- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-07
- Bylos Nr.
- 2YT-3533-476/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00214-202275
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Pareiškėjas
- A. E.
- Suinteresuotas asmuo
- R. E., VĮ Turto bankas
- Advokatai
- Donatas Daunys
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. E. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankas, R. E. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. E. paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą gavimo tikslu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad mama S. E. po savo sutuoktinio D. E. mirties (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė palikimą.
Pareiškėjas A. E. teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo ir suinteresuoto asmens tėvas D. E.. Tėvas testamento nesudarė. Po tėvo mirties mama priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Jis ir brolis R. irgi nesikreipė dėl tėvo palikimo, nes sutiko su tuo, kad palikimą priėmė mama. Raseinių rajono l-ojo notarų biuro notarė 2022 m. vasario 7 d. pranešime nurodė, kad dėl (duomenys neskelbtini) mirusio D. E., turto paveldėjimo niekas nesikreipė į Raseinių rajono l-ąjį notarų biurą ir paveldėjimo bylos nėra.
Mama S. E. turėjo teisę paveldėti savo mirusio sutuoktinio palikimą, nes ji faktiškai jį priėmė, tačiau ji laiku nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir to jau padaryti nebegali. Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po (duomenys neskelbtini) mirusio D. E., mirties, jo palikimą priėmė jį pergyvenusi sutuoktinė S. E..
Tėvai D. E. ir S. E. susituokė Raseinių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. 222. Gyvendami santuokoje, jie įsigijo nekilnojamąjį turtą, kuris buvo registruotas S. E. vardu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. E. teismo posėdžio metu nurodė, nori, kad brolis susitvarkytų paveldėjimo dokumentus. Jis su prašomu nustatyti juridinę reikšmę turinčiu faktu sutinka, supranta kokias teisines pasekmes sukels.
Liudytoja O. I. B. parodė, kad jie gyveno kaimynystėje su E.. D. E. mirė jau prieš daug metų. Po jo mirties visu likusiu turtu rūpinosi žmona S. E.. Ji pasiliko gyventi tuose pačiuose pastatuose, jai atiteko namų apyvokos reikmenys, ji mokėjo mokesčius. Faktiškai pradėdama valdyti likusį turtą, S. E. palikimą priėmė.
Liudytojas V. V. parodė, kad po D. E. mirties visu likusiu turtu rūpinosi žmona S. E.. Ji pasiliko gyventi tuose pačiuose pastatuose, ji mokėjo mokesčius, jai atiteko namų apyvokos reikmenys. Faktiškai pradėdama valdyti likusį turtą, ji palikimą priėmė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad S. E. mirė (duomenys neskelbtini), D. E. mirė (duomenys neskelbtini). (b. l. 9,10). D. E. ir S. E. susituokė Raseinių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. 222 (b. l. 8). 2022 m. vasario 7 d. notarės A. S. pažyma patvirtina, kad dėl D. E. mirusio 2000 m. rugpjūčio 15 d., turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 14). Iš 2009-12-14 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad S. E. vardu registruotas šis nekilnojamasis turtas.
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį arba bet kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą, nepaisant to, koks, ir kur tas palikimas yra.
Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.). Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.
Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-468/2009; kt.).
Iš pareiškėjo, suinteresuoto asmens nurodytų aplinkybių ir liudytojų O. I. B., V. V. parodymų matyti, kad S. E. po sutuoktinio D. E. mirties pradėjo naudotis ir rūpintis likusiu turtu kaip savu. Ji priėmė visus palikėjui priklausiusius bendrai su palikėju įgytus kilnojamuosius daiktus. Be to, ji liko gyventi tuose pačiuose pastatuose, kuriuos įsigijo būdama santuokoje su D. E., pastatus bei žemės sklypus prižiūrėjo ir valdė, apmokėdavo visus mokesčius susijusius su likusiu turtu. Šiuos veiksmus S. E. atliko nedelsiant, nepraleidusi CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog ji po palikėjos D. E. mirties, jo turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinio D. E. mirties S. E. faktiškai pradėjo valdyti likusį turtą ir tokiu būdu priėmė sutuoktinio palikimą (CPK 444 str. 1d., 2 d. 8 p., 445 str., CK 5.50 str.).
Iš pareiškėjo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (LR CPK 93 str.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po D. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą priėmė jį pragyvenusi sutuoktinė S. E. asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš pareiškėjo A. E. 13,44 Eur. pašto išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.