- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-21
- Bylos Nr.
- e2-797-1089/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07666-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Virkutis
- Ieškovas
- G. M., K. M.
- Atsakovas
- R. Š., V. Z.
- Advokatai
- Valentinas Račys, Loreta Paulavičienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. M., K. M. ieškinį atsakovams V. Z., R. Š. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovo R. Š. priešieškinį ieškovams ir atsakovui V. Z. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovai G. M. ir K. M. prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės bendrai valdomą neįrengtą pastogę (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal architektės V. K. parengtą Naujų nekilnojamojo turto objektų formavimo schemą „Negyvenamosios patalpos–neįrengtos pastogės (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), dalies atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės. Schema ruošiama teismui“ (toliau – ir Schema): ieškovų bendrojon jungtinėn nuosavybėn atidalinti 50,95 kv. m pastogės dalį, Schemoje pažymėtą indeksu 44-1; atsakovų bendrojon nuosavybėn atidalinti 81,39 kv. m pastogės dalį, Schemoje pažymėtą indeksu 44-1A, taip pat priteisti iš atsakovų ieškovų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareikštus reikalavimus ieškovai grindžia remdamasi tokiais esminiais argumentais:
1.1. Ieškovams ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 132,88 kv. m neįrengta pastogė (duomenys neskelbtini). Atsakovui V. Z. priklauso 2,90 kv. m pastogės, atsakovui R. Š. – 78,49 kv. m, o ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise – likusi pastogės dalis.
1.2. Ieškovams nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), virš kurio yra pastogė. Ieškovai nori sujungti butą su pastoge. Su pastogės bendraturčiais ieškovams nepavyksta sutarti dėl optimalaus naudojimosi pastogės patalpomis varianto. Dėl to ieškovai nori padalinti pastogę natūra pagal Schemą. Tai yra, ieškovams prašoma atidalinti pastogės dalis būtų virš jų buto, o atsakovams tenkanti dalis – virš atsakovo R. Š. buto. Atsakovas V. Z. name, kuriame yra dalinama pastogė, buto neturi. Po atidalinimo suformuotos pastogės dalys galės būti atskirais nuosavybės daiktais, taip pat dėl to sumažės bendrosios nuosavybės apimtis.
Atsiliepimas
2. Atsakovas R. Š. atsiliepime į ieškinį teigia, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka. Savo poziciją atsakovas grindžia tuo, kad pagal ieškovų siūlomą atidalinimo variantą liktų neatidalinta atsakovų R. Š. ir V. Z. dalis. Atsakovas R. Š. ir ieškovas G. M. buvo susitarę, kad pastarasis išpirks atsakovo V. Z. dalį. Pastogė šiuo metu jau yra atidalinta mūrine siena, kuri užima pastogės dalį, artimą atsakovo V. Z. daliai. Ieškovų pateiktame projekte nurodytas faktas, kad pastogės dalys bus atidalintos 12 cm storio lengvų konstrukcijų sienute, neatitinka tikrovės.
3. Atsakovas R. Š. pareiškė priešieškinį, kuriame prašo: 1) pastogę atidalinti pagal Schemą tokia tvarka: ieškovams atidalinti 50,95 kv. m ploto pastogės dalį, schemoje pažymėtą indeksu 44-1; atsakovui R. Š. atidalinti 81,39 kv. m pastogės dalį, schemoje pažymėtą indeksu 44-1A, priteisiant iš atsakovo R. Š. atsakovui V. Z. 458,31 Eur kompensaciją; 2) priteisti iš ieškovo G. M. 458,31 Eur kompensaciją; 3) priteisti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Priešieškinio reikalavimus atsakovas R. Š. grindžia tokiais esminiais argumentais:
Atsiliepimas
3.1. Atsakovas R. Š. iš esmės neprieštarauja dėl ieškovų siūlomo atidalinimo, tačiau nesutinka su atidalinimo būdu. Atsakovo V. Z. dalis bendroje dalinėje nuosavybėje yra labai maža, jos atidalinimas natūra yra neracionalus ir iš esmės negalimas. Ieškovų siūlomas atidalinimo variantas pažeidžia kitų bendraturčių interesus, nes atsakovui R. Š. priklauso ženkliai didesnė pastogės dalis nei atsakovui V. Z.. Pastarojo bendraturčio dalis turėtų būti atidalinta, priteisiant jam kompensaciją už jo dalį. Mokėtina kompensacija turėtų būti apskaičiuota pagal pastogės rinkos vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu.
3.2. Atsakovo R. Š. atsakovui V. Z. mokėtinos kompensacijos sumą pagal susitarimą turėtų apmokėti ieškovas G. M..
4. Ieškovai G. M. ir K. M. atsiliepime į priešieškinį prašo jų atžvilgiu priešieškinį atmesti. Savo poziciją ieškovai grindžia šiais esminiais atsikirtimais:
4.1. Atsakovas R. Š. iš esmės nesutinka ne su atidalinimo būdu, o rūšimi. Ieškovai turi teisę reikalauti atidalinti tik jų dalį, o ne visą turtą. Atsakovo R. Š. noras atidalinti atsakovo V. Z. dalį nėra niekaip susijęs su ieškovų pareikšto reikalavimo pagrįstumu.
4.2. Ieškovas G. M. 2023 m. gegužės 23 d. raštu išreiškė tik savo vienašalę valią, kai buvo sprendžiama dėl pastogės patalpų įteisinimo galimybės. Tokią valią ieškovas pareiškė prieš teikiant ieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir ieškovas tik patvirtino, kad prisiims teisminio proceso dėl naudojimosi tvarkos nustatymo išlaidas. Faktinė situacija yra pasikeitusi, nes ieškovai pareiškė ieškinį dėl atidalinimo, bet ne naudojimosi tvarkos nustatymo. Bet kuriuo atveju ieškovas G. M. jokia forma nesitarė ir neįsipareigojo mokėti atsakovui R. Š. kompensacijos už bet kokias išlaidas, patirtas jam pareiškiant ieškinį dėl atsakovo V. Z. dalies išpirkimo.
4.3. Atsakovas R. Š. turi pagrįsti, kad jo prašomas atsakovo V. Z. dalies atidalinimas, išmokant kompensaciją, nepažeis pastarojo interesų ir teisių, nepadarys žalos daiktui ir ar nėra galimybės daikto atidalinti natūra. Schemoje, kuri yra parengta ieškovų, tokie klausimai nėra sprendžiami ir aptariami.
5. Atsakovas V. Z. atsiliepimų į ieškinį ir priešieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo
Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės
6. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad neįrengta pastogė (duomenys neskelbtini), priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise bylos šalims: 3875/10000 dalys – ieškovams G. M. ir K. M.; 218/1000 dalys – atsakovui V. Z., 5907/10000 dalys – atsakovui R. Š.. Bendras pastogės plotas yra 132,88 kv. m, o vidutinė rinkos vertė, apskaičiuota registro tvarkytojo 2023 m. sausio 26 d. atkuriamosios vertės būdu, – 21 000 Eur.
7. Ieškovai ir atsakovas R. Š. siekia, kad jų dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje būtų atidalintos.
Žemesnės instancijos teismas
8. Atsakovas R. Š. formaliai prašo ieškinio netenkinti, tačiau faktiškai ieškovų reikalavimą pripažįsta. Pagrindinis ieškovų tikslas, kurio jie siekia pareikštu ieškiniu, – atsidalinti natūra jiems priklausančią pastogės dalį. Šiam ieškovų siekiui atsakovas R. Š. neprieštarauja ir jį iš esmės palaiko. Priešieškiniu atsakovas R. Š. tiek, kiek tai susiję su ieškovų teisine padėtimi, iš esmės nori, kad būtų pasiektas toks materialinis teisinis rezultatas, kurio pageidauja ieškovai. Tai yra, atsakovas R. Š. prašo atidalinti ieškovų dalį tokiu pačiu būdu kaip to prašo ieškovai. Priešieškiniu atsakovas R. Š. tik išplečia atidalinimo apimtį, nes taip pat siekia atidalinti atsakovo V. Z. dalį taip, kad jo dalis atitektų atsakovui R. Š..
9. Vien tik formalus įspūdis, kad priešieškiniu atsakovas R. Š. siekia savarankiško atidalinimo, negali pakeisti realios padėties, pagal kurią atsakovas R. Š. faktiškai sutinka su ieškiniu.
10. Ieškovai ir atsakovas R. Š. teigia, kad šiuo metu tik jie naudojasi atitinkamomis ginčo pastogės dalimis. Tai yra, pagal jų paaiškinimus Schemoje indeksu 44-1 pažymėta pastogės dalimi naudojasi ieškovai, o kita dalimi – atsakovas R. Š.. Šios pastogės dalys pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis atitinkamai yra virš ieškovams ir atsakovui R. Š. priklausančių butų.
11. Iš pastogės plano, ieškovo G. M. ir atsakovo R. Š. paaiškinimų galima spręsti, kad į pastogės dalį, Schemoje pažymėtą indeksu 44-1, gali patekti tik ieškovai, kurių butas sujungtas su šia pastogės dalimi. Indeksu 44-1 pažymėta pastogės dalis nuo likusios pastogės dalies yra atskirta įrengta siena – šį faktą patvirtino tiek ieškovas G. M., tiek atsakovas R. Š.. Į kitą pastogės dalį, Schemoje pažymėtą indeksu 44-1A, patekimas, be kita ko, numatytas iš pastato išorės, t. y. pro gretimą pastatą, kuris yra viešosios nuosavybės objektas (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-42-562/2024, 32 punktas). Nurodytame pastate, kaip galima spręsti iš Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 24 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje aprašytų faktinių duomenų, įrengti sandėliukai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis).
12. Schema, parengta atestuoto asmens, patvirtina, kad pastogės patalpos be neproporcingos žalos patalpų paskirčiai gali būti padalintos į dvi savarankiškas ir atskiras 50,95 kv. m ir 88,39 kv. m plotų dalis. Fiziškai nurodytos pastogės dalys pagal Schemos sprendinius būtų atskirtos įrengus atitvarą. Matininkės L. T. 2023 m. gruodžio 11 d. parengtas planas patvirtina, kad šiuo metu pastogėje įrengta siena, jeigu pastogės patalpos būtų atidalintos taip, kaip to prašo ieškovai, patektų į pastogės dalį, kurią jiems prašo atidalinti ieškovai. Su tokiu jų padėties suvaržymu ieškovai sutinka. Taigi palėpės patalpų atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės taip, kaip to prašo ieškovai, nepažeistų kitų bendraturčių interesų. Atidalijus pastogę taip, kaip numatyta Schemoje, susiklosčiusi faktinė padėtis nepasikeistų. Šioje vietoje taip pat pažymėtina, kad Schemoje nurodytų pastogės patalpų, kurios turėtų būti suformuotos dalijant pastogę, plotai atitinka bendraturčių dalis bendrojoje nuosavybėje.
13. Nurodyti faktiniai duomenys patvirtina, kad nėra kliūčių atidalinti ieškovams priklausančią pastogės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra pagal Schemos sprendinius – ieškovų bendrojon jungtinėn nuosavybėn atidalinant 50,95 kv. m pastogės dalį, Schemoje pažymėtą indeksu 44-1. Kaip minėta, ši pastogės dalis yra virš ieškovams priklausančio buto, ja naudojasi tik ieškovai ir ji yra proporcinga ieškovų turimai pastogės daliai. Dėl to spręstina, kad ieškovų dalies atidalinimas jų prašomu būdu nepažeistų atsakovų teisių ir interesų, taip pat nepadarytų ginčo pastogės patalpoms žalos. Ieškovai turi aiškiai išreikštą interesą atsidalinti konkrečią pastogės dalį, tokio intereso atsakovai neturi.
14. Remiantis tuo, kas nurodyta, tenkinamas ieškovų reikalavimas atidalinti pastogę remiantis Schemos sprendiniais. Kaip prieš nurodyta, atidalijus pastogę į dvi dalis taip, kaip to prašo ieškovai, faktinė situacija nepasikeistų, atsakovų padėtis dėl to nepablogėtų. Atsakovo V. Z. dalis turi būti atidalinta taip, kad ji būtų toje pastogės dalyje, kurioje yra įrengtas šio sprendimo 11 punkte nurodytas įėjimas. Toks rezultatas ir pasiekiamas atidalijus pastogę remiantis Schemoje aprašytu būdu.
15. Atidalijus ieškovų dalį nurodytu būdu, pastogės dalis, Schemoje pažymėta indeksu 44-1A, lieka bendrai atsakovams. Atsakovas R. Š. prašo atidalinti atsakovo V. Z. dalį, jam priteisiant kompensaciją, o jo dalį – atsakovui R. Š.. Šis atsakovo R. Š. prašomas taikyti atidalijimo būdas yra išimtinis ir taikomas tik tada, kai atidalijimas natūra negalimas.
16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra šios sąlygos: pirma, išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; antra, faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011).
17. Dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas tais atvejais, kai savininko nuosavybės teisės turinys atidalijus turtą pinigine kompensacija iš esmės nepakinta, nes jis dėl turimos turto dalies dydžio ar pobūdžio negali įgyvendinti savo nuosavybės teisės visa apimtimi, pvz., kai bendrosios nuosavybės dalis, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010; 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2010).
18. Atsakovas V. Z. šios bylos procese asmeniškai nedalyvavo. Apie vykstantį teisminį procesą atsakovui pranešta remiantis CPK 123 straipsnio 3 dalyje numatytu dokumentų įteikimo teisinės fikcijos būdu, fiziškai jam adresuotai procesiniai dokumentai nebuvo įteikti. Taigi atsakovo V. Z. pozicija dėl to, ar jam yra svarbu išlaikyti turimą pastogės dalį, nėra žinoma. Atitinkamai negalima visapusiškai pasverti ir įvertinti, ar jo interesai nebūtų pažeisti, jeigu būtų patenkintas atsakovo R. Š. prašymas. Be to, šioje vietoje svarbu ir tai, kad atsakovas R. Š. – priešingai nei ieškovai, nepateikė įrodymų, jog būtų mėginęs spręsti pastogės atidalinimo klausimą su atsakovu V. Z. neteismine tvarka, bendraturčiams ieškant bendro sprendimo.
19. Sprendžiant dėl galimybės atidalinti atsakovo V. Z. dalį taip, kaip to prašo atsakovas R. Š., pirmiausia pažymėtina, kad atsakovo V. Z. dalis bendrojoje nuosavybėje yra maža. Faktiškai atsakovui V. Z. priklauso 2,90 kv. m ploto pastogės dalis. Atsakovas R. Š. pagrįstai akcentuoja, kad natūra atsakovo V. Z. dalis negalėtų būti suformuota kaip gyvenamoji patalpa, nes jos plotas yra mažesnis už reglamentuojamą minimalų plotą (Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705, 14 punktas). Tačiau nėra pagrindo spręsti, kad egzistuotų teisinės ir (ar) faktinės kliūtis pastogėje suformuoti 2,90 kv. m ploto patalpą, skirtą daiktams sandėliuoti. Faktą, kad tokia patalpa galėtų būti įrengta, numatant, jog į ją galėtų būti patenkama pro šio sprendimo 11 punkte nurodytą įėjimą, patvirtina ieškovų kartu su atsiliepimu į priešieškinį pateiktas pastogės naudojimosi tvarkos planas. Į atidalintą pastogės patalpą atsakovas V. Z. turi galimybę patekti per statybos metu suprojektuotą įėjimą.
20. Apibendrinant argumentus, susijusius su atsakovo R. Š. reikalavimu dėl atsakovo V. Z. dalies atidalinimo, konstatuotina, kad neįrodyta, jog egzistuoja išimtinės aplinkybės, kurios sudarytą pagrindą išvadai, jog atsakovo V. Z. dalis gali būti paimta. Vien to, kad atsakovo V. Z. dalis bendroje nuosavybėje yra maža lyginant ją su atsakovo R. Š., nepakanka pripažinti, jog yra išimtinė padėtis, kuri galėtų pateisinti atsakovo V. Z. dalies atidalinimą tokiu būdu, kokį prašo taikyti atsakovas R. Š..
21. Atsakovui V. Z. priklausanti pastogės dalis nors ir yra maža, tačiau ji gali būti naudojama, suformuojant atskirą patalpą atidalintoje pastogės dalyje. Prie pastarojo argumento pridėtina, kad Nekilnojamojo turto registre pastogė įregistruota kaip negyvenamoji neįrengta patalpa. Taigi aplinkybė, kad atsakovas R. Š. atidalintoje pastogės dalyje galimai yra atlikęs statybos darbų, yra teisiškai nereikšminga – darbų rezultatas nėra įteisintas ir viešame registre neįregistruotas. Atsakovas R. Š. nepagrindė, kad pastogėje 2,90 kv. m ploto patalpa negalėtų būti suformuota taip, jog į ją būtų galima patekti per numatytą praėjimą iš kito pastato. Tai, kad atsakovas R. Š. turi aiškiai išreikštą interesą asmeniškai naudotis atidalinta pastogės dalimi, savaime negali būti vertinama kaip pakankama priežastis atimti atsakovo V. Z. dalį. Kaip nurodyta šio sprendimo 18 punkte, atsakovo V. Z. pozicija dėl to, ar jam yra svarbu išlaikyti turimą pastogės dalį, nėra žinoma. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad atsakovas R. Š. neįrodė sąlygų, kurios sudarytų pagrindą atidalinti atsakovo V. Z. dalį piniginės kompensacijos būdu. Toks sprendimas neužkerta kelio atsakovui R. Š. spręsti kilusios situacijos ieškant kompromiso su atsakovu V. Z..
Dėl kompensacijos priteisimo
22. Atsakovas R. Š. remdamasis ieškovo G. M. 2023 m. gegužės 23 d. pareiškimu prašo priteisti iš ieškovo sumą, lygią atsakovo R. Š. atsakovui V. Z. mokėtinos kompensacijos dydžiui. Atmetus priešieškinio reikalavimą dėl atsakovo V. Z. dalies atidalinimo, atsakovo R. Š. reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo netenka prasmės.
23. Nepaisant to, pažymėtina, kad reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo bet kuriuo atveju yra nepagrįstas.
24. Kartu su priešieškiniu atsakovas R. Š. pateikė nurodytą ieškovo vienašalį pareiškimą. Pastarajame ieškovas G. M. pareiškė, kad sutinka padengti išlaidas teismui ir kompensaciją atsakovui V. Z., jei reikės išpirkti jo dalį, taip pat kad nereikalaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš atsakovo R. Š.. Iš pareiškimo turinio akivaizdu, kad ieškovas G. M. neįsipareigojo sumokėti atsakovui R. Š. pastarojo atsakovui V. Z. mokėtinos kompensacijos, jeigu V. Z. dalis būtų atidalinta, išmokant kompensaciją. Aiškinti šio pareiškimo turinį taip, kaip tą siūlo atsakovas R. Š., nėra jokio pagrindo. Pritarus atsakovo R. Š. pozicijai, išeitų, kad ieškovas įsipareigojo papildomai sumokėti atsakovui R. Š. kompensacijos sumą, nors atsakovui R. Š. atitektų atsakovo V. Z. dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Tai yra, atsakovas R. Š. ne tik išsipirktų pastogės dalį, bet ir gautų papildomą sumą. Akivaizdu, kad tokiomis pat aplinkybėmis analogiški šalims protingi asmenys negalėtų taip aiškinti ieškovo valios (CK 6.193 straipsnio 1 dalis).
25. Ieškovo pareiškime vartojama formuluotė „<..> pateikdamas ieškinį pagal esamą palėpės naudojimosi planą <...>“ atitinka ieškovo paaiškinimą, kad konkrečius įsipareigojimus jis prisiėmė atsižvelgęs į buvusią situaciją, kai ieškiniu prašė nustatyti naudojimosi pastogės patalpomis tvarką. Savo reikalavimą ieškovas pakeitė. Dėl to ir pareiškime ieškovo išdėstyti įsipareigojimai yra neaktualūs.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
26. Priešieškinį atmetus, atsakovo R. Š. patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
27. Ieškovai teisminio proceso metu patyrė tokias išlaidas: sumokėjo 110 Eur žyminį mokestį ir 3 993 Eur sumokėjo už advokato teisinę pagalbą (1 573 Eur už ieškinio parengimą, 1 331 Eur už atsiliepimo į priešieškinį parengimą, 1 089 Eur už atstovavimą trijuose teismo posėdžiuose, kurie bendrai truko 3 val. 10 min.). Nurodytos ieškovų išlaidos yra pagrįstos į bylą pateiktais mokėjimo dokumentais.
28. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus sprendžia, ar šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų, ar jos turi būti apmokamos, o pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį – ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir jos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020, 38 punktas).
30. Aplinkybė, kad formaliai ieškovų išlaidos teisinei pagalbai neviršija maksimalių teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatytų dydžių, savaime nereiškia, jog išlaidos yra pagrįstos visoje apimtyje. Ieškovų išlaidos teisinei pagalbai įvertinus tai, kad ginčas nebuvo sudėtingas nei teisės, nei fakto požiūriu, procesiniams dokumentams parengti nereikėjo didelių laiko sąnaudų, procesiniuose dokumentuose nebuvo keliami kompleksiški, specialių žinių reikalaujantys klausimai, spręstina, kad ne visos ieškovų advokatui už teisinę pagalbą faktiškai sumokėtos sumos yra pagrįstos ir turėtų būti atlygintos. Išlaidos už ieškinio parengimą mažinamos nuo 1 573 Eur iki 800 Eur, išlaidos už atsiliepimo į priešieškinį parengimą nemažinamos, o išlaidos už atstovavimą teismo posėdžiuose mažinamos iki 600 Eur. Taigi bendra ieškovų pagrįsta patirtų advokato teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidų suma yra 2 731 Eur (800 Eur + 1 331 Eur + 600 Eur).
31. Esminę dalį išlaidų teisinei pagalbai ieškovai patyrė dėl atsakovo R. Š. užsiimtos gynybinės pozicijos, kai jis ginčijo ieškinį, reiškė priešieškinį. Dėl to paskirstant bylinėjimosi išlaidas turi būti nukrypta nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Tai yra, pagrindinė ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimo našta turi tekti atsakovui R. Š., atsakingam už esminę susidariusių išlaidų dalį. Ieškovams iš atsakovo R. Š. priteisiamas 2 386 Eur išlaidų atlyginimas (400 Eur už ieškinio parengimą, 1 331 Eur už atsiliepimo į priešieškinį parengimą, 600 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose) išlaidų teisinei pagalbai atlyginimas ir 55 Eur (110 Eur / 2) žyminis mokestis). Atitinkamai ieškovams iš atsakovo V. Z. priteisiamas 400 Eur teisinės pagalbos išlaidų už ieškinio parengimą atlyginimas ir 55 Eur žyminis mokestis. Ieškovas G. M. kartu su pradiniu ieškiniu pateikė notaro patvirtintą pareiškimą, kuriuo ieškovas G. M. kvietė atsakovą V. Z. susitarti neteismine tvarka dėl pastogės patalpų teisinio likimo. Taigi ieškinio pareiškimas atsakovo V. Z. atžvilgiu iš dalies yra nulemtas jo atsisakymo bendradarbiauti ir todėl jis iš dalies atsakingas už ieškovų bylinėjimosi išlaidų susidarymą.
32. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 68,67 Eur. Šių išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą priteisiamas lygiomis dalimis iš atsakovų (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1, 6 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priešieškinį atmesti.
Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės neįrengtą pastogę (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal architektės V. K. parengtą Naujų nekilnojamojo turto objektų formavimo schemą „Negyvenamosios patalpos–neįrengtos pastogės (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniuje, dalies atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės. Schema ruošiama teismui“:
Ieškovų G. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojon jungtinėn nuosavybėn atidalinti 50,95 kv. m ploto pastogės dalį, schemoje pažymėtą indeksu 44-1;
Atsakovų R. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojon dalinėn nuosavybėn (atsakovo R. Š. dalis – 9644/10000), atsakovo V. Z. dalis – 356/10000) atidalinti 81,39 kv. m pastogės dalį, schemoje pažymėtą indeksu 44-1A.
Priteisti ieškovams G. M. ir K. M. iš atsakovo R. Š. 2 386 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti ieškovams G. M. ir K. M. iš atsakovo V. Z. 455 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti į valstybės biudžetą lygiomis dalimis iš atsakovų R. Š. ir V. Z. 68,67 Eur (šešiasdešimt aštuonių eurų 67 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.