- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-26
- Bylos Nr.
- eII-35-667/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00924-2024-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Pareiškėjas
- V. V.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. V. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos R. G. 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-19569-2024 (ROIK: 24247252547).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-19569-2024 (ROIK: 24247252547) V. V. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų padarymą paskirta 115 Eur bauda.
Nutarime nurodyta, kad V. V. Kaune, (duomenys neskelbtini), 2024 m. birželio 29 d. 21.45 val., V. V. nevykdė atvykusių pagal iškvietimą uniformuotų policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų. Taip pat uniformuotų policijos pareigūnų atžvilgiu vartojo įžeidžiančius žodžius, tuo pažemindamas jų garbę ir orumą. Tuo padarė pažeidimus numatytus ANK 508 straipsnio 1 dalį, 506 straipsnio 4 dalį.
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. V., nesutikdamas su Institucijos 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti nutarimą, nes neigia įstatymų uždraustos veikos padarymo faktą ir sudėtį, nepripažįsta kaltės. Nurodė, kad prie jo priėjo asmenys, dėvintys juodus rūbus su užrašu „POLICIJA“ ir turintys ginkluotę. V. V. pagalvojo, kad tai asmenys galimai turintys policijos pareigūno statusą, tačiau šie asmenys neprisistatė, ką policijos pareigūnas privalo padaryti atlikdamas tarnybines policijos pareigūno pareigas. Pareiškėjas nurodo, jog ginkluotų asmenų, galimai turinčių ar neturinčių policijos pareigūno statusą, veiksmai ir poelgiai neatitiko policijos pareigūno statusą turinčių asmenų atliekančių tarnybinės pareigas požymių. Teigiama, jog po išreikšto pageidavo būti pripažintam teisinių santykių subjektu, ginkluoti asmenys pažeisdami pagrindines žmogaus laisves ir teises pareikalavo pateikti dokumentus ir personalinius duomenis neinformuodami ir nepagrįsdami kokia yra šio reikalavio teisėta priežastis atliekant šią administracinę procedūrą. Pareiškėjo teigimu šie ginkluotų asmenų veiksmai neskatino taikaus valstybės ir žmogaus sugyvenimo, teisinėmis priemonėmis negynė žmogaus teisių ir laisvių.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad administracinio nusižengimo teisena Pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėta dėl to, kad 2024 m. birželio 29 d. apie 21.45 val., adresu (duomenys neskelbtini), nevykdė atvykusių pagal iškvietimą uniformuotų policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų. Taip pat uniformuotų policijos pareigūnų atžvilgiu vartojo įžeidžiančius žodžius, tuo pažemindamas jų garbę ir orumą. Tuo padarė nusižengimus numatytus ANK 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnyje. Atkreipiamas dėmesys, kad vertinant Pareiškėjo versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, Institucija laikosi pozicijos, kuri plačiai išplėtota ir teismų praktikoje, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesos jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Pažymėtina, jog policijos įstatymo 21 straipsnio nuostatos įtvirtina, kad įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka, Policijos įstatymo 22 straipsnis įtvirtina bendrąsias pareigūnų teises, tame tarpe įtariant, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais tikrinti su tuo susijusių asmenų, transporto priemonių, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti; taip pat sulaikyti ir pristatyti į policijos patalpas asmenis, padariusius nusižengimą ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti, teisę panaudoti prievartą (Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 punktai). Minėta policijos pareigūnų teisė tikrinti asmenų dokumentus, nustatyti asmens tapatybę, apžiūrėti asmenis, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad gali būti padarytas administracinis nusižengimas, nusikalstama veika ar kitaip sutrikdyta viešoji tvarka, numatyta ir minėto įstatymo 23 straipsnio 5 punkte. Byloje esanti vaizdo įrašų medžiaga, ir kiti bylos duomenys patvirtina, kad pareigūnams siekiant išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, nustatyti asmens tapatybę, pareigūnai davė pareiškėjui nurodymus pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, tačiau jis jo nepateikė, kadangi nurodė, jog neturi, todėl pareigūnai reikalavo nurodyti pareiškėjui savo vardą, pavardę ir eiti iki tarnybinio automobilio asmenybei nustatyti, tačiau pareiškėjas nevykdė šių reikalavimų, nepateikęs nei dokumento nei savo vardo ir pavardės, konfliktiškai elgėsi bei pats nusprendė ką jis turi nurodyti pareigūnams ir ko neturi. Taigi, pareiškėjas, atsisakydamas pateikti savo anketinius duomenis (prisistatyti) pareigūnams, kurie siekė išsiaiškinti aplinkybes dėl galimo administracinio nusižengimo, Institucijos nuomone padarė nusižengimą numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje. Institucija nurodo, jog byloje surinkti duomenys neabejotinai patvirtina, jog policijos pareigūnai, vykdydami savo tiesiogines pareigas, būdami uniformuoti dėl galimo administracinio nusižengimo, pareiškėjui prisistatė, pateikė reikalavimus aiškius ir suprantamus reikalavimus, pareiškėjui pateikti asmens dokumentus, jų nepateikus nurodyti savo vardą, pavardę, įspėjo, jog nepaklusus teisėtiems jų reikalavimams bus sulaikytas, tačiau pareiškėjas visiškai ignoravo policijos pareigūnų žodžius bei reikalavimus, pareigūnų atžvilgiu išsakė įžeidžiančius, užgaulius žodžius, elgėsi įžūliai, todėl Institucijos nuomone toks pareiškėjo elgesys peržengė pagarbaus bendravimo ribas. Šių aptartų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, jog pareiškėjas nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, į pareigūnų įspėjimus nereagavo, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų pristatyti, pateikti asmens dokumentą, nurodyti savo vardą, pavardę. Institucijos teigimu, pareigūnas, priimdamas skundžiamą nutarimą, Institucijos nuomone, tinkamai individualizavo nuobaudą, kuri nėra per griežta. Pareigūnas, skirdamas baudą, pilnai atsižvelgė į Pareiškėjo asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad susimokėjęs už viešąjį transportą vyko į savo kelionės tikslą, vienoje iš stotelių į viešąjį transportą įlipo keleivių kontrolė. Pareiškėjas paprašė jų pateikti įgaliojimą tikrinti bilietus. Iš to kilo konfliktinė situacija dėl kurios keleivių kontrolė iškvietė policijos pareigūnus. Atvykusių policijos jis paprašė prisistatyti, tačiau, pareiškėjo teigimu, pareigūnai tinkamai neprisistatė ir panaudodami fizinę jėgą išvežė jį į policijos nuovadą. Pareiškėjas nurodo, jog pareigūnai nesiėmė visų galimų veiksmų ištirti įvykį.
Liudytojas S. V. nurodė, jog pristačius pareiškėją į policijos nuovadą jis toliau atsisakė prisistatyti, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, nors buvo akivaizdu, jog tuo metu yra policijos įstaigoje ir tai pareiškėjas galėjo suprasti.
Institucijos atstovė S. A. nurodė, jog pareigūnas, nagrinėjantis bylą, turėjo įstatymų ir kodekso suteiktus įgaliojimus atlikti numatytus veiksmus.
Motyvuojamoji dalis
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos (toliau – Vadovybės apsaugos tarnyba) ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.
ANK 508 straipsnyje numatyta, kad statutinio valstybės tarnautojo, kario ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.
Administracinių nusižengimų kontekste pažymima, kad administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis. Sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Žemesnės instancijos teismas
Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarimu V. V. pripažintas kaltu pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, ANK 508 straipsnį, ir jam paskirta 115 Eur bauda už tai, kad V. V. Kaune, (duomenys neskelbtini), 2024 m. birželio 29 d. 21.45 val., nevykdė atvykusių pagal iškvietimą uniformuotų policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų. Taip pat uniformuotų policijos pareigūnų atžvilgiu vartojo įžeidžiančius žodžius, tuo pažemindamas jų garbę ir orumą.
Pareiškėjo veiksmai administracinio nusižengimo protokole ir skundžiamame nutarime kvalifikuojami pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį ir 508 straipsnio 1 dalį, tačiau pastarasis straipsnis dalių neturi. Pažymėtina, kad atsiliepime į skundą institucija nurodo straipsnį be dalių, todėl teismas, vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 3 dalimi pakeičia šią nuorodą į ANK 508 straipsnį, skundžiamą nutarimą patikslinant dėl kvalifikuojančio nusižengimą straipsnio.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigūno įžeidimas objektyviai gali reikštis įvairių užgaulių žodžių (pavyzdžiui, „gaidys“, „idiotas“, „kyšininkai“, „korumpuoti vagys“, „ožiai“, „benamiai šunys“ ir pan.), necenzūrinių keiksmažodžių vartojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-28-2013, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-247-898/2020). Vertinant ANK 508 straipsnyje numatytą pažeidimą, neabejotinai svarbu nustatyti pasakytų žodžių prasmę, tai yra ar jie tikrai buvo nukreipti asmeniškai į pareigūnus, kokie konkrečiai žodžiai buvo vartojami, ar šie žodžiai buvo vartojami protestuojant prieš pareigūnų veiksmus, ar jie buvo nukreipti į pareigūnus, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų orumą (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-114-458/2017, Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-102-813/2021).
Policijos įstatymo 21 straipsnio nuostatos įtvirtina, kad įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Policijos įstatymo 22 straipsnis įtvirtina bendrąsias pareigūnų teises, tame tarpe įtariant, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais tikrinti su tuo susijusių asmenų, transporto priemonių, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti; taip pat sulaikyti ir pristatyti į policijos patalpas asmenis, padariusius nusižengimą ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti, teisę panaudoti prievartą (Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 punktai). Minėta policijos pareigūnų teisė tikrinti asmenų dokumentus, nustatyti asmens tapatybę, apžiūrėti asmenis, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad gali būti padarytas administracinis nusižengimas, nusikalstama veika ar kitaip sutrikdyta viešoji tvarka, numatyta ir minėto įstatymo 23 straipsnio 5 punkte.
Policijos įstatymo 27 straipsnio, apibrėžiančio prievartos rūšis ir bendrąsias jų panaudojimo sąlygas, nuostatose nustatyta, kad pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms įvykdyti. Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai. Fizinę prievartą pareigūnas turi teisę panaudoti tame tarpe ir kai asmenys vengia vykdyti pareigūnų reikalavimus ar nurodymus (siekdamas priversti asmenis paklusti), taip pat sulaikydamas asmenis (jeigu jie priešinasi), užkirsdamas kelią administraciniams nusižengimams ar nusikalstamoms veikoms. Pareigūnas turi teisę naudoti antrankius ir surišimo priemones tame tarpe ir prieš agresyvius ar linkusius žalotis asmenis. Prievartos rūšį ir jos panaudojimo ribas pasirenka policijos pareigūnas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį bei individualias pažeidėjo savybes. Fizinė prievarta šiame įstatyme suprantama kaip bet kokio pobūdžio fizinės jėgos ir/ ar specialiųjų priemonių naudojimas. Minėtas specialiąsias priemones, tarp kurių numatyta ir asmens judesių ribojimo priemonė – antrankiai, jų panaudojimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 23 d. nutarimas Nr. 1162 „Dėl Specialiųjų priemonių specifikacijos ir Specialiųjų priemonių panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (TAR, 2016-11-28, Nr. 2016-27588).
Nagrinėjamu atveju V. V. pagal ANK 508 straipsnį nubaustas už tai, kad Kaune, (duomenys neskelbtini), 2024 m. birželio 29 d. 21.45 val., nevykdė atvykusių pagal iškvietimą uniformuotų policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų. Taip pat uniformuotų policijos pareigūnų atžvilgiu vartojo įžeidžiančius žodžius, tuo pažemindamas jų garbę ir orumą.
V. V. inkriminuotas minėtas administracinis nusižengimas pilnai įrodytas byloje esančia surinkta medžiaga: tarnybiniu pranešimu, vaizdo įrašu iš kūno kamerų, administracinio nusižengimo protokolu, liudytojo parodymais duotais teismo posėdžio metu.
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančio nagrinėjamo įvykio metu padaryto vaizdo įrašo matyti, kad atvažiavus policijos pareigūnams V. V. nevykdė pareigūnų reikalavimų, į reikalavimus nurodyti savo vardą, pavardę, pareiškėjas nereagavo, nurodė, kad nesakys šių duomenų, piktybiškai vengė vykdyti duotus nurodymus. Pažymėtina, jog pareigūnai ne vieną kartą pareiškėjui išreiškė konkrečius, aiškius ir teisėtus reikalavimus. Nors reikalavimai buvo aiškūs ir puikiai suprantami, pareiškėjas atsisakė juos vykdyti, demonstravo savo nepasitenkinimą. Jis buvo perspėtas, kad už jo vykdomus neteisėtus veiksmus yra numatyta atsakomybė, buvo perspėtas, kad dėl pareiškėjo veiksmų gali būti sulaikytas, tačiau pareiškėjas toliau nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, reiškė nepasitenkinimą, įžeidinėjo pareigūnus teigdamas, jog jie „fašistai“. Dėl šių veiksmų ir nereagavimo į pareigūnų reikalavimus pareiškėjas buvo sulaikytas, jam uždėti antrankiai.
Aukščiau nurodytų teisiškai reikšmingų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visumą patvirtina, jog V. V. veika, numatyta ANK 508 straipsnyje, pasireiškė užgaulių žodžių pareigūnų atžvilgiu vartojimu, t y. vadinimu jų „fašistais“. Pareiškėjas šį žodį vartojo reaguodamas į pareigūnų veiksmus, todėl tokie pareiškėjo žodžiai, nepagarbus elgesys pareigūnų atžvilgiu negali būti vartojami jokiu kitu tikslu, kaip tik norint tuos pareigūnus įžeisti. Pareiškėjas, matydamas uniformuotus policijos pareigūnus, atvykusius su tarnybiniu automobiliu, prisistačiusius ir nurodžiusius dėl ko atvyko, turėjo suvokti, jog įžeidžiamus žodžius adresuoja būtent policijos pareigūnui ir siekiant jį pažeminti. Įžeidžiantys žodžiai bei pažeidėjo netinkamas įžeidžiantis elgesys policijos pareigūnų, einančių jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, atžvilgiu neabejotinai laikytini jų garbės ir orumo įžeidimu.
Be to, aukščiau nurodytų teisiškai reikšmingų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visumą patvirtina, jog V. V. veika, numatyta ANK 506 straipsnio 4 dalyje, pasireiškė tuo, kad pareigūnams išsakius reikalavimą pateikti tapatybę patvirtinančius dokumentus, o to nepadarius prisistatyti, V. V. reikalavimo nevykdė. Taigi, pareiškėjas, neprisistatydamas, kaip to reikalavo į iškvietimą dėl galimo administracinio nusižengimo atvykusiems pareigūnai, tokiais veiksmais nevykdė statutinių valstybės tarnautojų (policijos pareigūnų) teisėtų reikalavimų, nurodymų.
Pareiškėjas taip pat teigia, jog nebuvo įvertinti visi galimi įrodymai, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog Institucija vertindama byloje surinktus įrodymus, būtų nesilaikiusi įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertinusi netinkamai ar būtų neįvertinusi visoje byloje surinktų įrodymų visumos, ar būtų surinkusi nepakankamai įrodymų. Iš pateiktų duomenų matyti, kad visi byloje esantys įrodymai yra išanalizuoti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip vertinti bylos įrodymus, daryti kitokias išvadas, nei padarė Institucija ar pripažinti, kad jos nutarime išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismas neturi jokio pagrindo.
Taigi, nors pareiškėjas neigia savo kaltę, tačiau teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į ANK 508 straipsnyje, ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytų nusižengimų kvalifikavimui aktualius faktinius ir teisinius aspektus, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai patikimų aukščiau ištirtų įrodymų, jog V. V. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 508 straipsnyje, ANK 506 straipsnio 4 dalyje. Pareiškėjo teiginiai, kad pareigūnai elgėsi netinkamai, neprisistatė taip, kaip privaloma pagal teisės aktus, yra paneigti byloje surinktais įrodymais, kurių teisėtumas bei patikimumas abejonių nekelia, ir laikytini jo gynybine versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Netikėti protokole, tarnybiniame pranešime užfiksuotomis aplinkybėmis, įvykio metu padarytame vaizdo ir garso įraše užfiksuotomis aplinkybėmis, teismas neturi pagrindo.
Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad V. V. kaltė padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 508 straipsnyje, 506 straipsnio 4 dalyje, visiškai įrodyta, už minėtus nusižengimus administracinė nuobauda paskirta nepažeidus ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, įvertinus pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nuobauda yra proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui, siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų nuobaudos tikslų, nėra per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytiems administraciniams nusižengimams, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,
nutaria:
V. V. skundo netenkinti.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-19569-2024 (ROIK: 24247252547), palikti nepakeistą.
Administracinio nusižengimo bylą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.