Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. S. ir R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria nustatytas terminas trūkstamai žyminio mokesčio daliai už ieškinio turtinius reikalavimus primokėti, civilinėje byloje pagal ieškovų A. S. ir R. S. ieškinį atsakovams A. N., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, 296-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl valstybinės žemės ir garažo pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, taip pat dėl Vilniaus apskrities viršininko įsakymo ir teisinės registracijos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl žyminio mokesčio dydžio apskaičiavimo, mokėtino už ieškinio reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. birželio 22 d. įsakymą Nr. 2.3-4639-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimo atsakovui A. N.;pripažinti negaliojančia 2004 m. liepos 7 d. sudarytą valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P01/2004-1000 ir taikyti restituciją;pripažinti negaliojančia Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2003 m. liepos 4 d. pažymą Nr. (101)11.10-1492 „Apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitaliai remontuoti) statinį“ ir panaikinti pastato-garažo, esančio žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teisinę registraciją;pripažinti negaliojančia 2004 m. vasario 3 d. sudarytą sutartį dėl pastato-garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo-pardavimo ir taikyti restituciją.

Ieškovai už antrą ieškinio reikalavimą sumokėjo 5 578 Lt žyminio mokesčio, kurį paskaičiavo pagal sutarties 228 905 Lt dydžio kainą (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Ieškovai už reiškiamas daiktines teises į garažą sumokėjo 774 Lt žyminį mokestį, kurį apskaičiavo pagal registre nurodytą 25 800 Lt dydžio garažo vertę (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 9 p.). Ieškovai už 2 neturtinius ieškinio reikalavimus sumokėjo 226 Lt dydžio žyminį mokestį (CPK 80 str. 1 d. 2 p.). Ieškovai papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad nekilnojamojo turto agentūra „Negrita“ nustatė, kad ginčo žemės sklypo vertė yra 312 000 Lt, todėl žyminio mokesčio dydis skaičiuojamas nuo ginčo turto vertės (312 000 Lt + 25 800 Lt) yra 7 378 Lt. Kadangi ieškovai jau buvo sumokėję iš viso 6 618 Lt žyminio mokesčio, jie papildomai sumokėjo 760 Lt dėl ginčo turto bei 226 Lt žyminį mokestį už 2 neturtinius reikalavimus.

Atsakovas A. N. pateikė prašymą įpareigoti ieškovus pašalinti ieškinio trūkumus, sumokant trūkstamą 21 962 Lt žyminį mokestį, nes žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal žemės sklypo VĮ „Registrų centras“ 2011 m. spalio 21 d. nustatytą vidutinę rinkos vertę (2 354 000 Lt).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

teismas skundžiama nutartimi pažeidė esminius civilinio proceso principus (CPK 5, 7-8, 12, 14 str.), nes po beveik 2 metų bylinėjimosi pradėjo spręsti klausimus, susijusius su žyminio mokesčio dydžiu, kurie turėjo būti išspręsti ieškinio priėmimo stadijoje arba gali būti išspręsti priimant galutinį sprendimą;ieškovas 2010 m. sausio 25 d. ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia sutartį dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo, o 2011 m. sausio 26 d. patikslintame ieškinyje pateikė 2 neturtinius reikalavimus, todėl žyminis mokestis turėjo būti paskaičiuotas pagal žyminio mokesčio mokėjimo dieną galiojusius dydžius (LR Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1240 patvirtintų Žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo taisyklių 4 p.). Vadinasi, teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi žyminį mokestį indeksavo pagal 2011 m. rugsėjo mėnesį nustatytą Vartojimo kainų indeksą bei pagal 2011 m. spalio 21 d. Nekilnojamojo turto registro išraše nustatytą žemės sklypo rinkos vertę;teismas spręsdamas dėl ieškinio sumos vadovavosi oficialiai nepatvirtintais ir realiai turto vertės neatspindinčiais duomenimis, nes VĮ „Registrų centras“ atliko masinį vertinimą, neatsižvelgdamas į žemės sklypo paskirtį, užstatymo galimybes ir pan. VĮ „Registrų centras“ nurodė ir įregistruoto garažo vertę, tačiau tiek pagal antstolio aplinkybių konstatavimo protokolą, tiek pagal UAN „Negrita“ turto vertės nustatymo pažymą, jokio pastato ginčo žemės sklype nėra. Be to, ieškovo pateikta turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nėra nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra įtvirtinta pirmosios instancijos teismo teisė tuo atveju, jei jis sutinka su atskiruoju skundu (išskyrus paduotus dėl CPK 293 straipsnyje išvardintų nutarčių), skundžiamą nutartį panaikinti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovo atskiruoju skundu toje dalyje, kur ieškovai teigė, kad žyminiam mokesčiui, mokėtinam už neturtinius reikalavimus, turi būti taikomas ieškinio reikalavimų pareiškimo metu galiojęs vartojimo kainų indeksas, kuris tuo metu buvo 134,8 dydžio. Todėl Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 29 d. nutartimi ieškovų atskirąjį skundą šioje dalyje tenkino ir panaikino Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nutarties dalį, kuria buvo nustatyta, kad už 2 neturtinius ieškinio reikalavimus žyminis mokestis paskaičiuojamas, taikant 139,2 dydžio vartojimo kainų indeksą. Tuo tarpu atskirąjį skundą dėl likusios Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nutarties dalies pirmosios instancijos teismas priėmė ir persiuntė kartu su bylos medžiaga apeliacinės instancijos teismui (b.l. 48).

Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutartimi atskirasis skundas, paduotas dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nutarties dalies, kuria paskaičiuotas žyminis mokestis už ieškinio neturtinus reikalavimus, tenkintas, teisėjų kolegija nagrinėja atskirąjį skundą tik toje dalyje, kur skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nutarties dalis, kuria paskaičiuotas žyminis mokestis už ieškinio turtinius reikalavimus (CPK 301 str., 306 str. 1 d. 2 p., 334 str. 2 d., 320 str., 338 str.).

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

CPK 80 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta kiekvieno asmens, besikreipiančio į teismą dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo, pareiga sumokėti žyminį mokestį (CPK 80 str. 1 d.). Įstatymo leidėjas įtvirtino mišriąją žyminio mokesčio mokėjimo sistemą, vadovaujantis kuria už neturtinius reikalavimus mokamas konkretaus dydžio (paprastasis) žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 5 p.), o už turtinius ginčus, priklausomai nuo konkretaus ieškinio reikalavimo pobūdžio (rūšies), mokamas konkretaus dydžio (paprastasis) žyminis mokestis arba proporcinis, paskaičiuojamas pagal tam tikras taisykles nuo ieškinio sumos (CPK 80 str. 1 d. 1-4 p.). Vadinasi, sprendžiant klausimą dėl proporcinio žyminio mokesčio, mokėtino už turtinius reikalavimus, dydžio nustatymo, atitinkamai turi būti nustatinėjama ir ieškinio suma.

Nagrinėjamu atveju ieškovai ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiais tarp atsakovų sudarytus 2 nekilnojamųjų daiktų – žemės sklypo ir jame stovinčio garažo - pirkimo-pardavimo sandorius bei taikyti restituciją natūra. Teisėjų kolegija iš ieškinio faktinio pagrindo nustatė, kad šiuo metu ieškovai nėra atkūrę nuosavybės teisių į žemės sklypą, dėl kurio perleidimo sandorio nuginčijimo kreipėsi su ieškiniu į teismą (b.l. 1-5). Nepaisant to, ieškovai ieškinyje nereiškė savarankiško reikalavimo dėl nuosavybės teisių į minėtą žemės sklypą atkūrimo (b.l. 1-5, 20-23, 69-75). Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nenustatyta, kad šiuo metu teismuose vyktų ginčas dėl ieškovų nuosavybės teisių į pastarąjį žemės sklypą atkūrimo. Kadangi apeliacijos objektą sudaro tik atskiruoju skundu skundžiama teismo nutartis (jos dalis), teisėjų kolegija atskirai nevertina ieškovų A. S. ir R. S. ieškinio pagrindo ir dalyko atitikimo įstatymui bei ieškovų reikalavimo teisės pagrįstumo (CPK 301 str. 2 d., 320 str.), dėl ko mokėtino žyminio mokesčio dydį skaičiuoja, vertindama ieškinio reikalavimus tokius, kokie jie yra priimti nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tuo atveju, jei teismas tenkintų tokius ieškinio turtinius reikalavimus, kokie šiuo metu yra pareikšti teisme, ieškovai jokio turto ar lėšų neįgytų. Tuo tarpu atsakovams tokiu atveju tiesiogiai kiltų turtinės pasekmės tokios apimties, kokios jos buvo ginčijamų sandorių sudarymo metu, tai yra atitinkami atsakovai už jiems grąžintus žemės sklypą ir garažą turėtų grąžinti atsakovui A. N. tokio dydžio sumas, kokias jiems atsakovas A. N. sumokėjo pagal nuginčytas pirkimo - pardavimo sutartis, o ne sumas, lygias dabartinei žemės sklypo ir garažo rinkos vertei.

Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo metu pirmosios instancijos teisme priimtais ir nagrinėjamais ieškinio reikalavimais ieškovai siekia sukurti tokias teisines pasekmes, kurios įtakos tik atsakovų turtines teises ir tik tokia apimtimi, kokia buvo ginčijamų sandorių sudarymo metu. Todėl įvertinus šios bylos faktines aplinkybes bei vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, ieškinio suma turi būti nustatoma pagal ginčijamų sandorių vertę, buvusią jų sudarymo metu, o ne pagal ginčijamais sandoriais perleistų nekilnojamųjų daiktų dabartinę rinkos vertę.

Pažymėtina, kad aktualioje CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punkto redakcijoje įtvirtinta taisyklė, jog ieškinio suma bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nustatoma arba pagal atsakovo grąžintinas sumas, arba pagal atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, priklausomai nuo to, ar turtą natūra ar pinigine išraiška (ginčijamo sandorio sumą) privalės grąžinti atsakovas. Nagrinėjamu atveju, kadangi reikalaujama, kad ir turtą ir pinigus vienas kitam grąžintų atsakovai, o ieškovai pareikštu ieškiniu sau nieko nereikalauja, teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais motyvais, sprendžia, kad ieškinio suma turi būti apskaičiuojama pagal ginčijamų sandorių vertę.

Teisėjų kolegijai nustačius, jog žyminio mokesčio dydis turi būti skaičiuojamas nuo ginčijamų sandorių sudarymo vertės (tai yra restitucijos taikymo atveju – grąžintinos pinigų sumos), netenka teisinės prasmės atskirojo skundo argumentų dėl ginčijamo žemės sklypo rinkos vertės nustatymo nagrinėjimas, nes šių argumentų pagrįstumas/nepagrįstumas neįtakos skundžiamos nutarties teisėtumo. Todėl teisėjų kolegija dėl minėtų atskirojo skundo argumentų atskirai nepasisako.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas mokėtino žyminio mokesčio dydžio nustatymo klausimą gali kelti tik ieškinio priėmimo ar galutinio teismo sprendimo priėmimo stadijoje. Įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs galimybę tiek bylą nagrinėjančiam teismui nustatyti terminą trūkstamam žyminiam mokesčiui sumokėti ir po ieškinio priėmimo (CPK 296 str. 1 d. 7 p. ir 2 d.), tiek ir pačiam ieškovui galimybę tikslinti ieškinį jau po jo priėmimo, dėl ko gali keistis žyminio mokesčio dydis (CPK 141 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors ieškovai nurodo, kad jie ieškinyje reiškia 2 neturtinius reikalavimus, iš ieškinio reikalavimų turinio matyti, kad ieškinyje yra reiškiami iš viso 3 neturtiniai reikalavimai, tai yra reikalavimas panaikinti Vilniaus apskrities viršininko įsakymą, reikalavimas panaikinti Vilniaus apskrities viršininko pažymą ir reikalavimas panaikinti garažo teisinę registraciją.

Teisėjų kolegija apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovų A. S. ir R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nutarties dalies, kuria nustatytas terminas trūkstamai žyminio mokesčio daliai už ieškinio turtinius reikalavimus sumokėti, daro išvadą, kad teismas netinkamai pritaikė teisės normas, apibrėžiančias ieškinio sumą bylose dėl sandorių ginčijimo ir restitucijos taikymo, dėl ko netinkamai paskaičiavo už ieškinio turtinius reikalavimus mokėtino žyminio mokesčio dydį. Kadangi apeliacinės instancijos teismui kartu su atskiruoju skundu persiųstoje bylos medžiagoje nebuvo pateikta ginčijamų sandorių, apeliacinės instancijos teismas negali pagal byloje esančius įrodymus apskaičiuoti ginčijamų sandorių vertės bei atitinkamai ieškinio sumos ir žyminio mokesčio dydžio. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nutarties dalį panaikina ir grąžina pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti klausimą dėl žyminio mokesčio, mokėtino už turtinius ieškinio reikalavimus, dydžio paskaičiavimo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nutarties dalį, kuria nustatytas terminas trūkstamai žyminio mokesčio daliai už ieškinio turtinius reikalavimus primokėti, ir perduoti klausimą dėl žyminio mokesčio, mokėtino už turtinius ieškinio reikalavimus, dydžio paskaičiavimo Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.