- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-30
- Bylos Nr.
- 1A-678-935/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26503-2016-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Kazlauskienė, Ugnius Trumpulis, Stasys Lemežis
- Advokatai
- Rūta Stulgė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Stasio Lemežio, Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžio, kuriuo jis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir baudžiamoji byla nutraukta, perduodant A. K. G. M. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. A. K. 2016 m. balandžio 22 d., Teatro g. 3, Vilniuje, 2016 m. birželio 2 d., Teatro g. 5, Vilniuje, statydamas jam priklausantį automobilį VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vietose, kuriose pagal nuostatus taikoma nustatyta vietinė rinkliava, už priekinio automobilio stiklo palikdamas žinomai netikrą neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę AK Nr. (duomenys neskelbtini), kaip suteikiančią teisę statyti transporto priemonę mokamose vietose, netaikant vietinės rinkliavos ir tokiu būdu išvengiant rinkliavos mokesčio, laikė, gabeno ir panaudojo netikrą dokumentą, kol ji 2016 m. birželio 2 d. buvo paimta policijos pareigūnų, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2017 m. sausio 30 d., 2017 m. kovo 20 d., 2017 m. birželio 2 d., 2017 m. birželio 6 d. Teatro g. 3, Vilniuje, 2017 m. vasario 28 d., 2017 m. kovo 2 d., 2017 m. kovo 15 d., 2017 m. balandžio 28 d., 2017 m. gegužės 25 d. Teatro g. 2, Vilniuje, 2017 m. kovo 22 d. A. Juozapavičiaus g. 6, Vilniuje, 2017 m. kovo 30 d., 2017 m. birželio 23 d., 2017 m. liepos 4 d., 2017 m. liepos 5 d., Mindaugo g. 8, Vilniuje, 2017 m. balandžio 6 d. Teatro g. 11, Vilniuje, 2017 m. birželio 17 d., B. Radvilaitės g. 4, Vilniuje, statydamas jam priklausantį automobilį VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vietose, kuriose pagal nuostatus taikoma nustatyta vietinė rinkliava, už priekinio automobilio stiklo palikdamas žinomai netikrą neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę AK Nr. (duomenys neskelbtini), kaip suteikiančią teisę statyti transporto priemonę mokamose vietose, netaikant vietinės rinkliavos ir tokiu būdu išvengiant rinkliavos mokesčio, laikė, gabeno ir panaudojo netikrą dokumentą. Tokiais veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendį ir jį, vadovaujantis BK 37 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti dėl veikos mažareikšmiškumo.
3. Apeliantas mano, jog disponavimas akivaizdžiai netikra neįgalių asmenų automobilių statymo kortele šiuo atveju neatitinka įstatymų leidėjo nustatytos pavojingumo ribos, todėl padaryta nusikalstama veika turi būti vertinama kaip mažareikšmė.
4. Apeliaciniame skunde aiškinama, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad, vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą, esminę reikšmę turi padarytos žalos dydis. Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika žala baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms padaryta nebuvo, nekilo ir tokios žalos atsiradimo grėsmė. Byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, jog neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė buvo akivaizdžiai netikra, todėl jos panaudojimas nesutrikdė normalios SĮ „Susisekimo paslaugos“, vykdančios vietinių rinkliavų už mokamas automobilių stovėjimo vietas rinkimą, administravimą bei kontrolę, veiklos. SĮ „Susiekimo paslaugos“ kontrolieriai, nors ir matydami A. K. priklausančioje transporto priemonėje esančią kortelę sistemingai fiksavo vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimus, o A. K. mokėjo jam paskirtas baudas. Faktą, kad nusikalstama veika žala nebuvo padaryta, patvirtina ir SĮ „Susiekimo paslaugos“ 2018 m. birželio 14 d. elektroninis laiškas.
5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. K. disponavimas akivaizdžiai netikra neįgalių asmenų automobilių statymo kortele neturėjo įtakos vertinant jo padarytus mokėjimo tvarkos pažeidimus, nepadėjo apeliantui išvengti administracinės atsakomybės, todėl nesudarė prielaidų teisiškai reikšmingiems padariniams atsirasti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad tais atvejais, kai veika nėra padaroma žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukeliamas realus pavojus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, jog tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, t. y. pripažįstama mažareikšme.
6. Apeliantas yra įsitikinęs, kad turi būti įvertintas ir nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, dalykas – dokumentas, jo svarba, teisinis ir kitokio pobūdžio reikšmingumas, dokumentu sukurti teisiniai santykiai. Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė – dokumentas, suteikiantis teisę neįgaliems asmenims sustoti (stovėti) neįgaliems skirtose vietose bei nemokėti vietinės rinkliavos už naudojimąsi mokamomis stovėjimo vietomis. Įvertinus tai, kad neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė patvirtina informaciją, kurios pagrindu asmuo, turintis negalią, yra atleidžiamas nuo vietinės rinkliavos už naudojimąsi mokamomis stovėjimo vietomis, darytina išvada, jog pats netikro dokumento – neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės – pobūdis suponuoja nedidelį veikos pavojingumą.
7. A. K. mano, kad nei kelių alternatyvių veiksmų padarymas, nei pačios veikos trukmė nėra tos aplinkybės, kurios leistų daryti išvadą, jog padaryta veika yra pavojinga. Šios aplinkybės nebūtų nulėmusios žalos kilimo, kadangi, kaip jau buvo minėta, neįgalių automobilių statymo kortelė buvo pernelyg akivaizdžiai netikra.
8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad kaltininko asmenybės ypatumai taip pat turi reikšmės sprendžiant, ar padaryta veika vertintina kaip mažareikšmė. A. K. savo darbovietėse yra charakterizuojamas teigiamai, jis gyvena su motina, kuria rūpinasi. Šios aplinkybės rodo, kad apeliantas yra aukštos kultūros asmuo, atsakingai ir be priekaištų atliekantis darbus. Be to, A. K. kritiškai vertina savo veiksmus, nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis nebenusikals.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdžio metu asmens, ateisto nuo baudžiamosios atsakomybės, gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
A. K. apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliantas pateiktame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų aplinkybių, tačiau mano, jog jis turėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis).
11. BK 37 straipsnyje yra nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog vertinant, ar nusikalstama veika gali būti pripažinta mažareikšme, turi būti atsižvelgiama į objektyviuosius ir subjektyviuosius padarytos nusikalstamos veikos požymius (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-60-303/2018). Konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama į visų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime. Taigi išvada apie nusikaltimo mažareikšmiškumą yra daroma įvertinus tai, kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės buvo pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta, kaltininko kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai, kaltininko asmenybės ypatumai.
12. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu ar ne (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243-942/2017, 2K-202-489/2018 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
13. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas, ar A. K. padaryta veika gali būti vertinama kaip mažareikšmė, visiškai pagrįstai atsižvelgė į tai, kad A. K. laikė, gabeno ir panaudojo netikrą dokumentą, t. y. atliko tris iš BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų. Taip pat pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nusikalstami veiksmai truko pakankamai ilgą laiko tarpą, t. y. nuo 2016 m. balandžio 22 d. iki 2017 m. liepos 5 d., iš viso yra nustatyta aštuoniolika atveju, kai netikras dokumentas būdavo paliekamas už priekinio automobilio stiklo. Faktą, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti aptartas aplinkybes, patvirtina šio procesinio sprendimo 11 ir 12 pastraipose išdėstyti argumentai. Taip pat čia būtina pažymėti ir tai, kad A. K. žinomai netikru dokumentu disponavo ir po to, kai 2016 m. birželio 2 d. šis dokumentas, užfiksavus vieną iš jo padarytų teisės pažeidimų, buvo paimtas. Ši aplinkybė rodo, jog A. K. net ir žinodamas, kad buvo nustatyti jo neteisėti veiksmai, toliau tyčia (tiesioginė tyčia) tęsė tokius pačius veiksmus, išvadų nepadarė, tuo metu savo neteisėtų veiksmų nevertino pakankamai kritiškai.
14. Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė patvirtina asmens teisę sustoti (stovėti) neįgaliesiems skirtose vietose arba vietose, kuriose jiems sustoti (stovėti) nedraudžia Kelių eismo taisyklės toje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje jie tuo metu yra. Pažymėtina, jog pagal Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatus (nuostatai yra patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu) vietinė rinkliava netaikoma automobilių, pažymėtų neįgalių asmenų automobilių statymo kortele, valdytojams (vairuotojams), išskyrus rezervuotas automobilių stovėjimo vietas. Disponuodamas netikru dokumentu A. K., be jokių abejonių, siekė nepagrįstai pasinaudoti teisėmis, kurias būtų suteikęs disponavimas tikru tokio pobūdžio dokumentu. Išvadą, kad A. K. siekė išvengti vietinės rinkliavos mokėjimo pavirtina tai, jog netikras dokumentas būdavo paliekamas automobilio viduje už priekinio stiklo iš lauko gerai matomoje vietoje ta puse, kurioje atspausdintas kortelės numeris ir galiojimo data, o vietinė rinkliava nebūdavo sumokama. Tuo pačiu teigtina, jog A. K. iš esmės veikė savanaudiškais tikslais, visiškai ignoruodamas teisės aktuose numatytų pareigų vykdymą, bandė pasinaudoti teise, kurios nėra įgijęs, keldamas grėsmę valdymo tvarkai ir teisinės apyvartos patikimumui.
15. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė, kuri buvo paliekama automobilyje, buvo akivaizdžiai netikra, todėl negalėjo suklaidinti ir nesuklaidino SĮ „Susiekimo paslaugos“ kontrolierių. Vis tik su tokiais apeliacinio skundo argumentais negalima sutikti. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento pranešimų turinio matyti, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinių pažeidimų tyrimo skyriui, tiriant pažeidimus, susijusius su vietinės rinkliavos už naudojimąsi mokamomis vietomis automobiliams statyti nesumokėjimu, kilo abejonių dėl A. K. automobilyje paliekamo dokumento tikrumo, buvo keliama prielaida, kad dokumentas galimai yra suklastotas, kadangi jis turėjo skenavimo požymių, jo laminavimas buvo nestandartinis, kortelės numeris ir galiojimo data galimai neatitiko tikrovės (t. 1, b. l. 21, 60). Faktas, kad SĮ „Susiekimo paslaugos“ kontrolieriai fiksuodavo pažeidimus, nors ir nebuvo visiškai įsitikinta, ar neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė iš tikrųjų yra netikra, neleidžia teigti, jog A. K. veika vertintina kaip mažiau pavojinga. Kita vertus, šiuo metu neįmanoma nustatyti, ar SĮ „Susiekimo paslaugos“ kontrolieriai buvo suklaidinti dėl A. K. neteisėtų veiksmų, kadangi tokie atvejai paprasčiausiai negalėjo būti fiksuojami būtent dėl klaidinimo. Taigi nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog nusikalstami A. K. veiksmai nekėlė žymesnės grėsmės teisės aktuose saugomoms vertybėms.
16. Nagrinėjamu atveju net neturint specialių žinių yra matyti, jog dokumentas, kuriuo disponavo A. K., yra netikras, kadangi šiame dokumente nebuvo reverso atvaizdo (tokį atvaizdą privalo turėti tikra neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė). Vis tik ši aplinkybė, įvertinus tai, kad dokumentą tikrinantiems kontrolieriams negalėjo būti matomas dokumento reverso atvaizdas, taip pat neleidžia daryti išvados, jog subjekto, vykdančio vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos kontrolę, atstovai galėjo aiškiai suprasti, kad dokumentas yra netikras.
17. Kaip jau minėta anksčiau, neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė patvirtina asmens teisę sustoti (stovėti) neįgaliesiems skirtose vietose arba vietose, kuriose jiems sustoti (stovėti) nedraudžia Kelių eismo taisyklės toje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje jie tuo metu yra. Automobilių, pažymėtų neįgalių asmenų automobilių statymo kortele, valdytojams (vairuotojams) vietinė rinkliava nėra taikoma. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė galioja ne tik Lietuvos Respublikoje, tačiau ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Ši kortelė yra skirta tam, jog viena iš socialiai pažeidžiamų asmenų grupių galėtų efektyviau pasinaudoti tokiomis teisėmis, kuriomis be didesnio vargo gali naudotis tokioms grupėms nepriskiriami asmenys (pavyzdžiui, sveiki darbingo amžiaus pastovias pajamas gaunantys asmenys). Taigi nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog nusikalstama veika turėtų būti pripažinta mažareikšme dėl jos dalyko ypatybių, t. y. neva nedidelio dokumento reikšmingumo.
18. Aplinkybės, kad A. K. darbovietėse yra charakterizuojamas teigiamai, jis gyvena su motina, kuria rūpinasi, nevertintinos kaip aplinkybės, rodančios jo padarytos nusikalstamos veikos mažareikšmiškumą. Be to, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, skunde daroma išvada, kad A. K. yra „aukštos kultūros“ asmuo, yra nepagrįsta, ją akivaizdžiai paneigia anksčiau aptarti faktai, apibūdinantys padarytą nusikalstamą veiką bei A. K. neteisėtų veiksmų intensyvumą.
19. Byloje yra UAB „K.L.“ akcininko pateikta A. K. charakteristika, kurioje nurodoma, kad A. K. įmonėje dirba nuo pat jos įsteigimo (t. 1, b. l. 182). Pažymėtina, jog iš viešai internete skelbiamų duomenų matyti, kad UAB „K.L.“ buvo įsteigta 2016 metais, tačiau iš Sodra duomenų matyti, jog A. K. šioje įmonėje iki 2018 m. birželio 12 d. tikrai nedirbo (t. 1, b. l. 121-122). Taigi kyla abejonių, kad UAB „K.L.“ akcininkas gali objektyviai charakterizuoti A. K., o jo pateikta charakteristika atitinka objektyvią realybę.
20. Aplinkybė, kad A. K., nustačius pažeidimus, mokėjo jam paskirtas nuobaudas, nemažina jo neteisėtų veiksmų pavojingumo, tuo labiau, kad iš jo paties pateiktų banko sąskaitos išrašų matyti, jog pinigų pavedimai buvo padaryti praėjus beveik metams po paskutinio pažeidimo fakto nustatymo, likus nedaug laiko iki ikiteisminio tyrimo pabaigos (baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gauta 2018 m. liepos 2 d. (t. 1, b. l. 133)). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus (t. 1, b. l. 109-119) matyti, jog A. K. daugumoje atvejų net nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, kai jis už savo automobilio priekinio stiklo palikdavo žinomai netikrą neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę AK Nr. (duomenys neskelbtini), kaip suteikiančią teisę statyti transporto priemonę mokamose vietose.
21. Kaip jau minėta, atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, bet ne pareiga. Asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės reiškia nusikalstamą veiką padariusio asmens atleidimą nuo jo pasmerkimo valstybės vardu oficialiai pripažįstant jį kaltu padarius nusikalstamą veiką ir priimant apkaltinamąjį nuosprendį, nuo bausmės skyrimo ir teistumo. Taigi kiekvienu atveju net ir esant baudžiamajame įstatyme numatytoms sąlygoms, kurios, jas vertinant formaliai, leistų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, privalu įvertinti, ar konkretaus asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra tikslingas, ar bus įgyvendinta BK paskirtis, t. y., ar bus apgintos žmogaus ir piliečio teisės bei laisvės, visuomenės ir valstybės interesai nuo nusikalstamų veikų (BK 1 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
22. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teisme A. K. buvo prašoma atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 37 straipsnio nuostatomis arba BK 40 straipsnio nuostatomis. A. K. skundžiamu nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. taikant BK 40 straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad iš tikrųjų egzistuoja dvi alternatyvios galimybės atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas vis tiek turėtų teisę pasirinkti, kuriuo iš baudžiamajame įstatyme numatytų pagrindų A. K. turi būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kurios normos nuostatų taikymas labiau atitiks BK įtvirtintų tikslų įgyvendinimą. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 6-8 dalyse įtvirtintos nuostatos yra skirtos tam, kad drausmintų asmenį padariusį nusikalstamą veiką ir atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat tokiam asmeniui teigiamą įtaką įsipareigoja daryti ir teismo pasitikėjimo vertas asmuo. Taigi sprendžiant, ar A. K. tikslingiau būtų taikyti BK 37 straipsnio ar 40 straipsnio nuostatas, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, A. K. charakterizuojančius duomenis,tikslingesnis būtų BK 40 straipsnio nuostatų taikymas.
23. Įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendis, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti ar naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. K. apeliacinį skundą atmesti.