- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-12
- Bylos Nr.
- 2S-1077-730/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00257-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- K. B.
Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2S-1077-730/2014
Teisėja Vida Butanavičiūtė (Proceso Nr. 2-42-3-00257-2014-2)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2014 m. birželio 12 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo K. B. atskirąjį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo K. B. ieškinį dėl E. D. pareigų neatlikimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šilalės rajono apylinkės teisme 2013-04-10 gautas ieškovo K. B. ieškinys dėl E. D. pareigų neatlikimo. Ieškinys neatitiko procesinių dokumentų, pateikiamų teismui, nustatytų turinio bei formos reikalavimų, todėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2014-04-14 nutartimi ieškovui K. B. buvo nustatytas terminas iki 2014-04-28 pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus. 2014-04-25 teisme gautas K. B. ieškininio pareiškimo papildymas.
Žemesnės instancijos teismas
Šilalės rajono apylinkės teismas 2014-04-30 nutartimi ieškovo K. B. ieškininį pareiškimą bei ieškininio pareiškimo papildymą dėl E. D. pareigų neatlikimo, laikė nepaduotais ir nurodė nutarčiai įsiteisėjus grąžinti juos ieškovui. Teismas nurodė, kad teismo nustatytu terminu ieškovas nepašalino visų 2014-04-14 nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų, tai yra, nenurodė atsakovės E. D. adreso, nepateikė jokių ieškinyje nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, ieškinio reikalavimas suformuluotas neaiškiai ir nesuprantamai, prašydamas atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nepridėjo jo sunkią materialinę padėtį patvirtinančių dokumentų, nepateikė ieškinio kopijos priešingai šaliai.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo Šilalės rajono apylinkės teismo 2014-04-30 nutartį panaikinti, nurodant Šilalės rajono apylinkės teismui išreikalauti reikiamą informaciją, dokumentus, liudytojus tam, kad jo skundą išnagrinėti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais.
Teismas turi galimybę pats užklausti atitinkamas institucijas ir išsireikalauti reikiamą medžiagą, kad galėtų išnagrinėti jo ieškinį.Jo galimybės pateikti įrodymus ribotos, nes jis šiuo metu yra laisvės atėmimo įstaigoje, be to, jam (duomenys neskelbtini) metai. Dėl tyrėjos E. D. veiksmų prašė pradėti ikiteisminį tyrimą, šią medžiagą prašo prijungti prie civilinės bylos. Jis patyrė žalą, dėl kurios yra kalta tyrėja, nes ji nesugebėjo tyrimo atlikti taip, kad jis negalėtų pateikti pastabų.Tyrėja panaudojo apgaulę tam, kad jis negalėtų pateikti pastabų ir prašymų ir kad neatsirastų tyrėjai naujo darbo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys ir ieškinio papildymas laikyti nepaduotais ir grąžinti ieškovui, jam teismo nustatytu terminu nepašalinus ieškinio trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Šilalės rajono apylinkės teisme 2013-04-10 gautas ieškovo ieškinys dėl E. D. pareigų neatlikimo. Šilalės rajono apylinkės teismas 2014-04-14 nutartimi nustatė ieškovui terminą iki 2014-04-28 pašalinti teismo nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus. 2014-04-25 teisme gautas ieškovo ieškininio pareiškimo papildymas, tačiau susipažinęs su ieškovo ieškinio papildymu teismas konstatavo, kad teismo nustatytu terminu ieškovas nepašalino visų 2014-04-14 teismo nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų, atsiųstas ieškininio pareiškimo papildymas neatitinka procesinių dokumentų, pateikiamų teismui, turinio bei formos reikalavimų, laikė juos nepaduotais ir grąžino ieškovui.
Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, tai pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių - civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų. Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu ieškinio įforminimu. Šis teisinis reguliavimas dera su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės kreiptis į teismą aiškinimu Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktikoje. Dėl teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo nurodoma, kad teisės kreiptis į teismą pobūdis reikalauja valstybės reguliavimo, tačiau toks reguliavimas negali pažeisti teisės esmės arba prieštarauti kitoms Konvencijos teisėms. Įvairių procesinių reikalavimų ieškinio turiniui ir formai nustatymas pateisinamas, nes jais siekiama užtikrinti efektyvų teisingumo vykdymą ir operatyvų procesą, todėl formalių procesinių reikalavimų taikymas priimant ieškinį savaime nereiškia teisės kreiptis į teismą pažeidimo (AC-36-1 IEŠKINIO TRŪKUMŲ ŠALINIMĄ REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS NORMŲ TAIKYMO TEISMŲ PRAKTIKOJE APŽVALGA).
Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai skundžiama nutartimi padarė išvadą, kad ieškovas nepašalino visų teismo nurodytų ieškinio trūkumų ir laikė ieškinį nepaduotu, kadangi dalis ieškinio trūkumų sudarė esmines kliūtis tolesnei proceso eigai.
Tinkamu ieškinio trūkumų pašalinimu laikomas tik visų nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų pašalinimas. Įstatyme nenustatyta, kad teismas gali priimti tik dalį ieškinio ir iškelti civilinę bylą tik dėl dalies ieškinyje suformuluotų reikalavimų, todėl tik dalies ieškinio trūkumų pašalinimas pripažįstamas netinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, leidžiančiu teisėjui taikyti CPK 115 straipsnio 3 dalį, tai yra, laikyti ieškinį nepaduotu ir grąžinti ieškovui.
. Vadovaujantis CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teismui pateiktame ieškinyje turi būti nurodytos dalyvaujančių byloje asmenų gyvenamosios vietos arba pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo, - jo buveinė arba pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai. Be to, CPK 111 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodomas procesinių dokumentų įteikimo byloje dalyvaujančiam asmeniui būdas ir adresas pašto korespondencijos siuntoms, kai jis nesutampa su gyvenamosios vietos arba buveinės adresu. Byloje dalyvaujančių fizinių asmenų gyvenamosios vietos ar juridinio asmens buveinės vietos nurodymas yra tinkamo procesinių dokumentų įteikimo įgyvendinimo garantija ir būtina sąlyga siekiant užtikrinti teisės būti išklausytam principo įgyvendinimą. Jeigu ieškinyje pateikiami duomenys apie byloje dalyvaujančių asmenų gyvenamąją, ar kitus procesinių dokumentų įteikimo adresus yra netikslūs arba jie nežinomi, teismas netenka galimybės procesinius dokumentus įteikti tiems asmenims, kuriems jie skirti. Be to, teisingas byloje dalyvaujančių asmenų gyvenamosios vietos arba juridinio asmens buveinės nurodymas yra aktualus nustatant, kuriame teisme turi būti pradedamas procesas (CPK 29 straipsnis). Taigi duomenų apie byloje dalyvaujančių asmenų gyvenamąją ar buveinės vietą ar kitų procesinių dokumentų įteikimo adresų nenurodymas laikomas esminiu ieškinio trūkumu, tačiau ieškovas šio trūkumo nepašalino, tai yra atsakovės E. D. gyvenamosios vietos nenurodė. Ieškovas nepateikė įrodymų teismui, kad jo nurodoma atsakovė yra įrašyta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą, kad jam duomenų apie jo nurodomos atsakovės deklaruotą, gyvenamąją vietą ar kitų procesinių dokumentų įteikimo vietą adresų nepavyko gauti. Be to, ieškovas nenurodė jo nurodomos atsakovės asmens kodo, kad teismas, pasinaudodamas teismui prieinamomis informacinėmis sistemomis turėtų galimybę nustatyti atsakovės deklaruotą ar galimą kitą procesinių dokumentų įteikimo vietą. Vertinant, jog nepašalinus šio ieškinio trūkumo, nėra galimybės atsakovei įteikti procesinių dokumentų, darytina išvada, kad šis ieškinio trūkumas sudaro esmines kliūtis tolimesnei bylos eigai.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovas ieškinyje nustatyto trūkumo aiškiai nurodyti savo reikalavimą nepašalino.
Ieškinio dalykas - tai atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. Šiame reikalavime ieškovas turi nurodyti konkretų asmenį, kuris galbūt pažeidė jo teises arba įstatymų saugomus interesus, taip pat aiškiai suformuluoti reikalavimą, t. y. ko jis prašo teismo (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), kitaip atsakovui būtų sudėtinga gintis nuo pareikšto reikalavimo, o teismas rizikuotų pažeisti CPK 265 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas, kurias peržengti leidžiama tik CPK išvardytais atvejais. Ieškovas nei pradiniame ieškinyje, nei ieškinio papildyme aiškiai nenurodė savo reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, kad , kaip ieškovas nurodo, jis yra senyvo amžiaus ir turi sveikatos problemų, todėl yra didelė tikimybė, kad į teismo posėdį neatvyks, aiškaus reikalavimo nenurodymas šiuo atveju laikytinas esminiu ieškinio trūkumu, užkertančiu kelią tolimesnei bylos eigai.
CPK 113 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys teismui pateikia procesinių dokumentų originalus. Be to, teismui pateikiama tiek procesinių dokumentų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai (procesinio bendrininkavimo atveju - visiems bendrininkams, o kai paskirtas bendrininkų atstovas ar įgaliotas asmuo su byla susijusiems procesiniams dokumentams gauti, - tik šiam atstovui ar įgaliotam asmeniui) ir tretiesiems asmenims, išskyrus atvejus, kai procesinis dokumentas pateikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, ir kitus CPK numatytus atvejus. Vietoj procesinio dokumento kopijų gali būti pateikti keli procesinio dokumento egzemplioriai. Ieškovas ieškinio papildyme tik nurodė, kad susiduria su sunkumais dėl kopijavimo, tačiau reikiamo skaičiaus nei ieškinio egzempliorių, nei jo kopijų nepateikė, taigi Šilalės rajono apylinkės teismo 2014-04-14 nutartimi konstatuoto trūkumo dėl ieškinio kopijos pateikimo priešingai šaliai nepašalino.
Byloje dalyvaujantis asmuo, prašantis atleisti jį nuo žyminio mokesčio ar jo dalies sumokėjimo, atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, privalo įrodyti tokio prašymo pagrįstumą, t. y. įrodinėjimo pareiga tenka prašymą pateikusiam asmeniui (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį (CPK 80 straipsnis), atleidimo nuo viso ar dalies žyminio mokesčio mokėjimo bei šio mokesčio atidėjimo sąlygas ir tvarką (CPK 83 straipsnis, 84 straipsnis), kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Įpareigojimas sumokėti CPK nustatyto dydžio žyminį mokestį, negali būti traktuojamas kaip užkertantis kelią ginti pažeistas teises. Teisę kreiptis teisminės gynybos asmenims, kurių sunki turtinė padėtis, užtikrina CPK 83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė asmenį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Šios nuostatos tikslas – užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties jis neturi galimybės sumokėti viso žyminio mokesčio. Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas prašymą atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo bei pateiktus įrodymus, teismas, įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį), sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Pažymėtina, kad pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t. y. būtinybę atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantas įrodymų apie jo sunkią turtinę padėtį teismui visiškai neteikė, taigi konstatuotina, kad apeliantas Šilalės rajono apylinkės teismo 2014-04-14 nutartimi konstatuoto trūkumo pateikti įrodymus apie savo sunkią turtinę padėtį nepašalino, atitinkamo dydžio žyminio mokesčio nesumokėjo.
Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą ieškinyje nurodomi įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą. Be to, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Taigi, įstatyme nustatyta aiški ir nedviprasmė ieškovo pareiga prie ieškinio pridėti dokumentus ir kitus įrodymus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Visi teisiškai reikšmingi įrodymai turi būti pateikti su ieškiniu, ir tų įrodymų pateikimas negali būti „dozuojamas" ar sąmoningai paliekamas vėlesnėms proceso stadijoms. Laiku nepateikus įrodymų, į teismą besikreipiančiam asmeniui kyla tam tikrų procesinių padarinių. CPK 181 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus taikoma ir įrodymams, kurie galėjo būti, tačiau nebuvo pateikti kartu su ieškiniu. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo ieškinyje nurodytas aplinkybes. Nesant šių įrodymų, nėra galimybės identifikuoti svarstomo klausimo esmę, nustatyti ar iš viso šalis sieja teisiniai santykiai. Todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, šio ieškinio trūkumo nepašalinimas taip pat sudaro esmines kliūtis tolimesnei bylos eigai.
Pagal CPK 179 straipsnio, reglamentuojančio teismo veiksmus įrodinėjimo procese, 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Šios nuostatos visa apimtimi taikytinos dispozityviosiose bylose, kilusiose iš materialiųjų teisinių santykių, kurių subjektų galimybė laisvai disponuoti savo materialiosiomis teisėmis ir pareigomis nėra ribojama, ir jų nagrinėjimas bei sprendimas nėra susijęs su viešojo intereso apsauga. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Ši nuostata reglamentuoja bendrosios taisyklės, kad teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva, išimtį ir taikytina nedispozityviosiose bylose (šeimos, darbo, ypatingosios teisenos, bankroto, restruktūrizavimo bei kitose), kuriose teismas pagal įstatymą privalo veikti ex officio. Tokiose bylose teismas ne tik turi teisę, bet ir privalo savo iniciatyva rinkti įrodymus, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nepateikia įrodymų, taip pat tais atvejais, kai pateiktų įrodymų nepakanka reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti. Tiek dispozityviosiose, tiek ir nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus. Kadangi ši byla priskirtina dispozityviosioms byloms, kuriose teismas pagal įstatymą neprivalo veikti ex officio ir neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymų, atmestini apelianto argumentai, kad teismas turi pats užklausti atitinkamas institucijas ir išsireikalauti reikiamą medžiagą, kad galėtų išnagrinėti jo ieškinį.
Apeliantas nurodo, kad jo galimybės pateikti įrodymus ribotos, nes jis šiuo metu yra laisvės atėmimo įstaigoje, be to, jam (duomenys neskelbtini) metai. Išaiškintina apeliantui, kad tokiu atveju jis turėtų pasirūpinti tinkamu atstovavimu bei savo interesų gynimu teisme. Jeigu ieškovas neturi finansinių galimybių pasinaudoti advokato pagalba, jis gali kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme numatytos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo sąlygos. Iš ieškovo nurodyto adreso matyti, jog jis yra (duomenys neskelbtini), todėl ieškovui pasiūlytina kreiptis į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, esančią Odminių g. 3, Vilnius, tel. Nr. (8-5) 2647 480. Ieškovui išaiškintina, jog asmuo, norintis gauti antrinę teisinę pagalbą, privalo pateikti tarnybai prašymą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Prašymas ir asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodantys dokumentai tarnybai gali būti pateikti asmeniškai arba paštu.
Kiti atskirojo skundo argumentai nagrinėjamam klausimui teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Esant nurodytoms aplinkybėms, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartį.