Vilniaus apygardos teismo sprendimas

atsakovo 296 – osios Garažų bendrijos atstovui advokato padėjėjui E. N., Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovei A. G., Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovei A. S.

trečiojo asmens atstovui V. N.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų A. S. ir R. S. ieškinį atsakovams A. N., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, 296-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, VĮ „Registrų centras“, notarė S. N. dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, Vilniaus apskrities viršininko įsakymo ir teisinės registracijos panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. sausio 7 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 6 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovų reikalavimas panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. birželio 22 d. įsakymą ir 2004 m. liepos 7 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį bei taikyti restituciją ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam apygardos teismui. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai byloje neišsiaiškino aplinkybių ar apeliantai turi teisę atkurti nuosavybės teisę į ginčo sklypą (jo dalį). Tuo atveju, jeigu būtų nustatyta aplinkybė, kad apeliantai turi teisę atkurti nuosavybę į ginčo žemės sklypą (jo dalį), teismas turi vertinti, ar valstybinės žemės sklypo pardavimas atsakovui A. N. nepažeidė galiojančių teisės reikalavimų. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nevertino, kokia tvarka nuosavybės teise fiziniam asmeniui, įsigijusiam statinį, gali būti perleistas žemės sklypas, kuris buvo nuomojamas kooperatyvui (bendrijai) garažų statybai ir eksploatacijai. Pažymėjo, kad statinio, kurio statybai buvo suformuotas žemės sklypas, nuosavybės teisei perėjus atsakovui A. N., žemės sklypas minėtam asmeniui negali būti perleidžiamas ta pačia tvarka, kaip ir garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvui. Kolegijos vertinimu, teismas netyrė ir nenustatinėjo, kokio ploto žemės sklypo reikia tam, kad atsakovas A. N. galėtų tinkamai pagal paskirtį eksploatuoti įsigytą statinį, ar atsakovo A. N. įsigytam statinio eksploatavimui reikalingas 0,9163 ha žemės sklypas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovų ieškinys atmestinas.

Faktinės bylos aplinkybės

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai yra pretendentai į buvusio savininko F. S. B. kaime, Vilniaus mieste turėtą 15 dešimtinių ploto žemę, ir kad iki šiol į likusią A. S. 0,6376 ha žemės valdos dalį, 0,7988 ha miško dalį ir į R. S. 0,1084 ha žemės valdos dalį, nuosavybės teisės nėra atkurtos. Byloje esanti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014-07-15 pažyma Nr. 49SJ-(14.49.105)-117 patvirtina, kad 0,9163 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 0101-0038-0012, apie 95 procentai patenka į buvusio savininko F. S. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę, o apie 5 procentus patenka į buvusio savininko S. A. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę (CPK 178, 197 str. 2 d.) Taigi, ieškovai yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą (dalį).

2004-07-07 buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P01/2004-1000, kurios pagrindu A. N. įgijo nuosavybės teises į Ginčo sklypą, unikalus Nr. 0101-0038-0012 (t. 5, b. l. 32-33). Žemės sklypo naudojimo pobūdis – garažų statybai ir eksploatavimui, sklypas į mažesnius nedalomas (t.2, b.l. 153-154). Ginčo žemės sklypas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu, kuriuo buvo išnagrinėta pareiškėjų L. N. ir A. N. pareiškimas dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu padalintas ir asmeninės nuosavybės teise atiteko atsakovui (t. 2, b. l. 83-84, 238-239).

Dėl ieškovų pareikšto reikalavimo pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko 2004-06-22 įsakymą Nr. 2.3-4639-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0038:12) (duomenys neskelbtini), pardavimo A. N. ir 2004-07-07 sudarytos valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties Nr. P01/2004-1000

Dėl ieškinio senaties termino taikymo

Atsakovas A. N., 296 garažų statybos ir eksploatavimo bendrija byloje prašė taikyti ieškinio senatį 2004 06 22 d. Vilniaus apskrities viršininko priimtam įsakymui Nr. 2.3-4639-01 nuginčyti (IV t., b.l. 144), nes apie savo teisių pažeidimą ieškovai turėjo žinoti jau pakankamai senai, t.y. dar 2008 m. pabaigoje. Nurodė, jog jie į atsakovą kreipėsi dėl nuomonės pareiškimo rengiant detalųjį planą, numatant komercinės paskirties objektų statybą ieškovams priklausančiuose sklypuose, besiribojančiuose su atsakovo sklypu. Be to, jau 2009-04-16 atsakovas gavo pranešimą dėl detaliojo plano viešo svarstymo su visuomene, rengiant ieškovams priklausančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), detaliuosius planus, kuriame taip pat nurodoma, kad ieškovai yra susipažinę su Nekilnojamo turto registro centrinio banko duomenų išrašu 2009 06 08 d. ir pripažįsta atsakovą teisėtu žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininku. Taigi, jau 2008 m. ieškovai žinojo, kad atsakovas yra ginčo savininkas ir nesiėmė jokių veiksmų. Todėl atsakovų tvirtinimu, ieškovai praleido ABTĮ 33 str. numatytą terminą skundui paduoti dėl ginčijamo įsakymo.

Byloje kartu su civilinio teisinio pobūdžio reikalavimais sprendžiamas ir administracinio akto - Vilniaus apskrities viršininko 2004-06-22 įsakymo Nr. 2.3-4639-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0038:12) (duomenys neskelbtini), pardavimo A. N. teisėtumo klausimas, kuriam yra taikomi administracinių bylų teisenos terminai (ABTĮ 33 str.). Kadangi ieškovai nebuvo šio įsakymo subjektai, kuriems jis turėjo būti įteiktas, jų teisinių reikalavimų pareiškimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo sužinojimo apie skundžiamą įsakymą priėmimo dienos. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovai į teismą su ieškiniu dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia kreipėsi 2010 01 29 d., reikalavimą dėl 2004-06-22 įsakymo panaikinimo pateikė 2011-01-26 d. (t.2, b.l. 230-236). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovams aplinkybė, kad atsakovas yra ginčo žemės sklypo savininkas buvo žinoma jau 2009 m. pradžioje (t. 1, b.l. 78), 2010 02 25 į bylą buvo pateiktas ginčijamas 2004 06 22 d. įsakymas, todėl teismas sutinka su atsakovų pozicija, kad praleistas senaties terminas, svarbių jo praleidimo priežasčių nenustatyta, todėl tai sudaro pagrindą taikyti senatį Vilniaus apskrities viršininko 2004 06 22 d. įsakymui nuginčyti ir šiuo pagrindu šį reikalavimą atmesti (ABTĮ 33 str.).

Teismas byloje taip pat pasisako ir dėl ginčo išsprendimo iš esmės.

Bylos duomenys patvirtina, kad 2004-06-22 Vilniaus apskrities viršininko įsakymas „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0038:12) (duomenys neskelbtini), pardavimo A. N.“ Nr. 2.3-4639-01 buvo priimtas vadovaujantis Civilinio kodekso 6.562 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtinta Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarka, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-02-24 nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“, remiantis Vilniaus miesto valdybos 1993-05-20 potvarkiu Nr. 960V bei tenkinant A. N. 2004-02-05 prašymą, kuriuo jis išreiškė valią išsipirkti Ginčo žemės sklypą.

Pažymėtina, kad ieškovai neginčija Vilniaus miesto valdybos 1992-07-09 potvarkio Nr. 1353V „Dėl 264-ojo garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvo įsteigimo ir narių sąrašo patvirtinimo“, Vilniaus miesto valdybos 1993-05-20 potvarkio Nr. 690V „Dėl Vilniaus miesto mero potvarkio korektūros“ bei 1995-03-21 valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. N01/95-4338, kuria Ginčo sklypas buvo išnuomotas 269 –ąjai GSEB iki 2094 metų garažų statybai ir eksploatavimui iki 2094 metų.

Teismas, spręsdamas šalių ginčą, visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad 2004-02-03 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. SN-407 kartu su nuosavybės teisėmis į nebaigtą statyti pastatą – garažą, unikalus Nr. 1099-6004-7010, esantį (duomenys neskelbtini), 269-oji GSEB A. N. perleido taip pat ir nuomos teisę į 0,9163 ha žemės sklypą bei su šia nuomos teise susijusius įsipareigojimus pagal 1995-03-21 Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. N01/95-4338. Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius neprieštaravo, kad statinių įgijėjui tuo pačiu sandoriu garažų bendrija perleistų pagal 1995-03-21 valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. N01/95-4338 įgytą nuomos teisę bei su ja susijusius įsipareigojimus. Garažų pirkimo – pardavimo sutartis yra galiojanti, ieškovų nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Nustatyta, kad Sprendimas Nr. 543-247 dėl nuosavybės teisės atstatymo R. S. į 16,35 ha ploto žemės sklypą buvusiame B. kaime priimtas 1994-08-30 (t. 1, b. l. 9), prašymą natūra atmatuoti žemę B. kaime R. S. ir A. S. pateikė 2003-03-26 (t. 1, b. l. 16-18), t. y. jau po to, kai Ginčo žemės sklypas buvo priskirtas prie valstybės išperkamos žemės. Taigi, vadovaujantis LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 3 punktu, šis žemės sklypas buvo priskiriamas prie išperkamų valstybės ir už jį atlygintina vadovaujantis įstatymo 16 str. nuostatomis.

Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalis numatė, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 2.3 punktą, Lietuvos Respublikos piliečiai pagal šią tvarką turėjo teisę įsigyti nuosavybėn žemės sklypus prie daugiabučių namų, individualių automobilių garažų ar garažų statybos ir eksploatavimo bendrijų garažų. Šie žemės sklypai parduodami bendrosios dalinės nuosavybės teise pagal detaliuosius planus, o jeigu tokie planai neparengti – pagal žemės sklypų ribų specialiuosius planus. Buvo nustatyta, kad prie nustatytąja tvarka leistų statyti individualių automobilių garažų parduodami ne didesni kaip 0,01 ha žemės sklypai vieno individualaus automobilio garažui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad žemės sklypas yra užstatytas, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas ir yra naudojamas. Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį statybos įstatymą, statiniu buvo pripažįstama visa tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme. Apibrėžimas „tvirtai sujungta su žeme“ reiškia, kad statinio konstrukcijos yra įleistos į žemę (jūrų, ežerų, upių ar kitų vandens telkinių dugną) ar remiasi į žemės paviršių (vandens telkinių dugną). Nagrinėjamuoju atveju atsakovas A. N., kreipdamasis dėl valstybinės žemės išsipirkimo, buvo įgijęs nuosavybės teises į nebaigtą statyti statinį – daugiaaukštį 5% baigtumo garažą, plane pažymėtą 1G4p, kuriam eksploatuoti žemės sklypas jau buvo suformuotas, taip pat nuomos teisę į 0,9163 ha žemės sklypą bei su šia nuomos teise susijusius įsipareigojimus (t. 2, b. l. 36). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Ginčo sklype buvo pradėtas statyti garažas, kurio teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre atlikta 2003-10-27. Iš 2003-11-04 pažymos apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitaliai remontuoti) statinį nustatyta, kad statinio būklė pažymos išdavimo metu – paklota dalis požeminių patalpų, atlikta daug žemės darbų, vykdyti kiti darbai, statybos leidimas galioja iki 2004-06-13 (t.2, b.l. 188). Statinys – garažas atsakovo pirktas esant galiojančiam statybos leidimui. Teismo vertinimu, tai, kad Vilniaus apskrities viršininkui 2004-06-22 priimant įsakymą Nr. 2.3-4639-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0038:12) (duomenys neskelbtini), pardavimo A. N.“, statybos leidimo galiojimas bendrijai buvo pasibaigęs, nepaneigia fakto, kad A. N. priklausė nuosavybės teisės į įstatymų nustatyta tvarka įregistruotą nekilnojamąjį daiktą, ir tokio daikto egzistavimo fakto. Teismo vertinimu, atsakovas, įgyvendindamas turimos nuosavybės sukuriamas teises, laikydamasis įstatymų nustatytos tvarkos, turi teisę turimam daiktui daryti fizinį poveikį – vykdyti statybą toliau. Ieškovų ginčijamo įsakymo 2 punktas nustato, kad parduodamo žemės sklypo naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis – kitos paskirties žemė: inžinerinės infrastruktūros teritorija (garažui statyti ir eksploatuoti); kiti apribojimai – sklypas į mažesnius neskaidomas. Bylos duomenimis, įsigijęs pastatus atsakovas siekė tęsti garažo statybas ginčo sklype, šias aplinkybes patvirtina statytojams A. N., L. N. 2004-12-20 išduotos Specialiosios projektavimo sąlygos statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti, kurio objektas Nebaigto statyti garažo rekonstrukcija (t. 3, b. l 9-27). Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad statybos leidimas buvo planuojamas gauti, bet kadangi prasidėjo teisminiai ginčai, nesikreipė į institucijas leidimo gavimui (t.5, b.l. 161).

Ieškovų tvirtinimu, formuojamo parduodamo žemės sklypo plotas prie esamų pastatų galėjo būti ne daugiau kaip 100 kv. m., remiasi teismui pateikta specialisto išvada. Teismas, ištyręs ieškovų pateiktą rašytinį įrodymą – eksperto G. T. išvadą, kurioje yra konstatuota, kad „jeigu žemės sklypas būtų formuojamas 2004 metais prie nebaigto statyti garažo konstrukcijų, užimančių 34,0 kv.m. ploto žemės sklypą, formuojamo žemės sklypo plotas galėtų būti apie 100 kv.m. ar mažesnis“, laiko neįrodytą ieškovų poziciją, kad žemės sklypo suformavimui prie esamų statinių yra reikalingas faktiniam naudojimui tik 100 kv.m. plotas. Teismo vertinimu, nurodyta eksperto išvada negali būti laikoma visapusiška, nes išvadoje remiamasi tik daliniais užsakovo pateiktais dokumentais, faktine situacija, nėra nagrinėjama projekto ir pirminio leidimo statybai istorija. Kitų įrodymų ieškovai nepateikė (CPK 178 str.).

Dėl nurodytų aplinkybių, teismas konstatuoja, kad 2004-06-22 Vilniaus apskrities viršininko įsakymas „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0038:12) (duomenys neskelbtini), pardavimo A. N.“ Nr. 2.3-4639-01 buvo priimtas nepažeidžiant įstatymo normų reikalavimų ir yra teisėtas ir pagrįstas, kaip ir šio įsakymo pagrindu 2004-07-07 sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P01/2004-1000. Tokiu būdu, atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, kad ieškovai A. S. ir R. S. neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo ieškinio reikalavimus, todėl jų ieškinys atmestinas (CPK 178 str.).

Atsakovas A. N. patyrė 4000 Lt atstovavimo išlaidas (t. 4, b. l. 118-122).

Civilinio proceso kodekso 98 straipsnis reglamentuoja, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbą ir laiko sąnaudas, yra priteisiamo ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Todėl teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas, vertindamas bylos sudėtingumą, suteiktų paslaugų pobūdį, sprendžia, kad 580 Eur suma atstovavimo išlaidoms atlyginti yra pagrįsta ir protinga. Todėl iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovui priteistina 580 Eur suma atstovavimo išlaidoms atlyginti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str. 1 ir 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 5, 49, 176–185, 263-270, 279 straipsniais,

nusprendė:

Ieškovų A. S. ir R. S. ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovo A. N. naudai lygiomis dalimis iš ieškovų A. S. ir R. S. 580 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-02-01 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą nekilnojamojo turto registre dėl A. N. nuosavybės teisės į 0,9163 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), disponavimo draudimo - palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.