Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Ernestas Šukys, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje, šalims nedalyvaujant, išnagrinėjęs pareiškėjo E. K. skundą dėl antstolio Tomo Ubarto veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje antstolis Tomas Ubartas, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas pareiškėjo E. K. (toliau taip pat - skolininkas) skundas dėl antstolio Tomo Ubarto veiksmų, kuriuo prašo panaikinti patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui trečiųjų asmenų pervedamų lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje bei priteisti 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad pagal antstolio patvarkymą iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to ar jos viršija ar ne vieną 1 MMA. Tokiu būdu yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje. Nurodė, kad visą laiką įsiskolinimą mokėjo, antstolis išskaičiuodavo iš jo darbo užmokesčio, tačiau perkėlus į kitą įkalinimo įstaigą, pareiškėjas neteko darbo, todėl šiuo metu skolos mokėti negali, nes antstolio vykdomas priverstinis išieškojimas apsunkina jo padėtį, nes išieškomos artimųjų pervestos piniginės lėšos skirtos jo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Savo skundą grindžia 2017 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, kurioje išaiškinta, kad antstolis negali nukreipti priverstinio išieškojimo į įkalinimo įstaigą artimųjų pervedamas pinigines lėšas.

Antstolis Tomas Ubartas 2018-06-11 patvarkymu dėl skundo išnagrinėjimo Nr. S003600 pareiškėjo skundą atmetė ir jį CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka kartu su vykdomąją byla Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė nagrinėti teismui. Nurodo, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas, nes skundžiamas patvarkymas atitinka aktualią teismų praktiką ir CPK normas.

Pareiškėjas, antstolis ir suinteresuotas asmuo apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti teismo pranešimais ir specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą viešo paskelbimo būdu (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vykdomajam procesui išimtinai vadovauja antstolis (CPK 585 straipsnis), jis sprendžia kokius konkrečiai veiksmus vykdomojoje byloje reikia atlikti.

Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad antstolis Tomas Ubartas pagal 2010-05-19 Šiaulių rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo 375,53 Eur (1296,64 Lt) skolos išieškojimą iš skolininko E. K. 3 eilės išieškotojos Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos naudai. Iš vykdomosios bylos matyti, jog antstolis, nustatęs, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, 2018-05-17 priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų Nr. S003149, kuriuo nurodė išskaičiuoti iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios 1 MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios 1 MMA.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, todėl toks antstolio priimtas patvarkymas apriboja jo teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų laisvės atėmimo vietos parduotuvėje.

Vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis). CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškojimas negalimas iš šio asmens turto: buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Teisinis reglamentavimas bei kasacinio teismo praktika sudaro pagrindą konstatuoti, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Toks apribojimas aiškintinas tuo, kad, pradėjus išieškojimą iš skolininko turto ir jį nukreipiant į skolininkui priklausančius pinigus, skolininkas galėtų disponuoti tokia pinigų suma, kuri užtikrintų minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą, ir taip būtų apginti ne tik išieškotojo interesai, bet ir nepažeistos skolininko, kaip vykdymo proceso dalyvio, teisės bei teisėti interesai. Bausmių vykdymo kodekso 98 straipsnyje įtvirtinta nuteistųjų teisė gauti pinigines perlaidas, taip pat teisė atnešti grynuosius pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Perlaidomis gauti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą, o nuteistiesiems, turintiems teisę turėti grynųjų pinigų, įteikiami. Lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurią nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. BVK nenustato apribojimų išieškoti iš skolininkui priklausančias lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, o CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos taip pat neįtvirtina draudimo nukreipti išieškojimą į šias lėšas.

Nagrinėjamu atveju patvarkymas priimtas dėl pareiškėjui priklausančių pajamų, gaunamų į pareiškėjo sąskaitą, esančią Kybartų pataisos namuose, minėtoje vykdomojoje byloje antstolis jau vykdo išieškojimą iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų, tai nėra pradėjimas išieškoti iš skolininko turto, todėl jam netaikytinas apribojimas draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA.

Išieškojimas iš fizinių asmenų, negali būti nukreipiamas į grynųjų pinigų sumą neviršijančią MMA, kuri priklauso skolininkui nuosavybės teise arba yra jo dalis bendrojoje nuosavybėje ir reikalinga skolininkui ar jo išlaikomiems asmenims, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punktas). Piniginės lėšos nuo trečiųjų asmenų pavedimo momento atlikimo pareiškėjui, tampa pareiškėjo asmeninėmis lėšomis, į kurias, vadovaujantis CPK normomis, antstolis, surašęs nustatytos formos patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, turi teisę nukreipti išieškojimą (CPK 688 straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 8¹ priedas).

Pajamų, iš kurių išieškojimas yra negalimas, sąrašas įtvirtintas CPK 739 straipsnyje. Pažymėtina, kad lėšos, patenkančios į pareiškėjos sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus, kai išieškoti iš pareiškėjui priklausančios pinigų sumos negalima, lėšos pareiškėjai priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas, todėl antstolio veiksmai šiuo atveju yra visiškai teisėti.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 suformulavo tokią aiškinimo ir taikymo taisyklę – „skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas“ (45 punktas).

CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų (įplaukų); išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Taigi, naujausioje kasacinio teismo formuojamoje praktikoje skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos priskiriamos kategorijai pajamų, išieškojimui iš kurių yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus nuostatos. CPK 736 straipsnio 1 dalies 2-3 punkte numatyta, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos 1 MMA, išskaitoma dvidešimt procentų, o pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų. CPK 736 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išieškant iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama.

Skundžiamu patvarkymu antstolis, remdamasis CPK 733-743 straipsniais, reglamentuojančiu išieškojimą iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, nukreipė išieškojimą į skolininko (pareiškėjo) pajamas, reikalaudamas iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų, bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA, ir 20 procentų darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA; išskaičiuotas sumas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Patvarkyme suformuluotas nurodymas pervesti išskaitomas pinigines sumas neviršija CPK 736 straipsnyje nurodytus išskaitų dydžius. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog CPK 668 straipsnio, reglamentuojančio išieškojimą iš turto, nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Tik atlikus išieškojimą iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio bei kitų pajamų, taip pat ir iš trečiųjų asmenų gautų piniginių lėšų, likusiai bendrai lėšų sumai, jeigu ji neviršija vienos MMA, taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas išieškojimo ribojimas, todėl pareiškėjo argumentas, kad išieškojimas iš skolininko gaunamų pajamų pinigų sumos, neviršijančios vienos MMA, negalimas, nepagrįstas.

Be to, pareiškėjas skunde nurodo, kad minėtu patvarkymu iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu pareiškėjo teiginiu, kadangi antstolis patvarkyme yra nurodęs, kokią pajamų dalį privaloma nuskaityti, todėl akivaizdu, kad likusiomis lėšomis skolininkas gali naudotis.

Skolininkas skundu taip pat reiškia reikalavimą dėl 1000,00 Eur neturtinės žalos iš antstolio Tomo Ubarto priteisimo. Vertindamas pareiškėjo reikalavimą priteisti jam 1000 Eur neturtinės žalos dėl antstolio veiksmų, teismas pažymi, kad civilinėse bylose dėl antstolio veiksmų teisėtumo, nagrinėtinose ypatingos teisenos tvarka, gali būti keliami tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 1 dalyje nurodyto pobūdžio reikalavimai, t. y. gali būti ginčijamas tam tikrų antstolio procesinių veiksmų ar neveikimo teisėtumas, tačiau tokio pobūdžio bylose negali būti keliamas reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, nes pastarieji reikalavimai gali būti reiškiami teisme, pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka ir sumokant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyto dydžio žyminį mokestį, skaičiuotiną nuo prašomos priteisti sumos. Todėl pareiškėjo reikalavimas dėl 1000 Eur neturtinės žalos priteisimo paliktinas nenagrinėtu. Pažymėtina, kad tai neužkerta kelio kreiptis pareiškėjui į teismą įstatymo nustatyta tvarka su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, kartu su ieškiniu pateikiant žalą patvirtinančius įrodymus bei sumokant žyminį mokestį.

Skolininkui primintina, kad teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Todėl privalomi atskaitymai, neviršijant CPK 736 straipsnyje nustatytų dydžių, iš skolininko laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje gaunamų piniginių lėšų, laikytinas privalomo vykdyti sprendimo padariniu.

Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad antstolis, priimdamas patvarkymą vykdyti išieškojimą iš pareiškėjui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, laikėsi CPK nustatytų reikalavimų, skundžiamu patvarkymu išieškojimas nukreiptas ne į visas pareiškėjo sąskaitoje esančias lėšas, bet į pareiškėjo pajamas, kurios nepatenka į CPK 668 straipsnyje nurodyto turto sąrašą bei CPK 739 straipsnyje nurodytų pinigų sumų, iš kurių išieškojimas negalimas, sąrašą, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 290-291, 513 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo E. K. skundą dalyje dėl antstolio Tomo Ubarto veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti.

Pareiškėjo E. K. skundą dalyje dėl 1000 Eur neturtinės žalos priteisimo palikti nenagrinėtą.

Įsiteisėjus nutarčiai, grąžinti antstoliui vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.