- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-11
- Bylos Nr.
- 2A-184-567/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Atsakovas
- J. P.
- Ieškovas
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“
- Kategorijos
- 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2262-864/2013 pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovui J. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 2425,50 Lt skolos ir 67 Lt delspinigių už būsto nuomą, 452,42 Lt skolos už šilumos energiją, karštą vandenį ir su tuo susijusias išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 155,94 Lt bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 150,04 Lt už procesinių dokumentų vertimą į valstybinę kalbą, 3 Lt už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką duomenų bazėje ir registro išrašų paržiūrėjimą ekrane, 2,90 Lt iš Gyventojų registro išrašą kompiuterinėse laikmenose. Nurodė, kad gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. 2008-01-27 Vilniaus miesto savivaldybė, vadovaudamasi 2007-02-14 sprendimu Nr. 1-1536 „Dėl turto perdavimo patikėjimo teise VšĮ „Vilniaus butai“, perdavimo priėmimo aktu Nr. A305-88(8.1-ŪK3) perdavė minėtą butą VĮ „Vilniaus butai“. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. SP UAB Šilėja“ 1999-09-27, vadovaudamasi 1984-08-22 sprendimu Nr. 365 ir Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 455 V, su atsakovu sudarė gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, kuria nuomotojas suteikė nuomininkui minėtas patalpas. Atsakovas savo gyvenamąją vietą deklaravo minėtame bute, tačiau už gyvenamąją patalpą nemoka nuomos mokesčio nuo 2012-04-01 iki 2012-08-31, įsiskolinimas – 1383,42 Lt. 2010-10-28 UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybė ir ieškovas pasirašė Šilumos pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu UAB „Vilniaus energija“ įsipareigojo tiekti šilumos energiją, karštą vandenį ir su tuo susijusias paslaugas Vilniaus meisto savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms patalpoms, o ieškovas priimti tokias paslaugas bei už jas atsiskaityti. UAB „Vilniaus energija“ už suteiktas paslaugas sąskaitas teikia ieškovui, tačiau atsakovas pagal nuomos sutartį savo įsipareigojimų nevykdo, nemoka mokesčių už šilumos energiją, karštą vandenį bei kitų su tuo susijusių išlaidų. Skola už šilumos energiją laikotarpiu nuo 2010-04-01 iki 2010-08-31 sudaro 452,42 Lt (LR CPK 6.210 str., 6.487 str., 6.256 str., 6.577 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas J. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydamas, jog sutarties su SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nesudarinėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-06-28 sprendimu nusprendė:
- ieškinį tenkinti;
- priteisti iš atsakovo J. P. ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ naudai 2701,15 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-12-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 155,94 Lt bylinėjimosi išlaidų;
- priteisti iš atsakovo J. P. valstybės naudai 62 Lt. Teismas nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (b. l. 34-37). 2008-05-28 Vilniaus miesto savivaldybės taryba sprendimu „Dėl UAB „Bendruva“ pertvarkymo“ Nr. 1-474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise visas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, o 2009-12-29 sprendimu Nr. 30-2596 SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise buvo perduotos naudoti ir valdyti įstatymų nustatyta tvarka visos Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos, socialinio būsto, bendrabučių gyvenamosios patalpos šio nekilnojamojo turto administravimo funkcijoms, nustatytoms įmonės įstatuose, vykdyti (b. l. 7-9). Remiantis SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatų 9 punktu, pagrindinis įmonės tikslas – administruoti ir prižiūrėti Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamąsias bei negyvenamąsias patalpas, skirtas gyventojams naudotis, kaip pagalbinėmis patalpomis (b. l. 10-16). Atsakovui ginčo butas 1999-09-27 buvo neterminuotai išnuomotas gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi (b. l. 38-39, 102-118), pagal kurią J. P. įsipareigojo priimti butą ir mokėti nuomos mokestį bei kitus sutartyje nurodytus mokėjimus. Teismas nurodė, jog nuomos sutarties 3 punkte numatyta, kad nuomininkas privalo mokėti nuomos mokestį, laiku nesumokėjus, jam skaičiuotini 0,02 procentų dydžio delspinigiai nuo uždelstos sumos. Mokesčių už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas mokėjimo tvarką numatė Vilniaus miesto valdybos 1999-03-25 sprendimas Nr. 455V „Dėl atsiskaitymo už Savivaldybės gyvenamąsias patalpas daugiabučių namų savininkų bendrijos tvarkos“ (b.l. 80-81). LR CK 6.576 straipsnis reglamentuoja, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas - naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Pagal CK 6.583 straipsnio 2 dalį gyvenamosios patalpos nuomos mokestį nuomininkas turi sumokėti kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatytas kitas terminas. Teismas konstatavo, jog atsakovas nevykdo tinkamai įsipareigojimo mokėti už ginčo butą nuomą. Nuo 2012-04-01 iki 2013-02-28 jo įsiskolinimas yra 2425,50 Lt, delspinigiai – 64,46 Lt, iš viso 2492,96 Lt (b.l. 84-88). 2010-10-08 UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybė ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ sudarė šilumos pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurios 7 punktą šilumos tiekėjas UAB „Vilniaus energija“ įsipareigojo tiekti šilumos vartotojui šilumos energiją turtui šildyti, šaltam vandeniui pašildyti iki teisės aktais nustatytos karšto vandens temperatūros ir karšto vandens temperatūrai palaikyti pastato karšto vandens sistemoje, karštą vandenį, o šilumos vartotojas, t.y. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ priimti tokias paslaugas bei už jas atsiskaityti (b. l. 18-23). CK 6.584 straipsnis numato, kad mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją, imamas atskirai nuo buto nuompinigių. Teismas pažymėjo, jog atsakovas neapmoka už tiektą šilumos energiją bei su tuo susijusias paslaugas ir už laikotarpį nuo 2010-04-01 iki 2010-08-31 yra susidariusi 208,19 Lt skola (b. l. 107). J. P. informuotas apie susidariusį įsiskolinimą (b.l. 54), duomenų apie tai, kad skola už buto nuomą bei už šilumos energiją, karštą vandenį ir su tuo susijusias išlaidas būtų sumokėta, nėra, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 2701,15 Lt skola (LR CK 6.584 str.).
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-07-17 nutartimi ištaisė rašymo apsirikimo klaidą, padarytą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-28 teismo sprendime:
- Sprendimo motyvuojamosios dalies trečiąją pastraipą dėl įsiskolinimo priteisimo išdėstė taip:
„Atsakovas informuotas apie susidariusį įsiskolinimą (b.l. 54). Byloje duomenų apie tai, kad skola už buto nuomą bei už šilumos energiją, karštą vandenį ir su tuo susijusias išlaidas būtų sumokėta, nėra, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 2701,15 Lt skola.“
Sprendimo rezoliucinės dalies antrąją pastraipą išdėstė taip:
Žemesnės instancijos teismas
„Priteisti iš atsakovo J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“, j.a.k. 124568293, buveinė - Švitrigailos g. 7/16, Vilnius, naudai 2701,15 Lt (du tūkstančius septynis šimtus vieną Lt, 15 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-12-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 155,94 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt penkis Lt, 94 ct) bylinėjimosi išlaidų”.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas J. P. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-28 sprendimą panaikinti iš dalies, ieškinį dėl nuomos mokesčio priteisimo iš dalies atmesti, kitoje dalyje - 208,19 Lt skolos sumokėjimą išdėstyti pusei metų; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1999 m. atsakovas su UAB „Šilėja“ sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, todėl sutinka mokėti nuomos mokestį. Su SĮ „Vilniaus miesto būstas“ sutarties nėra sudaręs, todėl nuomos mokestis nėra suderintas su atsakovu. Atsakovas yra valstybės remiamas asmuo, pensininkas. Minėtame bute jis gyvena ilgai ir turi mokėti nuomą už tokią kainą, kurią ir mokėjo, t.y. 20 centų už 1 kv. m. Prašoma priteisti suma yra nepagrįstai didelė, ieškovas neatsižvelgė į tai, jog atsakovas yra socialiai remtinas. Apeliantas teigia, jog, bylą nagrinėjant teisme, jis padengė dalį įsiskolinimo, tačiau dėl atsakovo turtinės padėtis tikslinga būtų išdėstyti skolos sumokėjimą 6 mėnesiams.
Atsiliepimas
Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad SP UAB „Šilėja“ ir J. P. 1999-09-27 sudarė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kuria nuomotojas suteikė nuomininkui gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini). 2008-01-27 Vilniaus miesto savivaldybė, vadovaudamasi 2007-02-14 Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu Nr. 1-1536 „Dėl turto perdavimo patikėjimo teise VšĮ „Vilniaus butai“ Perdavimo-priėmimo aktu Nr. A305-88 (8.1-ŪK3) perdavė butą (duomenys neskelbtini) VĮ „Vilniaus butai“. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Atsakovas nevykdė pareigos mokėti nuomos mokestį, naudojasi ginčo butu neatlygintinai, todėl pažeidė galiojančius teisės aktus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nes byloje nėra nustatytas viešasis interesas (CPK 320 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tenkindamas ieškovo ieškinį dėl skolos priteisimo.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, išsamiai įvertino visas esmines aplinkybes, surinktus įrodymus, išsamiai pasisakė dėl taikytinų teisės normų nagrinėjamiems teisiniams santykiams, todėl priėmė pagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas visiems pirmosios instancijos teismo argumentams, plačiau nepasisako dėl nustatytų faktinių aplinkybių.
Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas civilinius teisinius santykius, nustatė, kad subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.
Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 str.). Taigi nuomos sutartis yra atlygintinė, turinti aiškią paskirtį – joje turi būti gyvenama. Valstybės ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka (CK 6.583 str. 2 d.). Šios nuomos sutartys turi būti sudaromos rašytine forma. Nuomininko pareiga už naudojimąsi gyvenamosiomis patalpomis mokėti periodiškai nuomos mokestį yra viena iš pagrindinių nuomininko pareigų.
Pagal 1999 m. rugsėjo 27 d. nuomos sutarties (b.l. 38-39) nuostatas nuomininkas J. P. įsipareigojo mokėti buto nuomos ir kitus mokesčius (Sutarties 3 p.). Nagrinėjamu atveju atsakovas, kaip nuomininkas, tinkamai nevykdė pareigos mokėti nuomos mokestį ir kitus mokesčius.
Nors atsakovas tvirtina, kad nuomos sutartyje nebuvo tiksliai nustatytas būsto nuomos mokesčio dydis, tai neatleidžia jo nuo pareigos mokėti nuomos mokestį. Atsakovas dėl to, kad sutartyje nebuvo nustatytas nuomos mokesčio dydis, nepraranda pareigos mokėti nuomos mokestį, kuris dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka (CK 6.583 str. 2 d.).
Nuomos mokestis nuo 2009 m. liepos 1 d. skaičiuojamas, vadovaujantis Vilniaus m. savivaldybės 2009 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. 1-1120 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo tvirtinimo“. 2011 m. birželio 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-113 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo“ sumažintas patalpų nuomos mokestis. Delspinigiai paskaičiuoti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1161.
Nuomos mokesčio (nuompinigių) mokėjimas yra viena iš pagrindinių nuomininko pareigų. CK 6.256 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Tuo tarpu, kaip teisingai nurodo ieškovas, atsakovas savo prievolių pagal sutartį nevykdė, nereagavo į ieškovo siūlymus išdėstyti skolos grąžinimą.
Aplinkybės, kad 1999 m. rugsėjo 27 d. nuomos sutartį (b.l. 38-39) su nuomininku J. P. sudarė UAB „Šilėja“, o ieškinį dėl nuomos sutartinių nuostatų vykdymo pareiškė SĮ „Vilniaus miesto būstas“, nepanaikina atsakovo pareigos mokėti nuomos mokestį, kuris dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka, bei atsiskaityti už kitus mokesčius, atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Nagrinėjamu atveju nuomos mokestis neturi būti suderintas su atsakovu ir negali būti nustatytas 20 centų už 1 kv. m., nes savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka (CK 6.583 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka geros moralės, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, nes pats apeliantas kritiškai nevertina susiklosčiusios teisinės situacijos, teigdamas, kad jo atžvilgiu nuomos mokestis turi būti 20 centų už 1 kv. m.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas. Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (LR CK 1.5 str., CPK 7 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas yra atmetamas, nėra atlyginamos valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos už apeliantui suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Atsakovas neįgijo pareigos atlyginti bylinėjimosi išlaidas ieškovui, nes byloje nėra pateikti įrodymai, kad ieškovas patyrė išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str.).
LR CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, procesinio sprendimo vykdymą išdėstyti.
CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti bendrieji teisės principai (kartu ir civilinės teisės principai), taip pat teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai, CK 1.2 straipsnyje įtvirtinti civilinių santykių teisinio reglamentavimo principai (lygiateisiškumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių) užtikrina, kad teismai, nagrinėdami bylas, tinkamai aiškintų ir taikytų įstatymus. Sprendžiant teismo sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai; jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą taip pat būtina atsižvelgti į tai, ar, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą skolininko nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo lūkesčiai. CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas lygiateisiškumo principas reiškia diskriminavimo draudimą ir reikalavimą, kad vienodos situacijos būtų vertinamos vienodai, nebent dėl svarbių priežasčių būtų pakankamas pagrindas vertinti jas skirtingai; taikant lygiateisiškumo principą reikalaujama, kad, nagrinėjant civilinius ginčus teisme, vienodos faktinės sudėties civilinės bylos būtų sprendžiamos vienodai. Pagal teisėtų lūkesčių principą privalu pripažinti teisėtai įgytas asmens civilines teises, jas gerbti ir ginti. Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į abiejų šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti.
Įvertinęs atsakovo garbingą amžių (gimęs 1930 metais) ir tai, kad apeliantui dėl jo turtinės padėties (b.l. 177) suteikta valstybės garantuojama nemokama antrinė teisinė pagalba (b.l. 147-149), teismas daro išvadą, kad šiuo metu atsakovas neturi objektyvios galimybės iškarto įvykdyti teismo sprendimą dėl susidariusios sunkios turtinės padėties. Teismas, vadovaudamas kooperacijos principu, daro išvadą, kad yra teisinis pagrindas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-28 sprendimo įvykdymą išdėstyti 12 mėnesių (LR CPK 8 str., 284 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. sprendimą nepakeistą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. sprendimo įvykdymą dėl skolos iš atsakovo J. P. priteisimo ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ naudai išdėstyti 12 mėnesių lygiomis dalimis.