- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-10
- Bylos Nr.
- I1-3093-422/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00397-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. (M. S.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. S. su skundu (b. l. 1, 2) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2019 m. spalio 8 d. nutarimu paskirtą nuobaudą – papeikimą ir iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Marijampolės PN), priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl laikymo netinkamomis sąlygomis Marijampolės pataisos namuose.
Pareiškėjas M. S. skunde ir posėdžio metu nurodė, kad jo miegamoji vieta yra prie pat įėjimo į gyvenamąją patalpą. Dėl nesandarių durų pūtė skersvėjai, todėl jis ne kartą buvo sušalęs. Kad apsisaugotų nuo skersvėjo, ant lovos pasikabino užuolaidėlę, dėl kurios jam buvo skirta nuobauda. Skunde nurodė kreipęsis į pataisos namų administraciją žodžiu ir 2019 m. spalio 9 d. raštu prašydamas sutvarkyti duris, tačiau atsakymo raštu negavo, problema liko neišspręsta. Taip pat nurodė, kad dėl skersvėjo pašlijo sveikata, o Marijampolės PN nesiima jokių veiksmų, kad problema būtų išspręsta.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Marijampolės PN atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 34–38). Nurodė, kad pareiškėjas bausmę atliko 8 būrio 1 patalpoje laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. iki 2020 m. vasario 4 d. ir į Marijampolės PN administraciją nesikreipė. Teigė, kad Marijampolės PN periodiškai atliekami patikrinimai. Tvirtino, kad 2018 m. lapkričio 15 d. patikrinimo akte skunde nurodomų pažeidimų neužfiksuota. Taip pat nurodė, kad būrio patalpos prižiūrimos Turto valdymo skyriaus specialistų, kurie, nustatę gedimų ar patalpų remonto poreikį, skubiai atlieka defektų šalinimo darbus. Atsakovės atstovo įsitikinimu, pareiškėjas teikia tikrovės neatitinkančius argumentus, todėl nėra pagrindo konstatuoti neturtinės žalos padarymo fakto.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmiausia pažymėtina, kad pareiškėjas kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Marijampolės PN direktoriaus 2019 m. spalio 8 d. nutarimą, kuriuo jam paskirta nuobauda – papeikimas, ir priteisti neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 25 d. nutartimi atsisakyta priimti M. S. skundo ir jo papildymo reikalavimus dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. 2S-4827 ir Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2019 m. spalio 8 d. nutarimo Nr. 82/04-1625 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ panaikinimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byloje ginčas nagrinėjamas tik dėl atlyginimo neturtinės žalos, kurią pareiškėjas patyrė kalėdamas Marijampolės PN teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. (pareiškėjo atvykimo data iš Kybartų pataisos namų (b. l. 39) iki 2020 m. vasario 7 d. (skundo išsiuntimo data).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnis). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis ir kt.).
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jo miegamoji vieta yra prie pat įėjimo į gyvenamąją patalpą. Dėl nesandarių durų pūsdavo skersvėjis, todėl jis ne kartą buvo sušalęs ir susirgęs.
Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), 11.9 punktą, gyvenamųjų kambarių durys įrengiamos metalinės, medinės arba plastikinės ir varstomos į patalpos išorę. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015) 12 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20 °C (16 punktas).
Atsakovės atstovas 2020 m. balandžio 7 d. pažymoje nurodė, kad pareiškėjas bausmę atlieka 8 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje (b. l. 40). Byloje pateiktoje 8 būrio schemoje matyti, kad pareiškėjo gyvenamoji patalpa pažymėta 1-55 (b. l. 43). Marijampolės PN atsiliepime nurodė, kad patalpos yra nuolat prižiūrimos specialisto, kuris paskirtas prižiūrėti tam tikrą būrį, ir Turto valdymo skyriaus specialistų, kurie atsiradus gedimų ar patalpos remonto poreikiui skubiai atlieka defektų šalinimo darbus.
Atsakovės atstovas pateikė į bylą Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. lapkričio 15 d. patikrinimo aktą Nr. (4-21 15.4.8)PA-7992 (toliau – ir patikrinimo aktas) ir atsiliepime nurodė, kad šis patikrinimo aktas patvirtina, jog Marijampolės PN nenustatyta jokių pažeidimų, susijusių su skundžiamu dalyku. Teismas pažymi, kad patikrinimo aktas negali būti vertinamas kaip įrodymas, paneigiantis pareiškėjo teiginius, nes pareiškėjas į Marijampolės PN atvyko 2019 m. rugpjūčio 20 d. (b. l. 39), o patikrinimas atliktas 2018 m. spalio 19 d. (b. l. 44–46).
Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. spalio 9 d. raštu kreipėsi į Marijampolės PN administraciją su prašymu, kad sutvarkytų nesandarias duris, tačiau atsakymo raštu negavo. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 25 d. nutartimi atsakovės atstovas buvo įpareigotas pateikti pareiškėjo 2019 m. spalio 9 d. prašymo nuorašą ir atsakymą į prašymą. Marijampolės PN nepateikė prašomų dokumentų ir atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas su skundais ar prašymais į Marijampolės PN administraciją nesikreipė.
Pagal įrodinėjimo naštos bylose dėl žalos atlyginimo taisyklę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2016 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-227-858/2016 ir kt.), pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai. Atsakovės atstovas nepateikė prašomų duomenų ir atsiliepime deklaratyviai nurodė, kad pareiškėjas į Marijampolės PN administraciją nesikreipė, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atstovas nepateikė į bylą ginčo laikotarpio patikrinimo aktų, nepaneigė pareiškėjo skunde nurodytų teiginių dėl nesandarių durų kameroje ir nuolat jaučiamo skersvėjo, laikytina, kad pareiškėjas 8 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje atliko bausmę pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 12 ir 16 punkto reikalavimus, ir tai yra pagrindas konstatuoti Marijampolės PN neteisėtus veiksmus.
Pareiškėjas prašė priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pablogėjo sveikata. Pažymėtina, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie nustatytų pažeidimų galimai pareiškėjui sukeltus fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimus, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje pateikta 2020 m. balandžio 2 d. Marijampolės PN Resocializacijos skyriaus psichologės pažyma, kuri patvirtina, kad pareiškėjas atlikdamas bausmę Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 20 d. iki 2020 m. vasario 4 d. dėl gyvenimo sąlygų nesikreipė (b. l. 41). Pareiškėjas skunde tvirtino, kad dėl nuolatinio skersvėjo jis ne kartą sirgo. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių tokį pareiškėjo teiginį. Priešingai Marijampolės PN Sveikatos priežiūros skyriaus 2020 m. balandžio 9 d. pažyma patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į sveikatos priežiūros specialistus nesikreipė (b. l. 42). Vis dėlto teismui nekyla abejonių, kad dėl byloje nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, t. y. patyrė neturtinę (moralinę) žalą.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008).
Įvertinęs byloje nustatytų pažeidimų pobūdį, nesant duomenų apie pareiškėjui sukeltus emocinius išgyvenimus, taip pat įrodymų apie šių pažeidimų pareiškėjo sveikatai sukeltas neigiamas pasekmes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, atlygintina pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo laikymo sąlygų neatitiktis teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. S. (M. S.) skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista M. S. (M. S.) teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Marijampolės pataisos namuose sąlygas.
Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.