Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-10-14 · Byla Nr. 2SA-139-464/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-14
Bylos Nr.
2SA-139-464/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andžej Maciejevski, Algirdas Auruškevičius, Dalia Kačinskienė (pran.)
Pareiškėjas
A. M.
Ieškovas
A. M.
Atsakovas
I. U., K. U., UAB „Vesticija”
Trečiasis asmuo
A. U., Vilniaus apskrities viršininko administracija, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Kultūros paveldo departamentas prie LR Kultūros ministerijos
Suinteresuotas asmuo
I. U., K. U., UAB „Vesticija”
Kategorijos
  • 102.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2SA-139-464/2009Procesinio sprendimo kategorija: 102.2.; 110.2; 124.2.2.;124.2.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. spalio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,kolegijos teisėjų Algirdo Auruškevičiaus ir Andžejaus Maciejevskio,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal jo ieškinį atsakovams I. U., K. U., UAB „Vesticija”, tretieji asmenys A. U., Vilniaus apskrities viršininko administracija, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Kultūros paveldo departamentas prie LR Kultūros ministerijos dėl pažeistų teisių gynimo, bei suinteresuotų asmenų I. U., K. U. ir UAB „Vesticija” atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje sprendžiant ieškovo A. M. atskirojo skundo dėl Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria patenkintas atsakovų I. U., K. U. ir UAB „Vesticija” prašymas dėl galimų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, priėmimo klausimą.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. 3-asis apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal: 1) ieškovo A. M. ieškinį atsakovams I. U., K. U., UAB „Vesticija”, tretieji asmenys A. U., Vilniaus apskrities viršininko administracija, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Kultūros paveldo departamentas prie LR Kultūros ministerijos, dėl pažeistų teisių gynimo; 2) pagal atsakovų I. U., K. U., UAB „Vesticija” priešieškinį ieškovui A. M., tretieji asmenys A. U., Vilniaus apskrities viršininko administracija, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Kultūros paveldo departamentas prie LR Kultūros ministerijos, dėl pažeistų teisių gynimo; 3) pagal trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams A. U., I. U., K. U., UAB „Vesticija”, tretieji asmenys A. M., Vilniaus apskrities viršininko administracija, Kultūros paveldo departamentas prie LR Kultūros ministerijos, dėl savavališko daugiabučio gyvenamojo namo nugriovimo.

Vilniaus m. 3-asis apylinkės teismas 2006-11-10 sprendimu ieškovo A. M. ieškinį ir atsakovų I. U., K. U., UAB „Vesticija” priešieškinį tenkino iš dalies: įpareigojo atsakovus I. U., K. U., UAB „Vesticija” per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis perstatyti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), statomą statinį pagal šio žemės sklypo detaliojo plano sprendinius, nustatytus statinio aukščiui iki karnizo (8,8 m), statinio aukščiui nuo žemės paviršiaus (11,5 m), statinio aukščio absoliutinei altitude (150,5 m); pripažino nepagrįstu ieškovo A. M. atsisakymą duoti sutikimą atsakovams I. U., K. U., UAB „Vesticija” statyti pagal žemės sklypo detaliojo plano sprendinius statinį žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), mažesniu nei 3 m atstumu iki žemės sklypo ribos; trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams A. U., I. U., K. U., UAB „Vesticija” atmetė. Teismas priteisė ieškovui 2 867,40 Lt bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų lygiomis dalimis bei priteisė iš ieškovo ir atsakovų po 54,20 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, į valstybės biudžetą (c.b.Nr.2-22-391/2006, t. 2,b.l. 211-223).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2007-05-11 nutartimi Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2006-11-10 sprendimą paliko nepakeistą (t.2, b.l. 278-287).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-01-07 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2007-05-11 nutartį paliko nepakeistą (t.2,b.l.357-364).

Šalies argumentai

Ieškovas A. M. 2008-12-01 kreipėsi į Vilniaus m. 3-ąjį apylinkės teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal jo ieškinį, kuriuo jis prašė įpareigoti atsakovus I. U., K. U. ir UAB „Vesticija” per teismo nustatytą terminą savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą statinį, esantį (duomenys neskelbtini). Savo prašymą (b.l. 2-5) grindė CPK 366 str. 1 d. 2 p. ir 3 p. nuostatomis. Nurodė, jog 2008-05-12 atsakovai I. U. ir K. U. VĮ Registrų centras įregistravo nuosavybės teises į pastatą – 2 aukštų gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Tokiu būdu atsakovai nesilaikė Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo sprendimo, pagal kurį jie savo lėšomis turėjo ištaisyti sprendinių neatitikimus per nustatytą terminą ir įregistravo nuosavybės teises į detaliojo žemės sklypo sprendinius neatitinkantį pastatą. Nurodė, jog yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl ekspertizės akto ir pastato techninio projekto suklastojimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo. Tvirtina, jog nėra praleidęs CPK 368 str. 1 d. nustatyto termino prašymui atnaujinti procesą paduoti, kadangi apie atsakovų VĮ Registrų centre įregistruotas nuosavybės teises į minėtą pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) viešai paaiškėjo 2008 m. rudenį, o pareiškėjas aplinkybes pagrindžiančią informaciją gavo 2008-11-09, kai iš VĮ Registro centro gavo nekilnojamojo turto registro išrašą apie įregistruotą turtą, todėl trijų mėnesių terminas skaičiuotinas nuo 2008-10-10.

Atsiliepimas

Atsakovai I. U., K. U. ir UAB „Vesticija” atsiliepimu į ieškovo prašymą atnaujinti procesą (b.l. 46-48) su prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pasak atsakovų, pastato registracijos nekilnojamojo turto registre faktas, kurį pareiškėjas laiko pagrindu atnaujinti procesą, neegzistavo bylos nagrinėjimo metu, todėl atnaujinti procesą pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p. nuostatas nėra pagrindo. Mano, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl ekspertizės akto ir pastato techninio projekto suklastojimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo nėra pagrindas atnaujinti procesą, kadangi melagingos eksperto išvados buvimo faktas turi būti konstatuotas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Pareiškėjas prašyme nenurodo, kokias aplinkybes jis sužinojo gavęs nekilnojamojo turto registro išrašą apie ginčo statinio įregistravimą, o jo tvirtinimas tik 2008 m. rudenį sužinojus apie atliktą statinio teisinę registraciją, yra nepagrįstas. Remiasi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 str., kuris nustato, jog nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke esantys duomenys yra vieši, todėl nei viena iš ginčo šalių negali teisintis nežinojusi registro duomenų. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas intensyviai kreipėsi į visas įmanomas institucijas su įvairiais skundais ir prašymais atlikti tyrimus, susijusius su ginčo statiniu, todėl akivaizdu, kad aplinkybės apie jo įregistravimą negalėjo jam būti nežinomos tokį ilgą laikotarpį.

Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškovo prašymą (b.l. 98-99) nesutiko, jog yra ieškovo įvardinti pagrindai procesui šioje byloje atnaujinti. CPK 366 str. 1 d. 3 p. reikalauja, jog šioje teisės normoje nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai būtų patvirtinti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Šiuo atveju teismo nuosprendis šių aplinkybių nepatvirtina, o tik pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pareiškėjo nurodytos esminės aplinkybės procesui atnaujinti turi egzistuoti bylos nagrinėjimo metu, tuo tarpu ieškovas to neįrodė (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-01-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2006).

Tretysis asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu į ieškovo prašymą atnaujinti procesą (b.l.101-102) su prašymu nesutiko. Tvirtino, jog ieškovas nepagrįstai remiasi CPK 366 str. 1 d. 2 p., neįrodo, jog nurodytos esminės aplinkybės buvo bylos nagrinėjimo metu ir jam nebuvo ir negalėjo būti žinomos, o kitas proceso atnaujinimo pagrindas - CPK 366 str. 1 d. 3 p.- nėra patvirtinamas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus m. 3-asis apylinkės teismas 2009-05-21 nutartimi pareiškėjo A. M. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje atmetė bei priteisė iš jo valstybės naudai 46,05 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidoms atlyginti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjo naujai paaiškėjusia aplinkybe nurodytas faktas, kad atsakovai 2008-05-12 Nekilnojamojo turto registre atliko pastato teisinę registraciją, negali būti pagrindu atnaujinti procesą. Pažymėjo, jog pareiškėjo nurodytas motyvas, esą pastatas užregistruotas neturint statybos leidimo, negali būti teismo priimtas domėn, nes Vyriausiasis administracinis teismas 2008-07-18 nutartyje (b.l. 50) pareiškėjų prašymą panaikinti 2007-05-22 statybos leidimą Nr. GN/529/05-0233 atmetė kaip nepagrįstą, o pareiškėjo motyvai dėl statinio neatitikimo detaliojo plano sprendiniams buvo išnagrinėti civilinėje byloje visų instancijų teismuose. Taip pat pabrėžė, jog Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2008-11-24 d. pažyma Nr.(101)11.10-1270 ir 2008-05-26 d. pažyma, Nr.(101)11.10-547, kurios buvo išduotos po įsiteisėjusio teismo sprendimo, ir jose nurodyti duomenys negali būti proceso atnaujinimo pagrindu. Šiose pažymose nurodyta, kad namas (duomenys neskelbtini) yra statomas be esminių nukrypimų nuo projekto, 2007-05-22 d. išduoto statybos leidimo Nr. 6N/529/05-0233 pagrindu, o statinio būklė pažymos išdavimo metu atitinka kadastrinių matavimų duomenis, įrašytus kadastrinių matavimų byloje Nr. 13/2546. Be to, ikiteisminio tyrimo metu atlikta ekspertizė ir ekspertų išvadų teisėtumas nėra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, o pradėtas ikiteisminis tyrimas negali būti motyvu atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 3 p. pagrindu. Pasak teismo, į bylą pateiktas Vilniaus apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2009-02-26 nutarimas patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas dėl galimai 2006-07-28 ekspertizės akto suklastojimo ir jo panaudojimo yra nutrauktas, konstatavus, jog nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Vilniaus apygardos prokuratūra 2009-04-01 nutarimu minėtą 2009-02-26 nutarimą paliko nepakeistą. Dėl šio nutarimo A. M. advokatas padavė skundą Vilniaus m. 1-ajam apylinkės teismui, tačiau skundžiamos nutarties priėmimo metu šis nebuvo išnagrinėtas. Taip pat teismas konstatavo faktą, jog pareiškėjas praleido CPK 368 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą ir neprašė jo atnaujinti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pastato teisinė registracija atlikta 2008-05-12, tuo tarpu pareiškėjas į teismą su atitinkamu pareiškimu kreipėsi tik 2008-12-01 (b.l. 210-214).

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. M. atskiruoju skundu (b.l. 224-228) prašo panaikinti Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2009-05-21 nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo arba išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą; priteisti solidariai iš atsakovų visas turėtas bylinėjimosi ir teismo išlaidas. Nurodo, jog prašo atnaujinti procesą ne pačių dokumentų, gautų jau po proceso šioje byloje pasibaigimo, o šiuose dokumentuose išdėstytų faktų, aplinkybių ir įrodymų, paneigiančių bylos aplinkybes, ir kurie pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomi (tapo žinomi jau įsiteisėjus teismo sprendimui) pagrindu. Tai reiškia, kad procesas turi būti atnaujintas ne todėl, jog atsakovai 2008-05-12 Nekilnojamojo turto registre atliko pastato teisinę registraciją, kaip nurodo teismas, o todėl, kad registracijos metu buvo pateikti ir įregistruoti pastato duomenys, kurie neatitinka byloje buvusių duomenų, t.y. prašo teismo įvertinti naujai paaiškėjusias aplinkybes, kad bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti neteisingi duomenys, kuriais remiantis teismas ir padarė neteisingas išvadas dėl pastato atitikimo detaliojo plano sprendiniams. Tvirtina, jog kitą, CPK 366 str. 1 d. 3 p. pagrindą prašyme nurodė tikėdamasis, jog bus baigti ikiteisminiai tyrimai, pradėti ir baigti teisminiai procesai, tačiau teisme šia teisės norma jau nesirėmė. CPK 368 str. 1 d. reikalavimas- paduoti prašymą per tris mėnesius nuo naujai paaiškėjusių aplinkybių atsiradimo dienos, nepažeistas ir terminas nėra praleistas, nes pareiškėjas kreipėsi į teismą 2008-10-09 gavęs pirmą oficialų dokumentą iš VšĮ „Registrų centras“, patvirtinantį jo įtarimus, jog jame nurodyti duomenys prieštarauja esantiems byloje duomenims. Todėl terminas skaičiuotinas nuo 2008-10-10.

Atsakovai I. U., K. U., UAB „Vesticija“ pareiškimo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo eigoje pateikė teismui prašymą dėl galimų jų nuostolių atlyginimo užtikrinimo (b.l. 131-132). Jame nurodė, jog dėl Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2009-01-13 nutartimi pritaikyto turto arešto atsakovai negali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų tretiesiems asmenims, dėl ko atsakovai gali patirti didelius nuostolius. Šį prašymą grindė tuo, jog UAB „Vesticija“ yra sudariusi preliminarias sutartis su R. G. ir A. K. dėl (duomenys neskelbtini), esančiame name būsimų butų su automobilių stovėjimo vieta ir žemės sklypo dalies, ant kurio stovi namas, pardavimo. Iki 2009-05-30 nesudarius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties su pirkėjais, atsakovai bus priversti sumokėti jiems po 100 000 Lt baudą, o sutarties nutraukimo atveju grąžinti įmokėtus pinigus, sumokėti kiekvienam baudą po 99 500 Lt bei atlyginti kitus šių asmenų nuostolius. Pritaikius turto areštą, UAB „Vesticija“ atsidūrė kritinėje finansinėje padėtyje, kadangi negavus lėšų už suplanuotus parduoti butus atsakovai nebegalės įvykdyti kreditorinių įsipareigojimų.

Vilniaus m. 3-asis apylinkės teismas 2009-04-20 nutartimi atsakovų I. U., K. U., UAB „Vesticija“ prašymą dėl galimų atsakovų nuostolių atlyginimo užtikrinimo patenkino ir įpareigojo ieškovą A. M. per 10 dienų nuo šios nutarties įteikimo ieškovui dienos įmokėti į Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo specialiąją depozitinę sąskaitą 250 000 Lt galimiems atsakovų nuostoliams užtikrinti arba pateikti tokios pat sumos banko garantiją bei pateikti teismui įrodymus apie įpareigojimo įvykdymą (b.l. 153-154).

Šalies argumentai

Ieškovas A. M. 2009-05-06 pateikė teismui atskirąjį skundą (b.l.182-184), kuriuo prašė panaikinti Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2009-04-20 nutartį, kadangi teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog žemės sklypo ir jame pastatyto ginčo objekto arešto mastas yra adekvatus reikalavimams ir netrukdo atsakovams atlikti statybos darbus, vykdant įsipareigojimus tretiesiems asmenims. Tvirtino, jog teismas, įpareigodamas ieškovą įmokėti į teismo specialiąją depozitinę sąskaitą 250 000 Lt sumą, neįvertino ieškovo, kaip fizinio asmens, turtinės padėties bei galimybių įmokėti tokio dydžio sumą arba tokio dydžio sumai pateikti banko garantiją, tokiu būdu suvaržydamas jo teisę į teisminę gynybą. Ieškovo teigimu, teismas atsainiai vertino preliminariosios būsimo būsto pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 4 ir Nr. 5, neanalizuodamas jų turinio bei šalių realių galimybių jas vykdyti, jų turinys leidžia pagrįstai abejoti šių sutarčių tikrumu. UAB „Vesticija“ prisiimti įsipareigojimai yra sunkiai įvykdomi ne dėl turto arešto, o dėl įsipareigojimo pabaigti statybas terminų nerealumo.

Vilniaus m. 3-asis apylinkės teismas, sutikdamas su šiuo ieškovo atskiruoju skundu, 2009-05-21 nutartimi pasinaikino Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2009-04-20 nutartį ir atsakovų I. U., K. U., UAB „Vesticija“ prašymą dėl galimų atsakovų nuostolių atlyginimo užtikrinimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. prašymą atnaujinti procesą atmetė. Teismas sutiko su ieškovo A. M. atskirajame skunde išdėstytomis aplinkybėmis, jog atsakovai nepateikė į bylą pakankamų ir neabejotinų duomenų, patvirtinančių, kad disponavimo teisės suvaržymas galėtų sąlygoti nuostolių atsiradimą. Nutartyje nurodoma, jog teismui nėra pateikta duomenų, kad atsakovai užbaigė ginčo butų, dėl kurių buvo pasirašytos preliminarios pirkimo-pardavimo sutartys, statybos bei įrengimo darbus, kad yra pasiruošę sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį su jų nurodytas pirkėjais. Atsakovai taip pat nepateikė teismui duomenų apie ieškovo finansinę būklę ir neįrodė, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo jų patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas. Be to, atsakovai nesiėmė visų jiems prieinamų priemonių dėl laikinųjų apsaugos priemonių pobūdžio pakeitimo ar panaikinimo, jiems nepalankios 2009-01-13 nutarties dėl turto arešto apeliacine tvarka neskundė (b.l. 215-216).

Šalies argumentai

Atsakovai I. U., K. U., UAB „Vesticija“ atskiruoju skundu (b.l. 230-232) prašo šią Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2009-05-21 nutartį panaikinti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2009-04-20 nutartį. Tvirtina, kad ieškovas akivaizdžiai piktnaudžiauja procesu. Civilinė byla dėl tariamų jo teisių pažeidimo jau buvo išnagrinėta visų instancijų bendrosios kompetencijos bei specializuotuose teismuose. Pats ieškovas atskirajame skunde pripažįsta, kad jo materialinė padėtis yra sunki ir jis neturi galimybės įnešti į teismo depozitinę sąskaitą tokią didelę sumą. Tuo tarpu teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, kad atsakovai nepateikė duomenų apie ieškovo finansinę būklę, nors pareiga įrodinėti tenka tai šaliai, kuri remiasi tam tikrais įrodymais (CPK 178 str.). Pabrėžia, jog visi ieškovo argumentai, susiję su preliminariomis būstų pirkimo - pardavimo sutartimis, neatitinka tikrovės. Perleisti pirkėjams butus pagal sudarytas preliminarias būsimo būsto sutarčių sąlygas neįmanoma dėl namo arešto, visi kiti įsipareigojimai yra įvykdyti. Teismo nurodyta aplinkybė, kad atsakovai neginčijo teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nereiškia, kad yra apribota jų teisė prašyti nuostolių atlyginimo užtikrinimo ir negali būti pagrindu atsisakyti taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirieji skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro kiekvienos ginčo šalies atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei atskirųjų skundų argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, susijusias su pareiškėjo A. M. prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje bei suinteresuotų asmenų I. U., K. U. ir UAB „Vesticija“ prašymo palikti galioti teismo 2009-04-20 nutartį dėl galimų atsakovų nuostolių atlyginimo užtikrinimo turiniu, iš esmės teisingai aiškino proceso atnaujinimo instituto paskirtį ir jo taikymo teisines prielaidas, tinkamai nustatė procesinių terminų eigos pradžios momentą prašymui atnaujinti procesą paduoti, tinkamai aiškino galimų atsakovo nuostolių atlyginimo instituto taikymą reglamentuojančias teisės normas (CPK 366 str. 1 d. 2 p., 3 p., 368 str. 1 d., 147 str. 1 d.). Abi skundžiamos nutartys teisėtos ir pagrįstos, jų panaikinti ar pakeisti atskiruosiuose skunduose įvardintos aplinkybės bei argumentai prielaidų nesudaro.

Dėl CPK 366 str. 1 d. 2 p. įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo

Kasacinės instancijos teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, pažymint, jog šis išimtinis (ekstraordinarinis) procesinis institutas yra taikomas padarytoms teismų klaidoms dėl fakto ar teisės ištaisyti, tačiau tik tuo atveju, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės pažeistas teises ir interesus apginti kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais bei nėra kitų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-24 nutartis c.b. Nr. 3K-7-362/2007; 2008-10-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-499/2008; 2008-11-25 nutartis c.b Nr. 3K-3-561/2008 ir kt.). Kartu teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis c. b. Nr. 3K-3-403/2008; 2008-10-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-499/2008 ir kt.).

Pažymėtina, jog CPK 366 str. 1 d. įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant užkirsti kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 str. 1 d.); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 str.); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys neabejotiną proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimą (CPK 369 str. 2 d.) ir kt. Tai reiškia, jog proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant itin svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-21 nutartis c. b. Nr. 3K-3-303/2007). Tuo pačiu teismas, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo byloje, patikrina, ar prašymas paduotas įstatyme nustatytu terminu, ar jame nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai, tačiau neatlieka išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties atnaujinti procesą priėmimo ir bylos nagrinėjimo CPK 370 str. 4 d. nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-16 nutartis c.b. 3K-3-108/2009). Taigi teismas, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo byloje, tik patikrina, ar yra procesinės prielaidos procesui atnaujinti, tačiau nėra įstatymo įpareigotas išsamiai išanalizuoti visus pateiktus įrodymus, priešingai nei atskirajame skunde tvirtina apeliantas A. M.. Kita vertus, CPK 370 str. 3 d. nustatyta galimybė apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, ir apeliantas šia galimybe pasinaudojo.

Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 str. 1 d. 2 p.) yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-21 nutartis c.b. 3K-7-57/2008).

Naujai paaiškėjusia aplinkybe, esančia pagrindu atnaujinti bylos nagrinėjimą, apeliantas (pareiškėjas) įvardija tai, kad 2008-05-12 atsakovai I. U. ir K. U. po teismo sprendimo įsiteisėjimo VĮ Registrų centre įregistravo nuosavybės teises į pastatą – 2 aukštų gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio bendras plotas yra 1055,96 m², t.y. pateikė ir įregistravo pastato duomenis, kurie neatitinka byloje buvusių duomenų, jog pastato bendras plotas yra 607,5 m². Tuo pagrindu pareiškėjas tvirtina, kad tokiu būdu atsakovai įregistravo nuosavybės teises į savavališkai pastatytą statinį, kuris neatitinka žemės sklypo detaliojo plano sprendinių ir pastatui nustatytų aukštingumo reikalavimų, pastato bendram plotui padidejus 73,8 %, pažeidžia maksimalius leistinus užstatymo tankio ir intensyvumo rodiklius, taip pat realios situacijos neatitina ir byloje atliktos ekspertizės aktas. Apeliantas teigia, jog šios aplinkybės egzistavo bylos nagrinėjimu metu, nes byloje nėra jokių duomenų, kad po bylos išnagrinėjimo pastatas būtų perstatytas, o šie duomenys apeliantui nebuvo ir negalėjo būti žinomi, nes jis rėmėsi tik byloje surinktais įrodymais. Apelianto nuomone, žinant nurodytas aplinkybes, šioje byloje būtų priimtas kitas procesinis sprendimas.

Byloje nustatyta, kad atsakovai nuosavybės teises į minėtą pastatą įregistravo 2008-05-12 (b.l. 79-96), t. y. praėjus keturiems mėnesiams nuo galutinės ir neskundžiamos kasacinio teismo nutarties priėmimo (t.2,b.l.357-364). Taigi pats savaime nuosavybės įregistravimo faktas, kuriuo išviešinti duomenys apie atsakovams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bylos nagrinėjimo metu neegzistavo. Kaip matyti, visų instancijų teismai rėmėsi į bylą pateiktais dokumentais: 2006-01-30 sklypo detaliuoju planu (t.2,b.l.65), atitinkančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-08-06 įsakymu Nr.30-1272 patvirtintus žemės sklypo sprendinius (t.1,b.l.125-126;t.2,b.l.65), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2005-01-13 išduotu Projektavimo sąlygų sąvadu Nr. RPS2219 (t.1,b.l.115; bylos priedas), Kultūros vertybių apsaugos departamento Vilniaus teritorinio padalinio 2003-08-18 suderintomis (Suderinimo Nr.EV-105) Sąlygomis statybos darbams nekilnojamoje kultūros vertybėje, šios vertybės teritorijoje ar apsaugos zonoje (t.1,b.l.254-274), VšĮ Statybos ir projektavimo sisteminimo (STS) centro eksperto J. Parasonio 2006-07-08 ekspertizės aktu, kuris, be kita ko, patvirtina, jog statomas daugiabutis namas pagal Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintus žemės sklypo detaliojo plano sprendinius atitinka statinio projektavimo sąlygų sąvadą, reikalavimus leistinam statinio aukščiui, užstatymo tankiui ir intensyvumui, statinio insoliacijai architektūriniams sprendiniams bei žemės sklypo detaliojo pano sprendinius, išskyrus sprendinius, nustatytus statinio aukščiui iki karnizo (8,8 m), statinio aukščiu nuo žemės paviršiaus (11,5 m) ir statinio aukščio absoliutinei altitudei (150,5 m) (t.2,b.l. 139-148). Minėtais bei eile kitų bylos nagrinėjimo eigoje išduotų dokumentų yra užfiksuoti atitinkami faktai, todėl jie visų instancijų teismuose pagrįstai vertinti kaip tiesiogiai su nagrinėjamomis aplinkybėmis susiję įrodymai. Be to, 2007-05-22 atsakovams buvo išduotas statybos leidimas Nr. GN/529/05-0233 (b.l. 49), kurio teisėtumas yra patvirtintas Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2008-07-18 nutartimi (b.l.50-56). Apelianto nurodyta aplinkybė, jog po kasacinės instancijos teismo nutarties priėmimo minėto pastato registracija atlikta remiantis naujais dokumentais, kuriuose užfiksuoti nauji faktai, tik dar kartą patvirtina, jog apelianto minimi dokumentai, tuo pačiu ir juose nurodytų naujų duomenų pagrindai nagrinėjimo metu neegzistavo, todėl negali būti šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kolegija pažymi, kad naujos aplinkybės yra pagrindas naujam ieškiniui pareikšti, bet ne kreiptis su prašymu dėl proceso atnaujinimo jau išnagrinėtoje civilinėje byloje. Tas pats pasakytina ir apie apelianto nurodomą 2008-05-26 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pažymą apie nebaigtą statyti statinį Nr.(1U)11.10-547 bei 2008-10-31 baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo metu atliktos teismo ekspertizės aktą, kuriais apeliantas remiasi kaip naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Apelianto akcentuojamas 2008-05-26 dokumentas (dvi jo versijos) ir jose pateikiami skirtingi duomenys bei 2008-10-31 eksperto išvados nustatyta tvarka neišnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, atsižvelgiant į šių dokumentų surašymo datą bei ikiteisminio tyrimo stadiją (CPK 366 str. 1 d. 3 p.), negali būti šios bylos atnaujinimo pagrindas.

Esant tokiai situacijai, darytina išvada, jog apelianto nurodytos aplinkybės neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių sąvokos taip, kaip ją apibrėžia teismų praktika ir teisės teorija, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą byloje pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p. nuostatas. Dėl CPK 366 str. 1 d. 3 p. numatytojo pagrindo taikymo teisėjų kolegija plačiau nepasisako, apeliantui atskirajame skunde nurodžius, kad šia norma pirmosios instancijos teisme jis nesirėmė (CPK 320 str.).

Viena būtinųjų sąlygų procesui atnaujinti – CPK 368 str. 1 d. nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Apeliantas savo atskirąjį skundą motyvuoja ir netinkamu šios teisės normos taikymu, todėl teisėjų kolegija pasisako ir dėl šio skundo argumento. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų (CPK 7 str.) laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba. Pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą nurodė, jog įstatyme numatytas trijų mėnesių terminas jam turi būti skaičiuojamas nuo 2008-10-10, kadangi apie Nekilnojamo turto registre atsakovų įregistruotus duomenis jis oficialiai sužinojo 2008-10-09, gavęs dokumentus iš VšĮ „Registrų centras“. Todėl mano, jog 2008-12-01 kreipdamasis į teismą dėl proceso atnaujinimo, jis įstatyme nustatyto termino nepraleido, tą patį tvirtina ir skunde. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pastato registracija atlikta 2008-05-12. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 str. numato, kad nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke esantys duomenys yra vieši, todėl objektyviai pareiškėjas apie minėto statinio registraciją galėjo sužinoti nuo jo įregistravimo momento – 2008-05-12. Įvertinusi tai, kad pareiškėjas ir po bylos išnagrinėjimo visą laiką aktyviai domėjosi minėtu statiniu, inicijavo teisminius ginčus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias procesinio termino eigos pradžios nustatymo momentą bei teismų praktikoje suformuotus šių terminų eigos pradžios nustatymo kriterijus ir pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas praleido įstatymų leidėjo valia nustatytą trijų mėnesių terminą pateikti parašymui dėl proceso atnaujinimo.

Dėl CPK 147 str. taikymo ir atsakovų atskirojo skundo

Pagal CPK 147 str. 1 d. nuostatą teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Nustatydamas galimybę pareikalauti iš asmens, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva šios priemonės jau pritaikytos, užtikrinti galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo nuostolių atlyginimą, įstatymų leidėjas garantuoja ieškovo ir atsakovo interesų ir procesinių poveikio priemonių pusiausvyrą, šalių lygiateisiškumą, prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąžiningumą ir protingumą bei šių priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. CPK 147 str. nurodyta teismo taikomos priemonės paskirtis plačiąja prasme – užtikrinti atsakovo galimybę ir pirmumo teisę reikalauti padengti dėl ieškovo iniciatyva pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patirtus nuostolius iš ieškovo įmokėtos sumos.

Paprastai teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), ir atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą. Šiuo atveju vien aplinkybė, kad pats prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurio nagrinėjimo metu teismas 2009-01-13 nutartimi pareiškėjo prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo UAB „Vesticija“, A. U., I. U. bei K. U. priklausantį ginčo objektą -nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 9A2/p, yra atmestas, suponuoja pagrindo svarstyti atsakovų galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimą nebuvimą. Atskirojo skundo argumentai dėl netinkamo aptariamos CPK normos aiškinimo bei taikymo tapo teisiškai neaktualūs.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamas CPK 336 str., 337 str. 1 p., kolegija

nutarė:

Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartį, kuria atmestas pareiškėjo A. M. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje, bei to paties teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartį, kuria panaikinta Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis ir atsakovų I. U., K. U., UAB „Vesticija“ prašymas dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo atmestas, palikti nepakeistas.

Kolegijos pirmininkė Dalia KačinskienėTeisėjai Algirdas AuruškevičiusAndžej Maciejevski