lygiomis dalimis – 150 Eur iš kiekvieno iš tėvų. Atsakovo nuomone, atsižvelgiant į nelygiavertę šalių turtinę padėtį, į papildomai teikiamą atsakovo paramą, vaiko kambario įrengimą, išlaikymą viešnagių metu, atsakovo mokama 116 Eur periodinių išmokų suma per mėnesį yra adekvati. Be to, didesnio išlaikymo atsakovas neišsigali teikti dėl turtinės padėties, kadangi šiuo metu yra bedarbis, jo pašalpa (draudžiamosios pajamos) – 806 Eur per mėnesį, ši suma kas mėnesį bus mažinama. Atsižvelgiant į sudėtingą situaciją darbo rinkoje, įsidarbinti pagal specialybę šiuo metu atsakovui nepavyksta. Atsakovo galimybes įsidarbinti apsunkina jo sveikatos problemos, dėl nepagydomos sąnarių ligos jam netinka sunkus fizinis darbas arba stovimas darbas. Atsakovas privalo mokėti mokesčius buto išlaikymui, reikalingos lėšos pragyvenimui. Atsakovas gyvena vienas, sau neleidžia jokių pramogų, kadangi privalo grąžinti automobilio remontui pasiskolintus 2 500 Eur. Dar 4000 Eur atsakovas iš SEB banko pasiskolino automobilio pirkimui, sudarydamas 2019-06-10 vartojimo kredito sutartį. Paskolos grąžinimui iki 2022-05-16 atsakovas kas mėnesį mokės apytiksliai po 130 Eur. Dar apytiksliai po 50 Eur atsakovas kas mėnesį iki 2022 m. birželio mokės už išsimokėtinai įsigytą minkštą kampą. Vienintelis vertingas atsakovo turtas yra automobilis BMW, kurį daužtą ir nevažiuojantį atsakovas pirko ir remontavo. Daugiau likvidaus didesnės vertės turto atsakovas neturi. Numatydamas gresiantį atleidimą, atsakovas iš anksto pervedė ieškovei 400 Eur, apie kuriuos ieškovė nutyli.

Ieškovė klaidina teismą tvirtindama, jog Norvegijoje tik laikinai uždarbiauja. Ieškovė Norvegijoje gyvena nuolat, į Lietuvą grįžti gyventi neketina, tą patvirtino ir dukra. Namą Plungėje ieškovė pardavė, ketina pirkti būstą Norvegijoje, ten prieš pusmetį įsigijo ir automobilį, Ieškovė, nors turi vienu išlaikytiniu daugiau nei atsakovas, gauna triskart daugiau pajamų. Tai, kad gaudama dideles pajamas, ieškovė gali daryti dideles išlaidas vaikų labui, nereiškia, kad atsakovas yra įpareigotas pusę jų dengti. Ieškovės materialinė situacija yra keliskart geresnė nei atsakovo, todėl prašė nukrypti nuo lygių dalių principo, leidžiant jam prie dukros F. išlaikymo prisidėti ta dalimi, kokia yra dabar, t. y. mokant po 116 Eur, atitinkamai ieškovei paliekant likusią dukros būtiniausiųjų poreikių tenkinimo dalį.

Atsiliepimas

Atsakovas, jo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais. Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai paaiškino, kad artimiausiu metu bus atliekama kelio operacija, po kurios bus nedarbingas. Dėl sveikatos ir pandemijos darbo paieškos buvo nesėkmingos. Šiuo metu dėl turtinės padėties didesnio teikti didesnio išlaikymo neturi galimybės. Pripažindamas, jog dukros poreikiai yra padidėję, sutiktų teikti didesnį išlaikymą tik taikiu susitarimu, ieškovei sutinkant su atsakovo siūlomu išlaikymo dydžiu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį, nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė vieno iš tėvų priteistino išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis).

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali priteisto išlaikymo dydį sumažinti arba padidinti, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o pagal minėto straipsnio 2 dalies nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra ir pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad pagal Plungės apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. teismo sprendimą, kuriuo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atsakovas įsipareigojo mokėti dukros F. išlaikymui po 115,85 Eur (400 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės.

Nustatant ar pasikeitė vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas yra pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Nuo teismo sprendimo priėmimo iki ieškinio dėl išlaikymo dydžio pakeitimo teismui pateikimo dienos praėjo beveik aštuoneri metai, dukra yra paauglė, jos poreikiai maistui, rūbams, avalynei, higienai praktiškai atitinka suaugusio poreikius, be to, jai reikalingos lėšos mokyklinėms prekėms, užklasinei veiklai bei laisvalaikiui, o tai sudaro papildomas išlaidas jos išlaikymui, priežiūrai, lėšų, pakakusių teismo sprendimo priėmimo metu, nepakanka šiuo metu vaiko būtiniems poreikiams patenkinti. Teismas pritaria ieškovės ieškinyje nurodytiems argumentams, jog poreikį keisti išlaikymo dydį lėmė ir pasikeitusi šalies ekonominė situacija dėl išaugusių vartojimo prekių kainų. Pagal teismo sprendimą atsakovas privalo mokėti periodinėmis išmokomis tik po 116 Eur, tokia suma nėra pakankama dukros net būtiniausių poreikių patenkinimui, todėl tik pakeitus išlaikymo dydį, galėtų būti labiau apsaugoti šalių nepilnametės dukros interesai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą pakeisti teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį.

Ieškovė, prašydama padidinti išlaikymą dukrai nurodė būtiniesiems poreikiams patiriamas išlaidas. Pagal jos pateiktą skaičiavimą tai sudarytų 852,50 Eur per mėnesį, iš jų maistui 180 Eur, aprangai ir avalynei apie 77,50 Eur, higienos priemonėms 20 Eur, vaistams ir vitaminams – 30 Eur, ugdymui – apie 105 Eur, ryšio priemonėms – apie 70 Eur, gyvenamojo būsto nuomos ir išlaikymo dalis – apie 120 Eur, ilgalaikiams daiktams- apie 70 Eur, transportui – apie 30 Eur, laisvalaikiui – apie 150 Eur. Teismo vertinimu nereikia įrodinėti, jog šalių dukrai būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. tačiau vis tik teismas sprendžia, kad vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti nėra būtina ieškovės nurodoma suma. Pagal ieškovės pateiktą skaičiavimą per didelėmis teismas pripažįsta išlaidas ugdymui, kadangi ieškovė nepateikė patikimų įrodymų, kodėl mokymui būtinos ir naudojamos tik mokamos programėlės, kaip ir nepateikė įrodymų apie išlaidas mokamoms ekskursijoms. Be to, išlaidos ekskursijoms, teismo vertinimu priskirtinos prie laisvalaikio išlaidų. Atsakovas nesutiko prisidėti prie išlaidų dukros šokių pamokoms, kadangi ieškovė parinko papildomą veiklą, nesuderinusi su atsakovu. Teismas šį atsakovo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad šią veiklą (šokių būrelį) pasirinko pati dukra, todėl vien ta aplinkybė, jog atsakovas iš anksto nebuvo informuotas apie lankomus papildomus užsiėmimus, nereiškia, kad atsakovas neprivalo prisidėti prie dukros papildomo ugdymo. Atsakovo nuomone kaina už šokių pamokas yra didesnė, nei Lietuvoje, anot atsakovo analogiški užsiėmimai kainuotų apie 40 Eur per mėnesį, tačiau reikėtų vertinti ne tik kainą, bet ir siūlomų paslaugų apimtis (užsiėmimų skaičių ir trukmę). Pastebėtina, kad šokių pamokas lankant meno mokykloje, privačiose studijose, užsiėmimai ir Lietuvoje yra mokami, pav. pilnas paslaugų paketas kainuoja nuo 40 iki 60 Eur, todėl ieškovės išlaidos šokių pamokoms, įskaitant išvykas, nelaikytinos aiškiai per didelėmis. Sutiktina su atsakovo pozicija, kad galimai užsiėmimai Lietuvoje būtų finansuojami iš dalies finansuojami, tačiau, ieškovei gyvenant su dukra Norvegijoje, galimybės užsiimti popamokine veikla nėra tokios pačios kaip Lietuvoje.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Taigi, išlaikymas turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, realizuoti ir tobulinti įgimtus ir įgytus gebėjimus, todėl atsakovas turėtų būti suinteresuotas visapusišku vaiko lavinimu ir skatinti dukrą užsiimti papildoma veikla, nors jo nuomone pasirinkta ne tokia, kokios pageidautų atsakovas.

Ieškovė, apskaičiuodama išlaidų dydį laisvalaikiui ir ilgalaikiams daiktams, nurodė, jog šių poreikių tenkinimui kiekvieną mėnesį reikalinga atitinkamai 150 Eur ir 70 Eur. Atsakovas atsiliepime į būtiniausius poreikius neįtraukė išlaidų laisvalaikiui, tačiau, kaip teismas jau pažymėjo, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, bendravimui, todėl ieškovė pagrįstai į būtinųjų išlaidų krepšelį įtraukė išlaidas laisvalaikiui.. Vaikams augant plečiasi jų socialinių interesų sfera, todėl atsiranda papildomos išlaidos laisvalaikiui: informacinės technologijos, draugų gimtadieniai, užklasinė veikla ir pan. Kiekvienu konkrečiu vaikų gyvenimo etapu laisvalaikio praleidimo formos gali kisti, todėl numatyti, kada ir kokią konkrečią sumą bus reikalinga skirti laisvalaikiui, yra sudėtinga. Šiuo atveju atsižvelgus į dukros amžių (šalių dukrai gegužės mėnesį sukaks 15 metų), natūralu, kad laisvalaikio praleidimo formos, dažnumas, taip pat ir pats vaikų socializacijos poreikis didėja, tačiau teismo vertinimu, vaiko poreikiai turi būti vertinami protingai, turiningą vaiko laisvalaikį galima užtikrinti užsiimant ir nemokama veikla. Įvertinus rinkoje vyraujančias pramogų kainas, galimybę laisvalaikį leisti ne tik perkant mokamas pramogas, pagrįstomis išlaidomis laisvalaikiui pripažintina 100 Eur suma kas mėnesį. Nors ilgalaikiai daiktai ir nėra perkami kas mėnesį, tačiau savaime suprantama, kad dukrai reikalingi ir baldai, ir namų tekstilė ir kt. daiktai, kuriais turi pasirūpinti ieškovė, kad užtikrintų tinkamas gyvenimo sąlygas dukrai. Pagal ieškovės skaičiavimą šios išlaidos per metus sudarytų 840 Eur. Teismas laiko, kad šios rūšies išlaidoms galėtų pakakti ir mažesnės sumos per mėnesį, t. y. 50 Eur, kadangi aktyviam vaiko laisvalaikiui nebūtina įsigyti visas ieškovės nurodomas priemones (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad tėvai, turintys tokią galimybę, gali tenkinti bet kokius vaiko norus, ir skirti nepilnamečiam vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės, privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo.

Šalių nuomonės išsiskyrė ir dėl išlaidų dydžio gyvenamajam būstui. Ieškovės teigimu dukrai tenkanti būsto išlaikymo dalis sudaro 120 Eur, į šią sumą įskaičiuojant buto nuomą, išlaidas televizijos paslaugoms, elektrai. Būsto poreikis pripažįstamas būtinuoju vaiko poreikiu, tačiau sutiktina su atsakovu, kad ieškovei gyvenant Lietuvoje šios išlaidos būtų mažesnės. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad tais atvejais, kai vaikas tėvų ar vieno iš jų iniciatyva gyvena užsienio valstybėje, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis ir atitinkamai dėl to padidėja vaiko išlaikymo išlaidos, dėl jų atlyginimo sprendžiama pagal tai, kurio iš tėvų iniciatyva vaikas gyvena užsienyje: dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusios jo poreikių tenkinimo išlaidos atitinkama dalimi turi tekti tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos. Nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė, gyvendama Lietuvoje, turėjo būstą, kurį pardavė, todėl nuomos išlaidų būstui, gyvendama Lietuvoje, nebūtų patyrusi. Ieškovei pasirinkus gyvenimą užsienyje, išlaidas, susijusias su būsto nuomą, turėtų kompensuoti ieškovė. Ieškovės šeimą sudaro trys asmenys, būsto išlaikymo išlaidos dalintinos visiems šeimos nariams, teismo vertinimu šio pobūdžio išlaidoms, atsižvelgiant į ieškovės nurodomas, pakankama 60 Eur suma per mėnesį.

Atsakovo nuomone, ieškovė nepagrįstai padidino ir išlaidas ryšio priemonėms. Pasisakant dėl išlaidų ryšio priemonėms, pastebėtina, kad į šias išlaidas ieškovė įtraukė naujo telefono kainą. Telefonas kaip ilgalaikis daiktas nėra įsigyjamas kas mėnesį, todėl be pagrindo šios išlaidos įtrauktos į kasmėnesines išlaidas. Taip pat pažymėtina, kad turėtų būti tenkinamai protingi vaiko poreikiai, atsižvelgiant į šalių galimybes. Ieškovės nurodoma telefono kaina yra ženkliai didesnė nei protingiems vaiko poreikiams užtikrinti būtina, todėl net ir skaičiuojant numatomus mokėjimus telefono įsigijimui (perkant išsimokėtinai), šios išlaidos būtų mažesnės. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į mobilaus ir internetinio ryšio paslaugų kainas Lietuvoje, per mėnesį pakankama 30 Eur suma.

Atsakovas per didelėmis laikė ir išlaidas vaistams bei vitaminams, kurios ieškovės paskaičiavimu siekia 30 Eur per mėnesį, iš jų vien vaistams ir vitaminams 10 Eur, likusi suma bendram sveikatinimui. Kaip matyti iš ieškovės paskaičiavimo į šią sumą įtrauktos išlaidos ne tik vaistams, bet ir turėtos išlaidos ortodontiniam gydymui. Ortodontinis gydymas nėra nuolatinio pobūdžio (kasdienis poreikis), todėl negali būti išlaikymo sudedamoji dalis. Dėl ortodontiniam gydymui būtinų išlaidų, šalims nesusitarus, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu dėl vienkartinės konkrečios pinigų sumos šiam gydymui priteisimo. Ieškovė paaiškinimais nustatyta, kad dukra turi ypatingą dėmesį skirti odos priežiūrai, ieškovė pateikė dokumentus,, patvirtinančius, kad dukrai perka vaistus, reikalingus odos gydymui, atsižvelgiant į tai, kad maisto papildai, vitaminai reikalingi ne tik sergant, bet ir gerai fizinei bei psichinei būklei palaikyti, teismas išlaidas vaistams (vitaminams) pripažįsta pagrįstomis.

Teismas pagrįstomis pripažįsta ir išlaidas transportui, kurių dydis kas mėnesį 30 Eur.

Ieškovė, nurodydama būtiniesiems poreikiams patiriamas išlaidas, kai kurias išlaidas padidino, įtraukdama nebūtinas išlaidas ar apskaičiuodama didesnes, nei būtina. Teismo vertinimu pagal ieškovės sudarytą vaiko poreikiams būtinų išlaidų krepšelį, konstatuotina, jog dukros poreikius užtikrina 660 Eur suma per mėnesį.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Nustačius, kad dukros poreikius užtikrina 660 Eur suma, vaikui reikalingo išlaikymo dydis, mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, kurių dydis pagal ieškovės paaiškinimą šiuo metu Norvegijoje 160 Eur, ir yra 550 Eur.

Nustačius, kad dukros būtiniausi poreikiai nėra užtikrinami iš šiuo metu teikiamo išlaikymo, nustatytas išlaikymo dydis keistinas.

Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Pagal kasacinio teismo praktiką svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016).

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui periodinėmis išmokomis po 400 Eur kas mėnesį.

Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims.

Atsakovas pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis nuosavybės teise valdo butą, esantį Plungės m., 3 žemės sklypus (0,0922 ha, 1,15 ha ir 1,85 ha dydžio), 1938 m. statybos gyvenamąjį namą su priklausiniais. Atsakovas nuo 2020 m. spalio 19 d. nedirba (Užimtumo tarnybos 2020-12-17 pažyma), jo pajamas sudaro nedarbo draudimo išmoka, kuri 2021 m. sausio-vasario mėnesiais siekė atitinkamai 807,31 ir 797,83 Eur. Atsakovui nuosavybės teise priklauso automobilis BMW (VĮ Regitra pažyma). Atsakovas nurodo turintis kreditorinių įsipareigojimų, kreditą panaudojęs automobilio pirkimui ir remontui bei minkšto kampo įsigijimui. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių nutartis Nr. 3K-3-303/2008). Nustatytos aplinkybės, jog atsakovas prisiėmė prievolę bankui ir fiziniam asmeniui, siekdamas įsigyti automobilį, baldus, leidžia daryti išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis nėra tiek bloga, kad jis negalėtų teikti didesnio išlaikymo dukrai F.. Atsakovas atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl sveikatos negali dirbti fizinio darbo, kad ilgai bus nedarbingas dėl suplanuotos kelio operacijos. Atsakovo pateiktas išrašas iš VšĮ Plungės ligoninės patvirtina, kad suplanuotas operacinis gydymas, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad po numatomos operacijos atsakovas neturės galimybės dirbti ir gauti pajamas. Nedarbingumas iki šiol atsakovui nebuvo nenustatytas, pagal 2020 m. gruodžio 17 d. medicininį pažymėjimą atsakovui nerekomenduojama dirbti sunkaus fizinio darbo ar darbo, kur reikalinga ilgai stovėti, todėl darytina išvada, kad sveikatos problemos laikinos ir atsakovas turėtų siekti gauti jo amžių ir profesines galimybes bei sveikatos būklę atitinkantį darbą, kad gautų pajamas, iš kurių būtų teikiamas didesnis išlaikymas nepilnametei dukrai.

Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio. Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, faktas, kad kurį laiką atsakovas galimai bus nedarbingas dėl taikyto operacinio gydymo neatleidžia atsakovo nuo pareigos teikti išlaikymą, užtikrinantį dukros būtiniausių poreikių tenkinimą. Be to, atsakovas turi nekilnojamojo turto, kurį gali nuomoti ir taip gauti papildomas pajamas.

Ieškovei VĮ „Registrų centras“ duomenis nuosavybės teise nekilnojamojo turto nėra įgijusi, Ieškovė nuosavybės teise valdo vieną transporto priemonę. Ieškovė gauna pajamas, dirbdama pagal darbo sutartį Norvegijoje, kurių vidurkis per mėnesį siekia apie 2 500 Eur (2 466 Eur 2021 m. sausio mėnesį). Pagal ieškovės pateiktus medicininius dokumentus ieškovė taip pat turi sveikatos problemų (taikytas operacinis gydymas), dėl kurių galimybės dirbti papildomą darbą apribotos. Ieškovė turi dar vieną nepilnametį išlaikytinį.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį akcentavo jo paties pragyvenimui reikalingų lėšų poreikį, tačiau analogiškas išlaidas patiria ir ieškovė, dėl ko teismas dėl šių atsiliepimų argumentų plačiau nepasisako.

Įvertinus šalių gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį turtą, matyti, kad ieškovės gaunamos pajamos yra didesnė, atsakovas, nors šiuo metu ir gauna mažesnes pajamas, yra įgijęs nekilnojamojo turto. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė Lietuvoje pardavė turėtą nekilnojamąjį turtą, darytina išvada, kad šalių turtinė padėtis yra panaši. Nors ieškovės pajamos didesnės, tačiau ieškovė gyvena su dukra Norvegijoje, kur pragyvenimo lygis aukštesnis, o tuo pačiu ir išlaidos didesnės. Be to, ieškovė užtikrina dukrai gyvenimo sąlygas ir vykdo kasdienę dukros priežiūrą. Ieškovė, su kuria liko gyventi dukra, turi daugiau dėmesio skirti jos poreikių patenkinimui, todėl ieškovės indėlis į dukros gerovę visuomet bus didesnis, nes jai teks rūpintis kasdiene dukros buitimi, sveikata, sekti ugdymą, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje, kai tuo tarpu atsakovas tik teiks savo dalį materialinio aprūpinimo. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, teikiant išlaikymą dukrai abu vienoda dalimi privalo prisidėti prie dukros išlaikymo.

Ieškovė, reikšdama ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (didinimo) ieškiniu pagrindu nurodė ir atsakovo turtinės padėties pasikeitimą, teigdama, jog atsakovas dirba kilnojamojo pobūdžio darbą, dažnai būna komandiruotėse Norvegijoje, kur gauna ženkliai didesnį darbo užmokestį. Kaip nustatyta byloje pateiktais įrodymais, atsakovas šiuo metu nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje, nedirbo ir ieškinio pateikimo metu. Ieškovo turimas nekilnojamas turtas du žemės sklypai ir sodyba įgyti dar iki santuokos nutraukimo, pagal 2013 m. sausio 7 d. teismo sprendimą ieškovė privalėjo išmokėti 63 000 Lt (18 246 Eur) dydžio kompensaciją, ieškovo turimas butas ir žemės sklypas mėgėjų soduose įsigytas po nustatyto kompensacijos išmokėjimo termino (2014-04-08 2015-04-29), turto vidutinė rinkos vertė nežymiai viršija išmokėtos kompensacijos dydį, dėl ko teismas sprendžia, kad atsakovo turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė. Pagal CK straipsnio 3.201 straipsnio 1 dalį pagrindu pakeisti priteisto išlaikymo dydį yra esminis tėvų turtinės padėties pasikeitimas. Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Pagal byloje pateiktus duomenis teismas nenustatė atsakovo turtinės padėties esminio pasikeitimo, todėl ieškovės nurodytos aplinkybės, susijusios su atsakovo turtinės padėties pasikeitimu, nesudaro pagrindo keisti išlaikymo dydį.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismo sprendimu nustatomas išlaikymo dydis turi atitikti dabartinę vaikų tėvų turtinės padėties, jų galimybių ir vaikų poreikių pusiausvyrą, įvertinęs šalių turtinę padėtį, vaiko amžių ir poreikius, tai, kad atsakovas kitų išlaikytinių neturi, sprendžia, kad atsakovas pajėgus teikti pusę reikalingo išlaikymo dukrai ir ieškovės ieškinį tenkina iš dalies, iš atsakovo dukros išlaikymui priteisiant periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį.

2013 m. sausio 7 d. Plungės. apylinkės teismo sprendimu ieškovė jau paskirta priteisto dukros išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnio 1 dalis), todėl šis klausimas pakartotinai nesvarstytinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

Ieškovės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 1 000 Eur, atsakovo – 600 Eur. Šalių patirtos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, teismas jas pripažįsta pagrįstomis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai tenkinami iš dalies (62,5%), iš atsakovo ieškovei turėtų būti priteista 625 Eur, o iš ieškovės atsakovui - 225 Eur. Įskaičius vienas kitam mokėtinas sumas, ieškovei priteistina 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės V. B. ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2013 m. sausio 7 d. Plungės apylinkės teismo sprendimu nustatytą išlaikymo iš V. B. dukrai F. B. dydį ir iš V. B. dukros F. B., gim. 2006 m. gegužės 16 d., išlaikymui priteisti periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2020 m. lapkričio 27 d. iki dukros pilnametystės.

Priteisti iš V. B. 400 Eur (keturis šimtus Eur) bylinėjimosi išlaidų V. B.

Priteisti iš V. B. 36 Eur (trisdešimt šešis Eur) žyminio mokesčio valstybei.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėja Aušra Volskytė