- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-30
- Bylos Nr.
- 2YT-3686-911/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01591-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Serdiukienė
- Pareiškėjas
- Klaipėdos miesto savivaldybės
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės mero Vytauto Grubliausko skundą dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2019-01-29 nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės meras Vytautas Grubliauskas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2019-01-29 nutarimą, kuriuo atsisakyta tenkinti Klaipėdos miesto savivaldybės mero skundą dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2018-11-30 nutarimo Nr. 4-CB2-60 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Nurodo, kad nesutinka su 2019-01-29 nutarimo dalimi, kuria atsisakyta tenkinti Klaipėdos miesto savivaldybės mero skundą ir taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Nurodo, kad Klaipėdos mieste situacija dėl kvapų blogėja pakankamai dramatiškai, o žmonių, patiriančių gyvenimo kokybės diskomfortą skaičius yra labai didelis, bet deja, operatyvių ir adekvačių pokyčių nėra. Dalis potencialių kvapų šaltinių yra ne Klaipėdos miesto teritorijoje, o Klaipėdos rajone esančiame Dumpių kaime, t.y. už Klaipėdos miesto savivaldybės kompetencijos galiojimo ribų ir Klaipėdos miesto savivaldybė neturi galimybės kvapų problemų išspręsti. Atkreipia dėmesį, kad 2019-01-29 nutarime vyriausiasis prokuroras pagrįstai konstatuoja, kad oro taršos ir nemalonių kvapų problema pietinėje miesto dalyje yra, gyventojų nuogąstavimai ir nepasitenkinimas yra pagrįsti. Klaipėdos miesto savivaldybė negali sutikti su 2019-01-29 nutarimo argumentais, kuriais atsisakoma taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir problemą paliekama spręsti pagal Vyriausybės sudarytos komisijos planą ir rekomendacijas. Kaip minėta, nemalonių kvapų problema yra susijusi su gyventojų sveikata ir gyvenimo kokybe, todėl palikti problemos sprendimą pagal teisės aktus, kurie ir iki tol nepadėjo spręsti problemos ir leido jai tik gilėti, ir rekomendacijas, kurių nėra privaloma laikytis, nėra tinkamas viešo intereso gynimas. Pažymi, kad 2019-01-29 nutarime Klaipėdos miesto savivaldybės skundą nagrinėjantis prokuroras pripažįsta, kad skundžiamu nutarimu nėra pakankamai konkrečiai pasisakyta dėl reikalavimo uždrausti įmonės vykdyti ūkinę komercinę veiklą, kurios metu į gyvenamąją aplinką sklinda kvapai, Dumpių kaime Klaipėdos rajone. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog tiek 2018-11-30, tiek 2019-01-29 nutarimai buvo priimti netinkamai išanalizavus ir vertinus įrodymus, neatlikus išsamaus tyrimo, taip pat netinkamai vertinant teisės aktų normas ir teismų suformuotą teisminę praktiką, todėl priimtos nemotyvuotos išvados. Mano, kad aukščiau nurodyti faktai atitinka Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatas ir teismų suformuotą praktiką, kada prokuroras turėtų ginti viešąjį interesą. Teigia, kad skundžiamas 2019-01-29 nutarimas nėra pakankamai argumentuotas, priimtas neištyrus institucijų veiksmų nustačius pažeidimus, susijusius su nemalonių kvapų problema, nepakankamai išanalizavus teisinį reglamentavimą dėl prašyme nurodytų aplinkybių, todėl nutarime padaryta nepagrįsta išvada dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Prašo panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2019-01-29 nutarimą, kuriuo atsisakyta tenkinti Klaipėdos miesto savivaldybės mero skundą dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2018-11-30 nutarimo Nr. 4-CB2-60 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones (1-2 bylos lapai).
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos apygardos prokuratūra pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais ir reikalavimais, mano, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2019-01-29 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymi, kad Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsniu, valstybinį aplinkos apsaugos valdymą Lietuvos Respublikoje vykdo Vyriausybė, Aplinkos ministerija, kitos įgaliotos valstybės institucijos. Aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos. Kiekviena iš šių institucijų atsako už šio įstatymo joms priskirtų funkcijų vykdymą. Vadovaujantis to paties įstatymo 31 straipsniu, Lietuvos Respublikoje aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo kontrolę atlieka aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai, valstybiniai miškų pareigūnai šio įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūra, kurios remiantis joms Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymu nustatyta kompetencija atlieka patikrinimus ūkinės veiklos objektuose, ar jose laikomasi aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - NVSC) kompetencija nustatyta Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme. NVSC be kitų įstatyme nurodytų funkcijų, pagal kompetenciją dalyvauja teritorijų planavimo, statinių statybos, poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procesuose, vykdo kvapų kontrolę gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 28 punkte nustatyta, kad aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga yra viena iš savarankiškųjų savivaldybės funkcijų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad valstybės institucijos privalo savarankiškai ir iniciatyviai veikti pagal joms priskirtas veiklos sritis ir veiklos rūšis, todėl prireikus privalo atstovauti ar ginti viešąjį interesą, reikšti ieškinius, pareiškimus, skundus teisme ar kitaip atstovauti valstybės interesams dėl joms pavestos veiklos srities teismuose ar kitose institucijose. Šios veiklos vykdymas yra viešojo intereso įgyvendinimas ir kartu valstybės institucijos tinkama veikla pagal institucijos veiklos tikslus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2012). Tik nustatęs, kad valstybės institucijos neatlieka savo pareigų ar jas atlieka netinkamai, prokuroras privalo ginti viešąjį interesą tam tikroje srityje. Įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes, konstatuota, kad kompetentingos institucijos pripažino, jog gyventojų akcentuojama problema tikrai yra, buvo atlikta ir vis dar atliekama eilė patikrinimų, nustačius atitinkamus pažeidimus, duodami nurodymai, surašomi protokolai ir pan. Tuo grindžiant 2018-11-30 prokuroro nutarime buvo padaryta pagrįsta išvada, kad nėra pagrindo pripažinti akivaizdų institucijų neveikimą ir, atitinkamai, pagrindo taikyti Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 2 ir/ar 4 punktą. Pažymi, kad kompetentingos institucijos nepateikė prokuratūrai duomenų, kad jų tikrintose įmonėse būtų nustatyti kokie nors grubūs teisės aktų pažeidimai, kurių pripažinimas sudarytų pagrindą inicijuoti atitinkamus teisminius procesus, tame tarpe ir siekiant iš esmės uždrausti įmonėms vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Ginčijamame vyriausiojo prokuroro nutarime yra išsakyta prokuroro pozicija šiuo klausimu, nurodant, kad kreipimasis ieškiniu į teismą, siekiant apriboti pakankami didelės apimties juridinių asmenų veiklą nesant nustatytam jokiam su jos vykdymu susijusiam teisės pažeidimui ir neišnaudojus kitų, mažiau drastiškų priemonių taikymo galimybių (ką šiuo metu daro atitinkamos kontroliuojančios institucijos) tikrai nebūtų adekvačiu ir proporcingu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje, priešingai nei nurodyta skunde, yra nustatyta taisyklė, kad spręsdamas, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, prokuroras turi vertinti kelių rūšių aplinkybes: 1) ar ginčas kilo iš teisinių santykių, kuriuose egzistuoja viešojo intereso požymiai; 2) ar tuose teisiniuose santykiuose buvo pažeistos teisės normos; 3) ar teisės normų pažeidimas yra tokio pobūdžio (pažeidimo svarumas), kad juo kartu pažeistas ir viešasis interesas. Bet kokiu atveju prokuroras turi pareigą vertinti, ar paduoti pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, net jei egzistuoja visos trys nurodytos sąlygos ieškiniui paduoti (pvz., ar egzistuoja konkuruojantis viešasis interesas, kuris būtų pažeistas pateikiant ieškinį, ar nėra svarbiau užtikrinti teisinių santykių stabilumą, nei galbūt pažeisto viešojo intereso gynimą, ar gauta nauda bus proporcinga bylinėjimosi kaštams, kurie bus realūs ieškinio patenkinimo padariniai, ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014). Taigi, spręsdamas dėl teisminio proceso inicijavimo, prokuroras turi įvertinti, ar nustatytas pažeidimas yra tinkamu pagrindu inicijuoti teisminį procesą bei pakankamu reiškiamiems materialiniams reikalavimams patenkinti, taip pat ar inicijuojant teisminį procesą bus pasiektas siekiamas rezultatas - apgintas viešasis interesas. Nustatyti teisės aktų pažeidimai ir šių pažeidimų pašalinimas yra viešuoju interesu, tačiau viešasis interesas yra tik sąlyga kreiptis į teismą, bet ne teisiniu argumentu pareiškimui pagrįsti. Prokuroras, gavęs pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, turi įvertinti visas pareiškime nurodytas aplinkybes ir sprendimą kreiptis į teismą pagrįsti tiek objektyviomis prielaidomis prokuroro reiškiamo materialinio teisinio reikalavimo patenkinimui, tiek teisiniu tokio reikalavimo pagrindo buvimu, tiek realiu tokio ginčo sprendimo būdo poreikiu.
Iš tyrimo metu medžiagoje esančioje Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu sudarytos komisijos 2018-11-07 pažymoje išdėstytų išvadų yra matyti, kad problema dėl oro taršos Klaipėdos miesto pietinėje dalyje kompetentingų institucijų nuomone turi būti sprendžiama iš esmės - koreguojant teisės aktus, griežtinant reikalavimus ūkio subjektų veiklai, sudarant tinkamesnes sąlygas ir galimybes institucijoms atlikti patikrinimus, todėl valstybinės institucijos galėtų tinkamiau vykdyti pareigą atlikti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. Aplinkos ministerijai pasiūlyta imtis atitinkamų priemonių dėl teisės aktų pakeitimo, visa tai išsamiai išvardinant komisijos išvadoje. Prokuratūros žiniomis Aplinkos ministerija (Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyrius), reaguodama į komisijos išvadas, jau yra parengusi eilės teisės aktų, tame tarpe Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos bei Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymų, pakeitimų projektus, kurie šiuo metu yra derinimo stadijoje.
Tuo grindžiant, turėtų būti daroma išvada, kad priešingai nei nurodoma skunde, prokurorai tinkamai ištyrė visas svarbias aptartam klausimui spręsti aplinkybes, jas tinkamai įvertino laikydamiesi tiek teisės aktų, tiek ir teismų praktikoje suformuotų taisyklių. Tuo tarpu paties pareiškėjo skunde nurodyti argumentai yra deklaratyvūs - skunde nenurodoma nei kas konkrečiai prokurorų buvo netinkamai išanalizuota, nei ką dar jie turėjo ištirti, nei kokias teisės normas prokurorai galimai netinkami įvertino ir nuo kokios teisminės praktikos nukrypo, priimdami skundžiamus sprendimus, nei kokiu būdu jo manymu galėtų ir turėtų būti apgintas viešasis interesas. Pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų ar atliktų tyrimų rezultatų, todėl neaišku kuo jis grindžia teiginį, kad situacija dėl nemalonių kvapų dramatiškai blogėja.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Nurodo, kad Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prokuroro proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Aukštesnysis prokuroras gali panaikinti prokuroro priimtą procesinį sprendimą, priimdamas motyvuotą nutarimą (Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad prokuratūros, kaip centralizuotos valstybės institucijos, pareigūnų veiksmai kontroliuojami pirmiausia aukštesniojo prokuroro. Proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui (Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 6 dalis). Teismas, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtą sprendimą (Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Taigi įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti. Tokias prokuroro veiklos kontrolės ribas lemia civilinio proceso normų nustatytos civilinių bylų nagrinėjimo taisyklės. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista teisė arba teisėtas interesas. Dėl viešojo intereso gynimo ieškinį (pareiškimą) gali pateikti prokuroras (CPK 5 straipsnio 3 dalis, 49 straipsnis). Prokuroro pareikštas ieškinys (pareiškimas) dėl viešojo intereso gynimo, kaip ir kiekvieno kito asmens, turi atitikti proceso normų keliamus proceso dokumentams reikalavimus. Reikalavime turi būti nurodyti bylos dėl viešojo intereso baigtimi suinteresuoti asmenys, reikalavimo faktinis pagrindas (kuo pasireiškė viešojo intereso pažeidimas) ir dalykas (kaip pašalinti viešojo intereso pažeidimą) (CPK 135 straipsnis). Teismas, išklausęs suinteresuotų asmenų paaiškinimus, patikrinęs faktinį ir teisinį pareikšto reikalavimo pagrįstumą, priima sprendimą dėl teisminio ginčo esmės. Taigi civilinio proceso esmė yra ta, kad teismas savo iniciatyva negali pradėti bylos ir spręsti teisminį ginčą iš esmės, kol proceso normų nustatyta tvarka nėra pareikšto reikalavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). Prašo pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės mero Vytauto Grubliausko skundą dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Simono Minkevičiaus 2019 m. sausio 29 d. nutarimo Nr. 4-CB2-4 panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą (10-13 bylos lapai).
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkinamas.
3. Nustatyta, kad pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės meras Vytautas Grubliauskas 2018-09-07 kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo (prokuratūros pateiktos prašymo nagrinėjimo bylos Nr. 10.13-400-95/18 I tomas, 1-2 bylos lapai).
4. Klaipėdos apygardos prokuratūroje 2018-09-26 gautas pietinės Klaipėdos miesto dalies gyventojų prašymas dėl viešo intereso gynimo, kuriuo prašė prokuratūrą ginti viešąjį interesą, užtikrinant Klaipėdos miesto pietinės dalies gyventojų konstitucines teises į saugią, sveiką ir švarią gyvenamąją aplinką; prijungti gyventojų prašymą prie Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2018-09-07 rašto dėl viešo intereso gynimo Nr. (4.28E)-R-2634; atlikti patikrinimą ir įvertinti, ar Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos tarnautojai, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro darbuotojai, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento darbuotojai tinkamai vykdo teisės aktais jiems pavestas funkcijas, tinkamai taiko teisės aktus; uždrausti teritorijos, esančios Dumpių kaime, Klaipėdos rajone, plėtrą, neleidžiant šioje teritorijoje vykdyti įmonėms ūkinės komercinės veiklos, kurios metu į gyvenamąją aplinką patenka kvapai; įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją skelbti ekstremalią situaciją mieste dėl nevaldomos oro taršos (prokuratūros pateiktos prašymo nagrinėjimo bylos Nr. 10.13-400-95/18 I tomas, 6-11 bylos lapai).
5. Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos apygardos prokuratūra 2018-09-07 gavusi pareiškėjo skundą, 2019-09-14 raštu kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentą, taip pat 2018-10-04 raštu kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą, prašydama pateikti prokurorui išsamią informaciją bei duomenis apie pareiškėjo keliamos problemos bei klausimų dėl nemalonių ir galimai kenksmingų kvapų bei skleidžiamos oro taršos nagrinėjimą šiose institucijose, nustatytus faktus, konstatuotus pažeidimus bei priimtus sprendimus, siekiant nustatytus pažeidimus pašalinti (prokuratūros pateiktos prašymo nagrinėjimo bylos Nr. 10.13-400-95/18 III tomas, 2, 4 bylos lapai). 2018-10-26 raštu buvo kreiptasi į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos viršininką dėl informacijos ir duomenų pateikimo apie uždarosios akcinės bendrovės „Branda“ neplaninio patikrinimo rezultatus bei tolimesnę situaciją ir sprendimo būdus bei rezultatus dėl išduotų taršos leidimų. 2018-10-25 prokuratūra kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją dėl informacijos ir duomenų pateikimo apie savivaldybės atliekamus nepriklausomus oro taršos tyrimus, ekstremalios situacijos nagrinėjimo duomenis bei sprendimus ir kitus duomenis, kurie Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos yra surinkti ar renkami dėl tvyrančių nemalonių kvapų Klaipėdos pietinėje miesto dalyje (prokuratūros pateiktos prašymo nagrinėjimo bylos Nr. 10.13-400-95/18 III tomas, 3, 5 bylos lapai).
6. Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė 2018-11-30 nutarimu Nr. 4-CB2-60 atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones pagal Klaipėdos miesto savivaldybės mero bei Klaipėdos miesto pietinės miesto dalies gyventojų iniciatyvinės grupės atstovės L. G. pareiškimus (prokuratūros pateiktos prašymo nagrinėjimo bylos Nr. 10.13-400-95/18 IV tomas, 8-62 bylos lapai).
7. Klaipėdos miesto savivaldybės meras Vytautas Grubliauskas 2019-01-03 pateikė Klaipėdos apygardos prokuratūrai skundą dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2018-11-30 nutarimo Nr. 4-CB2-60 panaikinimo (prokuratūros pateiktos prašymo nagrinėjimo bylos Nr. 10.13-400-95/18 IV tomas, 64-65 bylos lapai).
8. Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2019-01-29 nutarimu Nr. 4-CB2-4 netenkino Klaipėdos miesto savivaldybės mero skundo dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2018-11-30 nutarimo Nr. 4-CB2-60 panaikinimo bei minėtą nutarimą paliko galioti (prokuratūros pateiktos prašymo nagrinėjimo bylos Nr. 10.13-400-95/18 IV tomas, 67-70 bylos lapai).
9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio, kuriame nustatyti pamatiniai prokuratūros struktūros ir veiklos pagrindai, 2 dalyje nurodyta, kad prokuroras įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Konstitucinis Teismas, aiškindamas prokurorų konstitucinį statusą, yra nurodęs, kad prokuratūra – tai centralizuota, specifinius valdingus įgaliojimus turinti valstybinė institucija, ji nepriskiriama Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje nurodytoms valstybės valdžią vykdančioms institucijoms. Ji nėra teisminės valdžios sudedamoji dalis, tačiau tai konstitucinį statusą turinti valstybės institucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 20 d. nutarimas). Pagal Konstitucijos 118 straipsnyje įtvirtintas nuostatas prokuroras yra specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas, kuris, veikdamas pagal savo kompetenciją ir vykdydamas jam įstatymu nustatytas funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Konstitucijoje įtvirtinta prokuroro funkcija, pagal kurią prokuroras įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus, yra detalizuota Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Tai reiškia, kad prokuroras, kaip nepriklausomas įstatymų vykdymo priežiūros garantas, savo iniciatyva ar pagal kitų asmenų pareiškimus nustatęs viešojo intereso pažeidimą, privalo imtis priemonių, kad pažeistas viešasis interesas būtų apgintas, t. y. nustatęs viešojo intereso pažeidimą, visais atvejais privalo imtis priemonių, kad įstatymo nustatyta forma ir tvarka pažeidimas būtų pašalintas. Konstitucijoje nustatytas prokuratūros teisinis statusas taip pat reiškia, kad prokuroras kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas yra savarankiškas ir diskretiškas priimti sprendimus jam pavestais klausimais, todėl prokuroro veiksmų teisėtumas gali būti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme.
10. Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokuroro proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Prokuroro priimtą proceso sprendimą gali išnagrinėti tik vienas aukštesnysis prokuroras, priimdamas motyvuotą nutarimą (Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad prokuratūros, kaip centralizuotos valstybės institucijos, pareigūnų veiksmai kontroliuojami pirmiausia aukštesniojo prokuroro. Proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui (Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 6 dalis). Teismas, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtą sprendimą (Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Taigi įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti.
11. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra pažymėjęs, kad teisės aktai nepateikia universalios ir aiškios viešojo intereso sąvokos apibrėžties. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2010). Tai reiškia, kad teismas dėl viešojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, t. y. išnagrinėjęs konkrečios bylos ieškinio (pareiškimo) faktinį ir teisinį pagrindą. Dėl to teisėjų kolegija nurodo, kad tik Civilinio proceso kodekso normų nustatyta tvarka prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą, teismas nagrinėja bylą pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir sprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokių būdu pažeidimas šalintinas. Priešingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę, nurodyta jam pareiga kreiptis į teismą. Teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, nepažeisdamas prokuroro diskrecijos teisės ir nespręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų, t. y., ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Nenustatęs prokuroro veiksmuose proceso normų pažeidimo, teismas skundo netenkina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).
12. Ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundas yra pagrįstas. Teismas mano, kad šiuo atveju Klaipėdos apygardos prokuratūroje nebuvo atliktas pakankamas tyrimui reikšmingų visų aplinkybių pagal pareiškėjo skundą nustatymas.
13. Iš Klaipėdos pietinės miesto dalies gyventojų skundo ir jo priedų matyti, kad nuo 2013 metų yra keliamas klausimas dėl pietinėje miesto dalyje nemalonaus kvapo, galimai turinčio poveikį gyventojų sveikatai (prokuratūros pateiktos prašymo nagrinėjimo bylos Nr. 10.13-400-95/18 I tomas, 6-54 bylos lapai). Šiuo metu ši problema nėra išspręsta. Iš teismui pateiktos skundo tyrimo medžiagos negalima aiškiai ir vienareikšmiškai nustatyti kokios konkrečiai įmonės (įmonė), esančios Dumpių k., Klaipėdos r., taip pat įsikūrusios Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, yra nemalonaus kvapo, galimai turinčio kenksmingą poveikį Klaipėdos miesto gyventojų sveikatai, šaltinis. Ši aplinkybė nebuvo tirta ir vertinta bei dėl jos nebuvo padaryta išvada Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2019-01-29 nutarime Nr. 4-CB2-4 bei Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2018-11-30 nutarime Nr. 4-CB2-60.
14. Skundžiamame Klaipėdos apygardos prokuratūros 2019-01-29 nutarime yra nurodoma, kad skundo nagrinėjimo metu nebuvo gauta jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą įtarti, kad veiksmai ir priemonės, kuriuos taiko Lietuvos Respublikos Vyriausybė bei ministerijoms pavaldžios kontroliuojančios institucijos, yra neveiksmingos ar nepakankamos. Teismas nesutinka su suinteresuoto asmens Klaipėdos apygardos prokuratūros šiuo argumentu, taip pat su teiginiais, jog yra pakankamai valstybės ir savivaldybių institucijų, kurių veiklos srityse kilo viešojo intereso pažeidimas, šios institucijos sutinka, kad yra pagrįsta gyventojų keliama problema, yra atlikta eilė patikrinimų, nustatyti pažeidimai, duodami nurodymai, surašomi protokolai ir pan., todėl nėra pagrindo teigti, jog yra akivaizdus institucijų neveikimas. Kaip jau buvo paminėta, Klaipėdos miesto pietinės dalies problema dėl nemalonaus kvapo, galimai turinčio kenksmingą poveikį Klaipėdos miesto gyventojų sveikatai, nėra išspręsta, ji tęsiasi jau kelis metus. Iš Klaipėdos apygardos prokuratūros 2018-11-30 ir 2019-01-29 nutarimų matyti, kad juose nebuvo analizuotos ir vertintos kompetentingų institucijų, atlikusių įmonių patikrinimus, taikytos priemonės dėl nustatytų pažeidimų, jų proporcingumas, adekvatumas ir efektyvumas. Taip pat nebuvo vertintas ir valstybės bei savivaldybių kompetentingų institucijų atliekamų patikrinimų dažnumas ir jų pakankamumas bei netirtas įmonių, vykdančių veiklą Dumpių k., Klaipėdos r., taip pat įsikūrusių Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, taikomų taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų monitoringo egzistavimas bei jo efektyvumas.
15. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus bei pateiktą medžiagą, sprendžia, kad nebuvo nustatytos, tirtos bei įvertintos skundo tyrimui reikšmingos aplinkybės bei faktiniai duomenys, todėl pripažintina, kad yra pagrindas panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2018-11-30 nutarimą Nr. 4-CB2-60 bei Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2019-01-29 nutarimą Nr. 4-CB2-4 (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalis).
16. Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2019-01-29 nutarime Nr. 4-CB2-4 nurodoma, kad skundą nagrinėjantis aukštesnysis prokuroras nesutinka su skundo argumentu, kad skundžiamu nutarimu (Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2018-11-30 nutarimas Nr. 4-CB2-60 2018-11-30) buvo konstatuotas viešojo intereso pažeidimo nebuvimas. Nurodoma, kad, priešingai, nutarime aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakyta, kad oro taršos ir nemalonių kvapų problema pietinėje miesto dalyje yra, gyventojų nuogąstavimai bei nepasitenkinimas yra pagrįsti, taigi konstatuota, kad šiuo atveju yra pažeista Klaipėdos miesto pietinės dalies gyventojų teisė į saugią ir nedirginančią aplinką. Darytina išvada, kad prokuroras pripažįsta, kad egzistuoja viešasis interesas.
17. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalis numato, kad prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus: 1) kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu, įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko; 2) nutarimu reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos informuoti prokuratūrą apie priimtą sprendimą, taip pat per 20 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos pateikti prokuratūrai informaciją apie jo vykdymo rezultatus; 3) įstatymų nustatytais atvejais nutarimu sankcionuoti fizinių asmenų iškeldinimą; 4) nutarimu įspėti valstybės pareigūną, valstybės tarnautoją ar jiems prilygintą asmenį, kad nedarytų teisės pažeidimų; 5) nutarimu reikalauti atlikti valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos tarnybinį patikrinimą. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018-06-26 įsakymu Nr. I-218 „Dėl rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo patvirtinimo“ 32 punktas numato, kad prokuroras, išnagrinėjęs prašymą ir nustatęs teisės aktų pažeidimą bei būdamas įsitikinęs, kad toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, gali priimti vieną iš šių sprendimų, kuriais užbaigiamas prašymo nagrinėjimas: 1) nutarimu pareikalauti valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių jų veiklos srityje spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo informuoti prokuratūrą apie priimtą sprendimą, taip pat per 20 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos pateikti prokuratūrai informaciją apie sprendimo vykdymo rezultatus (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Nutarime būtina pateikti argumentus dėl teisės pažeidimo ir konkrečiai nurodyti, kaip nustatytais teisės pažeidimais pažeidžiamas viešasis interesas. Jeigu sprendimas per 20 darbo dienų neįvykdomas, prokuroras gali įpareigoti valstybės ar savivaldybių instituciją, įstaigą ar įmonę periodiškai kas 20 darbo dienų teikti informaciją apie sprendimo vykdymo eigą; 2) teikti teismui ieškinį, pareiškimą, prašymą ir esant pagrindui raštu informuoti valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurios sprendimai ginčijami teisme, savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją apie netinkamą atsakovais ieškinyje, pareiškime, prašyme nurodytų asmenų pareigų vykdymą (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalis); 3) įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko, turint pagrindo manyti, kad jis gali būti susijęs su viešojo intereso pažeidimu. Šiuo atveju prokuroras kartu su ieškiniu, pareiškimu, prašymu ginti viešąjį interesą teikia teismui prašymą įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus. Minėtų rekomendacijų 33 punktas nustato, kad prokuroras, nesutikdamas su valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės sprendimu, kad nėra pagrindo spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 2 punktas), nedelsdamas pats turi kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu ir esant pagrindui raštu informuoti valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurios sprendimai ginčijami teisme, savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją apie netinkamą atsakovais ieškinyje, pareiškime, prašyme nurodytų asmenų pareigų vykdymą (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalis).
18. Teismas pažymi, kad iš nutarties 17 punkte nurodytų teisės aktų nuostatų matyti, kad prokuroras, gindamas viešąjį interesą, turi plačius įgaliojimus, kurie neapsiriboja vien tik kreipimusi į teismą su ieškiniu dėl juridinio asmens veiklos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės mero Vytauto Grubliausko skundą tenkinti.
Panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2019-01-29 nutarimą Nr. 4-CB2-4 ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2018-11-30 nutarimą Nr. 4-CB2-60.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.