Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Ieškovė su vaikais laikinai apsistojo Norvegijoje, kur uždarbiauja, nes kitaip negali išlaikyti savo vaikų. Atsižvelgiant į tai, kad dukra šiuo metu Norvegijoje yra ieškovės iniciatyva ir galimai tai padidino jos išlaikymo išlaidas, vertinant realius vaiko poreikius, kainos lygintos su tomis, kurios būtų vaikui gyvenant Lietuvoje. Ieškinyje pateikė dukros būtiniausių poreikiams reikalingų lėšų paskaičiavimą, pagal kurį išlaidos maistui sudaro apie 180 Eur, aprangai ir avalynei – apie 77,50 Eur, higienos priemonėms – apie 20 Eur, vaistams ir vitaminams – 30 Eur, ugdymui – apie 105 Eur, ryšio priemonėms – apie 70 Eur, gyvenamojo būsto nuomos ir išlaikymo dalis – apie 120 Eur, ilgalaikiams daiktams- apie 70 Eur, transportui – apie 30 Eur, laisvalaikiui – apie 150 Eur.. Viso dukros minimaliems būtiniausiems poreikiams patenkinti per mėnesį šiuo metu vidutiniškai reikia apie 852,50 Eur. Šios išlaidos yra apskaičiuotos neskaičiuojant išlaidų, kurios susidarė dėl laikino dukros gyvenamosios vietos pakeitimo (laikinai padidėjusios būsto nuomos išlaidos, kelionių į Lietuvą išlaidos, brangesnių drabužių išlaidos). Atkreipė dėmesį į tai, kad šios išlaidos nėra visos, kad tam tikras papildomas išlaidas yra sunku apskaityti, jos būna vienkartinės, nenumatytos, o ieškovė jas dengia nuolat. Pagal Išmokų vaikams įstatymo nuostatas šiuo įstatymu vaikui teikiama išmoka, kurią ieškovė pasirinko gauti ne iš Lietuvos valstybės, o iš Norvegijos, kurioje dirba, nes ši išmoka yra didesnė, tačiau tai nepaneigia išmokos paskirties. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas išmokos dydžiu (160,00 Eur). Tėvams tenkanti išlaikymo suma yra 692,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas visiškai neprisideda prie vaiko priežiūros ir aprūpinimo nematerialia prasme, todėl iš jo priteistina didesnė išlaikymo suma, t. y. 400,00 Eur dydžio mokamomis periodinėmis išmokomis.

Ieškovės nuomone, išlaikymo dydis turėtų būti keičiamas ir dėl pasikeitusios atsakovo turtinės padėties. Ieškovės žiniomis atsakovas dirba kilnojamojo pobūdžio darbą, dažnai būna komandiruotėse Norvegijoje, kur gauna ženkliai didesnį darbo užmokestį. Ieškovės turtinė padėtis taip pat pasikeitė, nes ji išvyko laikinai dirbti į Norvegiją. Jos pajamos sudaro 2 370,00 Eur per mėnesį.

Atkreipė dėmesį į pasikeitusią Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos ekonominę situaciją, kuri tiesiogiai įtakojo ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, dėl kurios išaugus vartojimo prekių kainoms, 2012 metais priteista išlaikymo suma (net ir įvertinus indeksavimą) turi ženkliai mažesnę perkamąją galią, todėl atsakovo skiriamo išlaikymo nepakanka.

Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovė prašė ieškinį tenkinti. Ieškovė papildomai paaiškino, kad dukra stengiasi maitintis sveiku maistu, todėl išlaidos maistui didesnės, nei maitinantis įprastai. Dukra turi odos problemų, reikalingi vaistai, kurie nėra kompensuojami. Buvo taikomas ortodontinis gydymas, buvo reikalingos kabės, kurių valstybė nekompensuoja, atsakovas prie šio gydymo neprisidėjo. Ieškovė, siekdama, kad dukra praleistų laisvalaikį turiningai, skatina dukrą lankyti papildomus užsiėmimus (šokių pamokas, sporto klubą ir pan.), perka priemones aktyviam laisvalaikiui (riedlentę, paspirtuką, slides, dviratį), todėl susidaro papildomos išlaidos, kurių pagrįstumo atsakovas nepripažįsta. Dukra yra paauglė, jos poreikiai yra pasikeitę, todėl atsakovo teikiamo išlaikymo nebepakanka. Ieškovė turi sveikatos problemų, nuolat stebima ir konsultuojama gydytojų, dėl sveikatos ir būtinybės prižiūrėti jaunesnį vaiką dirbti papildomai galimybės neturi.

Pasisakydamas dėl išlaidų ryšio priemonėms, pastebėjo, kad ieškovės nurodomos išlaidos nėra būtinos. Atsakovo nuomone, išlaidos ryšio priemonėms neturėtų viršyti 15 Eur per mėnesį. Atsakovo vertinimu išlaidų paspirtukui, riedlentei ir kt. „ilgalaikiams daiktams“ negalima priskirti prie išlaidų būtiniausiems vaiko poreikiams. Aktyviam vaiko laisvalaikiui turėtų pakakti vieno iš daiktų. Išlaidos ne pirmo būtinumo reikmėms gali būti priteisiamos tik tada, kai tėvų turtinė padėtis tai leidžia. Išlaidas sportinių užsiėmimų įrangai ir daiktams laikė išgalvotomis, kurių atsakovas neturi jokios pareigos dengti.

Vertindamas išlaidas būstui, pažymėjo, kad ieškovei gyvenant Lietuvoje jokios išlaidos būsto nuomai nesusidarytų, kadangi ieškovė nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą. Net ir tuo atveju, jei ieškovė butą nuomotų, nuomos kaina kartu su patarnavimais siektų 600 Eur/mėn. (gyvenant trise) tik didmiestyje, regione - ne daugiau 300 Eur per mėnesį, atitinkamai F. dalis sudarytų ne didesnę nei 100 Eur sumą per mėnesį. Atsakovo nuomone, šios išlaidos susidaro tik dėl ieškovės asmeninių sprendimų ir gyvenimo pasirinkimų, už kuriuos atsakovas negali būti verčiamas mokėti. Jei ieškovė pardavė savo nekilnojamąjį turtą ir pasirinko būstą nuomoti, iš gautų lėšų gali vienasmeniškai dengti išlaidas nuomai. Atsakovui yra žinoma, kad ieškovės šeimą sudaro keturi asmenys, kadangi kartu gyvena ieškovės sugyventinis. Ieškovei nuomojantis įrengtą ir apstatytą būstą, atsakovas neturi pareigos dengti išlaidas baldų pirkimui. Atsakovas prašė teismo išlaikymą dukrai didinti tik ta apimtimi, kurią ieškovė pagrįs aiškiais ir nenuginčijamas įrodymais.

Atsakovas kategoriškai atsisakė dengti 150 Eur kasmėnesines išlaidas dukros laisvalaikiui kaip prasilenkiančių su bet kokia logika. Skyrium gyvenantis vienas iš tėvų turi pareigą rūpintis būtiniausiųjų poreikių užtikrinimu, tačiau šiuo atveju prašoma suma nėra būtiniausios išlaidos, todėl šia 150 Eur apimtimi reikalavimą prašė atmesti.

Atsakovo skaičiavimu realūs F. poreikiai yra tokie: būsto išlaikymo dalis sudaro 100,00 Eur; aprangai ir avalynei — iki 77,5 Eur, vaistams, vitaminams — 2,5 Eur, transportui – 30 Eur, išlaidos higienai — 20,00 Eur, ugdymui - 18,00 Eur, šokių pamokoms -15 Eur, telefonui, internetui -15 Eur; maistui 180 Eur; viso 458 Eur. Ieškovei yra mokama apie 160 Eur „vaiko pinigų“ iš Norvegijos valstybės. Abiejų tėvų skirtina suma, kuri patenkintų būtinuosius F. poreikius, yra apytiksliai 300 Eurų arba, dalijant lygiomis dalimis – 150 Eur iš kiekvieno iš tėvų. Atsakovo nuomone, atsižvelgiant į nelygiavertę šalių turtinę padėtį, į papildomai teikiamą atsakovo paramą, vaiko kambario įrengimą, išlaikymą viešnagių metu, atsakovo mokama 116 Eur periodinių išmokų suma per mėnesį yra adekvati. Be to, didesnio išlaikymo atsakovas neišsigali teikti dėl turtinės padėties, kadangi šiuo metu yra bedarbis, jo pašalpa (draudžiamosios pajamos) – 806 Eur per mėnesį, ši suma kas mėnesį bus mažinama. Atsižvelgiant į sudėtingą situaciją darbo rinkoje, įsidarbinti pagal specialybę šiuo metu atsakovui nepavyksta. Atsakovo galimybes įsidarbinti apsunkina jo sveikatos problemos, dėl nepagydomos sąnarių ligos jam netinka sunkus fizinis darbas arba stovimas darbas. Atsakovas privalo mokėti mokesčius buto išlaikymui, reikalingos lėšos pragyvenimui. Atsakovas gyvena vienas, sau neleidžia jokių pramogų, kadangi privalo grąžinti automobilio remontui pasiskolintus 2 500 Eur. Dar 4000 Eur atsakovas iš SEB banko pasiskolino automobilio pirkimui, sudarydamas 2019-06-10 vartojimo kredito sutartį. Paskolos grąžinimui iki 2022-05-16 atsakovas kas mėnesį mokės apytiksliai po 130 Eur. Dar apytiksliai po 50 Eur atsakovas kas mėnesį iki 2022 m. birželio mokės už išsimokėtinai įsigytą minkštą kampą. Vienintelis vertingas atsakovo turtas yra automobilis BMW, kurį daužtą ir nevažiuojantį atsakovas pirko ir remontavo. Daugiau likvidaus didesnės vertės turto atsakovas neturi. Numatydamas gresiantį atleidimą, atsakovas iš anksto pervedė ieškovei 400 Eur, apie kuriuos ieškovė nutyli.

Ieškovė klaidina teismą tvirtindama, jog Norvegijoje tik laikinai uždarbiauja. Ieškovė Norvegijoje gyvena nuolat, į Lietuvą grįžti gyventi neketina, tą patvirtino ir dukra. Namą Plungėje ieškovė pardavė, ketina pirkti būstą Norvegijoje, ten prieš pusmetį įsigijo ir automobilį, Ieškovė, nors turi vienu išlaikytiniu daugiau nei atsakovas, gauna triskart daugiau pajamų. Tai, kad gaudama dideles pajamas, ieškovė gali daryti dideles išlaidas vaikų labui, nereiškia, kad atsakovas yra įpareigotas pusę jų dengti. Ieškovės materialinė situacija yra keliskart geresnė nei atsakovo, todėl prašė nukrypti nuo lygių dalių principo, leidžiant jam prie dukros F. išlaikymo prisidėti ta dalimi, kokia yra dabar, t. y. mokant po 116 Eur, atitinkamai ieškovei paliekant likusią dukros būtiniausiųjų poreikių tenkinimo dalį.

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį, nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė vieno iš tėvų priteistino išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis).

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali priteisto išlaikymo dydį sumažinti arba padidinti, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o pagal minėto straipsnio 2 dalies nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra ir pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.

Byloje nustatyta, kad pagal Plungės apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. teismo sprendimą, kuriuo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atsakovas įsipareigojo mokėti dukros F. išlaikymui po 115,85 Eur (400 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės.

Nustatant ar pasikeitė vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas yra pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Nuo teismo sprendimo priėmimo iki ieškinio dėl išlaikymo dydžio pakeitimo teismui pateikimo dienos praėjo beveik aštuoneri metai, dukra yra paauglė, jos poreikiai maistui, rūbams, avalynei, higienai praktiškai atitinka suaugusio poreikius, be to, jai reikalingos lėšos mokyklinėms prekėms, užklasinei veiklai bei laisvalaikiui, o tai sudaro papildomas išlaidas jos išlaikymui, priežiūrai, lėšų, pakakusių teismo sprendimo priėmimo metu, nepakanka šiuo metu vaiko būtiniems poreikiams patenkinti. Teismas pritaria ieškovės ieškinyje nurodytiems argumentams, jog poreikį keisti išlaikymo dydį lėmė ir pasikeitusi šalies ekonominė situacija dėl išaugusių vartojimo prekių kainų. Pagal teismo sprendimą atsakovas privalo mokėti periodinėmis išmokomis tik po 116 Eur, tokia suma nėra pakankama dukros net būtiniausių poreikių patenkinimui, todėl tik pakeitus išlaikymo dydį, galėtų būti labiau apsaugoti šalių nepilnametės dukros interesai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą pakeisti teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį.

Ieškovė, prašydama padidinti išlaikymą dukrai nurodė būtiniesiems poreikiams patiriamas išlaidas. Pagal jos pateiktą skaičiavimą tai sudarytų 852,50 Eur per mėnesį, iš jų maistui 180 Eur, aprangai ir avalynei apie 77,50 Eur, higienos priemonėms 20 Eur, vaistams ir vitaminams – 30 Eur, ugdymui – apie 105 Eur, ryšio priemonėms – apie 70 Eur, gyvenamojo būsto nuomos ir išlaikymo dalis – apie 120 Eur, ilgalaikiams daiktams- apie 70 Eur, transportui – apie 30 Eur, laisvalaikiui – apie 150 Eur. Teismo vertinimu nereikia įrodinėti, jog šalių dukrai būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. tačiau vis tik teismas sprendžia, kad vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti nėra būtina ieškovės nurodoma suma. Pagal ieškovės pateiktą skaičiavimą per didelėmis teismas pripažįsta išlaidas ugdymui, kadangi ieškovė nepateikė patikimų įrodymų, kodėl mokymui būtinos ir naudojamos tik mokamos programėlės, kaip ir nepateikė įrodymų apie išlaidas mokamoms ekskursijoms. Be to, išlaidos ekskursijoms, teismo vertinimu priskirtinos prie laisvalaikio išlaidų. Atsakovas nesutiko prisidėti prie išlaidų dukros šokių pamokoms, kadangi ieškovė parinko papildomą veiklą, nesuderinusi su atsakovu. Teismas šį atsakovo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad šią veiklą (šokių būrelį) pasirinko pati dukra, todėl vien ta aplinkybė, jog atsakovas iš anksto nebuvo informuotas apie lankomus papildomus užsiėmimus, nereiškia, kad atsakovas neprivalo prisidėti prie dukros papildomo ugdymo. Atsakovo nuomone kaina už šokių pamokas yra didesnė, nei Lietuvoje, anot atsakovo analogiški užsiėmimai kainuotų apie 40 Eur per mėnesį, tačiau reikėtų vertinti ne tik kainą, bet ir siūlomų paslaugų apimtis (užsiėmimų skaičių ir trukmę). Pastebėtina, kad šokių pamokas lankant meno mokykloje, privačiose studijose, užsiėmimai ir Lietuvoje yra mokami, pav. pilnas paslaugų paketas kainuoja nuo 40 iki 60 Eur, todėl ieškovės išlaidos šokių pamokoms, įskaitant išvykas, nelaikytinos aiškiai per didelėmis. Sutiktina su atsakovo pozicija, kad galimai užsiėmimai Lietuvoje būtų finansuojami iš dalies finansuojami, tačiau, ieškovei gyvenant su dukra Norvegijoje, galimybės užsiimti popamokine veikla nėra tokios pačios kaip Lietuvoje.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Taigi, išlaikymas turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, realizuoti ir tobulinti įgimtus ir įgytus gebėjimus, todėl atsakovas turėtų būti suinteresuotas visapusišku vaiko lavinimu ir skatinti dukrą užsiimti papildoma veikla, nors jo nuomone pasirinkta ne tokia, kokios pageidautų atsakovas.

Ieškovė, apskaičiuodama išlaidų dydį laisvalaikiui ir ilgalaikiams daiktams, nurodė, jog šių poreikių tenkinimui kiekvieną mėnesį reikalinga atitinkamai 150 Eur ir 70 Eur. Atsakovas atsiliepime į būtiniausius poreikius neįtraukė išlaidų laisvalaikiui, tačiau, kaip teismas jau pažymėjo, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, bendravimui, todėl ieškovė pagrįstai į būtinųjų išlaidų krepšelį įtraukė išlaidas laisvalaikiui.. Vaikams augant plečiasi jų socialinių interesų sfera, todėl atsiranda papildomos išlaidos laisvalaikiui: informacinės technologijos, draugų gimtadieniai, užklasinė veikla ir pan. Kiekvienu konkrečiu vaikų gyvenimo etapu laisvalaikio praleidimo formos gali kisti, todėl numatyti, kada ir kokią konkrečią sumą bus reikalinga skirti laisvalaikiui, yra sudėtinga. Šiuo atveju atsižvelgus į dukros amžių (šalių dukrai gegužės mėnesį sukaks 15 metų), natūralu, kad laisvalaikio praleidimo formos, dažnumas, taip pat ir pats vaikų socializacijos poreikis didėja, tačiau teismo vertinimu, vaiko poreikiai turi būti vertinami protingai, turiningą vaiko laisvalaikį galima užtikrinti užsiimant ir nemokama veikla. Įvertinus rinkoje vyraujančias pramogų kainas, galimybę laisvalaikį leisti ne tik perkant mokamas pramogas, pagrįstomis išlaidomis laisvalaikiui pripažintina 100 Eur suma kas mėnesį. Nors ilgalaikiai daiktai ir nėra perkami kas mėnesį, tačiau savaime suprantama, kad dukrai reikalingi ir baldai, ir namų tekstilė ir kt. daiktai, kuriais turi pasirūpinti ieškovė, kad užtikrintų tinkamas gyvenimo sąlygas dukrai. Pagal ieškovės skaičiavimą šios išlaidos per metus sudarytų 840 Eur. Teismas laiko, kad šios rūšies išlaidoms galėtų pakakti ir mažesnės sumos per mėnesį, t. y. 50 Eur, kadangi aktyviam vaiko laisvalaikiui nebūtina įsigyti visas ieškovės nurodomas priemones (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad tėvai, turintys tokią galimybę, gali tenkinti bet kokius vaiko norus, ir skirti nepilnamečiam vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės, privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo.

Atsakovas per didelėmis laikė ir išlaidas vaistams bei vitaminams, kurios ieškovės paskaičiavimu siekia 30 Eur per mėnesį, iš jų vien vaistams ir vitaminams 10 Eur, likusi suma bendram sveikatinimui. Kaip matyti iš ieškovės paskaičiavimo į šią sumą įtrauktos išlaidos ne tik vaistams, bet ir turėtos išlaidos ortodontiniam gydymui. Ortodontinis gydymas nėra nuolatinio pobūdžio (kasdienis poreikis), todėl negali būti išlaikymo sudedamoji dalis. Dėl ortodontiniam gydymui būtinų išlaidų, šalims nesusitarus, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu dėl vienkartinės konkrečios pinigų sumos šiam gydymui priteisimo. Ieškovė paaiškinimais nustatyta, kad dukra turi ypatingą dėmesį skirti odos priežiūrai, ieškovė pateikė dokumentus,, patvirtinančius, kad dukrai perka vaistus, reikalingus odos gydymui, atsižvelgiant į tai, kad maisto papildai, vitaminai reikalingi ne tik sergant, bet ir gerai fizinei bei psichinei būklei palaikyti, teismas išlaidas vaistams (vitaminams) pripažįsta pagrįstomis.

Ieškovė, nurodydama būtiniesiems poreikiams patiriamas išlaidas, kai kurias išlaidas padidino, įtraukdama nebūtinas išlaidas ar apskaičiuodama didesnes, nei būtina. Teismo vertinimu pagal ieškovės sudarytą vaiko poreikiams būtinų išlaidų krepšelį, konstatuotina, jog dukros poreikius užtikrina 660 Eur suma per mėnesį.

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui periodinėmis išmokomis po 400 Eur kas mėnesį.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį akcentavo jo paties pragyvenimui reikalingų lėšų poreikį, tačiau analogiškas išlaidas patiria ir ieškovė, dėl ko teismas dėl šių atsiliepimų argumentų plačiau nepasisako.