Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Zigmo Kavaliausko ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Dianos Vileikienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo R. Ž. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 2 dalyje ir paskirtas laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirtas laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, 5 dalies 8 punktu, 71 straipsnio 1, 2 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL dydžio (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įpareigojant nuteistąjį viso bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Tuo pačiu nuosprendžius išspręstas kardomųjų priemonių ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. Ž. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą realizuoti, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos iki 2022 m. kovo 10 d. apie 14.15 val. (duomenys neskelbtini), namo pirmame aukšte, kambaryje, laikė 3 vnt. penkių litrų talpos plastikines talpas su skysčiu, namo kieme, automobilyje „R. T.“, be valstybinio numerių ženklų, krovinių skyriuje laikė 15 vnt. 0,5 litro talpos butelius „P. B. A. R. Alc 36 % Vol“, 1 vnt. 0,5 litro talpos butelį „R. S. Vodka 40 % Vol“, 2 vnt. 0,5 litro talpos butelius „Sobieski P. V. 40 % Vol“, 1 vnt. 0,5 litro talpos butelį „Imperial XXII V.S.O.P Brandy 36% Vol“, 67 vnt. 3 litrų talpos pakuotes „B. F. Quality N. R. V. D. A. B. In R. M. D. E. 40 % Vol. 3.0 Liter“ etilo alkoholio (denatūruoto) skiedinius, t. y. 214,975 litrus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija 38.6-92,7 procentai.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Prokurorės apeliaciniame skunde neginčijamos nuosprendžio išvados dėl R. Ž. kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinkama su nuteistajam R. Ž. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydžiu, teigiant, jog R. Ž. padarė trunkamojo pobūdžio nusikaltimą.

6. BK 201 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai pagamino, laikė, gabeno penkiasdešimt arba daugiau litrų naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) arba juos realizavo. Šios nusikalstamos veikos objektas – nurodytų alkoholinių gėrimų gaminimo, laikymo, gabenimo ar realizavimo tvarka, o dalykas – išvardyti alkoholiniai gėrimai, kurių kiekis penkiasdešimt ar daugiau litrų ir kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 18 procentų (BK 212 straipsnio 3 dalis).

7. Trunkamoji nusikalstama veika yra tada, kai kaltininkas tam tikrą laikotarpį nepertraukiamai yra nusikalstamos būsenos, kuri susidaro nevykdant teisinės pareigos arba padarius tam tikrą kitą neteisėtą veiksmą.

8. Nustatant trunkamosios nusikalstamos veikos padarymo laiką svarbu tai, kad šiuo laiku pripažįstamas visas laikas, kai asmuo darė baudžiamajame įstatyme numatytą veiką, tačiau tokia veika kvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos pasibaigimo metu. Pagal kasacinio teismo praktiką nusikalstamos veikos darymo laikas nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, svarbias tiksliam trunkamojo laikotarpio nustatymui. Trunkamoji nusikalstama veika paprastai pasibaigia, kai kaltininkas pats ją nutraukia, tai padaro kiti asmenys ar teisėsaugos institucijos arba atsiranda kitos aplinkybės, trukdančios toliau tęsti nusikalstamos veikos darymą, taip pat išnykus kaltininko pareigai veikti.

9. R. Ž. nuteistas už 214,975 litrų skysčių, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija 38,6-92,7 procentai, laikymą turint tikslą juos realizuoti. Akcentuotina tai, kad laikymas yra suprantamas kaip trunkamoji veika. Laikymu asmuo nuolat realizuoja nusikalstamos veikos sudėtį, t. y., nuolat daro baudžiamajame įstatyme aprašytą veiką. Tačiau nusikalstamos veikos sudėties požiūriu tai yra viena nusikalstama veika. Laikymas skaitomas baigtu nuo turėjimo proceso nutraukimo – paprastai tai nuo alkoholio produktų ar aparatų namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti aptikimo, suradimo ar konfiskavimo momento. Nagrinėjamos bylos kontekste R. Ž. nusikalstama veika laikoma baigta 2022 m. kovo 10 d., kuomet jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų.

10. Skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 71 straipsnio 1 dalimi R. Ž. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL, tai yra 250 eurų, dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Patikrinus byloje esančius duomenis sutiktina su prokurorės apeliacinio skundo argumentu, kad kadangi nusikaltimas už kurį nuteistas R. Ž. yra trunkamasis ir laikomas baigtu nuo 2022 m. kovo 10 d., tai jo atžvilgiu turėjo būti taikoma BK 71 straipsnio redakcija, įsigaliojusi nuo 2021 m. birželio 10 d. (2021 05 27 įstatymu Nr. XIV-368), kurio 1 dalis numato, kad teismas asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL, o nepilnamečiui – nuo 3 iki 25 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, todėl prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas, o teismo paskirta įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti padidinta iki minimalaus BK 71 straipsnio 1 dalyje numatyto dydžio, t. y., 10 MGL (500 Eur).

11. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. lapkričio 16 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Dėl proceso išlaidų

12. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020).

13. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). ­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­2022 m. gruodžio 28 d. nutartimi nuteistajam R. Ž. paskirtas gynėjas advokatas V. K.. Apeliacinės instancijos teisme 2023 m. vasario 2 d. gauta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam R. Ž. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 36,67 Eur išlaidų.

14. Spręsdama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo klausimą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal prokurorės apeliacinį skundą, kuris nors ir yra tenkinamas, tačiau jis niekaip nesusijęs su nuteistojo atliktais veiksmais, o pirmosios instancijos teismo netinkamu įstatymo taikymu. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti R. Ž. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, kadangi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas. Taip pat svarbu įvertinti tai, kad šiuo nuosprendžiu sunkinama nuteistojo padėtis dėl pirmosios instancijos teismo paskirtos netinkamo dydžio įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas būtų neteisingas ir neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų, todėl išlaidos už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. lapkričio 16 d. nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsnio 1 dalimi, R. Ž. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą padidinti nuo 5 MGL iki 10 MGL, tai yra 500 Eur (penkių šimtų eurų), įpareigojant ją sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme iš nuteistojo R. Ž. neišieškoti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.