- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-08-29
- Bylos Nr.
- 1-2447-988/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26503-2016-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Pranka
- Kaltinamasis
- A. K.
- Advokatai
- Indrė Paulauskaitė
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. K. 2016-04-22, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2016-06-02 (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statydamas jam priklausantį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjimo vietose, kuriose pagal nuostatus taikoma nustatyta vietinė rinkliava, už priekinio automobilio stiklo palikdamas žinomai netikrą neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę AK Nr. (duomenys neskelbtini), kaip suteikiančią teisę statyti transporto priemonę mokamose vietose, netaikant vietinės rinkliavos ir tokiu būdu išvengiant rinkliavos mokesčio, laikė, gabeno ir panaudojo netikrą dokumentą, kol ji 2016-06-02 buvo paimta policijos pareigūnų,
po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2017-01-30, 2017-03-20, 2017-06-02, 2017-06-06, (duomenys neskelbtini) g. 3, Vilniuje, 2017-02-28, 2017-03-02, 2017-03-15, 2017-04-28, 2017-05-25 (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2017-03-22 (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2017-03-30, 2017-06-23, 2017-07-04, 2017-07-05 (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2017-04-06 (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2017-06-17 (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statydamas jam priklausantį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjimo vietose, kuriose pagal nuostatus taikoma nustatyta vietinė rinkliava, už priekinio automobilio stiklo palikdamas žinomai netikrą neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę AK Nr. (duomenys neskelbtini), kaip suteikiančią teisę statyti transporto priemonę mokamose vietose, netaikant vietinės rinkliavos ir tokiu būdu išvengiant rinkliavos mokesčio, laikė, gabeno ir panaudojo netikrą dokumentą.
Kaltinamasis A. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad sutinka su pateiktu kaltinimu. Automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam, automobilyje buvo netikra neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė, kuri buvo padėta prie automobilio priekinio stiklo. Automobilį statydavo mokamose parkavimo vietose, tačiau už parkavimą ne visada mokėjo. Paskirtas baudas sumokėjo. Supranta, kad savo automobilyje laikė, gabeno ir panaudojo netikrą kortelę – ji akivaizdžiai buvo netikra. Sutinka, kad kaltinime nurodytomis datomis jis galėjo vairuoti minėtą automobilį, tačiau šiuo metu ne visus atvejus prisimena. Dėl savo veiksmų gailisi. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant jo pusbrolį G. M.. Jie su G. M. dažnai bendrauja, kartu dirba, leidžia laisvalaikį, mano kad jis darys teigiamą įtaką.
G. M. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sutinka būti laiduotoju ir mano, kad A. K. sugebės daryti teigiamą įtaką. Kai A. K. jam papasakojo, tai sunku įsivaizduoti. Su juo glaudžiai bendrauja šeimomis. Ne tik savaitgaliais susitinka, dažniau susitinka. Turi kartu darbelių, dirba kieme, jis padeda A. K.. Pats yra vedęs, turi vaiką, dirba darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) paslaugų specialistu. Charakteristikos nėra, nes visi atostogauja, įskaitant ir jį patį. Neteistas, administracine tvarka baustas paskutinį kartą prieš 5 metus už greičio viršijimą. Sutinka laiduoti maksimaliam terminui bei su užstatu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju V. Ž. parodė, kad dirba Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinių pažeidimų tyrimo skyriuje, kuris tiria Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127 patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų pažeidimus pagal SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pranešimus. Jam yra žinomas A. K., jis naudojasi transporto priemone VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris VĮ „Regitra“ duomenimis priklauso L. K., tačiau minėta transporto priemonė 2014-09-08 buvo parduota A. K.. A. K. užfiksuotas dažnai darantis pažeidimus, minėtą transporto priemonę statydamas adresu (duomenys neskelbtini) g., šalia AB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės, mokamoje vietoje, palikdamas neįgalaus asmens statymo kortelę, kuri iš pažiūros neatitinka nustatytų reikalavimų ir galimai yra suklastota. Šiuo pagrindu A. K. už vietinės rinkliavos už naudojimąsi tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų pažeidimus buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai, į kuriuos A. K. elektroniniu paštu atsiuntė paaiškinimą, kad transporto priemonę (duomenys neskelbtini) nuo 2015-10-05 panaudos sutarties pagrindu perdavė naudotis B. M., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Be to 2016-03-24 A. K. atvyko į VMSA SMD APTS ir pateikė paaiškinimą, bei minėtos panaudos sutarties kopiją, dėl to, jis minėtą asmenį įsidėmėjo. Atlikus tyrimą, nustatyta, kad joks B. M. adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, negyvena. Savo parodymais V. Ž. patvirtino, kad transporto priemone VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojasi pats A. K.. 2016-04-22 (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu su kolega Z. J. jį matė sėdant į minėtą automobilį ir išvažiuojant. Prieš tai minėtame automobilyje užfiksavo fotonuotraukomis už priekinio stiklo ant panelės padėtą neįgalaus asmens statymo kortelę AK Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 85).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju Z. J. davė analogiškus parodymus V. Ž. parodymams (b. l. 87).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju R. L. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečio policijos komisariato tyrėju. 2016-06-02 kartu su kolega tyrėju T. J. R. pagal medžiagą, nuvyko patikslinti aplinkybių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šiuo adresu automobilių stovėjimo vietoje pastebėjo ženklinimą (P) – mokama darbo dienomis nuo 08.00 val. iki 20.00 val. „geltona zona“, šioje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, stovėjo automobilis – pilkos spalvos WV Passat B5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Priėję prie automobilio priekio, pastebėjo, kad už automobilio priekinio lango ant panelės iš vairuotojo pusės yra padėta neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) išduota Vilniaus V teritorinio skyriaus. Dėl minėto dokumento tikrumo kilo įtarimas, todėl telefonu buvo susisiekta su automobilio naudotoju, jam pranešta, kad atvyktų prie automobilio. Netrukus prie automobilio priėjo vyras, prisistatęs A. K., jis su savimi turėjo automobilio raktelius ir galėjo patekti į automobilį, iš ko buvo aišku, kad jis naudojasi automobiliu. Paprašė, kad A. K. pateiktų neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę, kuri gulėjo už automobilio priekinio stiklo, A. K. atrakino automobilį ir geranoriškai pateikė prašomą kortelę. Įvykio vietoje buvo apžiūrėtas automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prie protokolo pridėta neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju T. J. R. parodė, kad iki 2017 m. birželio mėnesio dirbo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečio policijos komisariato tyrėju. 2016 m. birželio mėn. turėjo medžiagą, ROIK (duomenys neskelbtini), dėl galimo dokumento klastojimo pagal Vilniaus miesto administracijos Saugaus miesto departamento pareiškimą, kad galimai naudojamasi neįgalaus asmens automobilio statymo kortele, automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), mokamoje vietoje statomas už stiklo padėjus neįgalaus asmens automobilio statymo kortelę, kuri iš pažiūros neatitinka standartų ir galimai yra suklastota. 2016-06-02 kartu su kolega tyrėju R. L. pagal medžiagą, patikslinti aplinkybių nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šiuo adresu automobilių stovėjimo vietoje pastebėjo ženklinimą (P) – mokama darbo dienomis nuo 08.00 val. iki 20.00 val. „geltona zona“, šioje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, stovėjo automobilis – pilkos spalvos WV Passat B5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Priėję prie automobilio priekio pastebėjo, kad už automobilio priekinio lango ant panelės iš vairuotojo pusės yra padėta neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota Vilniaus V teritorinio skyriaus. Dėl minėto dokumento tikrumo kilo įtarimas, todėl telefonu, kuris buvo nurodytas jau gautoje iš Savivaldybės medžiagoje, galimai minėto automobilio naudotojo, buvo susisiekta su asmeniu. Atsiliepė vyras, kuriam pasakė kad prieitų prie automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi jį reikia patraukti, nes stovi draudžiamoje vietoje. Pokalbio metu asmuo sutiko, pasakė, kad netrukus ateis, neneigė, kad čia ne jo transporto priemonė. Prieš vykstant į vietą, darbo vietoje patikrino Savivaldybės pateikto automobilio naudotojo (A. K.) duomenis, įskaitant ir asmens nuotrauką. Netrukus atėjo vyras, kurį iš karto atpažino, kad tai buvo tas pats asmuo iš nuotraukos, t. y. A. K., kuris su savimi turėjo automobilio raktelius, ir jų akivaizdoje atrakino automobilį. Po to jų reikalavimu pateikė ant panelės buvusią padėtą neįgalių asmenų automobilio statymo kortelę, kuri buvo iš jo paimta ir prijungta prie medžiagos. Paklausus A. K. ar gali pateikti neįgaliojo asmens pažymėjimą, šis atsakė, kad neturi. Į klausimą, ar jam priklauso automobilyje buvusi neįgaliojo asmens automobilio statymo kortelė, jis nieko neatsakė. Įvykio vietoje buvo apžiūrėtas automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), surašytas įvykio vietos apžiūros protokolas. Prie protokolo pridėta neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Po pokalbio ir automobilio apžiūros, A. K. sėdo į automobilį ir išvažiavo, dėl ko suprato, kad šis vyras yra automobilio naudotojas.
2017-01-12 gauta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kad pateiktos tirti neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės Nr. AK (duomenys neskelbtini) blankas (aversas) yra atspausdintas ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. jis netikras. Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės Nr. AK (duomenys neskelbtini) blanko aversas (t. y. blanko averso atvaizdas ir visi jame esantys rekvizitai) yra atspausdintas spalvinės elektrografinės spaudos būdu; nustatytas (duomenys neskelbtini) kodas, o būtent, kad spausdinant šį dokumentą, buvo naudojamas „Canon“ spausdinimo mechanizmas, kurio BIMAP kodas ir su tuo susijusi informacija yra: (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.
Pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Skirtingų rūšių dokumentai turi skirtingus rekvizitus, be to, gali egzistuoti kaip įrašai ne tik popieriuje, bet ir elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje, bet svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktą. Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie yra tinkami paliudyti melagingą faktą. Pažymėtina, kad BK 300 straipsnis numato atsakomybę ne tik už dokumento suklastojimą ir netikro dokumento pagaminimą, bet net ir už tokių dokumentų laikymą, gabenimą, siuntimą. Šios veikos pavojingos tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan.
Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pvz., teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ir kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2005, 2K-805/2005), ir intelektualiai (pavyzdžiui, melagingos informacijos įrašymas į dokumentą) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007). Netikro dokumento pagaminimas yra viena iš dokumento suklastojimo formų – tai tokie veiksmai, kai bet kokiu būdu sukuriamas dokumentas, kuris yra netikras ir pagal formą, ir pagal turinį. Į tokį dokumentą įrašoma tikrovės neatitinkanti melaginga informacija. Melagingi duomenys – tai duomenys, neatitinkantys tikrovės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-7-175-303/2015).
Nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, padaroma tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog, siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar suklastotą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo arba realizavo, ir norėjo taip veikti.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamasis A. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apklaustas teismo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad pripažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. jog savo automobilyje laikė, gabeno ir kelis kartus panaudojo netikrą neįgaliųjų automobilių statymo kortelę AK Nr. (duomenys neskelbtini), suprato, kad ji yra netikra. Kaltinamojo parodymus patvirtino liudytojų parodymai, specialisto išvada, kiti baudžiamojoje byloje esantys rašytiniai įrodymai. Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. K. neteisėtai laikė, gabeno ir kaltinime nurodytomis datomis panaudojo netikrą automobilių statymo kortelę AK Nr. (duomenys neskelbtini).
Nors kaltinime buvo nurodyta, kad A. K. šią kortelę neteisėtai įgijo, tačiau, viena vertus, BK 300 straipsnio 1 dalyje nėra numatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro dokumento įgijimą, kita vertus, nėra nustatytos jokios aplinkybės dėl šios kortelės įgijimo aplinkybių, laiko, vietos ir pan. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, automobilių statymo kortelės AK Nr. (duomenys neskelbtini) įgijimo veika iš kaltinimo šalintina.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo
BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikalstamą veiką asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo sudėties požymių ypatumų padarytas nusikaltimas pripažįstamas mažareikšmiu. Nusikaltimas mažareikšmiu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas prieina išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenumato. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-427/2010, 2K-500/2010, 2K-7-109/2013 ir kt.).
Šioje byloje teismas vertina tai, kad nusikalstamos veikos padarymas pasireiškė atliekant kelias alternatyvias veikas – netikras dokumentas buvo laikomas, gabenamas ir panaudojamas. Be to, nusikalstama veika tęsėsi pakankamai ilgą laiko tarpą (nuo 2016-04-22 iki 2017-07-05), netikras dokumentas buvo naudojamas ne vieną kartą. Šios aplinkybės rodo didesnį padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, taip pat kaltinamojo tyčios kryptingumą ir jo tokio elgesio neigiamus motyvus. Todėl teismas daro išvadą, kad padaryta nusikalstama veika negali būti pripažinta mažareikšme.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis A. K. yra neteistas – jis pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje. Be to, A. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių. Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą – jauno amžiaus, aukštojo išsilavinimo, dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, duomenų apie jo blogus įpročius ar priklausomybes byloje nėra, neteistas, taip pat kaltinamojo paaiškinimus ir požiūrį į jo padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis A. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos.
Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotuoju prašoma paskirti kaltinamojo pusbrolį G. M., kuris yra dirbantis, neteistas, administracine tvarka nebaustas (Liteko duomenys). Bylos duomenimis, kaltinamasis ir G. M. artimai bendrauja, dažnai matosi, leidžia laisvalaikį. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo pusbrolis G. M. yra patikimas ir tinkamas laiduotojas, kuris gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu be užstato 1 metams, laiduotoju paskiriant G. M., o baudžiamoji byla A. K. atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnio 1-4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).
Dėl dokumentų likimo
Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortelė AK Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.
Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 64(1), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 2, 3 dalimis,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą G. M. be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.
Baudžiamąją bylą A. K. atžvilgiu nutraukti.
Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortelę AK Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Išaiškinti A. K., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.