Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Linos Urbonienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, nes neįrodyta, kad kaltinamoji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorė Lina Urbonienė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: A. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jai 8 metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

3.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą, todėl buvo padarytos neteisingos, vienpusiškos išvados ir nepagrįstai priimtas A. S. atžvilgiu išteisinamasis nuosprendis. Teigiama, kad teismas išvadas padarė neįvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumos, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.

5. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Linos Urbonienės apeliacinis skundas atmestinas

6. BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš prokurorės apeliacinio skundo turinio matyti, kad prokurorė nesutinka su A. S. išteisinimu, argumentuojant tuo, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas A. S. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, o nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

7. Apeliacinės instancijos teisme dalinio įrodymų tyrimo metu buvo papildomai apklausti:

7.1. A. S., kuri atsisakė duoti parodymus.

7.2. D. T., kuris nurodė, kad A. S. yra jam kaip žmona, jie gyvena kartu, o išaiškinus teises, numatytas BPK 82 straipsnio 2 dalyje, atsisakė duoti parodymus ir atsakinėti į klausimus.

7.3. T. Š., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-jojo policijos komisariato tyrėjas, kuris paaiškino, kad A. S. jam žinoma dėl darbo aplinkybių ir nurodė, kad kratos atlikimo aplinkybių nepamena. Parodė, kad krata buvo atliekama vieno kambario bute, (duomenys neskelbtini), buto numerio nepamena. Prieš atliekant kratą pareigūnai turėjo duomenų apie A. S. ir jos sugyventinio užsiiminėjimą narkotinių medžiagų prekyba. Prieš kratos atlikimą buvo klausiama, ar namuose yra draudžiamų medžiagų. A. S. nurodė, kad namuose yra narkotinės medžiagos ir nurodė konkrečią vietą (spintą su rūbais), nurodė lentyną ir pasakė, kad narkotinės medžiagos yra už drabužių, sudėtos į dėžutę. Neradus narkotinių medžiagų nurodytoje lentynoje, A. S. pasimetė ir teigė melavusi, tačiau pareigūnams apžiūrėjus visą spintą, žemiau buvo rasta dėžutė su narkotinėmis medžiagomis. Parodė, jog jeigu neklysta, ant palangės buvo rastos ir elektroninės svarstyklės bei lankstinukas su narkotine medžiaga. Pareigūnas teigė girdėjęs, kad A. S. su sugyventiniu tarpusavyje kalbėjo romų kalba, tačiau nurodė nesuprantantis romų kalbos. Jam iš elgesio ir kalbos susidarė įspūdis, kad D. T. prašė A. S. prisiimti kaltę.

7.4. A. R., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas, nurodė, kad pažįsta A. S. dėl darbo aplinkybių. Paaiškino, jog krata buvo atliekama (duomenys neskelbtini), vieno kambario bute, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini). Kratos metu dalyvavo A. S. ir jos draugas, lyg ir D. Kiek pamena vienas folijos lankstinukas buvo rastas ant palangės tarp daiktų. Pati A. S. nurodė vietą, atrodo spintą, kad ten turi būti narkotinės medžiagos. Jos nurodytoje vietoje, tik šiek tiek žemiau nukritę ir buvo rastos narkotinės medžiagos. A. S. teigė, kad narkotinės medžiagos priklauso jai.

7.5. R. A., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato tyrėjas, kuris parodė, kad aplinkybių nepamena. Paaiškino, kad A. S. neneigė, jog narkotinės medžiagos yra jos. Kai antrą kartą paklausė, ar supranta atsakomybę už narkotinių medžiagų laikymą, atsakė, kad ji pilnai viską supranta. Kratos metu visą laiką nežiūrėjo į A. S., jos žvilgsnių su vaikinu, kuris buvo kambaryje, nematė. Dar R. A. teigė, kad nepamena, ar kratos metu buvo fiksuoti juvelyriniai dirbiniai, daiktai manikiūrui.

8. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant apeliacinį skundą, svarbu atsižvelgti į A. S. pareikšto kaltinimo ribas. A. S. šioje byloje buvo kaltinama neteisėtu įgijimu ir laikymu (t. y. dvi alternatyvios veikos) didelio kiekio narkotinių medžiagų - karfentanilio, kurio bendroji masė yra 0,001458 g, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti.

9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, priėmė A. S. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Teismas nurodė, kad išlieka abejonė, jog (duomenys neskelbtini) rasti 103 vnt. folijos lankstinukai priklausė A. S. ir ji ketino juos išplatinti ar apskritai iki kratos atlikimo žinojo apie lankstinukų egzistavimą savo namuose, išlieka nepašalinta teismo abejonė, jog A. S. namuose rastos narkotinės medžiagos galėjo priklausyti kitiems asmenims ir apie šių medžiagų egzistavimą iki D. T. sulaikymo momento A. S. nežinojo, tačiau siekdama padėti išvengti atsakomybės nenustatytiems asmenims, galėjo save apkalbėti. Be pačios kaltinamosios parodymų nesant byloje pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių A. S. kaltę, teismas nurodė neturintis pagrindo išvadai, jog kaltinamoji įvykdė BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, todėl A. S. išteisino.

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma neleidžia neabejotinai konstatuoti, kad A. S. padarė BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

11. Baudžiamojo proceso įstatymas nustato asmens pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką tvarką. Ši tvarka grindžiama konstituciniais teisėtumo, lygybės įstatymui ir teismui, nekaltumo prezumpcijos, viešo ir teisingo bylos nagrinėjimo, teismo ir teisėjo nešališkumo ir nepriklausomumo, teisės į gynybą garantavimo ir kitais principais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2000 m. rugsėjo 19 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai). Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, kuris įtvirtina, kad kaltinimo ir gynybos šalys turi lygias teises teikti įrodymus, ginčyti kitos šalies argumentus, tačiau kaltinamojo teisinis statusas procese yra apibrėžtas nekaltumo prezumpcijos principu. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nekaltumo prezumpcija reiškia, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Iš nekaltumo prezumpcijos kyla imperatyvas, kad kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodinėjimo naštos negalima jam perkelti, visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos įtariamojo (kaltinamojo) naudai (in dubio pro reo). Šis principas draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kai byloje yra įrodymų prieštaravimų, teismas privalo imtis priemonių jiems pašalinti, kadangi konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma.

12. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu A. S. atžvilgiu baudžiamoji byla 2021 m. kovo 25 d. prokurorės nutarimu buvo išskirta iš kito ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-27981-20, kuriame (kaip nurodoma) įtarimai buvo pareikšti D. T. ir N. A. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, sprendžiant, kad toks atskyrimas leis per kuo trumpesnį ikiteisminio tyrimo terminą priimti galutinį procesinį sprendimą šioje byloje (1 t.,b. l. 3).

13. Ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-27981-20, D. T. 2020 m. liepos 30 d. buvo pareikštas įtarimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kad jis 2020 m. liepos 20 d. 17 val. nenustatytomis aplinkybėmis įgijo 45 vnt. folijos lankstinukų ir 2020 m. liepos 20 d. apie 17 val. išplatino N. A. Be to, buvo pareikštas įtarimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kad jis veikdamas kartu su A. S. iki 2020 m. liepos 29 d. 13 val. nenustatytomis aplinkybėmis įgijo 103 vnt. folijos lankstinukų su narkotine medžiaga, kurias turėdamas tikslą parduoti laikė bute (duomenys neskelbtini), kol 2020 m. liepos 29 d. apie 15 val. kratos metu paėmė pareigūnai bei iki 2020 m. liepos 29 d. 13 val. nenustatytomis aplinkybėmis įgijo augalinės kilmės nenustatytą narkotinę medžiagą, kurią laikė striukės kišenėje (duomenys neskelbtini) pastate pažymėtame Nr. (duomenys neskelbtini), kol 2020 m. liepos 29 d. apie 18 val. kratos metu rado ir paėmė pareigūnai. 2021 m. kovo 23 d. nutarimu D. T. ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-27981-20 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje (dėl kratos metu (duomenys neskelbtini) rastų 103 vnt. lankstinukų su narkotine medžiaga įgijimo ir laikymo tikslu platinti) nutrauktas (1 t., b. l. 108-111).

14. 2020 m. liepos 29 d. tarnybinio pranešimo duomenimis (1 t., b. l. 21) 2020 m. liepos 29 d. prie pastato adresu (duomenys neskelbtini), apie 13 val. 10 min., buvo sulaikytas D. T., kartu su juo buvo jo sugyventinė A. S.

15. 2020 m. liepos 29 d. A. R. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. liepos 29 d. nuo 14.40 val. iki 15.04 val. kratos metu adresu (duomenys neskelbtini), pas A. S., gim. 2001 m., buvo rastos ir paimtos narkotinės medžiagos (t. 1, b. l. 22-23).

16. 2020 m. liepos 29 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2 PK 2-ojo veiklos skyriaus vyr. tyrėjo nutarimu atlikta neatidėliotina krata A. S. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 25-27). Iš 2020 m. liepos 29 d. kratos protokolo matyti, kad butas (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) aukšte. Atidarius duris po dešine puse yra medžiaginė spinta. A. S. nurodė, kad spintoje yra narkotinės medžiagos. Tarp drabužių spintoje buvo rasta elektroninių svarstyklių dėžutė, kurtą atidarius viduje randama 102 vnt. folijos lankstinukai su milteliais viduje, kaip įtariama, narkotine medžiaga, kurie supakuoti į pakuotę Nr. 426658. Kambario kitoje pusėje ant lagamino yra padėtas folijos ritinys, kuris paimtas ir supakuotas į pakuotę Nr. 416958. Kambario gale prie lango ant palangės A. S. nurodė, kad guli elektroninės svarstyklės, kurios buvo paimtos ir supakuotos į pakuotę Nr. 426659. Ant tos pačios palangės A. S. nurodė, kad tarp bižuterijos gaminių yra vienas folijos lankstinukas su narkotinėmis medžiagomis, kuris paimtas ir supakuotas į pakuotę Nr. 426660 (1 t., b. l. 28-33). Kratos protokole fiksuota, kad atliekant kratą dalyvavo D. T., A. S., tyrėjas T. Š., tyrėjas R. A., o kratą atliko vyriausias tyrėjas A. R.

17. Kratos metu rastos narkotinės medžiagos kiekį, rūšį patvirtina 2021 m. gruodžio 17 d. specialisto išvada (1 t., b. l. 61-68), kuria, be kita ko, nustatyta, kad: baltos spalvos miltelių iš folijos lankstinuko (paketas Nr. 426660), rastų ir paimtų (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė yra 0,000018 g; baltos spalvos miltelių iš šimto dviejų folijos lankstinukų (paketas Nr. 426658), rastų ir paimtų (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė yra 0,00144 g. (t. 1, b. l. 61-67).Tačiau kratos metu ant elektroninių svarstyklių (paketas Nr. 426659), rastų ir paimtų (duomenys neskelbtini), paviršiaus narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta; nuoplovose (vokas Nr. 4), paimtose nuo A. S. rankų, ekstrakto sudėtyje narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta (t. 1, b. l. 61-67).

18. 2021 m. sausio 6 d. Specialisto išvada patvirtina ir tai, kad: 1. septyni rankų pėdsakai, išryškėję ant folijos ritinio, rasti ir paimti 2020 m. liepos 29 d. kratos metu (duomenys neskelbtini), tinkami asmeniui identifikuoti; 2. septyni rankų pėdsakai, išryškėję ant folijos ritinio, yra palikti A. S. dešinės rankos nykščiu, smiliumi, didžiuoju pirštais, kairės rankos didžiuoju pirštu (1 t., b. l. 69-76).

19. 2021 m. sausio 28 d. Lietuvos Policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje nurodyta, kad: 1. ištyrus 10 vnt. folijos lankstinukų, tiriant pažymėtų Nr. 1-1.0, iš 102 vnt. (pateiktų SPP Nr. 426658), paimtų 2020 m. liepos 29 d. atliekant kratą (duomenys neskelbtini), ant folijos lankstinuko Nr. 6 rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vienos moters biologiniai pėdsakai, nepriklausantys A. S.; ant folijos lankstinukų, tiriant pažymėtų Nr. 1-5, Nr. 7-10, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; ant pateikto tirti folijos lankstinuko, tiriant pažymėto Nr. 11 (pateikto SPP N r. 420060), paimto 2020 m. liepos 29 d. atliekant kratą (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; ant pateiktų tirti svarstyklių, tiriant pažymėtų Nr. 1 (pateiktų SPP Nr. 426659), paimtų 2020 m. liepos 29 d. atliekant kratą (duomenys neskelbtini), rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 12), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 13), iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai, nepriklausantys D. T. (t. 1, b. l. 77-84).

20. Iš 2021 m. vasario mėnesio Lietuvos Policijos Kriminalistinių tyrimų centro rašto „Dėl sutapimo DNR duomenų registre“ matyti, kad vyro biologinių pėdsakų, rastų ant svarstyklių, tiriant pažymėtų Nr. 1 (pateiktų SPP Nr. 426659), paimtų 2020 m. liepos 29 d. atliekant kratą (duomenys neskelbtini), genotipas DNR duomenų registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti L. B.; moters biologinių pėdsakų, rastų ant folijos lankstinuko, tiriant pažymėto Nr. 6, iš 102 vnt. (pateikto SPP Nr. 426658), paimto 2020 m. liepos 29 d. atliekant kratą (duomenys neskelbtini), genotipas DNR duomenų registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti K. C. (t. 1, b. l. 85).

21. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis (ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje (pvz., BK 260 straipsnio 1 dalyje) nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, kai yra padaryta, gali būti savarankiškas kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindas) gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009). Taigi tai, kad narkotinės medžiagos buvo rastos A. S. gyvenamojoje vietoje, savaime nereiškia, kad ji jas įgijo ir laikė tikslu platinti, tai turi būti įrodyta byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma.

22. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad tiesioginiai įrodymai yra A. S. duoti parodymai, o liudytojais apklaustų pareigūnų T. Š., A. R., R. A. parodymai dėl narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybių ir siekio platinti yra išvestiniai iš A. S. parodymų. Liudytojo D. T. parodymai vertintini atsižvelgiant ir jo procesinį statusą, o liudytojų, K. C., L. B. parodymai dėl kaltinime nurodytų aplinkybių nėra informatyvūs. Svarbu pažymėti ir tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas vien tik kaltinamojo asmens prisipažinimu padarius nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jei jo nepatvirtina kiti bylos įrodymai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42/2011). Atitinkamai teisėjų kolegija turi pareigą asmenų parodymais grįsti sprendimą tiek, kiek jie sutampa tarpusavyje ir tiek, kiek juos pagrindžia kiti objektyvūs duomenys. Todėl apklaustų byloje asmenų parodymai analizuojami detaliai, vertinant juos tarpusavyje ir kartu su kitais duomenimis.

23. Apeliaciniame skunde prokurorė A. S. kaltę pagal BK 260 straipsnio 2 dalį grindžia pačios A. S. parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kuriuos vertina kaip nuoseklius. Visgi, patikrinus A. S. duotus parodymus viso proceso metu, matyti, kad jie nebuvo nuoseklūs, ji ikiteisminio tyrimo metu pripažino įgijimo ir laikymo tikslu platinti faktą, tačiau teisme neigė turėjusi tikslą platinti, tad svarbu įvertinti A. S. parodymų patikimumą ir atitikimą kitiems byloje surinktiems įrodymams.

24. 2020 m. liepos 29 d. kratos metu A. S. nurodė, kad visos narkotinės medžiagos rastos kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso jai (1 t., b. l. 28-33). 2020 m. liepos 30 d. apklausta įtariamąja A. S., dalyvaujant gynėjui, nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies, paaiškino, kad gyvena socialiniame bute (duomenys neskelbtini) kartu su sugyventiniu D. T., kuris vartoja kanapes, o ji narkotikų visai nevartoja. Nurodė, kad kratos metu rasti 102 vnt. folijos lankstinukai spintoje ir 1 vnt. ant palangės priklauso jai. Juos pagamino iš folijos pati. Narkotinę medžiagą rado 2020 m. liepos 27 d. apie 22 val. prie gretimo namo, kieme ant laiptų, ji buvo įpakuota celofano maišelyje. Rastą narkotinę medžiagą paėmė su savimi, nusinešė namo, padėjo į spintą. Nežino, kokia tai buvo narkotinė medžiaga. Radinio niekam nerodė ir 2020 m. liepos 28 d. apie 12-13 val. būdama viena namuose pasvėrė ant elektroninių svarstyklių, buvo apie 4 gramai miltelių be pakuotės ir nusprendė juos išfasuoti į folijos lankstinukus. Miltelius į folijos lankstinukus subėrė iš akies. Tuomet namo atėjo D., kuris pamatė, kad ji fasuoja narkotines medžiagas ir jie susipyko (1 t., b. l. 129). 2021 m. kovo 23 d. apklausta įtariamąja A. S., dalyvaujant gynėjui, nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, prašė vadovautis jos ankstesniais parodymais ir paaiškino, kad K. C. nepažįsta, o L. B. yra mačiusi du kartus. Apklausta pirmosios instancijos teisme 2021 m. gegužės 3 d. paaiškino, kad kaltinimą suprato, platinti neplanavo. Nurodė, kad narkotines medžiagas rado balandžio 27 d. prie savo namų eidama iš darbo apie 21 val., prie laiptinės rado maišelį, kuriame buvo kaip kamuoliukas suvyniotas. Paėmė tą maišelį, pabandė pati parūkyti tą pačią balandžio 27 d. Buvo šiek tiek apsvaigusi, bandė pirmą kartą, bet po to pagalvojo, kad nevartos, nes nepatiko, galvojo išmesti. Paslėpė maišelį už spintos. Vaikinas apie tai nežinojo, nes buvo su juo susipykusi. Turimomis svarstyklėmis pasvėrė, buvo gal 3-4 gramai. Vaikinas kai pamatė, ką ji daro, supyko, liepė išmesti, išėjo ir jo nebuvo dvi dienas ir grįžo 29 d., girtas ir net neklausė, ar ji tas medžiagas išmetė. Ji ketino narkotines medžiagas išmesti, bet nespėjo. Ji iš pradžių išfasavo ir tada pabandė pati parūkyti, jai nepatiko ir nusprendė išmesti. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teisme duoti parodymus atsisakė.

25. Visų pirma, vertinant A. S. parodymus dėl narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybių, matyti, kad jie keitėsi. Pirminiuose parodymuose ji teigė, kad narkotinę medžiagą rado 2020 m. liepos 27 d. apie 22 val. prie gretimo namo, kieme ant laiptų, 2021 m. gegužės 3 d. apklausta teisme jau nurodė kitą jų radimo vietą – prie laiptinės. Jokių kitų duomenų, susijusių su narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybėmis, byloje nėra, A. S. parodymai prieštarauja tarpusavyje, o jos nurodytų narkotinės medžiagos įgijimo aplinkybių (nei vienų, nei kitų) jokie bylos duomenys nepatvirtina. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje surinktų duomenų konstatuoti šiam požymiui nepakanka.

26. Sprendžiant, ar A. S. laikė narkotines medžiagas, turėdama tikslą jas platinti, kaip jau minėta vien jų radimo fakto jos gyvenamojoje vietoje nepakanka. Būtina įvertinti visumą byloje surinktų įrodymų. Palyginus A. S. parodymus, susijusius su narkotinių medžiagų fasavimu, su D. T. parodymais, matyti, kad jie skiriasi. Ikiteisminio tyrimo metu A. S. teigė narkotikus radusi 2020 m. liepos 27 d. apie 22 val., o svėrusi ir fasavusi 2020 m. liepos 28 d. apie 12-13 val. Besveriant namo atėjo D., kuris pamatė, kad ji fasuoja narkotines medžiagas ir jie susipyko. Teisme jau aiškino, kad kai vaikinas pamatė, ką ji daro, supyko, liepė išmesti, išėjo ir jo nebuvo dvi dienas, grįžo tik 29 d., girtas ir net neklausė, ar ji tas medžiagas išmetė. Tuo tarpu D. T. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad iki kratos prieš pora dienų matė užėjęs į butą, kad A. sėdėdama ant lovos gamina dozes su narkotikais. Iš kur ji gavo narkotinių medžiagų nežino, tai pamatęs ant jos šaukė, liepė išmesti ir išėjo, o grįžo vakare. Grįžus A. pasakė, kad neturi, kad išmetė narkotikus (1 t., b. l.103). Pirmosios instancijos teisme D. T. nurodė, kad grįžo namo tik tada, kai pati A. jam paskambino ir pasakė, kad išmetė narkotikus. Lyginant išteisintosios A. S. parodymus tarpusavyje ir su D. T. parodymais, matyti, kad nors abu nurodo buvus konfliktą dėl A. S. fasuojamų narkotikų, tačiau A. S. teigia, kad D. T. grįžo po dviejų dienų ir nieko jos neklausė, tuo tarpu D. T. teigia grįžęs dar tą patį vakarą, nes A. jam paskambino ir pasakė, kad išmetė narkotikus. Teisėjų kolegija pastebi, kad nurodytų prieštaravimų nėra galimybės pašalinti, nes jokie kiti duomenys nurodytų aplinkybių nei paneigia, nei patvirtina.

27. Vertinant A. S. parodymų patikimumą, teisėjų kolegija, laiko svarbia aplinkybe ir tai, kad ji:1) ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad narkotinių medžiagų miltelių buvo apie 4 gramai (nurodė svėrė); 2 ) teisme teigė, kad buvo 3-4 gramai (teigė taip pat svėrė). Tuo tarpu iš specialisto išvados matyti, kad tyrimui pateiktų baltos spalvos miltelių iš 102 folijos lankstinukų bendroji masė sudaro 2,811 g., o baltos spalvos miltelių iš vieno folijos lankstinuko masė yra 0,030g. Taigi, viso paimtų pas A. S. miltelių masė sudaro 2,841 g. (1 t., b. l. 64). Objektyvūs bylos duomenys (specialisto išvada) paneigia A. S. parodymus dėl narkotinių medžiagų kiekio ir, atsižvelgiant į vieno lankstinuko masę (apie 0,030g), leidžia susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, kad ji nežinojo jų kiekio.

28. Be kita ko, pas A. S. rasta buvo karfentanilis miltelių pavidalu, tuo tarpu A. S. teigė, kad ji rastą narkotinę medžiagą rūkė. Visgi aplinkybę, kad A. S. narkotinių medžiagų nevartojo neabejotinai patvirtina specialisto išvada Nr. T-N 1722/2020(011) iš kurios matyti, kad A. S. šlapime, paimtame 2020 m. liepos 29 d. 18,40 val. benzodiazepinų, opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 122).

29. Aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad A. S. parodymai prieštarauja tarpusavyje, nesutampa su D. T. parodymais ir prieštarauja objektyviems bylos duomenis, todėl jie yra nelaikytini patikimais ir jais vadovautis galima tik tiek, kiek juos pagrindžia kiti byloje surinkti įrodymai.

30. Šiame kontekste paminėtina, kad kaltinamojo kaltę galima pagrįsti ir netiesioginiais įrodymais. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog įrodymais gali būti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Dėl šios priežasties teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi vienodą įrodomąją vertę. Nors įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, jis leidžia nustatyti tokias bylos aplinkybes, kurioms trūksta tiesioginių įrodymų, tačiau pastebėtina, kad netiesioginiai įrodymai turi sudaryti sistemą, nepaliekančią jokių abejonių dėl remiantis netiesioginiais įrodymais padarytų išvadų pagrįstumo.

31. Vis dėlto, šioje baudžiamojoje byloje nėra nustatytas net ir toks netiesioginių įrodymų visetas, kuris būtų pakankamas apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti. Liudytojų policijos pareigūnų T. Š., A. R., R. A. parodymai dėl narkotinių medžiagų priklausymo ir tikslo platinti yra išvestiniai iš A. S. parodymų. Liudytojų K. C. ir L. B. parodymai A. S. suformuluoto kaltinimo prasme nėra informatyvūs. Nors D. T. teigia matęs, kad A. S. fasavo narkotikus, tačiau tokių jo parodymų nepakanka apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti. Liudytojas T. Š. patvirtino iš elgesio ir kalbos supratęs, kad D. T. prašė A. S. prisiimti kaltę. Prokurorės nurodomos aplinkybės dėl A. S. pirštų antspaudų ant folijos ritinio, pačios savaime nepatvirtina jos kaltės dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo. Kaip minėta, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Kaltinamas asmuo savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodinėjimo naštos jam perkelti negalima. Šiame kontekste pastebėtina, kad A. S. savo kaltę dėl narkotinių medžiagų įgijimo pripažino ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Tačiau kaltinamojo parodymų prigimtis yra kitokia nei kitų įrodymų – kaltinamasis yra suinteresuotas bylos baigtimi proceso dalyvis, todėl pateikiama informacija gali būti šališka, kaltinamasis turi teisę iš viso neduoti jokių parodymų, gali sąmoningai duoti neteisingus parodymus, nerizikuodamas, kad už tai gaus kokią nors sankciją. Taigi, nors įtariamojo, kaltinamojo kaip betarpiško nagrinėjamo įvykio dalyvio pateikiama informacija gali būti svarbi nagrinėjant bylą, ji dėl minėtų priežasčių, net asmeniui ir pripažįstant kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, tačiau nesant tai patvirtinančių kitų duomenų, gali būti neobjektyvi. Nagrinėjamu atveju, nesant pakankamai duomenų, kurie galėtų patvirtinti arba paneigti A. S. dalyvavimą jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme, apkaltinamasis nuosprendis dėl įrodymų nepakankamumo negali būti priimtas. Šiuo atveju abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių nėra galimybės pašalinti, taigi nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

32. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyręs byloje surinktus ir teisme išnagrinėtus įrodymus, jų visetą, padarė pagrįstą išvadą dėl A. S. išteisinimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti kitokias išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog naikinti skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Linos Urbonienės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.