Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-885-254/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-05-31
Bylos Nr.: e2A-885-254/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-23134-2017-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Dalė Burdulienė
Ieškovas: R. J.
Atsakovas: A. J.
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Bitė Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Tele2“

Kategorijos

2.3.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-885-254/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-23134-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.7. (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Buzelio ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. ir atsakovo A. J. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1291-886/2016 pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui A. J., tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Bitė Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Tele2“, reikalavimą perėmusi uždaroji akcinė bendrovė „Julianus incaso“, Centro kredito unija, uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „Pro Invest Group“, uždaroji akcinė bendrovė „Luminor kredito lizingas“, bankrutuojanti kredito unija Taupkasė, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė: 1) ieškovės R. J. ir atsakovo A. J. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl sutuoktinio A. J. kaltės; 2) registruotą nekilnojamąjį turtą, butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, padalinti lygiomis dalimis, registruotą transporto priemonę JEEP RENEGADE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovui A. J.; 3) kreditorinius įsipareigojimus UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Tele2“, kredito unijai „Taupkasė“, Centro kredito unijai, UAB „SB lizingas“, UAB „PRO INVEST GROUP“, UAB „Luminor kredito lizingas“ pripažinti asmeninėmis atsakovo A. J. prievolėmis ir priskirti dengti A. J.; 4) priteisti iš atsakovo ieškovei išlaikymą neterminuotam laikui po 200 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis išmokomis, išlaikymą pervedant į banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 20 dienos; 5) po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę – J.

2. Nurodė, kad su atsakovu nugyveno ilgą šeimyninį gyvenimą, užaugino vaikus, tačiau apie 2014 m., pablogėjus ieškovės sveikatos būklei, ji tapo nedarbinga (darbingumas 20 procentų), šeimyninis gyvenimas pasikeitė, jos ir sutuoktinio santykiai ėmė prastėti, prieš daugiau nei keletą metų atsakovas išsikraustė iš šeimos turto, susirado kitą moterį, todėl santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Atsakovas, galimai pasinaudojęs ieškovės sunkia sveikatos būkle ir pažeidžiamumu, įkalbėjo ją pasirašyti įgaliojimą, kurio pagrindu pasiėmė kreditorinių įsipareigojimų ir jų nevykdė, todėl šie įsipareigojimai pripažintini asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Kadangi santuokinio gyvenimo metu ieškovei stipriai pablogėjo sveikata ir ji tapo nedarbinga, ieškovės pajamos šiuo metu sudaro tik 263,36 Eur mokama netekto darbingumo pensija, iš sutuoktinio jai priteistinas išlaikymas. Bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas (butas) padalintinas lygiomis dalimis. Ieškovė kreditorinių įsipareigojimų neturi. Kreditoriniai įsipareigojai yra atsiradę šalims sudarius 2016 m. (duomenys neskelbtini). povedybinę sutartį, todėl yra asmeninės atsakovo prievolės.

3. Atsakovas A. J. su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės, nes ieškovė savo elgesiu sugriovė šeimą. Ieškovė, sirgdama cukriniu diabetu, nuolat vartojo alkoholį. Ieškovas atsakove rūpinosi, pats visiškai atsisakė alkoholio, tačiau tai jos įpročiams jokios įtakos neturėjo. Tai, kad ieškovė netausojo savo sveikatos, piktnaudžiavo alkoholiu, patvirtina jos ranka rašyti pasižadėjimai nebegerti. Kadangi ieškovė visiškai nekreipė dėmesio į pastabas dėl alkoholio, atsakovas 2014 metų gegužės mėnesį išsikėlė iš šeimos namų ir apsigyveno su savo tėvais. Pradėjęs gyventi atskirai atsakovas toliau mokėjo mokesčius už butą, kuriame gyveno ieškovė, nupirkdavo maisto produktų, kurių ji paprašydavo, tačiau grynųjų pinigų jai neduodavo. Pasibaigus 2014 metų vasarai, su ieškove susitaikė, ji pasižadėjo nebegerti, rūpintis savo sveikata, todėl atsakovas vėl grįžo į šeimos namus ir jie pradėjo gyventi kartu, tačiau ieškovė ir toliau vartojo alkoholį. 2015 metais vasaros viduryje atsakovas, nebesitikėdamas, kad ieškovė pasikeis, iš šeimos namų išsikraustė į tėvų butą, adresu: (duomenys neskelbtini), Kaune, nuo to laiko jų santuokiniai ryšiai nutrūko. Ieškovės reikalavimas padalinti butą lygiomis dalimis, o automobilį priteisti atsakovui, nepriteisiant už jį kompensacijos, nepagrįstas ir turi būti atmestas, nes nurodytas turtas po 2016 m. (duomenys neskelbtini). povedybinės sutarties sudarymo, kuria buvo nustatytas visiško atskirumo turto teisinis režimas, yra ieškovo asmeninė nuosavybė, įgyta ir registruota atsakovo vardu. Atsakovas nesutinka su reikalavimu priteisti ieškovei išlaikymą, nes ieškovė vartojo alkoholį, jos nurodyti poreikiai nepagrįsti įrodymais, ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma yra neprotinga, atsakovas neturi galimybių tinkamai vykdyti visų prisiimtų prievolių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. sausio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, ieškovės R. J. ir atsakovo A. J. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini). Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paliko A. J. asmeninės nuosavybės teise; kreditorinius įsipareigojimus UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Tele2“, kurios reikalavimą perėmė UAB „Julianus incaso“, Centro kredito unijai, UAB „SB lizingas“, UAB „Pro Invest Group“, UAB „Luminor kredito lizingas“ pripažino asmeninėmis atsakovo A. J. prievolėmis ir vienašališkai priskyrė dengti A. J.; kreditorinį įsipareigojimą BKU „Taupkasė“, pagal A. J. 2016 m. birželio 3 d. išduotą vekselį, pripažino A. J. ir R. J. solidaria prievole; priteisė iš atsakovo ieškovei išlaikymą neterminuotam laikotarpiui po 80 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis išmokomis, išlaikymą pervedant į ieškovės nurodytą banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 20 dienos; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę – J, atsakovui – J; iš atsakovo priteisė valstybei 50 Eur žyminį mokestį; 8,30 Eur teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų byloje įteikimu; iš atsakovo priteisė valstybei 378,10 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Teismas sprendimą grindė šiais argumentais:

Šalies argumentai

1.1. Ieškovės nurodytas aplinkybes dėl sutuoktinio kaltės atsakovas iš dalies paneigė, pateikdamas įrodymus apie teiktą šeimai finansinę paramą. Tačiau dukra E. J. paliudijo, kad atsakovas nesaikingai vartojo alkoholį, ieškovė alkoholį vartojo tiktai švenčių dienomis, atsakovas pats patvirtino, kad šiuo metu turi kitą moterį, todėl teismas sprendė, kad atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigas, nebuvo ištikimas ir lojalus sutuoktinės atžvilgiu, pažeidė pareigą sutuoktinę remti moraliai. Ištyrus byloje atsakovo nurodytas aplinkybes, kad ieškovė nesaikingai vartojo alkoholį, kurias pagrindė eilė ieškovės rašytų raštelių dėl jos įsipareigojimo nevartoti alkoholio, teismas vertino, kad ieškovė taip pat pažeidė sutuoktinės pareigas būti lojaliai sutuoktinio atžvilgiu, remti sutuoktinį moraliai, prisidėti prie bendrų jos ir sutuoktinio poreikių tenkinimo. Abiems sutuoktiniams vartojant alkoholinius gėrimus, nebuvo galimybės tinkamai rūpintis vienas kitu visomis prasmėmis, todėl teismas laikė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

1.2. Atsakovas santuokos metu teikdavo ieškovei finansinę paramą, taip pat mokėjo buto mokesčius, kas patvirtina, jog jis pripažino, kad ieškovei parama reikalinga. Ieškovė neteko 80 procentų darbingumo gyvenant santuokoje su atsakovu. Nors šalys nepateikė duomenų apie šiuo metu gaunamas savo pajamas, tačiau 2017 m. rugpjūčio 1 d. duomenimis ieškovės pajamas sudarė 282 Eur netekto darbingumo pensija (teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad šiuo metu jai mokama invalidumo pensija apie 312 Eur), ieškovė neturi galimybės įsidarbinti dėl sveikatos būklės, tuo tarpu atsakovas tik nurodė, kad jo gaunamos pajamos sudaro apie 500 Eur per mėnesį, nors lizingo būdu yra įgijęs naują automobilį, tiek ieškovei, tiek dukrai yra teikęs finansinę paramą, todėl teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog atsakovas turi pakankamas pajamas. Ieškovės ir atsakovo sudarytoje 2016 m. (duomenys neskelbtini) povedybinėje sutartyje numatyta, kad turtas, įgytas santuokoje, nuo sutarties sudarymo dienos yra tą turtą įgijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir bet koks kitas turtas, jei jis įformintas vieno iš sutuoktinių vardu. Šalių santuokoje įgytas butas (duomenys neskelbtini), Kaune, įformintas atsakovo nuosavybės teise. Kitas ieškovės turtas byloje nenurodytas. Tai leido teismui daryti išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė už ieškovės, atsakovas būdamas darbingas, turi galimybę gauti pajamas ne tik savo poreikių tenkinimui, todėl teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkino iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteisė 80 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis išmokomis.

1.3. VĮ Registrų centro duomenimis ieškovė nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi, atsakovo vardu nuo 1989 m. gegužės 19 d. nuosavybės teise įregistruotas butas (duomenys neskelbtini), Kauno mieste. 2016 m. (duomenys neskelbtini) povedybinėje sutartyje nustatytas šalių visiško atskirumo turto teisinis režimas. Nors ieškovė nurodė, kad sudarydama šią sutartį nesuprato jos sąlygų, byloje nėra duomenų, kad sutartis ar jos atskiros sąlygos būtų ginčijamos ar nuginčytos, todėl yra galiojančios. Įvertinus tai, kad transporto priemonė įgyta atsakovo išperkamosios nuomos (lizingo) būdu ir įregistruota atsakovo vardu transporto priemonių registre po vedybų sutarties tarp šalių sudarymo, teismas sprendė, kad atsakovui įvykdžius išperkamosios nuomos (lizingo) sutarties sąlygas šis turtas liks atsakovo A. J. nuosavybėje.

1.4. Sutartys su kreditoriais buvo sudarytos atsakovo jau po vedybų sutarties tarp šalių sudarymo, pagal kurios 2 punktą šalys turi teisę asmeniškai imti paskolas. Įvertinus tai, teismas visus kreditorinius įsipareigojimus pripažino atsakovo asmeninėmis prievolėmis, išskyrus įsipareigojimą KU Taupkasė. 2016 m. spalio 3 d. A. J. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 18 400 Eur sumai vekselio turėtojui KB KU Taupkasė. Už vekselyje nurodyto įsipareigojimo tinkamą įvykdymą laidavo R. J.. Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 49 straipsnio 1 dalis numato, kad visi, t. y. vekselio davėjas, akceptantas, indosantai ir laiduotojai, vekselio turėtojui atsako solidariai. Todėl pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį, išduotą A. J. KU Taupkasė, prievolę teismas pripažino solidaria A. J. ir R. J. prievole.

1.5. Kadangi santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas laikė, kad ieškinys patenkintas 50 procentų apimtyje. Atitinkamai paskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos tarp šalių.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

5. Ieškovė R. J. apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2019 m. sausio 24 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimą dalyje, kuria butas, esantis (duomenys neskelbtini) Kaune, pripažintas asmenine atsakovo nuosavybe ir šį turtą abiems sutuoktiniams padalinti po ½ dalį; taip pat pakeisti teismo sprendimą dalyje, kurioje ieškovei iš atsakovo priteistas išlaikymas, padidinant išlaikymo sumą iki 200 Eur kas mėnesį; atitinkamai perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

1.1. Teismas be pagrindo butą priskyrė asmeninėn atsakovo nuosavybėn. Šalys butą įsigijo 1989 m. gegužės 19 d., būdami santuokoje. Nors butas buvo registruotas atsakovo vardu, pagal to meto teisinį reguliavimą buvo priskirtinas bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei (Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnis). Povedybinė sutartis buvo sudaryta tik 2016 m. birželio 1 d., ir jos nuostatos taikytinos tik nuo sutarties sudarymo momento. Po sutarties sudarymo šalys formaliai gyveno santuokoje, todėl tik po sutarties sudarymo įgyto turto teisinis režimas galėjo būti kitoks.

1.2. Teismas be pagrindo patenkino tik dalį ieškinio dėl išlaikymo priteisimo. Teismas vertino, kad atsakovė yra nedarbinga, nedarbinga tapo santuokos, trukusios 30 metų, metu, todėl priteista 80 Eur suma yra akivaizdžiai per maža ieškovės poreikiams, gydymuisi. Tuo tarpu atsakovas yra geros sveikatos, turi galimybę dirbti, tik slepia savo turtinę padėtį.

6. Atsakovas A. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2019 m. sausio 24 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; pakeisti sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, sumažinant iš atsakovo priteistas bylinėjimosi išlaidas ir proporcingai patenkintų reikalavimų apimtyje priteisti iš ieškovės atsakovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

2.1. Kaip matyti iš atsakovo pozicijos pirmos instancijos teisme, jis neginčija, kad ieškovė serga, tačiau jis nurodė, ką patvirtina ir rašytiniai bylos duomenys (ieškovės rašyti pasižadėjimai nevartoti alkoholio), kad ieškovės sveikatos būklė tiesiogiai priklausė nuo pačios ieškovės gyvenimo būdo – alkoholio vartojimo. Ieškovė serga kepenų liga, kurios viena iš atsiradimo pasekmių yra nesaikingas alkoholio vartojimas. Tačiau net ir susirgusi, ieškovė šio žalingo elgesio neatsisakė, dėl ko jos būklė blogėjo, ką patvirtina į bylą pateiktos darbingumo lygio pažymos. Į bylą pateikti ieškovės pasižadėjimai vardan savo sveikatos ir šeimos išsaugojimo nebevartoti alkoholio, buvo rašyti būtent sveikatos blogėjimo laikotarpiu, po ko ieškovei savo pažadų nevykdant, atsakovas išėjo gyventi atskirai. Nepaisant to, atsakovas teismo sprendimu verčiamas išlaikyti ieškovę, kuri savo sunkią materialinę padėtį sukūrė savo kaltais veiksmais. Atsakovas dar gyvenant šeimoje visiškai atsisakė alkoholio ir siekė padėti šios priklausomybės atsisakyti ieškovei, tačiau šios atsakovo pastangos ieškovės nebuvo įvertintos.

2.2. Teismas, spręsdamas dėl išlaikymo priteisimo, neįvertino atsakovo galimybės teikti išlaikymą bei pačios ieškovės pajamų. Teismas rėmėsi senais duomenimis ir ieškovės paaiškinimais, tačiau naujų duomenų nepareikalavo. Tuo tarpu atsakovui pateikus įrodymus apie jo gaunamas pajamas, teismas be pagrindo padarė išvadą, kad atsakovas turi pakankamai pajamų, nes jis lizingo būdu įgijo naują automobilį, turi kitų kreditorinių įsipareigojimų, be to nurodė, kad jis turi butą (duomenys neskelbtini), Kaunas. Butas yra ginčo objektas, be to, įkeistas kredito unijai ir faktiškai bus realizuotas, nes pagal kredito paskolą kredito unijai yra susidaręs įsiskolinimas ir jis nėra dengiamas. Analogiška situacija yra ir pagal kitus kreditorinius įsipareigojimus, kadangi atsakovas nuo 2018 m. balandžio 5 d. iki 2018 m. rugsėjo 21 d. sirgo, tai turėjo įtakos dar didesniam skolų susidarymui. VSDFV pateikti duomenys rodo, kad atsakovas turi sveikatos problemų, dėl ko jis ne kartą buvo nedarbingas, turėjo nutraukti individualią veiklą pagal verslo liudijimą. Teismas visiškai nevertino, kad ieškovė be gaunamų pajamų – netekto darbingumo pašalpos, gauna apie 220 Eur pajamų iš savo sesers, savo tėvo ir atsakovo tėvo, kas reiškia, kad ieškovės pajamos per mėnesį sudaro daugiau negu 500 Eur ir yra pakankamos save išlaikyti. Be to, bylos nagrinėjimo metu ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos išlaidas. Priešingai, ieškovė nurodė, kad ji nesinaudoja nemokamomis odontologo paslaugomis, nevaikšto į nemokamus renginius, nes jie jai neįdomūs, kas leidžia spręsti, kad ieškovė lėšas naudoja neracionaliai.

2.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies, t. y. buvo patenkinta 50 proc. Ieškovei prašius nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, ji buvo nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kas atitiktų 50 proc. reikalavimo dydį; ieškovės reikalavimas dėl turto padalinimo buvo atmestas, kas atitiktų 0 proc., reikalavimas dėl išlaikymo dydžio priteisimo buvo patenkintas 40 proc.; reikalavimai dėl prievolių taip pat patenkinti iš dalies, kas atitiktų 50 proc., todėl bendroje sumoje sudaro ne daugiau kaip 35 proc. patenkintų reikalavimų. Dėl nurodytos priežasties teismo iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos už valstybės garantuojamos nemokamos teisinės pagalbos teikimą bei žyminis mokestis yra nepagrįstai didelės, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai turi būti sumažintos. Be to, atsakovas byloje taip pat patyrė bylinėjimosi išlaidų, kurių dydis, paskaičiavimas ir pagrindimas buvo pateikti teismui, tačiau teismas šių išlaidų nepaskirstė ir iš ieškovės nepriteisė, nors tai turėjo padaryti. Atsižvelgiant į tai, kad teismas patenkino 35 proc. ieškovės reikalavimų, iš ieškovės atsakovui turi būti priteista 65 proc. jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, kas sudaro 325 Eur.

2.4. Atsakovas teikia duomenis iš VSDFV apie jo valstybinį socialinį draudimą, duomenis apie naujai susidariusias skolas. Šie duomenys atsirado po bylos išnagrinėjimo pirmos instancijos teisme iš esmės, tačiau yra svarbūs nagrinėjant šį ginčą, todėl prašo juos priimti ir vertinti su apeliaciniu skundu.

Atsiliepimas

7. Ieškovė R. J. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos esminius argumentus:

3.1. Tai, kad ieškovės sveikatos būklė pablogėjo dėl alkoholio vartojimo, byloje nebuvo įrodyta. Ieškovės sveikatos būklė yra pagrįsta pateiktais medicininiais duomenimis.

3.2. Vien tai, kad atsakovas geba įgyti naują automobilį lizingo būdu, rodo pakankamai gerą jo finansinę padėtį. Atsakovas nuo 2019 m. pradžios gauna 800 Eur vidutinį darbo užmokestį, dar galimai verčiasi individualia veikla, todėl dalį gaunamų pajamų gali slėpti.

3.3. Ieškovė pateikė duomenis apie išleidžiamas sumas, t. y. prekių įsigijimo kvitus. Neįmanoma visų smulkmenų pagrįsti, be to, tai be reikalo apkrautų teismą. Ieškovę giminaičiai paremia nereguliariai, todėl jos pajamos akivaizdu yra ženkliai mažesnės nei atsakovo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

9. Byloje kilęs ginčas dėl: 1) santuokoje įgyto gyvenamojo būsto (buto) padalijimo; 2) išlaikymo buvusiai sutuoktinei priteisimo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. Atsakovas prašo priimti naujus įrodymus – duomenis iš VSDFV apie jo valstybinį socialinį draudimą už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2019-02-18 (3 t., b. l. 42-46), duomenis apie naujai susidariusias skolas Luminor Lizingas (426,45 Eur), SB Lizingas (4736,37 Eur) (3 t., b. l. 47-49). Atsakovas nurodo, kad šie duomenys atsirado po bylos išnagrinėjimo pirmos instancijos teisme iš esmės ir yra svarbūs nagrinėjant šį ginčą, todėl prašo juos priimti ir vertinti su apeliaciniu skundu.

11. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016; ir kt.).

12. Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė į bylą naujus įrodymus, kuriuose yra duomenys apie jo turtinę padėtį jau po teismo sprendimo priėmimo (iki 2019 m. vasario mėn. imtinai). Šie duomenys yra reikšmingi teisingai išnagrinėti bylą, nes patvirtina bylai reikšmingas aplinkybes, kuomet šalys nesutinka su sprendimo dalimi dėl sutuoktinės išlaikymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė detaliai išnagrinėjo ir įvertino atsakovo pateiktus naujus įrodymus ir, atsiliepdama į jo prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo, nurodė, kad ir pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovas, įsigijęs naują automobilį lizingu, savo finansinę padėtį vertino teigiamai. Be to ieškovė, vertindama SODROS duomenis, nurodė, kad atsakovas ilgą laiką dirbo pagal verslo liudijimą, todėl galėjo nerodyti visų gaunamų pajamų ir taip siekti išvengti išlaikymo sutuoktinei. O nuo 2019 m. pradžios jis įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini), gauna 800 Eur per mėn. atlyginimą, be to, galimai jis dar vykdo ir individualią veiklą, todėl turi galimybes skirti sutuoktinei išlaikymą.

13. Teisėjų kolegija pagal įstatymą gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl turi galimybę įvertinti ir ieškovės gaunamas pajamas už laikotarpį, apie kurį atsakovas pateikė naujus įrodymus, todėl jie priimami ir bus įvertinti kartu su visais byloje surinktais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

Dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune padalinimo

14. Byloje VĮ Registrų centro 2017-09-13 duomenimis nustatyta, kad atsakovo A. J. vardu nuosavybės teise įregistruotas butas (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas galioja nuo 1994-12-02 (1 t., b. l. 10-11). Šio buto nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas 1994-09-14 pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2-7040. Pastebėtina, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini))(1 t., b. l. 17). Taigi, ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta šalims gyvenant santuokoje.

15. Sutuoktiniai 2016-(duomenys neskelbtini) sudarė notaro patvirtintą vedybų sutartį (povedybinę) (1 t., b. l. 62-65) (CK 3.102 straipsnis), kuria nustatė visiško atskirumo turto teisinį rėžimą. Šios sutarties 1 punktu šalys nustatė, kad bet koks turtas, vienos iš šalių įgytas gyvenant santuokoje, nuo sutarties sudarymo dienos yra tą turtą įgijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Asmenine nuosavybe nuo šios sutarties įregistravimo dienos yra taip pat sutuoktinio pajamos iš profesinės ar kitos veiklos ir jo asmeninio turto, draudimo išmokos ir bet kokios kitos pajamos, lėšos banko sąskaitose, atidarytos to sutuoktinio vardu santaupos, taip pat vertybiniai popieriai, gautos dovanos, ir bet koks kitas šiame punkte nenurodytas turtas, jei jis įformintas vieno iš sutuoktinių vardu. Šios sutarties 2 punktu be kita ko šalys taip pat susitarė, kad kiekvienas valdo, naudojasi ir disponuoja savo asmeniniu turtu savarankiškai savo nuožiūra. Taip pat šalys gali įgyti naują turtą ir registruoti jį kaip asmeninę nuosavybę. Sutarties 4 punktas be kita ko reglamentuoja, kad jeigu turtas nėra įregistruotas nei vienos iš šalių vardu, tai jis asmeninės nuosavybės teise priklauso tai šaliai, kuri nurodyta ant to turto įsigijimo dokumentų, o jeigu to nustatyti negalima, tai jis priklauso tam, kuris atliko mokėjimą, atsiskaitymą ar kitokiu būdu atsilygino už tą turtą. Šios sutarties 6 punkte nurodyta, kad turtas, įgytas po šios sutarties sudarymo ir įregistruotas abiejų šalių vardu, pripažįstamas bendrąja daline nuosavybe, atsižvelgiant į įsigijimo dokumentuose ir registre nurodytas dalis bendrame turte.

16. Sistemiškai aiškinant šias sutarties sąlygas teisėjų kolegija daro išvadą, kad sutuoktiniai, sudarydami šią sutartį, pasirinko visiško atskirumo turto teisinį rėžimą, o ne bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį režimą. Ieškovės argumentai, kad sutartis buvo sudaryta tik dėl to turto, kurį šalys įgis ateityje, yra neteisingi. Šios sutarties 1 punkte buvo susitarta, kad bet koks turtas, vienos iš šalių įgytas gyvenant santuokoje, nuo sutarties sudarymo dienos yra tą turtą įgijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Šiame punkte įtvirtinus sąlygą nuo kada turtas tampa asmenine nuosavybe, tampa akivaizdu, kad šią sąlygą negalima aiškinti taip, kad ja buvo susitarta dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybė, kurį šalys dar įgis ateityje. Be to, pažymėtina, kad sutarties 6 punktu buvo atskirai susitarta dėl turto teisinio rėžimo dėl po šios sutarties įgyto turto; sutarties 4 punktu buvo atskirai susitarta dėl turto, kuris nėra įregistruotas nei vieno vardu. Todėl ieškovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas sutarties 1 punkto nuostatas aiškino neteisingai, yra nepagrįsti.

17. Teismas, remdamasis VĮ Registrų centro duomenimis nustatė, kad ginčo buto pirkėju buvo atsakovas, butą įgijęs 1994-09-14 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2-7040P pagrindu. Butas nuosavybės teise buvo įregistruotas tik vieno atsakovo vardu, todėl teismas, remdamasis vedybų sutarties 1 punkto sąlyga, šį butą pagrįstai pripažino atsakovo asmenine nuosavybe. Apeliantės argumentai dėl to, kad buto įgijimo metu galiojęs Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnis santuokoje įgytą turtą priskyrė bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, būtų teisiškai reikšmingi tik tuomet, jeigu nebūtų sutuoktiniai sudarę 2016 (duomenys neskelbtini) sutartį (povedybinę) ir susitarę dėl visiško atskirumo turto teisinio rėžimo (1 t., b. l. 62-65) (CK 3.102 straipsnis). Teisėjų kolegija pastebi, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

18. Pažymėtina, kad skirtingai nei bendrosiose sutarties nutraukimo taisyklėse (CK 6.217 straipsnyje), pagal kurias sutartį galima nutraukti vienašališkai tam tikrais atvejais, vedybų sutartis gali būti nutraukiama tik teismo sprendimu, nors nutraukimo pagrindai lieka tokie patys. Vedybų sutarties pakeitimą leidžiantys pagrindai nustatyti CK 6.223 straipsnyje. Sutuoktinis pareikšti ieškinį dėl vedybų sutarties pakeitimo ar nutraukimo gali tik tada, jeigu laikėsi ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos (CK 6.218 straipsnis, 6.223 straipsnio 3dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2013). Byloje nėra teismo sprendimo dėl vedybų sutarties nutraukimo pagal vieno iš sutuoktinių reikalavimą. Vedybų sutartis nebuvo pakeista ar nutraukta ir laisva sutarties šalių valia, t. y. bendru sutuoktinių susitarimu, bet kuriuo metu. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo, priimdamas sprendimą dėl ginčo buto teisinio rėžimo ir spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl jo padalinimo, nepaisyti šalių sudarytos vedybų sutarties nuostatų ir butą padalinti tarp sutuoktinių lygiomis dalimis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

19. Apibendrindama byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės apeliacinis skundas nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti ar pakeisti. Todėl ieškovės apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl buvusios sutuoktinės išlaikymo

20. Sutuoktinis, reikalaujantis priteisti išlaikymą, gali pasinaudoti CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis yra nedarbingas dėl sveikatos būklės. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovei nuo 2016-05-23 iki 2029-02-16 nustatytas 20 proc. darbingumo lygis (1 t., b. l. 12). Pagal bylos duomenis jos darbingumas mažėjo nuo 2012-05-03, kuomet iki 2014-05-08 jai buvo nustatytas 35 proc. darbingumo lygis (1 t., b. l. 14), po to iki 2016-05-22 – 30 proc. darbingumo lygis (1 t., b. l. 13). Todėl preziumuojama, kad ieškovei yra reikalingas išlaikymas, nes, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas bylos duomenimis šios preziumpcijos nepaneigė.

21. Pagal CK 3.72 straipsnio 1 dalį sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami save išlaikyti. Pareiga įrodyti išlaikymo būtinumą reiškia, kad išlaikymo prašantis sutuoktinis turi detaliai įrodyti, kokie jo minimalūs poreikiai, kokių išlaidų reikia tiems poreikiams tenkinti ir kokios dalies tų išlaidų negali padengti pats išlaikymo prašantis sutuoktinis. Į bylą ieškovė pateikė vidutinių jos poreikių per mėnesį lentelę (1 t., b. l. 6), iš kurios galima spręsti, kad jos poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga 550 Eur suma.

22. Teisėjų kolegija iš VSDFV duomenų nustatė, kad ieškovei mokama netekto darbingumo pensija nuo 2019-01-01 yra 341,84 Eur dydžio. Iki tol nuo 2018-01 01 ieškovės pensija buvo 317,61 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Ieškovė registruojamo turto asmeninės nuosavybės teise neturi. Skundžiamu sprendimu iš atsakovo ieškovei yra priteistas išlaikymas neterminuotam laikotarpiui po 80 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis išmokomis, išlaikymą pervedant į ieškovės nurodytą banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 20 dienos. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo atmesti ieškovės ieškinį šioje dalyje, nes, jo nuomone, ieškovės sveikatos būklė tiesiogiai priklausė nuo pačios gyvenimo būdo – alkoholio vartojimo, o nepaisant to, atsakovas teismo sprendimu yra verčiamas išlaikyti ieškovę, kuri savo sunkią materialinę padėtį sukūrė pati savo kaltais veiksmais. Be to, atsakovas nurodo, kad nuo 2018 m. balandžio 5 d. iki 2018 m. rugsėjo 21 d. sirgo ir tai įrodo VSDFV duomenys. Dėl sveikatos būklės atsakovas buvo priverstas nutraukti individualią veiklą pagal verslo liudijimą. Tai turėjo įtakos dar didesniam jo skolų susidarymui, kurių išieškojimas bus nukreiptas į hipoteka įkeistą turtą. Atsakovas mano, kad teismas turi atsižvelgti į tai, jog ieškovę materialiai remia jos sesuo (apie 200 Eur) ir jo tėvas bei ieškinį atmesti.

23. Pagal CK 3.72 straipsnio 5 dalį, sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo vienam iš sutuoktinių, reikia atsižvelgti į abiejų sutuoktinių turtinę padėtį, sveikatos būklę, amžių, darbingumą, įsidarbinimo galimybes ir kitas svarbias aplinkybes.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs dalyje kreditorinių įsipareigojimų UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Tele2“, reikalavimą perėmusiai UAB „Julianus incaso“, Centro kredito unijai, UAB „SB lizingas“, UAB „Pro Invest Group“, UAB „Luminor kredito lizingas“ atžvilgiu, kurie yra pripažinti asmeninėmis atsakovo A. J. prievolėmis ir vienašališkai priskirti jam šiuos kreditorinius reikalavimus padengti. Abiejų šalių solidaria prievole yra pripažintas kreditorinis įsipareigojimas bankrutuojančiai kredito unijai „Taupkasė“. Todėl atsakovo argumentai, kad prievolė padengti kreditorinius įsipareigojimus mažina jo pajamas ir galimybes teikti išlaikymą buvusiai sutuoktinei, yra teisingi. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad šalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje įgyto turto, kuris būtų dalinamas tarp sutuoktinių, nebuvo.

25. Atsakovo pateikti duomenys iš VSDFV patvirtina, kad atsakovas per 2018 m. turėjo 6602,91 Eur draudžiamųjų pajamų (iki gyventojo pajamų, sveikatos draudimo, pensijų ir socialinio draudimo mokesčių). Atsakovo draudžiamos pajamos, dirbant UAB (duomenys neskelbtini) už 2019 m. sausio mėn., neatskaičius mokesčių, yra 800,28 Eur. VSDFV duomenimis atsakovas įrodė, kad nuo 2018-05-16 iki 2018-11-29 buvo laikinai nedarbingas ir nuo 2018-06-21 neturi pajamų pagal verslo liudijimą.

26. Įvertinus bylos duomenis apie šalių pajamas yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog atsakovas gauna didesnes pajamas už ieškovę ir be to, turi asmeninės nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, todėl padarė teisingą išvadą, kad jis turi galimybes teikti ieškovei išlaikymą. Sprendžiant dėl jo dydžio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad atsakovo butui nuo 2016-10-05 įregistruota hipoteka ir nuo 2017-08-17 – areštas, todėl jo galimybės butu disponuoti savo nuožiūra ir gauti papildomas pajamas yra suvaržytos. Be to atsakovas turi daug kreditorinių įsipareigojimų, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad atsakovas išsigalėtų teikti didesnį išlaikymą buvusiai sutuoktinei ir jį padidinti nuo 80 Eur iki 200 Eur. Šią išlaikymo sumą pridėjus prie ieškovės gaunamos 341,84 Eur dydžio pensijos, jos pajamos per mėnesį sudarytų 421,84 Eur. Pastebėtina, kad bylos duomenimis negalima nustatyti, jog ieškovė per mėnesį turi 100 Eur išlaidų vitaminams ir vaistams, 100 Eur – kirpyklos ir stomatologo išlaidų. Be to, ieškovė naudojasi atsakovui nuosavybės teise priklausančiu butu, neneigia, kad gauna paramą iš savo sesers, todėl nenustačius, kad atsakovo pajamos yra pakankamos buvusią sutuoktinę remti didesne negu 80 Eur sumą, jos ieškinį pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino iš dalies, o apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo sprendimą šioje dalyje pakeisti ar panaikinti. Todėl apeliaciniai skundai dėl buvusios sutuoktinės išlaikymo atmetami, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes neteisingai sprendė, kad ieškovės ieškinys buvo patenkintas 50 proc. Atsakovo paskaičiavimais, ieškovės ieškinys buvo patenkintas tik 35 proc., todėl atitinkamai turėtų būti sumažintos iš jo valstybei priteistos žyminio mokesčio ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Be to, atsakovas taip pat turėjo bylinėjimosi išlaidų, o teismas šių išlaidų nepaskirstė ir iš ieškovės atsakovui nepriteisė. Teisėjų kolegija su tokiais atsakovo argumentais nesutinka.

28. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė pareiškė penkis reikalavimus. Reikalavimas nutraukti santuoką buvo patenkintas visiškai (100 proc.); reikalavimas nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės buvo tenkintas iš dalies (50 proc.), nes santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės; reikalavimas dėl turto padalinimo atmestas visiškai; reikalavimas priteisti 200 Eur išlaikymą buvo tenkintas iš dalies ir priteistas 80 Eur išlaikymas (40 proc.); reikalavimas dėl septynių kreditorinių įsipareigojimų pripažinimo atsakovo asmeninėmis prievolėmis buvo tenkintas iš dalies ir kreditorinis įsipareigojimas tik vienam kreditoriui buvo pripažintas solidaria prievole (86 proc.). Todėl nėra pagrindo pritarti atsakovui, kad ieškovės ieškinys buvo patenkintas tik 35 proc. ir teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes ieškovės ieškinys buvo patenkintas 55 proc. (100 + 50 + 40 + 86). Nesunkinant apelianto padėties (CPK 313 straipsnis), kuomet ieškovė skundo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo neteikė, pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos bylinėjimosi išlaidos nepadidintinos, o skundžiamas teismo sprendimas šioje dalyje paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Apeliantų apeliacinius skundus atmetus, jų apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos, tame tarpe, antrinės teisinės pagalbos, teiktos ieškovei, išlaidos, nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Dalė BurdulienėRaimondas BuzelisArvydas Žibas