Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistosios E. P. skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 30 d. nutarties, kuria šiai nuteistajai Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirt 1 metų laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 23 d. baudžiamuoju įsakymu E. P. pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, jai paskirta subendrinta laisvės apribojimo 1 metams 6 mėnesiams bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir E. P. paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant ją visu bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų) bei per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginti nusikalstama veika padarytą 209 Eur turtinę žalą. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 28 d.

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 30 d. nutartimi tenkino Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus teikimą ir nuteistajai E. P. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą 1 metų laisvės apribojimo bausmę pakeitė į 90 parų areštą. Arešto bausmės pradžią teismas nutarė skaičiuoti nuo faktinio nuteistosios sulaikymo arešto bausmės atlikimui dienos.

3. Nuteistoji E. P. skundu apygardos teismo prašo panaikinti apylinkės teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartį. Teigia, jog skundžiama nutartis priimta už akių, jai nedalyvaujant teismo posėdyje. Paaiškina, jog teismo 2025 m. sausio 28 d. posėdyje nedalyvavo, nes nei teismas, nei probacija apie posėdį jai nepranešė. Būtų norėjusi dalyvauti posėdyje, duoti paaiškinimus, išsakyti savo nuomonę, tarti paskutinį žodį. Teismui skambino ir pranešė, jog serga, todėl negalės dalyvauti 2025 m. sausio 8 d. teismo posėdyje. Iš teismo gavo atsakymą, jog teismo posėdis atidėtas 2025 m. sausio 28 d. 2025 m. sausio 28 d. pasijuto blogai ir vyko pas gydytoją bei probacijos tarnybą perspėjo, kad turi nedarbingumą iki 2025 m. sausio 30 d. 2025 m. sausio 30 d. nedarbingumo pažymėjimą pateikė teismui. Vėliau, paskambinusi į teismą sužinojo, jog yra priimta ši 2025 m. sausio 30 d. nutartis.

4. Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyrius atsiliepimu su nuteistosios skundu nesutinka. Nurodo, jog nuteistoji iki šiol sistemingai ir piktybiškai vengia vykdyti teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą laisvės apribojimo bausmę. Paskutinį kartą, t. y. 2025 m. kovo 6 d. 11 val. nuvykus į nuteistosios gyvenamąją vietą ir susisiekus telefonu su ja, pastaroji nurodė, kad nebegyvena adresu (duomenys neskelbtini), o kur gyvena nepasakė, teigdama, jog „koks skirtumas kur gyvenu“. Paprašyta atvykti į probacijos tarnybą, ji nurodė „o, kam juk vis tiek būsiu neblaivi ir vyksiu arešto bausmę atlikti‘. Jai paaiškinus, jog kol nėra išnagrinėtas jos skundas apygardos teisme, ji turi vykdyti skirtą bausmę, ji atsakė, kad „žinau, kad važiuosiu parų, apskundžiau, kad tiesiog pratempčiau laiką“. Nuo 2024 m. lapkričio 6 d. iki šios dienos, nuteistoji neatvyksta į probacijos tarnybą, o tai rodo, kad ji net ir po apylinkės teismo priimtos nutarties toliau nekeičia savo mąstymo ir elgesio.

Skundas tenkinamas iš dalies.

4. Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, įvertinęs skunde ir atsiliepime į skundą nurodytu argumentus, daro išvadą, kad apylinkės teismas, spręsdamas nuteistajai E. P. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą klausimą, visapusiškai, išsamiai įvertino ir atskleidė visas svarbias aplinkybes ir pagrįstai tenkino probacijos tarnybos teikimą. Apylinkės teismas įsigilino tiek į probacijos tarnybos pateiktą informaciją, tiek į nuteistosios asmens byloje Nr. 106N-5 esančius duomenis.

5. Akivaizdu, jog nuteistosios teiginiai, jog ji nežinojo apie 2025 m. sausio 28 d. teismo posėdį, jog neva jai nepranešta apie šį teismo posėdį, yra melagingi. Pati nuteistoji skunde nurodo, jog apie 2025 m. sausio 28 d. teismo posėdžio vietą ir laiką apylinkės teismas ją informavo, kai ji pirmą kartą pranešė teismui, jog negalės dalyvauti dėl nedarbingumo (ligos) 2025 m. sausio 9 d. (skunde klaidingai nurodo, jog tai sausio 8 d. posėdis) paskirtame teismo posėdyje. 2025 m. sausio 28 d. teismo posėdžio protokole pažymėta, jog nuteistoji apie šį teismo posėdį informuota telefonu, o šaukimas jai neįteiktas, ji pranešė, kad serga. Atsižvelgdamas į tai, jog tai jau antrasis teismo posėdis į kurį nuteistoji neatvyksta ir nepateikia teismui duomenų apie jos nedarbingumą, o prokuroras ir probacijos atstovė sutinka nagrinėti bylą nedalyvaujant nuteistajai, apylinkės teismas pagrįstai nusprendė nevilkinti proceso ir bylą nagrinėti nuteistajai nedalyvaujant.

6. Pagal BK 48 straipsnį laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareiga vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, laikytis teismo nustatytų draudimų bei atsiskaityti, kaip vykdomi šie draudimai ir įpareigojimai. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu, vadovaujantis BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis (BK 48 straipsnio 8 dalis). Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu. Vengimui būdingas piktybiškumo požymis, t. y. turi būti nustatyta asmens tyčia elgtis priešingai teisėtiems reikalavimams. Laisvės apribojimo bausmės pakeitimui į arešto bausmę nereikia konstatuoti visų teismo skirtų įpareigojimų nevykdymo – užtenka nustatyti bent vienos taikytos priemonės piktybiško nevykdymo atvejį ar naujo teisės pažeidimo padarymo faktą. Kiekvienu atveju teismas privalo aiškintis, ar nuteistasis jam paskirtų įpareigojimų nevykdė dėl svarbių, objektyvių priežasčių, ar jo elgesį lėmė subjektyvūs faktoriai, nenoras prisiimti atsakomybės už savo veiksmus ir vykdyti teisėtai nustatytų įpareigojimų.

7. Nagrinėjamu atveju teismas E. P. paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeitė į areštą nustatęs ne vien tai, kad nusikalstama veika padaryta žala iki šiol nėra nuteistosios atlyginta, tačiau nevienkartinį administracinių nusižengimų nuosavybei padarymo ir kartu nuteistosios įpareigojimų – visą bausmės vykdymo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų), pažeidimo faktus. Nuteistoji neginčija padarytų, jai teismo baudžiamuoju įsakymu skirtų, įpareigojimų pažeidimų ir (ar) įpareigojimo per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginti nusikalstama veika padarytą 209 Eur turtinę žalą. Skundžiamojo nutartyje visi nuteistosios probacijos laikotarpiu padaryti pažeidimai nurodyti teisingai, taigi jai žinomi, suprantami, todėl papildomai neanalizuotini.

8. Nebendradarbiaudama ir šaukiama neatvykdama į probacijos tarnybą, taip pat, nevykdydama teismo paskirto įpareigojimo dalyvauti elgesio pataisos programos užsiėmimuose, vartodama alkoholį, darydama administracinius nusižengimus ir nepateikdama objektyvių tokio savo elgesio priežasčių, nuteistoji sąmoningai apsunkino savo teisinę padėtį. Užfiksuotų įpareigojimų pažeidimų gausa leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistosios asmenybė lengvabūdiška, o jos elgesys probacijos vykdymo metu akivaizdžiai piktybiškas. Toks sistemingas ir piktybiškas nuteistosios elgesys, apylinkės teismui leido daryti pagrįstą išvadą, kad ji vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę.

9. Bausmės tikslai yra šie: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Taigi, skiriama bausmė turi padėti nuteistajai savo tikslų gyvenime siekti teisėtomis priemonėmis, t. y. naujų nusikalstamų veikų, kitų teisės pažeidimų prevencija. Šis tikslas nuteistajai paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu nebuvo pasiektas. Aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistosios elgesys nesikeičia teigiama linkme, ji nesitaiso. Beje, teismo baudžiamuoju įsakymu jai skirta švelnesnė bausmė nei numato įstatymas. Tačiau akivaizdu, kad ji to neįvertino ir nepateisino teismo lūkesčių.

10. Kiekvienas nuteistas asmuo turi suprasti, jog bet koks naujas teisės pažeidimas ar paskirto įpareigojimo nevykdymas, ypatingai padarytas tyčia, sąmoningai suprantant savo elgesio neteisėtumą, gali reikšti valstybės išreikšto pasitikėjimo sulaužymą, kuris atitinkamai gali reikšti pareigą atlikti griežtesnę bausmę. Valstybė negali būti be galo atlaidi ir kiekvieną kartą pateisinti nuteistojo daromų pažeidimų, nes tokia teismų pozicija gali formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, rodyti nepagarbą visuomenei ir valstybei. Ne kas nors kitas, o tik pati nuteistoji privalo būti suinteresuota jai paskirtų įpareigojimų tinkamu ir nepriekaištingu vykdymu. Būdama laisvėje ji neįrodė, kad bausmės tikslai jai gali būti įgyvendinti netaikant jai griežtesnio laisvės suvaržymo. Švelnus baudžiamumas nuteistajai reikiamo poveikio nedaro, todėl yra tikslinga jai taikyti griežtesnį laisvės suvaržymo režimą.

11. Apygardos teismas pastebi, jog apylinkės teismas, pakeisdamas 1 metų laisvės apribojimo bausmę į 90 parų arešto bausmę, neįvertino aplinkybės, jog nuteistajai laisvės apribojimo bausmė skirta ne už nusikaltimo (už nusikaltimą nustatoma nuo 15 iki 90 parų arešto), o būtent už baudžiamojo nusižengimo (dvi veikos), numatytų BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą. BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo 10 iki 45 parų arešto. Atsižvelgdamas į tai, apygardos teismas pakeičia skundžiamos nutarties dalį, kuria išspręstas bausmės pakeitimo klausimas ir vadovaudamasis BK 49 straipsnio 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, nuteistajai teismo baudžiamuoju įsakymu skirtą ir neatliktą 1 metų laisvės apribojimo bausmę pakeičia į maksimalią, įstatyme už baudžiamojo nusižengimo padarymą numatytą, 45 parų arešto bausmę. Sumažinti paskirtą arešto bausmę, pagrindo nėra. Dėl to, skundžiama nutartis (jos dalis) keistina, o nuteistosios skundas tenkinamas iš dalies.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 30 d. nutartį pakeisti ir nuteistajai E. P. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 23 d. baudžiamuoju įsakymu (bylos Nr. e1-1239-972/2024) paskirtą 1 metų laisvės apribojimo bausmę pakeisti į 45 parų arešto bausmę.

Kitą apylinkės teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.