- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-09
- Bylos Nr.
- A-4574-968/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00397-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Rytis Krasauskas (pirm.), Ramutė Ruškytė
- Pareiškėjas
- M. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. (M. S.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas M. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) direktoriaus 2019 m. spalio 8 d. nutarimu jam paskirtą nuobaudą – papeikimą ir iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl netinkamų kalinimo sąlygų.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jo miegamoji vieta yra prie pat įėjimo į gyvenamąją patalpą. Dėl nesandarių durų pučia skersvėjis, todėl jis ne kartą buvo sušalęs, pašlijo sveikata. Tam, kad apsisaugotų nuo skersvėjo, pareiškėjas ant lovos pasikabino užuolaidėlę – už tai jam buvo paskirta nuobauda. Pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų administraciją žodžiu ir 2019 m. spalio 9 d. raštu, prašydamas sutvarkyti duris, tačiau atsakymo raštu negavo, problema liko neišspręsta.
Atsiliepimas
3. Atsakovo atstovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atstovas atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjas bausmę atliko 8 būrio 1 patalpoje laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. iki 2020 m. vasario 4 d. ir į Marijampolės PN administraciją jokiais klausimais nesikreipė. Marijampolės PN periodiškai atliekami patikrinimai, 2018 m. lapkričio 15 d. patikrinimo akte pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų neužfiksuota. Be to, būrio patalpos prižiūrimos turto valdymo skyriaus specialistų, kurie, nustatę gedimų ar patalpų remonto poreikį, skubiai atlieka defektų šalinimo darbus. Pareiškėjas nurodė tikrovės neatitinkančius argumentus, todėl nėra pagrindo konstatuoti neturtinės žalos padarymo faktą.
II.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. birželio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą iš dalies tenkino, pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas kalinimo Marijampolės PN sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
5. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Marijampolės PN direktoriaus 2019 m. spalio 8 d. nutarimą, kuriuo jam paskirta nuobauda – papeikimas, ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 25 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjo skundo ir jo papildymo reikalavimus dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. 2S-4827 ir Marijampolės PN direktoriaus 2019 m. spalio 8 d. nutarimo Nr. 82/04-1625 panaikinimo. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas nurodė, kad byloje ginčas bus nagrinėjamas tik dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, kurią pareiškėjas patyrė kalėdamas Marijampolės PN teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. iki 2020 m. vasario 7 d.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 11.9 punktą gyvenamųjų kambarių durys įrengiamos metalinės, medinės arba plastikinės ir varstomos į patalpos išorę. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015) 12 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.
7. Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo pateiktą Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. lapkričio 15 d. patikrinimo aktą Nr. (4‑21 15.4.8)PA‑7992 (toliau – ir patikrinimo aktas), pažymėjo, kad šis aktas negali būti vertinamas kaip įrodymas, paneigiantis pareiškėjo teiginius, nes pareiškėjas į Marijampolės PN atvyko 2019 m. rugpjūčio 20 d., o patikrinimas atliktas 2018 m. spalio 19 d.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nurodė, jog 2019 m. spalio 9 d. raštu kreipėsi į Marijampolės PN administraciją su prašymu, kad sutvarkytų nesandarias duris, tačiau atsakymo raštu negavo. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 25 d. nutartimi atsakovo atstovas buvo įpareigotas pateikti pareiškėjo 2019 m. spalio 9 d. prašymo nuorašą ir atsakymą į šį prašymą. Marijampolės PN nepateikė teismui prašomų dokumentų ir atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas su skundais ar prašymais į Marijampolės PN administraciją nesikreipė. Teismas įvertino, kad atsakovo atstovas nepateikė prašomų duomenų ir atsiliepime tik deklaratyviai nurodė, jog pareiškėjas į Marijampolės PN administraciją nesikreipė, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovo atstovas nepateikė į bylą ginčo laikotarpio patikrinimo aktų, nepaneigė pareiškėjo skunde nurodytų teiginių dėl nesandarių durų ir nuolat jaučiamo skersvėjo, laikė, kad pareiškėjas 8 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje atliko bausmę pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus, kas yra pagrindas konstatuoti Marijampolės PN neteisėtus veiksmus.
9. Teismas, vertindamas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, nustatė, kad byloje pateikta Marijampolės PN Resocializacijos skyriaus psichologės 2020 m. balandžio 2 d. pažyma patvirtina, kad pareiškėjas, atlikdamas bausmę Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 20 d. iki 2020 m. vasario 4 d., dėl gyvenimo sąlygų nesikreipė. Nors pareiškėjas skunde tvirtino, kad dėl nuolatinio skersvėjo jis ne kartą sirgo, tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių tokį pareiškėjo teiginį. Priešingai, Marijampolės PN Sveikatos priežiūros skyriaus 2020 m. balandžio 9 d. pažyma patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į sveikatos priežiūros specialistus nesikreipė. Vis dėlto teismui nekilo abejonių, kad dėl byloje nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, t. y. patyrė neturtinę (moralinę) žalą.
10. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų pažeidimų pobūdį, nesant duomenų apie pareiškėjui sukeltus emocinius išgyvenimus, taip pat įrodymų apie dėl šių pažeidimų pareiškėjo sveikatai sukeltas neigiamas pasekmes, sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, atlygintina pinigais pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį. Teismas įvertino, kad pareiškėjo laikymo sąlygų neatitiktis teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Teismas apibendrino, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui pinigais nepriteisė.
III.
11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, taip pat priteisti jam iš atsakovo 12,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apmokant už kopijavimo ir pašto paslaugas.
12. Pareiškėjas apeliacinį skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai atsisakęs atnaujinti pareiškėjo skundo padavimo terminą, nepriėmė jo skundo reikalavimo dėl jam paskirtos nuobaudos panaikinimo. Užuolaidą jis pakabino esant būtinojo reikalingumo sąlygoms. Dėl paskirtos nuobaudos pablogėjo jo reputacija. Jo pažeistai teisei apginti neužtenka vien tik pripažinimo, kad ši jo teisė buvo pažeista. Atsakovo atstovas teikė teismui melagingus duomenis apie pareiškėjo neva nesikreipimą į Sveikatos priežiūros skyrių, iš atsakovo atstovo atsiliepimo matyti, kad buvo pateikti duomenys apie kitą nuteistąjį – R. K.. Be to, pareiškėjas ne kartą kreipėsi į minėtą skyrių, bet gydytojas jo neapžiūrėdavo, o vaistus nuo peršalimo išduodavo sesutė. Nustatytas pažeidimas truko 9 mėnesius, niekas jo iki šiol neištaisė.
Atsiliepimas
13. Atsakovo atstovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas.
14. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjo teiginiai apie Marijampolės PN pateiktus melagingus duomenis apie jo sveikatos būklę yra nepagrįsti, nes atsakovo atstovo atsiliepime padaryta rašymo apsirikimo klaida – nurodyti kito nuteistojo duomenys, tačiau prie šio atsiliepimo pridėtos pažymos iš Sveikatos priežiūros skyriaus, kurias skundžiamame sprendime ir įvertino pirmosios instancijos teismas, yra apie pareiškėją.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
15. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo Marijampolės PN sąlygų laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. iki 2020 m. vasario 4 d. neužtikrinimo pareiškėjui, atlyginimo.
16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą, tačiau pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas kalinimo Marijampolės PN sąlygas buvo pažeista, nes ginčo laikotarpiu bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, durys buvo nesandarios, todėl pareiškėjas nuolat jautė skersvėjį. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pažymi, kad vienas iš jo skundo esminių reikalavimų buvo jam paskirtos nuobaudos (už užuolaidos ant lovos, kuri apsaugotų pareiškėją nuo skersvėjo, pakabinimą) panaikinimas, tačiau teismas šio jo reikalavimo nepagrįstai neišnagrinėjo; teismas sprendime padarė nepagrįstą išvadą, jog jis nesikreipė į sveikatos priežiūros specialistus, nes rėmėsi atsakovo atstovo duomenimis apie kitą asmenį; jo patirta neturtinė žala turi būti atlyginta pinigais, nes, be kita ko, dėl paskirtos nuobaudos pablogėjo jo reputacija.
17. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
18. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).
19. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą teisės taikymo, teismų praktikos ir įrodymų vertinimo aspektais, nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl to, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje, kurios durys buvo nesandarios, todėl pareiškėjas nuolat jautė skersvėjį, taigi, pažeidžiant higienos normų reikalavimus. Tai reiškia, kad pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygos šiuo aspektu buvo netinkamos, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo atsakovo atstovo ar jo pareigūnų neteisėtus veiksmus. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei atsakovo atstovo nesutikimo su pareiškėjo skundu argumentus, taip pat išanalizavo aktualų teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, įvertino visus byloje surinktus įrodymus, kuriais remdamasis padarė atitinkamas išvadas, t. y. laikėsi ABTĮ 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių.
20. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su jam paskirta nuobauda, pažymi, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 25 d. nutartimi (b. l. 30–31) atsisakyta priimti pareiškėjo skundo ir jo papildymo reikalavimus dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. 2S-4827 „Dėl M. S. skundo išnagrinėjimo“ ir Marijampolės PN direktoriaus 2019 m. spalio 8 d. nutarimo Nr. 82/04-1625 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ panaikinimo. Minėta nutartis nebuvo apskųsta, todėl įsiteisėjo, kas savo ruožtu reiškia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisėtai ir pagrįstai nepasisakė dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su jam paskirta nuobauda.
21. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai apie jo pablogėjusią reputaciją yra siejami su jam paskirta nuobauda, kurios teisėtumas ir pagrįstumas, kaip jau buvo minėta, nebuvo šios administracinės bylos ginčo dalykas, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu nepasisako.
22. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime rėmėsi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie kito asmens sveikatą, nustatė, kad atsakovo atstovo atsiliepime į pareiškėjo skundą iš tiesų nurodyti duomenys apie kito asmens sveikatos būklę (b. l. 35), tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, jog dėl šio rašymo apsirikimo pirmosios instancijos teismas galėjo neteisingai įvertinti byloje esančius įrodymus ir priimti neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą. Pažymėtina, kad atsakovo atstovas prie minėto atsiliepimo pridėjo duomenis (pažymas) būtent apie pareiškėją (b. l. 39–42), kuriose, be kita ko, pažymėta, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu nei į psichologus, nei į sveikatos priežiūros specialistus nesikreipė. Minėtose pažymose nurodytais duomenimis skundžiamame sprendime rėmėsi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo būdo. Pareiškėjas nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui duomenų apie savo sveikatos būklę, paneigiančių atsakovo atstovo pateiktus duomenis, nepateikė, todėl konstatuotina, kad skundžiamame teismo sprendime padaryta pagrįsta išvada, jog byloje nėra duomenų apie pareiškėjui sukeltus emocinius išgyvenimus, taip pat nėra įrodymų apie dėl šių pažeidimų pareiškėjo sveikatai sukeltas neigiamas pasekmes.
23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimą, nepriteisė jam patirtos neturtinės žalos atlyginimo pinigais.
24. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, t. y. neturtinę žalą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kitus kriterijus. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
25. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika panašiose bylose. EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, jog ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
26. Vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus (pvz., nesudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, įrenginiai ir baldai nešvarūs, patalpose ant sienų ir lubų paviršių yra pelėsio, neišduota švari patalynė, trūksta sanitarinių įrenginių ir pan.), tačiau nesant kitų pažeidimų, administracinių teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas paprastai laikomas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra priteisiamas (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1819-520/2017; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1874-575/2017; 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1005-756/2017).
27. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje, kurios durys buvo nesandarios, todėl pareiškėjas nuolat jautė skersvėjį, pareiškėjas dėl to skundėsi pataisos įstaigos administracijai (atsakovo atstovas priešingų duomenų nepateikė). Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad dėl konstatuoto pažeidimo pareiškėjui vertintu laikotarpiu atsirado kokios nors sunkios pasekmės. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nėra nurodęs jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių šią pirmosios instancijos teismo išvadą. Pareiškėjas tvirtina, kad jam turi būti priteista 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog jam buvo padaryta esminė neturtinė žala ir pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis. Pareiškėjo argumentai dėl neturtinės žalos yra grindžiami bendro pobūdžio nusiskundimais ir abstrakčiais argumentais, kurių pareiškėjas neindividualizavo.
28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą (pareiškėjas Marijampolės PN higienos normų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis buvo laikomas apie 5,5 mėnesio, tačiau byloje nėra duomenų, kad šios sąlygos kėlė pavojų pareiškėjui ar kaip nors blogino jo sveikatos būklę), sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
29. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. S. (M. S.) apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.