Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – R. V. (buvusi pavardė K.) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria buvo netenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – R. V. skundas dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjos 2025 m. gegužės 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. V. (toliau – ir Pareiškėjas) Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjos 2025 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1 dalį 85 bauda už tai, kad 2025 m. kovo 29 d. 10.56 val., (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų necenzūriniais žodžiais ,,Eik tu nachui, gaidys, čiulpk bybį“ viešoje vietoje įžeidė D. B. ir viešai demonstravo savo lytinį organą, taip tyčiniais veiksmais pažeidė viešąją tvarką bei žmonių rimtį.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinis skundas netenkinamas.

7. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022 ir kt.). Apeliaciniu skundu Pareiškėjas iš esmės nesutinka su Institucijos bei teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotą nusižengimą, tvirtina, jog nukentėjusiojo parodymų apie Pareiškėjo atliktus veiksmus nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai, o bylą išnagrinėjo šališka teisėja, nepagrįstai atmetusi Pareiškėjo reikštus prašymus.

8. Išnagrinėjęs bylos medžiagą, skundžiamų procesinių sprendimų, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį teisinius argumentus, apygardos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas gana išsamiai (teikto skundo ribose) ir nešališkai išnagrinėjo byloje surinktų duomenų visumą bei padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, jog R. V. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį buvo patrauktas pagrįstai, o apeliacinio skundo argumentai, kurie nėra nauji ir jau buvo įvertinti ir Institucijos nutarime, priešingų išvadų daryti neleidžia. Naujų esminių duomenų, kurie nebūtų buvę žinomi apylinkės teismui, kurių šis teismas nebūtų įvertinęs ir kuriuos reikėtų vertinti iš naujo, Pareiškėjas skunde nenurodė.

9. Remiantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kaip nustatyta šio straipsnio 5 dalyje, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, jog, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

10. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties bei Institucijos nutarimo, šiuose procesiniuose dokumentuose yra išvardinti procesinio sprendimo priėmimui dėl R. V. kaltės atlikus kaltime nurodytus veiksmus reikšmės turėję duomenys, atlikta jų analizė, vertinimas bei priimamo sprendimo argumentai. Kaip akcentavo apylinkės teismas, apelianto atliktus veiksmus – necenzūrinių žodžių vartojimą bei lytinio organo demonstravimą viešoje vietoje, patvirtina nukentėjusiojo D. B. parodymai, jo skambutis BPC, įvykio vietoje darytas vaizdo įrašas. Būtent šiuose įrodymuose užfiksuotų aplinkybių, papildančių viena kitą, visuma, apygardos teismui leidžia visiškai pritarti skundžiamuose procesiniuose sprendimuose padarytoms išvadoms. Atsižvelgiant į tai, kad visi apylinkės teismo argumentai ir motyvai yra aiškiai nurodyti skundžiamoje nutartyje, apygardos teismas visų jų nekartoja.

11. Dėl atskirų apeliacinio skundo argumentų, apygardos teismas pažymi, jog jie nesudaro pagrindo spręsti, jog nagrinėjamu atveju byla buvo išnagrinėta neišsamiai bei R. V. veiksmus vertinti priešingai. Akcentuotina, jog kaip matyti iš nukentėjusiojo D. B. parodymų jis nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes, R. V. atliktus veiksmus – automobilio durelių atidarinėjimą, jo metu išsakytus necenzūrinius žodžius bei lytinio organo priglaudimą prie automobilio stiklo, po ko nukentėjusysis iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Šias aplinkybes, jų seką, visiškai atitinka tiek vaizdo įrašo tiek BPC garso įrašo turinys. Pareiškėjo skunde akcentuojama aplinkybė, jog vaizdo įraše nėra matomas jo lytinis organas, nesudaro pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais bei juos pagrindžiančiais kitais įrodymais.

12. Apygardos teismo vertinimu, tiek Institucija tiek apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojų P. J. ir D. B. parodymais, kadangi pastarųjų nurodytos aplinkybės nesutampa tiek tarpusavyje, tiek su įvykio metu darytu vaizdo įrašu. Papildomai pažymėtina, jog šie liudytojai iš esmės nurodę, jog jokio konflikto nebuvo ir nei nukentėjusysis nei R. V. nevartojo necenzūrinių žodžių bei nerodė lytinių organų, kas iš esmės prieštarauja ir paties R. V. pateiktai įvykių versijai.

13. Apygardos teismas sutinka su Pareiškėju, jog byloje iš tiesų nėra pateikta jokių rašytinių (vaizdinių) duomenų apie tai, kad nukentėjusiojo automobilis įvykio metu buvo ženklintas neįgaliojo ženklu, tačiau šios aplinkybės, kaip ir tai ar nukentėjusysis (ne)teisėtai sustojo įvykio vietoje, teisinės reikšmės nagrinėjant Pareiškėjui inkriminuotą administracinį nusižengimą neturi. Nepaisant to ar nukentėjusysis pats pažeidė KET reikalavimus ar ne, tai nepateisina Pareiškėjo neabejotinai viešajai tvarkai ir visuomenėje priimtinoms elgesio normoms prieštaraujančio elgesio viešoje vietoje vartojant necenzūrinius žodžius ir demonstruojant savo lytinius organus asmeniui, kurio elgesys jam nepatiko. Tuo tarpu kitos skunde dėstomos aplinkybės, susijusio su nukentėjusiuoju, neturi įtakos priimamam procesiniam sprendimui, todėl apygardos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

14. Pareiškėjas taip pat tvirtina, jog bylą išnagrinėjo šališka teisėja. Apygardos teismas neturi jokio pagrindo sutikti su apelianto skundo argumentais dėl skundžiamą nutartį priėmusio teismo šališkumo.

15. Pažymėtina, kad teismo šališkumu laikomas išankstinės nuomonės turėjimas. Šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, jei bylą nagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 58 straipsnyje išvardytų priežasčių (pagal ANK 576 straipsnio 2 dalį teisėjams ir administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams, specialistams, ekspertams, vertėjui, teismo posėdžių sekretoriui, jei jis dalyvauja, mutatis mutandis taikomi BPK nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka). Nešališkumo reikalavimas turi subjektyvų aspektą, kad nei vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, asmeninis teisėjo nešališkumas turi būti preziumuojamas, kol nėra įrodyta priešingai. Nagrinėjamu atveju duomenų, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas 2025 m. gegužės 13 d. nutarimo teisėtumo klausimą, turėjo išankstinę nuomonę byloje nėra, kaip ir nėra duomenų, kad šią bylą nagrinėjusi apylinkės teismo teisėja negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Apygardos teismas pažymi, kad nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su procese priimamų sprendimų nepalankumu kuriai nors šaliai. Kaip matyti iš skundo argumentų, Pareiškėjas teisėjos šališkumą iš esmės grindžia jo reikštų prašymų daliniu netenkinimu – R. V. teikė prašymą dėl liudytojų P. J. ir D. B., į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų bei įvykio vietoje dirbusių atliekų aikštelės darbuotojų apklausų. Iš byloje esančių apylinkės teismo posėdžių garso įrašų nustatyta, jog bylą nagrinėjusi teisėja R. V. vis pakartotinai reiškiant pretenzijas dėl netenkinto prašymo apklausti policijos pareigūnus bei atliekų aikštelės darbuotojus (prašymas dėl liudytojų P. J. ir D. B. apklausų buvo tenkintas) ne kartą paaiškino tokio sprendimo motyvus, o būtent, jog administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, jog atliekų aikštelės darbuotojai būtų matę įvykusį incidentą – policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime nurodyta, jog įvykio vietoje buvo apklausti aikštelės darbuotojai, tačiau jie konflikto nematė, tuo tarpu policijos pareigūnai tik užfiksavo įvykio aplinkybes (šalių parodymus bei užfiksavo kitus įrodymus), taigi jokių reikšmingų aplinkybių nurodyti negalėtų. Apygardos teismas su šiais motyvais visiškai sutinka bei papildomai pažymi, jog jokių argumentų, sudarančių pagrindą manyti, kad galbūt prašymai buvo išspręsti netinkamai, nėra. Taip pat iš apylinkės teismo posėdžių garso įrašų sprendžiama ir tai, jog Pareiškėjas procese buvo aktyvus, teikė prašymus, kurių dalis buvo tenkinta, aktyviai dalyvavo apklausiant liudytojus bei nukentėjusįjį, o duomenų, kad šios teisės būtų varžomos byloje nėra. Argumentas, jog bylą nagrinėjusi teisėja Pareiškėjo atžvilgiu ir anksčiau yra priėmusi jam nepalankų sprendimą (skunde pareiškėjas nenurodo kokioje konkrečioje byloje buvo priimtas šis sprendimas, o iš garso įrašų galima spręsti, jog pastarasis buvo priimtas prieš daugiau nei 3 metus) taip pat nesudaro pagrindo spręsti buvus pažeistas Pareiškėjo teises į nepriklausomą bei nešališką procesą. Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, konstatuotina, jog argumentai dėl teismo šališkumo yra nepagrįsti, todėl atmetami.

16. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas visapusiškai išsiaiškino įvykio aplinkybes, skundžiamoje nutartyje aptarė byloje surinktus įrodymus ir, remdamasis jų visuma, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad R. V. kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta visiškai. Aplinkybė, jog įrodymai įvertinti kitaip nei Pareiškėjas mano esant teisinga, nereiškia, jog apylinkės teismas juos vertinimo netinkamai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi teismas,

nutaria:

palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. lapkričio 26 d. nutartį nepakeistą ir R. V. skundo netenkinti.

Šis nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.