Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Liuksoras“ nemokumo administratorės Lauros Timinskaitės pareiškimą dėl UAB „Liuksoras“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismas 2023-06-17 nutartimi UAB „Liuksoras“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskyrė Laurą Timinskaitę.

2. Pareiškėja (UAB „Liuksoras“ nemokumo administratorė Laura Timinskaitė) kreipėsi į teismą, prašydama: BUAB „Liuksoras“ bankrotą pripažinti tyčiniu; apriboti buvusiam juridinio asmens vadovui D. S. teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu; priteisti BUAB „Liuksoras“ iš atsakovo D. S. bylinėjimosi išlaidas.

4. Pareiškime nurodyta, kad BUAB „Liuksoras“ pagrindinė veikla buvo naudotų automobilių prekyba. Pagal nemokumo administratorei perduotus dalinius duomenis įmonės veikla nuo pat įmonės įkūrimo buvo nuostolinga. Tai patvirtina 2018 m. balansas bei pelno (nuostolio) ataskaita, iš kurios matyti, jog veiklos nuostolis sudarė 9 025 Eur, turtas sudarė 15 956 Eur, o įsipareigojimai – 20 981 Eur. Taigi įmonės įsipareigojimai viršijo į įmonės balansą įrašyto turto vertę. Pagal 2019 m. balansą bei pelno (nuostolio) ataskaitą matyti, jog veiklos nuostolis sudarė 4 768 Eur, turtas sudarė 85 471 Eur, o įsipareigojimai – 96 265 Eur. Įmonės įsipareigojimai viršijo į įmonės balansą įrašyto turto vertę. Finansinė atskaitomybė už 2020, 2021 metus nei nemokumo administratoriui, nei juridinių asmenų registrui nepateikta. Pagal 2022-06-17 (bankroto bylos iškėlimo dienos) balansą turtas sudarė 31 722 Eur, o įsipareigojimai – 109 829 Eur. Veiklos rezultatas nepateiktas. Taigi D.S. 2019 m. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau laiku nesikreipė, o ir kreipęsis nurodė klaidingus ir netikslius duomenis apie įmonės turtą, debitorinius įsiskolinimus.

5. Nemokumo administratolė paaiškino, kad bendrovė įsigydavo transporto priemones iš atitinkamų pardavėjų, įsigytas transporto priemones parduodavo, tačiau gavusi lėšas nei su pardavėjais, nei su kitais kreditoriais tinkamai ir laikydamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, neatsiskaitydavo. Vadovas dažniausiai visas iš automobilių pardavimo gautas lėšas išsigrynindavo iš banko sąskaitos. Per visą įmonės gyvavimo laikotarpį vadovas išsigrynino 183 670 Eur, o į bendrovės banko sąskaitą įnešė tik 75 080 Eur. Kur buvo panaudotos išgrynintos lėšos, duomenų nėra, kadangi neperduoti bendrovės avansinės apyskaitos žiniaraščiai, kuriuose turėtų būti fiksuojamas atitinkamas lėšų panaudojimas. Tokiais vadovo veiksmais buvo padaryta žala bendrovei ir jos kreditoriams.

8. Paaiškina, kad dalis dokumentų (segtuvas su sąskaitomis ir automobilių dokumentais), vagystės patalpose metu buvo pagrobti. Pagrobus dokumentus, dalis informacijos nebuvo pateikta buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei, dėl ko ieškovui tapo sunku nustatyti turto, nuosavo kapitalo, pajamų, sąnaudų ir įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, kad dokumentų neperdavimas pats savaime nesudaro pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu: vadovui taikoma atsakomybė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau - JANĮ) nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

9. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad pareiškimo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimas yra susijęs su bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės iki bankroto bylos iškėlimo vykdytos veiklos ir jos valdymo vertinimu, kuris leidžia nustatyti, ar įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017, 24 punktas). Taigi tyčinio įmonės bankroto nagrinėjimo klausimo tikslas yra nustatyti, ar įmonės bankrotas buvo sąmoningo blogo valdymo pasekmė.

10. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2022-06-17 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Liuksoras“, nutartis įsiteisėjusi, nemokumo administratore paskirta Laura Timinskaitė. Vilniaus apygardos teismo 2022-11-09 nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. UAB „Liuksoras“ nemokumo byla iškelta pagal bendrovės vadovo pareiškimą. Teismas konstatavo, jog UAB „Liuksoras“ yra nemoki, nes negali laiku vykdyti įsipareigojimų, jos turimi įsiskolinimai viršija turimo turto vertę.

11. Pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus įmonės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą, galima analizuoti buvusių bendrovės vadovų veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu.

12. Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), iš UAB „Liuksoras“ nemokumo bankroto bylos Nr. B2-771-432/2023 duomenų nustatyta, kad į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo kreipėsi įmonės vadovas, kuris nurodė, jog įmonė yra nemoki, laiku negali vykdyti turtinių prievolių ir įmonės įsipareigojimai viršija turto vertę. Pagal 2018 m. balansą bei pelno (nuostolio) ataskaitą matyti, jog veiklos nuostolis sudarė 9 025 Eur, turtas sudarė 15 956 Eur, o įsipareigojimai – 20 981 Eur. Taigi 2018 metais įmonės įsipareigojimai viršijo į balansą įrašyto turto vertę. Pagal 2019 m. balansą bei pelno (nuostolio) ataskaitą matyti, jog veiklos nuostolis sudarė 4 768 Eur, turtas sudarė 85 471 Eur, o įsipareigojimai – 96 265 Eur. Įmonės įsipareigojimai viršijo į balansą įrašyto turto vertę. Finansinė atskaitomybė už 2020, 2021 metus nei nemokumo administratoriui, nei juridinių asmenų registrui nepateikta. Pagal 2022-06-17 (bankroto bylos iškėlimo dienos) balansą turtas sudarė 31 722 Eur, o įsipareigojimai – 109 829 Eur. Surinktų duomenų analizė leidžia daryti išvadą, kad pasibaigus 2018 m. metams, įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais, nes vykdytini įsipareigojimai viršijo įmonės turtą, nėra duomenų, kad įsipareigojimai būtų buvę per trumpą laiką įvykdyti. Įvertinus pateiktų duomenų visumą, darytina išvada, kad UAB „Liuksoras“ nebesugebėjo įvykdyti savo turtinių prievolių ir nemokus tapo vėliausiai 2019 m. pradžioje, nes jau tuo metu įmonės turtiniai įsipareigojimai viršijo juridinio asmens turto vertę pagal Juridinių asmenų registro duomenis.

Dėl tyčinio bankroto požymių.

13. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

14. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nuostatas juridinio asmens nemokumas (toliau – nemokumas) – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

15. JANĮ 70 straipsnyje nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi, pažeidžiant Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje. Teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą (JANĮ 70 straipsnio 3 dalis).

16. Iki JANĮ įsigaliojimo 2020 m. sausio 1 d. suformuota kasacinio teismo praktika bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu išlieka aktuali. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį, gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė būklė, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės būklės esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

17. Teismų praktikoje nurodoma, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini, tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1511-450/2020; 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1461-241/2020).

18. Įvertinus bylos medžiagą, nemokumo administratorės paaiškinimus bei pateiktus įrodymus sprendžiama, jog šiuo atveju galima teigti, kad UAB „Liuksoras“ tapo nemokus dėl tyčinių jos buvusio vadovo D. S. veiksmų (neveikimo).

19. Esminiai argumentai, kuriais nemokumo administratorė grindžia prašymą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, yra tai, kad D. S., būdamas bendrovės direktoriumi, periodiškai išiminėjo iš bendrovės sąskaitos pinigus, tačiau duomenų, kur juos panaudojo, nebuvo rasta. Taip pat pervedinėjo sau ir savo sutuoktinei pinigines lėšas, nurodydamas, jog tai paskolos gražinimas, tačiau jokios paskolų sutartys nebuvo perduotos, paskolos buvo grąžinamos nesilaikant eiliškumo ir apeinant kreditorius, t. y. vengiant atsiskaitymo su kreditoriais ir pirmenybę teikiant sau ir savo sutuoktinei. Taip pat pinigines lėšas naudojo šeimos poreikiams tenkinti, pirko su bendrovės ūkine komercine veikla nesusijusį turtą. Per visą bendrovės gyvavimo laikotarpį D.S. išsigrynino 183 670 Eur, o į bendrovės banko sąskaitą įnešė 75 080 Eur., nėra duomenų apie likusios išgrynintų lėšų dalies panaudojimą bendrovės interesais. D. S. buvo atsakingas už bendrovės veiklos, apskaitos, inventorizacijos organizavimą, inventorizacijos duomenų išsaugojimą, metinių finansinių ataskaitų sudarymą bei bendrovės apskaitos dokumentų ir turto išsaugojimą, tačiau šių pareigų nevykdė. Buvęs bendrovės direktorius neperdavė originalių darbo sutarčių, darbo laiko apskaitos žiniaraščių, darbo užmokesčio žiniaraščių, didžiųjų knygų, registrų ir pan. Neturint visų apskaitos dokumentų ir registrų, negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

20. Nemokumo administratorė laikosi pozicijos, kad UAB „Liuksoras“ valdymo organai sąmoningai nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą tvarkė apgaulingai ir (arba) netinkamai, įmonei galimai esant nemokiai, atliko tyčinius veiksmus dar labiau esmingai pabloginusius jos turtinę būklę, todėl BUAB „Liuksoras“ bankrotas turėtų būti pripažintas tyčiniu. Taip pat nurodo, kad buvęs vadovas D. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-05-06 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-262-1131/2022 buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, nustačius, kad bendrovė atsiskaitymus vykdė pažeisdama CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, įvertinus tai, kad atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo pažeidimas yra vienas iš tyčinio bankroto požymių, tai ir šiuo pagrindu UAB „Liuksoras“ bankrotas pripažintinas tyčiniu. Sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų, įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia sąmoningą blogą įmonės valdymą ir yra teisinis pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu.

21. Pirmiau išdėstytos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog UAB „Liuksoras“ vadovo didelės pinigų sumos išsigryninimas, tačiau negaunant iš to naudos bendrovei taip pažeidžiant kreditorių interesus, vertintinas kaip nuostolingas ir ekonomiškai nenaudingas įmonei. Ši aplinkybė gali būti laikoma kaip aplaidus apskaitos vedimas. Finansinės atskaitomybės nepateikimas už 2020, 2021 taip pat aplaidaus apskaitos vedimo apraiška. Esant aplinkybėms, kai 2018 ir 2019 metais įmonės įsipareigojimai viršijo įmonės turtą, nesant finansinės veiklos duomenų už 2020 ir 2021 metus galima daryti išvadą, kad įmonės vadovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nors nemokumo byla UAB „Liuksoras“ buvo iškelta tik 2022 m., tačiau spręstina, jog UAB „Liuksoras“ nemokumas atsirado 2019 m. pradžioje. Aplinkybė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-05-06 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-262-1131/2022 UAB „Liuksoras“ vadovas buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, nustačius, kad bendrovė atsiskaitymus vykdė, pažeisdama CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, taip pat vertintinas kaip sąmoningai blogas juridinio asmens valdymas. Pareiškime nėra nurodytos kitus tyčinio bankroto požymius patvirtinančios faktinės aplinkybės, tik abtrakčiai tvirtinama, kad šie požymiai yra. Buvusio vadovo atsiliepime pateikti argumentai nėra pagrindas atmesti nemokumo administratorės pareiškimą. Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (Covid-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymo (2020-04-21, Nr. XIII-2861) 2 straipsnio 1 dalies nuostatos nėra pagrindas, atleidžiantis atsakovą nuo pareigos inicijuoti įmonės nemokumno bylą, kadangi įmonė nemoki tapo iki pandemijos pradžios (pasibaigus 2018 finansiniams metams).

22. Remiantis nuoseklia teismų praktika dėl tyčinio bankroto kriterijų, konstatuojama, kad UAB „Liuksoras“ prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, sąmoningai bloginama įmonės padėtis pažeidė kreditorių interesus, todėl UAB „Liuksoras“ bankrotas pripažintinas tyčiniu. Bylos medžiaga patvirtina, kad šiuo atveju egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp sąmoningai blogo UAB „Liuksoras“ valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, nemokios įmonės padėtis nebūtų iš esmės pablogėjusi. Dėl to tenkintinas UAB „Liuksoras“ nemokumo administratorės prašymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

Dėl asmenų, atsakingų už tyčinį bankrotą.

23. JANĮ 70 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, tačiau nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą.

24. Nagrinėjamoje byloje surinktų rašytinių įrodymų visuma patvirtina, kad UAB „Liuksoras“ vadovo D. S. vadovavimo metu bendrovė buvo sąmoningai ir kryptingai netinkamai valdoma, buvo sudarytas nuostolingas ir ekonomiškai nenaudingas bendrovei sandoris pažeidęs teisėtus kreditorių interesus (įmonės pinigų išgryninimas ir duomenų apie jų panaudojimą įmonės interesams nepateikimas).

25. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, esančius įrodymus ir teismų praktiką, prieitina prie išvados, kad UAB „Liuksoras“ tyčinį bankrotą sukėlė D. S., UAB „Liuksoras“ vadovo, sąmoningi ir kryptingi veiksmai.

Dėl buvusio vadovo teisių apribojimo.

26. Nemokumo administratorė taip pat pateikė prašymą apriboti buvusio UAB „Liuksoras“ vadovo D. S. teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

27. JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis: 1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą privalėjo padaryti; 2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; 3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą, neperdavė turto, dokumentų ir (ar) informacijos. Sprendimą apriboti asmens teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu teismas priima savo iniciatyva, nemokumo administratoriaus, kreditorių susirinkimo arba kreditoriaus motyvuotu prašymu (JANĮ 13 straipsnio 3 dalis).

28. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog pagal savo paskirtį (tikslą) juridinio asmens vadovo teisės eiti tam tikras pareigas apribojimas, kaip griežčiausia vadovui taikoma sankcija, negali būti taikoma tik dėl formalių priežasčių, ji turėtų būti taikoma išimtiniais atvejais, tik tuomet, jeigu nustatomas akivaizdus įmonės vadovo aplaidumas (nerūpestingumas) einant savo pareigas ar sąmoningas jų netinkamas vykdymas. Ar padaryti pažeidimai yra formalūs, ar ne, nustatinėjama kvalifikuojant konkretaus ginčo faktines aplinkybes ir jų pagrindu kilusias materialines teisines pasekmes (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1057-196/2015).

29. Atsižvelgiant į tai, jog šia nutartimi buvo nustatyta, kad UAB „Liuksoras“ tyčinį bankrotą sukėlė suinteresuotojo asmens D. S., kaip buvusio bendrovės vadovo, sąmoningi ir kryptingi veiksmai, sudarytas nuostolingas ir ekonomiškai nenaudingas bendrovei sandoris, pažeidęs įmonės kreditorių interesus, kuris be kita ko privedė įmonę prie bankroto, spręstina, jog tai sudaro pagrindą jam taikyti JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje numatytą sankciją – trejiems metams apriboti teisę eiti viešojo ir / ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, todėl nemokumo administratorės prašymas dėl teisių apribojimo buvusiam vadovui tenkintinas. Teisės eiti viešojo ir / ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo laikas – treji metai – parinktas, atsižvelgus į aplinkybę, kad tiesioginės tyčios kenkti UAB „Liuksoras“ interesams D. S. veiksmuose nenustatyta, vadovo pareigų pažeidimai padaryti, daugiausia, dėl aplaidumo, delsimo, tačiau anksčiau nutartyje aprašyti pažeidimai žymiai pakenkė įmonės ir jos kreditorių interesams (vykdytinų prievolių suma žymiai viršija nemokios įmonės turtą), todėl apribojimo laikas negali būti minimalus.

30. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pareiškėja nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13, 70 straipsniais, 199 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais,

nutaria:

Patenkinti pareiškėjos nemokumo administratorės Lauros Timinskaitės prašymą dėl UAB „Liuksoras“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

Pripažinti UAB „Liuksoras“, juridinio asmens kodas 304824463, bankrotą tyčiniu.

Pripažinti atsakingu už UAB „Liuksoras“ tyčinį bankrotą buvusį įmonės vadovą D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Apriboti buvusio UAB „Liuksoras“ vadovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), teisę 3 (trejus) metus eiti viešojo ir / ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui (Valstybės įmonei Registrų centras) asmens vardą, pavardę, asmens kodą, teismo nutarties įsiteisėjimo datą, laikotarpį, kuriuo asmuo neturi teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigų ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, ir šios nutarties kopiją.

Įsiteisėjusią teismo nutartį išsiųsti Vilniaus apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.