- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-02
- Bylos Nr.
- 2A-379-390/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-15099-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė, Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- L. S.
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- A. A., M. E., M. D., K. S., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 30.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (pirmininkaujantis ir pranešėjas), Virginijos Lozoraitytės ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-804-877/2013 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui L. S. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys A. A., M. E., M. D., K. S., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atsakovo L. S. priešieškinį ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims A. A., M. D., K. S., M. E., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl įsakymo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą, prašydama: 1) įpareigoti atsakovą L. S. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti Inspekcijos 2011-10-19 reikalavimą Nr. RE-624, t. y. pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti ūkinį pastatą 611 m, esantį (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo atsakovas teismo nustatytu terminu neįvykdys – prašom leisti Inspekcijai nugriauti ūkinį pastatą 6Ilm, esantį (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo L. S.; 2) įpareigoti atsakovą L. S. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti Inspekcijos 2011-10-19 reikalavimą Nr. RE-624, t. y. pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti naujai pastatytą gyvenamojo namo lAlm mansardinį aukštą, naujai pastatytą gyvenamąjį namą 2A2p, tarp namų 1Alm ir 2A2p įrengtą perdangą ir ant jos įrengtas gyvenamąsias patalpas, esančius (duomenys neskelbtini); atsakovui neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytą terminą, skirti atsakovui L. S. 100,00 (vieno šimto) litų baudą už kiekvieną teismo įpareigojimo nevykdymo dieną; 3) įpareigoti atsakovą L. S. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti Inspekcijos 2011-10-19 reikalavimą Nr. REI-20-111019-00146, t. y. pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas garažo 5Glp, esančio (duomenys neskelbtini) dalis taip. kad jis atitiktų 1975-06-23 Kauno m. statybos ir architektūros kontrolės skyriaus išduotą leidimą Nr. „C“-124 statyti mūrinį garažą ir sutvarkyti statybvietę, atsakovui neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytą terminą, skirti atsakovui L. S. 100,00 (vieno šimto) litų baudą už kiekvieną teismo įpareigojimo nevykdymo dieną.
Nurodoma, kad L. S. – statytojas namų valdoje (duomenys neskelbtini), neturėdamas statinio projekto, statybos leidimo ir bendrasavininkų sutikimo pastatė gyvenamojo namo lAlm mansardinį aukštą, naują gyvenamąjį namą 2A2p, tarp namų lAlm ir 2A2p sumontavo perdangą, ant perdangos įrengė gyvenamąsias patalpas bei pastatė ūkio pastatus 5Glp ir 611 m. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) nesuformuotas, todėl savavališka statyba atlikta valstybinėje žemėje. Už savavališkai pastatytą gyvenamojo namo lAlm mansardinį aukštą, naują gyvenamąjį namą 2A2p, tarp namų lAlm ir 2A2p sumontuotą perdangą ir ant perdangos įrengtas gyvenamąsias patalpas bei pastatytą ūkio pastatą 6Ilm statytojui buvo surašytas 2009-03-18 savavališkos statybos aktas Nr. SA-7 ir įteiktas jam pasirašytinai. Kauno apskrities viršininkas 2009-04-06 įsakymu Nr. V-228 „Dėl savavališkos statybos (duomenys neskelbtini), padarinių pašalinimo“, pareikalavo iš statytojo iki 2009-05-30 nugriauti naujai pastatytą gyvenamojo namo lAlm mansardinį aukštą, naujai pastatytą gyvenamąjį namą 2A2p, tarp namų lAlm ir 2A2p įrengtą perdangą ir ant jos įrengtas gyvenamąsias patalpas, ir pertvarkyti ūkio pastatą 5Glp pagal 1975 m. birželio 23 d. Kauno m. statybos ir architektūros kontrolės skyriaus išduotą leidimą Nr. „C“ – 124 statyti mūrinį garažą. Šį įsakymą ne kartą bandyta statytojui įteikti, buvo siunčiama registruotu laišku su įteikimo pranešimu, tačiau laiškas grįždavo neįteiktas. Taip pat surašytas statytojui 2011-10-19 savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-111019-00140 ir 2011-10-19 reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-111019-00146, kuriuo iš statytojo pareikalauta iki 2012-04-19 savo lėšomis atstatyti garažą 5Glp pagal 1975-06-23 Kauno m. statybos ir architektūros kontrolės skyriaus išduotą leidimą Nr. „C“ – 124 statyti mūrinį garažą (duomenys neskelbtini). Pagal 2009-03-18 savavališkos statybos aktą Nr. SA-7 2011-10-19 surašytas naujas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-624, kuriuo pareikalauta iki 2012-04-19 nugriauti naujai pastatytą gyvenamojo namo lAlm mansardinį aukštą, naujai pastatytą gyvenamąjį namą 2A2p, tarp namų 1Alm ir 2A2p įrengtą perdangą ir ant jos įrengtas gyvenamąsias patalpas, nugriauti ūkinį pastatą 6Ilm ir sutvarkyti statybvietę (duomenys neskelbtini). Naujai surašytas 2011-10-19 reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-624 apima ir sename Kauno apskrities viršininko 2009-04-06 įsakyme Nr. V-228 keliamus reikalavimus.
Atsakovas L. S. priešieškiniu prašė: 1) panaikinti 2009 m. balandžio 6 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. V-228 1-ąjį bei 2-ąjį punktus; 2) panaikinti 2011 m. spalio 19 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pakartotinai surašytą savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-111019-2010 ir reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius REI-20-111019-00146. Nurodoma, kad 2009 m. balandžio 6 d. Kauno apskrities viršininkės įsakymu Nr. V-228, 2009 m. kovo 18 d. savavališkos statybos aktu Nr. SA-7 iki 2009 m. gegužės 30 d. pareikalauta: savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos (duomenys neskelbtini) padarinius – nugriauti naujai pastatytą gyvenamojo namo lAlm mansardinį aukštą, naujai pastatytą gyvenamąjį namą 2A2p,tarp namų lAlm ir 2A2p įrengtą perdangą ir ant jos įrengtas gyvenamąsias patalpas; savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – pertvarkyti ūkio pastatą 5Glp pagal 1975 m. birželio 23 d. Kauno m. statybos ir architektūros kontrolės skyriaus išduotą leidimą Nr. „C“ - 124 statyti garažą (duomenys neskelbtini). Statybos objektai iki šiol nėra nugriauti. 2011-10-19 pakartotinai surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-111019-2010 ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius REI-20-111019-00146. Pagal 2009-03-18 savavališkos statybos aktą Nr. SA-7 surašytas naujas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius RE-624 iki 2012 04 19, t. y. nugriauti naujai pastatytą gyvenamojo namo lAlm mansardinį aukštą, naujai pastatytą gyvenamąjį namą 2A2p, tarp namų lalm ir 2A2p įrengtą perdangą ir ant jos įrengtas gyvenamąsias patalpas, nugriauti 6Ilm ūkinį pastatą ir sutvarkyti statybvietę (duomenys neskelbtini). Norminiai aktai galimos savavališkos statybos atlikimo metu negaliojo ir skundžiamame įsakyme jais remtis nebuvo galima. Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių teisės aktų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., pripažinimo netekusiais galios įstatyme nurodyta, kad nuo 1998-01-01 netenka galios Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojantys įstatymai, priimti iki 1990 m. kovo 11 d., išskyrus tuos, kurių galiojimas iki 2001 m. sausio 1 d. bus pratęstas atskiru įstatymu. Galimai vykdytų savavališkos statybos taisyklių pažeidimo teisines pasekmes reglamentavo 1964 m. CK 114 str. Tokių statinių nugriovimas buvo numatytas tik kaip kraštutinė priemonė – griežčiausia civilinė teisinė sankcija. Nėra suprantama, kodėl skundžiamame akte būtent nurodyta taikyti tokią civilinę teisinę sankciją. Pažymėtina, kad ūkinio pastato, kurį atsakovas reikalauja nugriauti, jau senai nėra. Individualaus pobūdžio norminiuose aktuose išdėstyti reikalavimai yra ne kas kita kaip už galimai padarytą teisės pažeidimą taikoma civilinė deliktinė atsakomybė (sankcijos). Aprašytuose aktuose išdėstyti reikalavimai yra iš esmės analogiški reikalavimams, kurie yra išdėstyti skundžiamame 2009-04-06 įsakyme Nr.V-228. Už tą patį teisės pažeidimą yra baudžiama antrą kartą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas įpareigojo L. S., a.k. (duomenys neskelbtini), per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011-10-19 reikalavimą Nr. RE-624, t. y. pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti ūkinį pastatą 6I1m, esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo atsakovas teismo nustatytu terminu neįvykdys – leisti Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti ūkinį pastatą 6Ilm, esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo; įpareigoti L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011-10-19 reikalavimą Nr. RE-624, t.y. pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti naujai pastatytą gyvenamojo namo 1Alm mansardinį aukštą, naujai pastatytą gyvenamąjį namą 2A2p, tarp namų 1Alm ir 2A2p įrengtą perdangą ir ant jos įrengtas gyvenamąsias patalpas, esančius (duomenys neskelbtini), o atsakovui neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytą terminą, skirti L. S. 20 Lt baudą už kiekvieną teismo įpareigojimo nevykdymo dieną; įpareigoti L. S., a.k. (duomenys neskelbtini), per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti ieškovės 2011-10-19 reikalavimą Nr. REI-20-111019-00146, t.y. pašalinti savavališkos statybos padarinius - išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas garažo 5Glp, esančio (duomenys neskelbtini), dalis taip, kad jis atitiktų 1975-06-23 Kauno m. statybos ir architektūros kontrolės skyriaus išduotą leidimą Nr. „C“-124 statyti mūrinį garažą, ir sutvarkyti statybvietę, o atsakovui neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytą terminą, skirti L. S. 20 Lt už kiekvieną teismo įpareigojimo nevykdymo dieną; priteisti iš L. S., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybei 144 Lt žyminio mokesčio ir 77,72 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas atsakovo priešieškinį paliko nenagrinėtą, o atsakovo 2013 m. rugsėjo 30 d. pateiktą prašymą – reikalavimą atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad nors atsakovas savo procesiniuose dokumentuose abejoja, ar jis yra tinkamas atsakovas, kadangi viešame registre nėra įregistruota jo nuosavybės teisė po A. S. ir J. S. mirties, tačiau ieškovei 2009 m. kovo 17 d. duotame paaiškinime jis pats faktą, kad yra ginčo statinių statytojas, pripažino. Atsakovas L. S. pradėjo žemės sklypo privatizavimo procedūrą, tačiau duomenų, kad ji buvo baigta įstatymų nustatyta tvarka, nėra, bylos nagrinėjimo metu žemės sklypo savininkė yra valstybė. Be to, į bylą nėra pareiktas joks ginčo teritorijos planavimo dokumentas, kuriame būtų numatyta galimybė statyti ginčo statinius. Teismas pažymėjo, jog M. D. kreipėsi ieškiniu į Kauno miesto apylinkės teismą, prašydama pripažinti jai teisę įregistruoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pagal IĮ „Georimbus“ parengtą žemės sklypo planą be atsakovų L. S. ir K. S. sutikimo. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 9 d. nutartimi ieškovei atsisakius nuo ieškinio nutarė nutraukti civilinę bylą Nr. 2-1892-713/2012. Teismas vadovavosi Nekilnojamojo turto registro byloje pateikta informacija, ir konstatavo, kad dėl pastatytų ginčo pastatų statybos teisėtumo turi būti sprendžiama pagal 1979-1987 metais galiojusius teisės aktus, įvertinus, kokie reikalavimai buvo keliami būtent tuo metu vykdomai statybai, kokius veiksmus statytojas turėjo atlikti, siekdamas teisėtai pasistatyti statinį, ar buvo reikalingi tam tikri statybos leidimai ir kt. Visi ginčo statiniai, išskyrus garažą, pagal jų pastatymo metu galiojusį teisinį reglamentavimą vertintini kaip pastatyti savavališkai (jie inventorizuoti, tačiau teisinė registracija neatlikta), o garažas – nesilaikant darbų vykdymui išduotame leidime nurodytų 3,5*6,4 m. išmatavimų. Byloje nesant duomenų, patvirtinančių, kad ginčo statiniai buvo pastatyti laikantis tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų, t. y. gavus Valstybinio statybos ir architektūros reikalų komiteto organų leidimą, be to, ginčo statiniai nebuvo įregistruoti pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą kaip teisėtai pastatyti ir priimti eksploatuoti, konstatuotina, kad ginčo pastatai – savavališki statiniai, o garažas 5G1p. pastatytas šiurkščiai pažeidžiant išduotą leidimą. Galimybės pašalinti neteisėtos statybos padarinius parengiant galiojančius teisės aktus atitinkančią statybos techninę dokumentaciją nėra. Savavališkais statiniais užėmęs didelę žemės sklypo dalį, atsakovas pažeidė kitų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendraturčių ir žemės sklypo naudotojų teises ir teisėtus interesus. Ieškovės ieškinio reikalavimai dėl ginčo pastatų nugriovimo yra pagrįsti bei įrodyti. Iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, kad nėra galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį. Atsakovas L. S., būdamas tinkamai informuotas apie 2013 m. rugsėjo 19 d. 9.00 val. vyksiantį teismo posėdį, į jį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė. Pažymėtina, kad 2013-06-27 posėdis buvo atidėtas, užtikrinant atsakovui galimybę pasirūpinti atstovu, iki teismo posėdžio jokie duomenys apie sudarytą atstovavimo sutartį ar suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nebuvo pateikti. Atsakovui neatvykus į teismo posėdį, jo priešieškinis paliktinas nenagrinėtu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.
Apeliaciniu skundu atsakovas L. S. prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir trečiųjų asmenų dalyvavimą teismo posėdyje pripažinti būtinu bei prijungti prie bylos rašytinius įrodymus, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
ūkinį pastatą 6Ilm nėra galimybės nugriauti, nes šio statinio nėra. 2009-04-06 įsakyme Nr.V-228 tokio reikalavimo, t. y. nugriauti aprašytą statinį iš viso nebuvo. Toks reikalavimas atsirado tik 2011-10-19 naujai ieškovės surašytame reikalavime Nr. RE-624. Ieškovė turėjo pateikti įrodymus, kad jo reikalaujamas nugriauti statinys natūroje iš tiesų yra. Teismas net nebandė aiškintis, kodėl yra esminiai prieštaravimai tarp Kauno apskrities viršininko administracijos 2009-04-06 įsakymo Nr. V-228 ir 2011-10-19 ieškovės reikalavimo Nr. RE-624 dalyje dėl ūkinio pastato 6Ilm nugriovimo;
Žemesnės instancijos teismas
namų valdos kvartalo Nr. 95, 0,447 kv.m. žemės sklypo, unikalus Nr. 12 , plotas išpirktas investiciniais čekiais nuo 1992 m. Šis žemės sklypas paveldėtas iš tėvų ir antrą kartą išsipirktas 1992 m. balandžio mėn. iš Kauno miesto valdybos .Šis žemės sklypas buvo suformuotas inventorizavimo biuro atliekant kadastrinius matavimus žemės sklypo ir juose esančių pastatytų pastatų atžvilgiu, namų valdos adresu (duomenys neskelbtini).Vadovaujantis techniniu projektu Nr.02-412 ir Nr.02-441, kuris suderintas 1988-04-14 su Statybos ir architektūros valdyba ir visomis kitomis reikalingomis valstybės institucijomis, rekonstruoti ir įrengti asmeninėmis pastangomis ir lėšomis kai kurie statiniai, kurių statybos metai yra nuo 1931 m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta 1A'lm; l987m. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta 2A'2p; 1977 m. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta 5G'lp; 1988 m. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kiti kiemo statiniai (inžinieriniai tinklai);
ieškovės surašyti individualūs teisės aktai buvo tik tariamai įteikti. Už tą patį teisės pažeidimą atsakovas yra baudžiamas jau antrą kartą, kas prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr.7 4 str. l d. nuostatoms;
nėra suprantami ieškovės motyvai, kodėl skundžiamame akte būtent nurodyta taikyti tokią civilinę teisinę sankciją. Atsakovas yra gavęs 2013-09-25 raštą Nr.(8.)-2D-15315, kuriame nurodoma, kad statybą leidžiantys dokumentai išduodami statybos techninio reglamento nustatyta tvarka;
ginčo statiniai pastatyti privačioje namų valdoje, žemės sklypo Nr.12 dalyje 0,447 kv. m. (duomenys neskelbtini), turint techninį projektą ir leidimus bei visų tuometinių žemės sklypo bendrasavininkų sutikimą. Taip galimai savavališkos statybos objektai yra natūroje jau 33 metai;
egzistuoja Statybų įstatymo 28 straipsnio – įpareigojimo atsakovui –L. S. parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą – taikymo pagrindai. Tai reiškia, kad teismo kompetencija, kiek tai yra susiję su savavališkos statybos (rekonstrukcijos) padarinių šalinimu, yra apribota, nes įstatymų leidėjas nustatė ikiteisminę savavališkų statybų įteisinimo tvarką ir toms statyboms;
teismas nieko sprendime nepasisakė dėl žemės sklypo buvusių bendrasavininkų 1992 m. duoto sutikimo išsipirkti žemės sklypo dalį 0,447 kv.m., kur pastatyti statiniai, kurie netrukdo ir šiuo metu esantiems namo patalpų bendrasavininkams, t. y. tretiesiems asmenims;
1992 m. balandžio 17 d. kreiptasi į Kauno miesto valdybą, prašant parduoti 0,447 kv. žemės sklypo dalį, esantį kadastriniu adresu (duomenys neskelbtini), ir bendro namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini). 1993 m. vasario 5 d. investiciniais čekiais įmokėta 7 019 Lt. į Kauno miesto valdybos sąskaitą Nr. 706503. Už žemės sklypo dalį mokėta žemės savininko mokesčiai. Tačiau vėliau, dėl nesuprantamų motyvų žemės savininkė tapo valstybė, teritorinio registratoriaus iniciatyva išregistruotas iš kadastro ir registro;
1992 m. žemės sklypus parduodavo ir įteisindavo miestų valdybos, kurios su privačių namų valdų savininkais, kurie už namų valdų žemės sklypus yra sumokėję pagal sutartis ir valdybų nustatytas kainas, sudaro pirkimo-pardavimo sutartis, nekeisdamos sklypų ribų ir plotų. Pagal žemės reformos įstatymo 9 str., 4 p. nuostatas, žemės sklypų dydis buvo nustatomas pagal suformuotas namų valdos techninės apskaitos kadastrinių matavimų statinio inventorinės bylos duomenis. Šioje nagrinėjamojoje civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė privalėjo būti įtraukta suinteresuotu asmeniu;
teismas sprendime plačiai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtomis bylomis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas jurisprudencijos tęstinumo ir teismų sandaros konstitucinius principus, pažymėjo, kad aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai negali kištis į žemesnės instancijos teismų nagrinėjamas bendrosios kompetencijos bylas, teikti jiems kokius nors privalomus ar rekomendacinius nurodymus. Tokie nurodymai (nesvarbu privalomi ar rekomendaciniai) Konstitucijos atžvilgiu būtų vertintini kaip atitinkamų teismų (teisėjų) veikimas ultra vires;
2013 m. birželio 26 d. atsakovas kreipėsi į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą, tačiau atsakovas ir Kauno apylinkės teismas, kuris 2013-06-27 kreipėsi raštu Nr. 2305 į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą iki paskirto teismo posėdžio, t. y. 2013-09-19, iš šios tarnybos jokio sprendimo negavo. Tik š. m. spalio 28 d. atsakovas gavo raštą Nr.0-2-(1.5)-3341 iš Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, kuriame nurodyta, kad 2013-06-26 buvo išsiųstas sprendimas suteikti antrinę teisinę pagalbą ir pridėtas tarnybos sprendimas Nr. TP-2-(2.2)-13-t-2464-2895. Iki paskirto teismo 2013-09-19 posėdžio buvo suteikta Kauno valstybės garantuojama teisinė pagalba ir priskirtas advokatas atstovauti teisme šioje byloje, tačiau teismo posėdyje advokato nebuvo. Teismas priėmė sprendimą, nedalyvaujant paskirtam Kauno valstybės garantuojamo teisinės pagalbos tarnybos paskirtam advokatui J. L. ir tretiesiems asmenims A. E., M. D., M. E., K. S..
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodomi šie nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
aplinkybę, kad natūroje ūkinis pastatas 611 m egzistuoja patvirtina šie bylos rašytiniai įrodymai: Kauno apskrities viršininko administracijos 2009-03-18 savavališkos statybos aktas Nr. SA-7, Inspekcijos 2010-06-01 faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr. 4D-622, Inspekcijos 2011-10-19 reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-624, Inspekcijos 2012-07-25 reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. RE-405-(15.29), iš VĮ Registrų centro Kauno filialo išreikalautos Nekilnojamųjų daiktų kadastro ir registro duomenų bylos, kuriose užfiksuotas ūkinio pastato 6Ilm egzistavimas bei 2012-05-24 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenys, patvirtinantys, jog adresu (duomenys neskelbtini) yra savavališkai pastatytas 100 proc. baigtumo, 28 kv. m užstatymo ploto, 62 kub. m tūrio pagalbinio ūkio paskirties pastatas, išrašo 8 punkte padarytos apie užfiksuotą savavališką statybą ginčo adresu;
tai, jog Kauno apskrities viršininko 2009-04-06 įsakymu Nr. V-228 iš atsakovo nebuvo pareikalauta nugriauti ūkinį pastatą 6Ilm nepatvirtina fakto, jog jis natūroje neegzistavo, kadangi šio pastato savavališkos statybos faktas buvo fiksuotas vos keliomis dienomis anksčiau surašytame 2009-03-18 savavališkos statybos akte Nr. SA-7, ir tik per apsirikimą nebuvo surašytas reikalavimas jį nugriauti;
atitinkamai pastebėjus, kad 2009-03-18 savavališkos statybos akte Nr. SA-7 kaip savavališkai pastatytas nebuvo nurodytas garažas 5Glp, buvo surašytas naujas 2011-10-19 savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-111019-00140 ir jo pagrindu priimtas 2011-10-19 reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-111019-00146, kuriuo iš statytojo pareikalauta iki 2012-04-19 savo lėšomis atstatyti garažą 5Glp pagal 1975-06-23 Kauno m. statybos ir architektūros kontrolės skyriaus išduotą leidimą Nr. „C"-124 statyti mūrinį garažą (duomenys neskelbtini);
nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėtąjį vis tiek lieka savavališka, tol kol jos padariniai nepašalinti. Kauno apskrities viršininko 2009-04-06 įsakymo Nr. V-228 reikalavimų atsakovas niekada nebuvo įvykdęs. Todėl Inspekcija, turėdama duomenų, kad šį įsakymą ne kartą bandyta statytojui įteikti, buvo siunčiama registruotu laišku su įteikimo pranešimu, tačiau laiškas grįždavo neįteiktas, laikydama, kad neįteiktas įsakymas negali statytojui sukelti teisinių pasekmių, remdamasi teismų suformuota praktika, kad savavališkos statybos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos statybos padarinių šalinimo metu, siekdama užtikrinti savavališkos statybos padarinių šalinimą, vykdydama teisės aktais nustatytas funkcijas, pagrįstai ir teisėtai surašė naujus aktus ir reikalavimus, kuriuos atsakovui pavyko įteikti pasinaudojant tuo metu galiojusios redakcijos statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 14.1.1 punkte numatyta galimybe įteikti minėtus aktus per atitinkamos seniūnijos seniūną;
be to, tiek 2011-10-19 reikalavime Nr. REI-20-111019-00146, tiek 2011-10-19 reikalavime Nr. RE-624, atsakovas buvo informuotas, jog nustatytu 6 mėnesių laikotarpiu Statybos įstatymo 28 str. 2 d. 1 p. ir 2 p. nurodytais atvejais atsakovas turėjo teisę kreiptis į šio įstatymo 23 str. nurodytus statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau atsakovas nei reikalavimuose suteikta teise, nei dar anksčiau nuo 2010-10-01 Statybos įstatyme numatyta galimybe įsiteisinti savavališką statybą nepasinaudojo;
kaip ir nustatė pirmosios instancijos teismas, nors atsakovas teigia, kad jis privatizavo 0,447 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau apie tokio sandorio sudarymą ir žemės sklypo įregistravimą viešajame registre byloje duomenų nėra. Aplinkybes, kad dėl atsakovo savavališkos statybos valdos bendrasavininkai negali vykdyti sklypo suformavimo ir privatizavimo procedūrų patvirtino ir trečiojo asmens M. D. atstovė bylos nagrinėjimo iš esmės metu;
byloje pagrįstai nustatyta, jog savavališki statiniai pastatyti atsakovui nuosavybės teise nepriklausančioje valstybinėje žemėje, minėtos žemės atsakovas nevaldo ir nenaudoja jokiais kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais ir su valstybinės žemės patikėtiniu nėra sudaręs susitarimo dėl naudojimosi valstybine žeme teisės aktų nustatyta tvarka, todėl statybą leidžiantis dokumentas atsakovui negali būti išduodamas;
Atsiliepimas
trečiojo asmens M. D. atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog M. D. nesutinka ir nesutiks, jog atsakovas įteisintų savavališką statybą, todėl dar ir dėl šios priežasties atsakovas negalėtu objektyviai pasinaudoti savavališkos statybos įteisinimo galimybe, net jei teismas ir būtų tokią suteikęs;
Žemesnės instancijos teismas
pirmosios inspekcijos teismas sprendime labai plačiai analizavo visas aplinkybes susijusias su pradėtomis ir neužbaigtomis sklypo privatizavimo procedūromis;
teismo sprendimas byloje pagal Inspekcijos ieškinį dėl atsakovo įpareigojimo šalinti savavališkos statybos padarinius ir atsakovo priešieškinį dėl Inspekcijos ir Kauno apskrities viršininko aktų panaikinimo, Kauno miesto savivaldybės teisėms ir pareigoms neturi jokios įtakos, be to tokio prašymo atsakovas niekada nereiškė bylos nagrinėjimo iš esmės metu;
užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose;
teismas, nustatęs, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie 2013-09-19 9.00 val. vyksiantį teismo posėdį, į jį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, prašymo nagrinėti bylą atsakovui nedalyvaujant taip pat nepateikė, pagrįstai atsakovo priešieškinį paliko nenagrinėtu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodomi šie nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
teritorijoje, kurioje stovi statiniai, esantys šios bylos nagrinėjimo dalyku (ūkinis pastatas 611 m, gyvenamojo namo lAlm mansardinis aukštas, gyvenamasis namas 2A2p, tarp namų lAlm ir 2A2p įrengta perdanga ir ant jos įrengtos gyvenamosios patalpos, garažo 5Glp dalys, esantys adresu (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausančioje Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise valdomoje Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, žemės sklypas yra nesuformuotas ir neįregistruotas Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, jam nenustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas;
Kauno miesto savivaldybė nėra subjektas, kuris pagal galiojančius teisės aktus turėtų teisę perleisti valstybinės žemės sklypą privataus asmens nuosavybėn, be to šioje byloje nebuvo sprendžiamas žemės sklypo įsigijimo klausimas;
Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybinės žemės patikėtinis, kuriam teisės aktais yra nustatyta žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo (žemės sklypo suformavimo) funkcija, taip pat teisės aktais yra nustatyta valstybinės žemės perleidimo funkcija, būdama trečiuoju asmeniu byloje, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nurodė aplinkybes, susijusias su teritorija, esančia po ginčo statiniais;
ginčo teisenos bylose, kokia yra ir ši byla, teismas nėra aktyvus, todėl šalys aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, privalėjo įrodinėti pačios teikdamos įrodymus, domėdamosi bylos eiga, elgdamosi sąžiningai ir nepiktnaudžiaudamos savo procesinėmis teisėmis;
pakartotinai vertinti apeliaciniame skunde keliamą statinių egzistavimo klausimą nėra reikalingumo, be to pats apeliantas pripažįsta aplinkybę, kad ginčo statiniai buvo pastatyti arba perstatyti;
esant nesuformuotam žemės sklypui, nevaldydamas žemės sklypo nei nuosavybės teise nei kitais teisės aktų pagrindais, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, statinio projekto, atsakovas pagrįstai nebuvo pripažintas teisėtu statytoju.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliantas apeliaciniu skundu prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdama į apelianto prašymą teisėjų kolegija pažymi, kad pagal C P K 321 straipsnio 1 dalies nuostatą, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus C P K 322 straipsnyje numatytas išimtis, t.y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Teisėjų kolegija, remdamasi civilinio proceso įstatyme įtvirtinta bendrąja bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisykle, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka ( C P K 321 straipsnio 1 dalis) konstatuoja, kad bylai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės yra nustatytos byloje pateiktais įrodymais, šalys procesiniuose dokumentuose išdėstė savo motyvuotus ir išsamius argumentus, nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka įrodymai tiriami pagal tas pačias įrodymų tyrimo taisykles, kurias nustato civilinio proceso kodeksas. Taigi, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra teisinio pagrindo.
Apeliantas prašo prie bylos prijungti pateiktus prie apeliacinio skundo rašytinius įrodymus. Teisėjų kolegija remdamasi C P K 321 straipsniu tokį apelianto prašymą patenkina ir pateiktus dokumentus prijungia prie bylos.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (C P K 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Dėl ieškovės ieškinio
Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas nagrinėdamas bylą ir neįtraukęs į procesą Kauno miesto savivaldybės nusprendė dėl jos teisių ir pareigų ir padarė absoliutų procesinės teisės normų pažeidimą. Teisėjų kolegija atsakydama į tokį apelianto apeliacinio skundo argumentą pabrėžia, kad vienas absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindų yra atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų ( C P K 329 straipsnio 2 dalies, 2 punktas). Tai susiję su asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principo įgyvendinimu. Teismų praktikoje nurodyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatymo sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys atskleistas kasacinio teismo praktikoje: nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; kt.). Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą C P K 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokius įstatymo nustatytus teisinius padarinius teismo sprendimas sukėlė šiam asmeniui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009; kt.). Taigi, kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, įtvirtintas C P K 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, būtina nustatyti, ar neįtrauktiems į bylą asmenims teismo sprendimu nustatytos arba panaikintos teisės ar pareigos, arba kitaip keičiama jų teisinė padėtis.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškia reikalavimą atsakovui dėl savavališkos statybos pripažinimo ir jos padarinių šalinimo. Atsakovas atsikirsdamas nurodė aplinkybes, kad žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ant kurio stovi pastatyti pastatai iš valstybės įsigijo iš Kauno miesto savivaldybės, todėl jo manymu, Kauno miesto savivaldybė turi būti byloje suinteresuotu asmeniu. Pagal galiojančius teisės aktus valstybinės žemės perleidimo funkcija ir kiti klausimai susiję su valstybinės žemės kadastro duomenimis yra pavesti tvarkyti Nacionalinei Žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Nagrinėjamoje byloje Nacionalinė Žemės ūkio tarnyba į bylą trečiuoju asmeniu yra įtraukta ir jos atstovas atstovavo minėtą instituciją teisme. Pagal ginčo pobūdį pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas su Kauno miesto savivaldybės teisėmis ir pareigoms nėra susijęs ir negali tokių teisių ir pareigų pakeisti. Taigi, apeliantas nepagrįstai apeliaciniame skunde argumentuoja, kad priimtu teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl Kauno miesto savivaldybės teisių ir pareigų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
Apeliantas teigia, kad teismas priėmė sprendimą atsakovo atstovui nedalyvaujant ir jam nepranešus apie teismo posėdį. Teisėjų kolegija atsakydama į tai pažymi, kad atsakovui apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta pasirašytinai. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko ir teismui nepranešė neatvykimo į teismo posėdį priežasčių. Atsakovas teismui taip pat nepranešė, nors tokią pareigą turėjo, kad jo interesus byloje atstovaus Kauno Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013m. birželio 26d. sprendimu Nr. T P-2 ( 2.2) – 13-t-2464-2895 paskirtas advokatas. Teismas neturėjęs informacijos apie atstovavimą ir neatvykus atsakovui, kuriam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką turėjo pagrindą nagrinėti bylą atsakovui ir jo atstovui nedalyvaujant ir procesinių teisės normų nepažeidė ( C P K 246 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Valstybinės Garantuojamos Teisinės Pagalbos Įstatymo 4 straipsnio 1 punktą atsakovas turėjo pareigą bendradarbiauti su jam teikiančiu valstybės garantuojamą teisinę pagalbą advokatu, tačiau kaip matyti iš bylos aplinkybių šios pareigos pats tinkamai nevykdė. Tačiau toks klausimas nagrinėjamai bylai nėra reikšmingas, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako.
Apeliantas apeliaciniu skundu taip pat kelia klausimus susijusius su neteisingu faktinių aplinkybių nustatymu, materialinės teisės normų taikymu bei netinkamu įrodymų ištyrimu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia apelianto apeliacinio skundo argumentacija yra nepagrįsta.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo savavališkai pastatytų pastatų ir tokių pastatų šalinimo. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas bei tretieji asmenys: A. A., M. D., K. S., M. E. yra gyvenamųjų patalpų 1A 1m, esančių (duomenys neskelbtini), savinininkai. Atsakovas tvirtino, kad 0,447 kv. m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), privatizavo ir savo teiginius įrodinėjo pateiktais dokumentais. Nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas remdamasis byloje pateikta medžiaga nustatė, kad atsakovas 1992 metų balandžio mėn. buvo pateikęs Kauno miesto savivaldybei prašymą jam parduoti ginčo žemės sklypą ir buvo įmokėjęs 7019 rub. už sklypo išsipirkimą, tačiau žemės privatizavimo procedūrų nebaigė. Nustatyta, kad ginčo žemės sklypo savininkė yra valstybė ir tai patvirtina oficialūs duomenys viešajame nekilnojamojo turto registre. Remiantis byloje pateiktais dokumentais teismo buvo konstatuota, kad mansarda ( salka) 1979 metais buvo pastatyta savavališkai, garažas 5 G 1p pastatytas savavališkai 1977metais. 1987 metais buvo savavališkai pastatytas gyvenamasis namas su mansarda 2A2p bei ūkio pastatas 7I1m. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs ginčo pastatų pastatymo laiką pagrįstai spręsdamas ginčą tyrė ir analizavo 1979-1987 metais galiojusius teisės aktus, kurie reglamentavo vykdomas statybas bei jų teisėtumą. Apylinkės teismas nustatė, kad ginčo statiniai buvo pastatyti nesilaikant tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų, t.y. pastatyti be Valstybinio statybos ir architektūros reikalų komiteto organų leidimo, statiniai nebuvo įregistruoti pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, statiniai nebuvo pripažinti tinkamais eksploatacijai. Teismas nustatęs nurodytas aplinkybes konstatavo savavališkos statybos faktą ir savo išvadas pakankamai motyvavo ir argumentavo ( C P K 270 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija tokiai motyvacijai nepritarti neturi teisinio pagrindo.
Kaip matyti iš bylos duomenų, kad Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas nustatė, kad atsakovas namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), neturėdamas statinio projekto, statybos leidimo ir namo bendraturčių sutikimo pastatė gyvenamojo namo 1A 1m mansardinį aukštą, naują gyvenamąjį namą 2A2p, tarp namų 1A1m ir 2A2p sumontavo perdangą, ant perdangos įrengė gyvenamąsias patalpas bei pastatė ūkio pastatus 5G1p ir 6I1m. Atsakovui 2009-03-18 buvo surašytas savavališkos statybos aktas ir Kauno apskrities viršininkas 2009-04-06 įsakymu Nr. V-228 pareikalavo iki 2009-05-30 nugriauti savavališkai pastatytus statinius. Vėliau, iš apskričių viršininkų administracijų ieškovei perėmus vykdyti teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros funkcijas 2011-10-19 buvo surašytas naujas reikalavimas atsakovui pašalinti savavališkos statybos padarinius ir buvo pareikalauta iki 2012-04-19 nugriauti aptartus statinius. Byloje nustatyta, kad atsakovas jam duotų įpareigojimų neįvykdė. Apylinkės teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei remdamasis ginčo sprendimo metu galiojančiu Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalies reglamentavimu konstatavo ginčo statinių statybą savavališka. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybė dėl ginčo statinių savavališkos statybos konstatuota pagrįstai atsižvelgiant į galiojančio Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje nurodytas nuostatas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą teisminę praktiką ne katrą yra pabrėžęs, kad įgyti nuosavybę į statinį ir kartu visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne dėl bet kokio statybos proceso, bet tik tokiu atveju, kai statyba buvo pradėta ir vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, t.y. jei statybos procesas buvo teisėtas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007m. rugsėjo 25d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2007 ir kt.)
C K 4. 103 straipsnis reglamentuoja statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilines teisines pasekmes. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Statybos įstatymo 23 straipsnio 23 dalies 2 punkte yra nurodyta, kad statybos leidžiančio dokumento išdavimo procedūros neatliekamos ir statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, jeigu prašantis išduoti statybą leidžiantį dokumentą asmuo neturi teisės būti statytoju pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punkto reikalavimus.
Kaip jau buvo nustatyta byloje, kad atsakovas neteisėtai pastatė ginčo statinius ir tokie pastatai yra pripažinti savavališka statyba. Byloje įrodyta, kad atsakovo pastatyti ginčo statiniai yra valstybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje. Kitokių įrodymų, kad atsakovas ginčo žemę valdo nuomos ar kitais įstatyme nustatytais pagrindais nepateikta. Taigi, nustačius aptartas aplinkybes atsakovo negalima pripažinti statytoju Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punkto prasme. Esant tokiai situacijai akivaizdu, kad atsakovui nėra jokios galimybės galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiančius dokumentus ir įteisinti savavališkai pastatytus statinius. Pirmosios instancijos teismas nenustatęs aplinkybių, kad savavališkos statybos padarinių šalinimas atsakovui gali sukelti ypatingas neigiamas pasekmes pagrįstai sprendė tokių pastatų nugriovimo klausimą ( Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas ginčui spręsti reikšmingas aplinkybes nustatė ir jas akcentavo teismo sprendime. Teisėjų kolegija tokioms išvadoms pritaria ir iš naujo teismo sprendime išdėstytų motyvų nekartoja, nes apelianto apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008m. kovo 14d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2008, 2010m. birželio 1d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.)
Dėl atsakovo priešieškinio
Nagrinėjamoje byloje buvo nagrinėjamas ieškovės ieškinys atsakovui dėl savavališkos statybos pripažinimo ir jos padarinių šalinimo. Atsakovas byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė panaikinti Kauno apskrities viršininko 2009-04-06 įsakymo Nr. V-228 1 ir 2 punktus, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos Kauno teritorijų planavimo inspekcijos priežiūros skyriaus 2011-10-19 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-111019-2010 ir 2011-10-19 reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-1110119-00146 bei 2011-10-19 reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-624. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas priešieškinį pateikė siekdamas, kad ieškovės reikalavimas nebūtų patenkintas ir įrodinėjo bei stengėsi nuginčyti ieškovės pareikštą ieškinį. Atsakovas tokią savo teisę galėjo realizuoti ir atsikirtimų pagrindu. Kaip matyti iš atsakovo pateikto teismui atsiliepimo, kad priešieškinis buvo grindžiamas identiškais argumentais, kurie buvo nurodyti atsiliepime į ieškinį. Pirmosios instancijos teismas visiškai patenkindamas ieškovės pareikštus ieškinio reikalavimus faktiškai galutinai išnagrinėjo tarp šalių iškilusį ginčą ir priėmė teisingą sprendimą. Iš teismo sprendimo turinio aišku, kad teismas sprendė tiek ieškinio, tiek ir priešieškinio reikalavimus ir dėl jų motyvuotai bei argumentuotai pasisakė. Tačiau teismas sprendime nurodė, kad atsakovui neatvykus į posėdį priešieškinį palieka nenagrinėtą ( C P K 246 straipsnio 1dalis, 4 dalis). Teisėjų kolegija mano, kad teismas tai atlikdamas suklydo, todėl apeliacinės instancijos teismas apylinkės teismo padarytą klaidą ištaiso ir nurodo, kad atsakovo priešieškinis atmestinas. Teisėjų kolegija nesprendžia, kad tai atliekant apeliantui bus priimtas blogesnis sprendimas, negu yra skundžiamas ( C P K 313 straipsnis). Esant nurodytiems argumentams teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ginčo teisiniams santykiams teisingai taikė materialinės teisės normas. Apelianto apeliacinio skundo argumentacija teismo sprendime padarytų išvadų nepaneigia, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Teismo sprendimo dalį, kuria atsakovo priešieškinis paliktas nenagrinėtu panaikinti ir nurodyti, kad atsakovo priešieškinis atmestinas.