Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Kristina Imbrasienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,NEO Finance“ ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Ieškinys pareikštas dėl nedidelės sumos, ginčo dėl ieškinio dydžio ir pagrįstumo nėra, todėl remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio 3 dalimi, surašomi sutrumpinti motyvai dėl skolos priteisimo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė su atsakovu 2019 m. balandžio 24 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K876443871, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 1 510,15 Eur vartojimo kreditas 48 mėnesių terminui. Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą, palūkanas ir tarpininkavimo mokestį, iki 2023 m. balandžio 24 d. Atsakovas sutartinių įsipareigojimų nevykdė, todėl ieškovė 2021 m. lapkričio 24 d. atsakovui pateikė raginimą, prašė padengti 252,48 Eur įsiskolinimą. 2021 m. gruodžio 29 d. atsakovui buvo pateiktas pranešimas dėl sutarties nutraukimo. Atsakovas nustatytais terminais įsipareigojimų vykdyti nepradėjo, todėl sutarties nutraukimas įsigaliojo 2022 m. sausio 4 d.

Ieškinio reikalavimo pagrįstumą įrodo byloje pateikti rašytiniai įrodymai: 2019 m. balandžio 24 d. vartojimo kredito sutartis Nr. K876443871, informacija apie vartojimo kredito gavėjo, tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus ir paskolos davėjo teises ir pareigas, duomenys apie kredito suteikimą, raginimas susimokėti skolą, pranešimas apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą, vartojimo kredito grąžinimo grafikas.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 791,69 Eur negrąžinto kredito dalį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatas paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

Atsakovas, pažeisdamas savo sutartinius įsipareigojimus, negrąžino visos kredito sumos ieškovei, todėl ieškinio reikalavimas dėl negrąžintos kredito dalies tenkinamas, ieškovei iš atsakovo priteisiama 791,69 Eur skola (CK 6.2, 6.38, 6.200, 6.205, 6.873, 6.886 straipsniai, 6.109 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti 56,69 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 7,10 Eur kompensuojamas palūkanas, paskaičiuotus iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos - 2022 m. sausio 4 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 52 punktas).

Įvertinus tai, kad 56,69 Eur palūkanos 7,10 Eur kompensacinės palūkanos paskaičiuoti iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. sausio 4 d.) byloje duomenų, jog atsakovas būtų šias palūkanas ar tarpininkavimo mokestį sumokėjęs, nėra, todėl šie ieškovės reikalavimai tenkinami, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 56,69 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos ir 7,10 Eur kompensacinės palūkanos, paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. sausio 4 d.).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 380,52 Eur tarpininkavimo mokesčio paskaičiuoto iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 24 d.). Pažymėtina, kad sutarties specialiosiose sąlygose yra nurodytas tarpininkavimo mokesčio dydis – 869,80 Eur (su nuolaida 103,72 Eur), o sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei, jis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu, ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Kaip matyti iš refinansavimo pasiūlymo, tarpininkavimo mokesčio mokėjimas išdėstomas visam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Pagal sutarties 1.8 punktą, bendra vartojimo kredito kaina (vartojimo kredito mokestis) – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. Ši kaina apskaičiuojama ir nurodoma specialiosiose sąlygose tik pagal vartojimo kredito paraišką suteikiamo vartojimo kredito atžvilgiu ir neapima jokių išlaidų, susijusių su bendrovės iki tol vartojimo kredito gavėjui suteiktais vartojimo kreditais ar ateityje suteikiamais kreditais. Kaina skaičiuojama preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš šios sutarties kylančias prievoles vykdys laiku bei tinkamai ir neapima palūkanų, netesybų ir kitų išlaidų, kurias vartojimo kredito gavėjas moka ir (arba) kompensuoja bendrovei už pradelstą laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl 380,52 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 24 d.), priteisimo yra tenkintinas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 17,67 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (791,69 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. sausio 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 24 d.).

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Byloje nustatyta, kad vartojimo kredito sutartis tarp šalių sudaryta 2019 m. balandžio 24 d., sutarties įvykdymo terminas – 2023 m. balandžio 24 d. Atsakovui tinkamai nevykdant sutarties, kreditorė sutartį nutraukė 2022 m. sausio 4 d.

Sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 48 punktas). Šiuo atveju ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas, turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, tai yra neteisėtus veiksmus, nuostolius, kaltę ir priežastinį ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai). Atsakovui netinkamai vykdant sutartį, ieškovė ją nutraukė, taip ieškovė patyrė nuostolius, kurių nebūtų patyrusi, jei atsakovas tinkamai būtų vykdęs sutartinius įsipareigojimus. Šiuo atveju atsakovo kaltė preziumuojama, nes jam, kaip skolininkui, tenka pareiga šią sąlygą nuginčyti. Atsakovas nagrinėjamoje byloje jokių prieštaravimų nereiškė, nurodė, kad su ieškiniu sutinka, savo kaltės neginčijo.

Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020). Vartojimo kredito sutarties tinkamu įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) skaičiuojamos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1804-855/2020; 2020 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1954-854/2020).

Teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. sausio 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 26 d.), galėjo tikėtis gauti 17,67 procentų negautas pajamas, tinkamu sutarties vykdymo atveju skaičiuojamas nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Teismas sprendžia, jog aptariamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. 17,67 proc. metines negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas nuo vartojimo kredito nutraukimo dienos (2022 m. sausio 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 26 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, ir ši suma negali viršyti 77,72 Eur (606,65 Eur – 56,69 Eur (priteistos nesumokėtos palūkanos) – 472,24 Eur (sumokėtos palūkanos pagal mokėjimų grafiką)).

CK 6.210 straipsnyje numatyta, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas. Kadangi ieškovės reikalavimas priteisti metines palūkanas už priteistą skolos sumą yra pagrįstas, jis tenkinamas ir ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl atsakovo prašymo išdėstyti skolos mokėjimą dalimis.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Atsakovas V. K. nurodo, kad su ieškiniu sutinka, tačiau prašo išdėstyti skolos mokėjimą dalimis nuo 6 iki 24 mėn. Nurodo, kad turi ir daugiau finansinių įsipareigojimų skirtingoms kredito įstaigoms, tačiau šiuo metu jau yra dirbantis ir yra pasiryžęs mokėti įmokas laiku. Ieškovė AB „NEO Finance“ pateikė atsiliepimą į atsakovo prašymą dėl skolos mokėjimo išdėstymo dalimis, kuriame nurodė, kad su prašymu nesutinka, kadangi susisiekus su atsakovu buvo susitarta sudaryti taikos sutartį abiems šalims priimtinomis sąlygomis. Gavęs šį atsiliepimą teismas nustatė šalims terminą sudarytai taikos sutarčiai pateikti, tačiau nei nustatytu terminu, nei iki bylos nagrinėjimo pradžios ši sutartis pateikta nebuvo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad CPK 284 straipsnio nuostatų dėl sprendimo vykdymo atidėjimo taikymas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes – 1) į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių; 2) turi būti siekiama išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą; 3) taip pat turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Išimtiniai atvejai, pateisinantys įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo išdėstymą, paprastai galėtų susiklostyti tada, kai nedelsiamas teismo sprendimo priverstinis vykdymas galėtų sukelti aiškiai neproporcingus, sunkius padarinius skolininkams. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad priverstiniu teismo sprendimo vykdymu yra siekiama realiai įvykdyti teisingumą, t. y. pašalinti (kompensuoti) tą žalą, tą išieškotojo teisių pažeidimą, kurį anksčiau savo veiksmais ar neveikimu padarė skolininkai. Vadinasi, vien tik aplinkybė, kad skolininkas tam tikru momentu neturi piniginių lėšų atsiskaityti su išieškotoju, nėra pagrindas išdėstyti, juolab ilgam terminui, teismo sprendimo vykdymą. Prašydamas išdėstyti priteistos skolos mokėjimą dalimis atsakovas nepridėjo jokių jo turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų (duomenų apie gaunamas pajamas (pvz., socialines pašalpas, pensiją), turimą turtą (nekilnojamąjį, automobilius), turimus kitus skolinius įsipareigojimus, kasmėnesines prievoles (privalomas išlaidas), pažymų apie šeimos sudėtį ir/ar banko išrašo), todėl ieškovei prieštaraujant, atsakovo prašymas dėl skolos išdėstymo dalimis netenkinamas.

Patenkinus ieškinį iš atsakovo priteisiamos ieškovės turėtos 230,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 30,00 Eur žyminis mokestis ir 200,00 Eur išlaidos už teisines paslaugas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovų valstybei nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6, 9 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 279 straipsniu, 441 straipsnio 3 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“ (juridinio asmens kodas 303225546), iš atsakovo V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) - 791,69 Eur (septynių šimtų devyniasdešimt vieno euro ir 69 ct) negrąžinto kredito dalį, 56,69 Eur (penkiasdešimt šešių eurų ir 69 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas paskaičiuotas iki 2022 m. sausio 4 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos), 17,67 procentų dydžio metines palūkanas kaip negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 4 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 26 d.), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio pagal Paskolos sutarties Nr. K876443871 mokėjimo grafiką (neviršijant 77,72 Eur (septyniasdešimt septynių eurų 72 ct) sumos), 380,52 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimties eurų ir 52 ct) tarpininkavimo mokestį, 7,10 Eur (septynių eurų 10 ct) kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. sausio 4 d.), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 313,72 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. vasario 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 230,00 Eur (dviejų šimtų trisdešimties eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Atmesti atsakovo V. K. prašymą dėl skolos mokėjimo išdėstymo dalimis.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.