Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2024-01-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-40-771/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-01-04
Bylos Nr.
1-40-771/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45096-2022-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aleksandras Prygunkovas
Nukentėjusysis
V. V.
Kaltinamasis
J. J.
Kategorijos
  • 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-40-771/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45096-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2. (S) 1.1.7.2.5.; 1.1.8.10.1.; 1.1.10.1.; 1.2.4.4.2.1.; 1.2.7.7.; 2.3.6.4.5.
ŠIAULIŲAPYLINKĖSTEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 4 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas A. P.,sekretoriaujant D. K., G. P., J. J.,dalyvaujant prokurorei E. V.,

nukentėjusiosios V. V. įstatyminei atstovei (globėjai) G. Č., ir atstovei advokatei S. K.,

kaltinamajam J. J. ir jo gynėjui advokatui V. S.,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, pensininkas, išsiskyręs, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Teismas , išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. laikotarpiu nuo 2020 metų iki 2022 m. lapkričio 27 d. 15.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nukentėjusiosios V. V., bejėgiška būkle dėl mažametystės, ne mažiau kaip 10 kartų, kišo rankas po apatiniais rūbais, rankomis glostydamas, lietė nukentėjusiosios lytinius organus, sėdmenis, tokiu būdu tvirkino jaunesnę negu šešiolikos metu nukentėjusiąją V. V.;

be to, jis laikotarpiu nuo 2020 metų iki 2022 m. lapkričio 27 d. 15.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), rankomis liesdamas nukentėjusiosios lytinius organus ir sėdmenis ir taip tvirkindamas mažametę V. V., gim. 2015 m., padarė žalą mažametės nukentėjusiosios V. V. psichikos sveikatai, tai yra sukėlė stiprias reakcijas į stiprų stresą (F93.8), tokiu būdu nesunkiai sutrikdė mažametės nukentėjusiosios V. V. sveikatą.

Kaltinamasis J. J. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino bei parodė, kad 2012 m. - 2014 m. remontavo N. V. butą, kuriame ir nakvodavo. Į tą butą pastoviai atvykdavo G. Č. su dukra V.. V. tėvai išsiskyrė, kai vaikui buvo 3 metai. Vaikas gyvendavo kas savaitę pas vieną, pas kitą iš tėvų. V. V., todėl šeštadienį vakare retkarčiais atveždavo dukrą pas N. V.. Nuo 2020 m. iki 2022 m. lapkričio 27 d. gyveno (duomenys neskelbtini)Vasarą daugiausiai su N. V. gyveno sode. K. V. pas N. V. atveždavo ir G. Č.. Namuose tuo metu visada buvo N. V.. V. V. neleisdavo jam parvesti mergaitės iš darželio. K. V. likdavo nakvoti pas N. V. namuose. N. V. bute yra viena lova, todėl joje miegodavo visi trys. Jis prieštaravo tam, siūlė vaikui nupirkti surenkamą lovą, tačiau jam buvo pasakyta, kad tos lovos nebus kur pastatyti. N. V. guldydavo į tarpą tarp jo ir N. V.. Iki 2022 metų jis su vaiku neturėjo jokio kontakto. 2022 m. gegužės mėnesį N. V. susižeidė koją. Jis darydavo V. kūno masažą. Padaryti masažą prašė ir V.. Pasakius, kad masažą reikia daryti sergantiems žmonėms, mergaitė atsakė, jog užpakaliuką skauda, tėvas muša. Mergaitė nusirengė nuogai, atsigulė ir liepė jai daryti masažą. N. V. matė tai. Vaikui masažavo nugarą, kaklą. Masažus darė tris kartus gegužės mėnesį, 2022-11-26 ir vieną kartą sode. Vaikas buvo su maudymosi kostiumėliu, kai masažavo pastarąją sode. Nekišo rankų prie lytinių organų. N. V. su mergaite, jiems būnant sode, miegodavo kitame kambaryje. Pamena, kad vieną kartą, būnant sode, nuėjo miegoti pietų. Jam atsigulus, V. atsidarė duris ir įlėkė. Pradėjo ant jo šokinėti, todėl pasiūlė N. V. pasiimti vaiką. Jo niekas neklausė, todėl mergaitei liepė atsigulti. Pamena, kad mergaitė žaidė ir jis brūkštelėjo. Vaikas pradėjo šaukti „(duomenys neskelbtini)ir išbėgo. 2022-11-26 V. buvo pas juos, miegojo šone, iš senelės pusės. Vaikas turi atskirą patalynę. Vėliau mergaitė peršoko prie jo ir atsigulė ant peties. Kažkur prie pilvuko pakišo jo ranką po pižama, pasakė, kad toje vietoje skauda. Kelnaičių nebuvo, todėl gal pirštai ir siekė lytinius organus. Rankos ten nelaikė, iškarto ištraukė. Po to jis užmigo. Kai atsibudo, mergaitės kojos buvo ant jo. Nelietė ryte V.. Dieną, iki tėvo atvykimo, darė mergaitei masažą. Neatsimena, ar lietė sėdmenis. Gal juos ir palietė, nes žiūrėjo futbolą. 2022-11-26, mergaitei atvažiavus pas juos, įteikė pastarajai gimtadienio dovanas. Vaikas darė karolių rinkinius, sėdėdama ant jo. Paskui atsigulė skersai jo. Lytinių organų tikrai nelietė. Tą savaitgalį buvo antras lietimas, kai mergaitė pasakė, kad skauda pilvą. Žino, kad jai buvo lytinių organų uždegimas. Matė, kaip N. V. gydė, nes gydė prie jo. V. tėvas atvažiavo 2022-11-27 15 val. Jiems išeinant, dukrai pasakė „(duomenys neskelbtini)o ji pasakė, kad nereikia, nors prieš tai atsisveikino. Mergaitė buvo apsirengusi. Jis nelietė V.. V. juokėsi. Išeidama pro duris pasakė, kad senelis ją kibino. V. su tėvu išėjus iš jų ir laiptinėje pastarąją perrenginėjant, vaikas pasakė, kad jis jai pirštą kišo. Tėvas tada atėjo ir jį apšaukė kaltindamas, kad jis kišo pirštą į V. lytinius organus. Jis bandė paaiškinti, kad vieko nedarė. V.tėvas jį sumušė. Vieną kartą V. bučiavo, nes žaidė žaidimą „pabučiuok mane“. Tai sportinis žaidimas. Mergaitė kojomis įsispiria ir jis turi pastarąją pabučiuoti. Tie žaidimai vyko, pas jį sode. Vaikas atbėgdavo pas jį ryte arba vakare ir jie pažaisdavo tą žaidimą. Tai vyko 2022 m. vasarą, rugpjūčio mėn. Tuo metu mergaitė 6 dienas buvo pas juos. K. V. buvo 5, 6 metai, pastarosios nelietė. Nuo 2020 m. iki 2021 m. neatliko jokių kaltinime nurodytų veiksmų V. atžvilgiu. 2022 m. gegužės mėnesį atliko mergaitei masažą, lietė sėdmenis, nes darė viso kūno masažą. Tris masažus matė N. V.. Sode masažo N. V. nematė. V. užpakaliuką glostė, tačiau lytinių organų neglostė. Kaip galima padaryti sveikatos sutrikdymą, jei vaikas pats prašo daryti masažą. Niekada be mergaitės leidimo nieko nedarė. Masažą darė mergaitei pačiai paprašius. Tokių žodžių „(duomenys neskelbtini)negirdėjo. Mano, kad 7 metų vaikas gali išreikšti savo poziciją. Mano, kad mergaitė savo parodymuose fantazuoja. Masažuodamas, jis pakeldavo mergaitės pižamą. V. gal atrodė, kad jis „(duomenys neskelbtini)lietė. Vaikas gali prifantazuoti. N. V. buvo sakęs, kad mergaitė negali kartu su jais miegoti ir kad V. žaidimai kažkokie erotiniai. N. V. atsakė, kad jis neprisigalvotų.

Liudytoja G. Č. teisiamajame posėdyje parodė, jog dukrai V. V. 7 metai. A. Š., (duomenys neskelbtini). gyvena vyro mama N. V. ir kaltinamasis. Su V. V. ir pastarojo mama susipažino 2012 metais. išsiskyrė su V. V.. Tuo metu V. buvo 3 metai. Su V. V. dalijosi vaiko priežiūra. Vieną savaitę dukra gyvena su ja, kitą su tėčiu. Kai būdavo V. V. savaitė, pastarasis dažnai dukrą nuveždavo seneliams. Dukra nepasakodavo kur būdavo su tėčiu, ką veikė. Mažai pasakodavo ir ką veikdavo su seneliais. Po išsiskyrimo su V. V., dukra tapo piktesnė. Dukrai patikdavo būti pas senelę N. V.. V. nesakydavo, jog patinka būti su kaltinamuoju. V. pasakodavo, kad kaltinamasis erzinasi ir kad tai pastarajai nepatinka. Atkreipdavo dėmesį, kad būnant pas N. V., kaltinamasis sudrausmindavo V.. V. nieko nepasakojo, kad kažkam nori kerštauti. Apie kaltinime nurodytą įvykį sužinojo 2022-11-27 apie 14-15 val.. Jai būnant namuose, paskambino V. V., kuris paprašė atvažiuoti į N. V. namo kiemą. Prie N. V. namų ją pasitiko V. V., kuris drebančiu balsu papasakojo, kad prie mergaitės greičiausiai buvo seksualiai priekabiauta. V. V. žmona R.ir V. planavo čiaužyti su rogutėmis. V. buvo šalta, todėl jie nuėjo į laiptinę persimauti pėdkelnių. Į V. V. klausimą kodėl V. nenorėjo atsisveikinti su kaltinamuoju ir kodėl tokia pikta, V. paaiškino, kad senelis spaudė užpakaliuką. Pasiteiravus kaip spaudė, V. atsakė, kad stipriau spaudė. V. V. pasakojo, kad pokalbio metu kaltinamasis prisipažino, jog porą kartų taip darė, porą kartų priekabiavo prie dukters. V. staiga pasireiškia nuotaikos kaitos: iš geros nuotaikos į tokį liūdesį. Pastebėjo, kad dukra susikausto, bijo, kai bandoma pastarąją išklausti apie kaltinime nurodytas aplinkybes. V. tris dienas buvo psichologiniame vertinime. Ten pasakė, kad dukra per maža suvokti apie viską, nejaučia tų psichologinių problemų, bet būtinai turės kreiptis vėliau dėl psichologinės pagalbos. Dukrai mokslai sekasi puikiai, problemų nėra. Bendravimo problemų taip pat nėra. Po kelerių metų būtinas lankymasis pas psichologus, kai labiau suvoks minėtų įvykių aplinkybes. Šiuo metu vaikas visai nebekalba apie senelius, nemini kaltinamąjį. V. pasakojo, kad kaltinamasis ne tik užpakaliuką, bet ir lyrinius organus spaudė, J. (kaltinamasis) blogai darė. Ji klausė V., ar kaltinamasis vieną kartą taip darė. V. atsakė, kad kaltinamasis nuolat jai trukdydavo miegoti. V. yra jai kartą pamelavusi, tačiau tikrai nelinkusi fantazuoti. Pastebėjo, kad po minėto įvykio V. stresavo, tapo uždara, tyli. Po kokio mėnesio grįžo į savo vėžias. Byloje palaiko pareikštą civilinį ieškinį, nes V.padaryta psichinė žala. Pasak specialistų, vėliau bus reikalinga psichologo pagalba. Būna, kai dukra supyksta, šaukia, pyksta. Turbūt čia po skyrybų su V. V. atsirado toks jos elgesys. Jiems išsiskyrus, vaikui irgi buvo stresas. Su vaiku susitiko kavinėje po įvykio, dažniausiai ji susitikus, būdavo džiaugsminga, o tada ji buvo uždaresnė, susitelkus į bulvytes. Jai atėjus, dukra ramiai sėdėjo. Dabar konkrečiai neatsimena, kokias emocijas išreiškė dukra į jos atėjimą, tikrai ne kaip įprastai pasitiko ją.

L. V. V. teisiamajame posėdyje parodė, jog kaltinamąjį pažįsta 10 metų. Pastarasis yra mamos N. V. draugas, sugyventinis. G. Č. buvusi jo draugė, vaiko V.motina. Su G. Č. išsiskyrė, kai dukrai V.buvo 3 metukai. Kai vaikas gimė, ar mama gyveno su kaltinamuoju, tiksliai pasakyti negali. Su kaltinamuoju vieną kartą buvo susipykęs, nes pastarasis moralizavo ir aiškino, kur vaikas turi gyventi. Su vaiko mama buvo sutarę, kad lygiomis dalimis augins vaiką. Nenorėjo vaiko prižiūrėti tik savaitgaliais, norėjo būti šalia, auklėti, pažinti vaiką. Dukra lankė darželį. Jo darbo grafikas yra labai lankstus. Visada pavykdavo vaiką nuvežti ir parsivežti iš darželio. Mama pasiimdavo pas save į butą. Būdavo, kad vaiką nuveždavo savaitei pas mamą į butą, į sodą. Pamena, kad kai jis pasiūlė važiuoti pas močiutę, V. atsisakė. Sakė, kad senelis erzina ir trukdo miegoti. 2022-11-26 atvežė dukrą į mamos butą ir paliko nakvoti. 2022-11-27 atvažiavo pasiimti dukters. Užlipo į viršų, vaikas apsirengė ir jie abu leidosi į apačią, prie mašinos. Dukra pradėjo sakyti, kad senelis erzino, vėl spaudė. Su R. pradėjo klausti V., kas ką spaudė, ką lietė. Dukra parodė kur spaudė ir jai tai nepatiko. Kai vaikas rodė sėdmenis, ties savo lytiniais organai, jiems pasirodė labai keista, kad vaikas sako tokius dalykus. Pasikvietė N. V. ir papasakojo, ką vaikas jam pasakojo. Mama nieko nepasakė. Jis nuėjo pas J. J. paklausti, kas buvo, kodėl vaikas skundžiasi, kur lietė, spaudė. Pastarasis paklausė ar jis nori pastarąjį apkaltinti pedofilija. Kai priartėjo prie mašinos, vaikas buvo su dabartine žmona. Tada pasivedė dukrą toliau ir paklausė vėl apie minėtas aplinkybes. Dukra parodė su savo rankyte kur senelis jai spaudė. Paklausė, kaip spaudė, ar numovęs triusikėlius. Ji parodė vietą, užkišdama ranką už triusikėlių. Aiškiai viską parodė. Klausė dukters dešimt, penkiolika kartų ir vaikas pasakojo tą patį. Vaikas buvo sutrikęs, pasimetęs. Pamena, kad pokalbio metu kaltinamasis pasakė, kad tai buvo tik du kartus. Jis paklausė ką kaltinamasis kišo V.. Kaltinamasis atsakė, kad nieko nekišo. Mama girdėjo, kai J. sakė, kad tik du kartus lietė. Apie įvykį informavo vaiko mamą, po to pranešė policijai. Apie tuos lietimus jo mama pati sakydavo, kad jie erzinasi. V. kaltinamąjį vadino seneliu, arba J.. Seneliu vadino tik J., kitas senelis yra senas senelis - prosenelis. Ar kaltinamasis darė masažus, nežino. Tuo metu, dukrai buvo 6 metai, mokyklos dar nelankė. Nėra buvę, kad V. prifantazuotų nebūtų dalykų. K. V. sumieluodavo, buvo aiškiai matyti. Ji nekurdavo istorijų, ir kai vaikas meluoja, gali tai matyti. Nėra buvę tokio atvejo, kad pati susikurtų istoriją, o jei bandydavo kažką pameluoti, tai darydavo žaidimo forma. Kai pradėjo palikinėti dukrą, ji ne kartą yra sakiusi, kad erzinasi senelis. Suprato, kad senelis erzinasi tik žodžiais. Abu ginčijasi, jis įrodinėja savo, o vaikas savo. Vaikas pas senelius bute miegodavo per vidurį, tarp močiutės ir senelio. O kaip miegodavo sode, nežino. Žino, kad mama turėjo savo kambariuką. V. yra rodžiusi, kad čia miegojo su močiute. Dukra yra vartojusi žodį „senelis kibinasi“. Sakė, kad kibinasi J. ir erzinasi. Tai buvo labiau paskutiniais metais, nes buvo sąmoningesnė, protingesnė, bandydavo atstovėti savo nuomonę, supratimą. Paskutiniais metais dukra sakydavo, kad senelis kibinasi, erzinasi, neleidžia miegoti. Nepagalvojo, kad taip gali vykti. Buvo porą kartų, kai nenorėjo važiuoti pas močiutę. Paskutiniais kartais pamatė, kad kitaip atsisveikina. Iki to įvykio, būdavo su J. atsisveikina, pabučiuoja, su rankytėms sumuša. O paskutiniu metu, mamai bučinys, o seneliui nenorom „ate“ pasako. Mama buvo užsiminusi, kad buvo sakiusi J. J., jog neliestų jos užpakaliuko. Dukra pas močiutę miegodavo su pižama. Jis atveždavo pižamą ir mama turėjo kelis komplektukus. Naktinių dukra nedėvėjo. Pižama - maikutė ir šortukai, arba maikutė ir triusikėliai.

Liudytoja N. V. teisiamajame posėdyje parodė, jog kaltinamasis yra jos draugas. Nuo 2022 m. lapkričio mėn. negyvena kartu. Su kaltinamuoju pažįstami nuo 2012 metų. Susipažino žiemą, o kaip pora pradėjo gyventi nuo 2013 m. pavasario. Jos gyvenamoji vieta Š., o pastarojo P. . Abu gyvena jos bute. Kai gimė V., su kaltinamuoju jau gyveno. Vaikas eidavo į darželį, pas ją palikdavo dienai, kartais dviem. Vasarą paprašydavo jai leisti pabūti savaitę. Palikdavo bute, o vasarą sode. Kada pirmą kartą sūnus anūkę atvežė, nepamena. Sūnus dar nebuvo išsiskyręs. Kai anūkė buvo maža, ją prižiūrėdavo dviese su J.. Sode ji miegodavo su mergaite atsirame miegamajame. Kai anūkė likdavo nakvoti pas ją bute, miegodavo su jais, bendroje lovoje. Miegodavo įvairiai. Būdavo ir iš krašto, iš per vidurį. Naktį mergaitė miegodavo nelabai ramiai, vartydavosi. Ji vis pasižiūrėdavo, pataisydavo antklodę. Kambaryje, kol anūkė užmigdavo, degė stalinė lempa. Prieš užmiegant, paglostydavo anūkei galvytę. Ar ji kartais prašydavo jos paglostyti, nepamena. Ar J. J. glostydavo galvytę, tikrai nepamena. Ji skaitydavo pasakas, kaltinamasis miegodavo. Miegodavo anūkė su pižama - kelnaitės ir maikutė, kelnaitės žemiau kelių. Antklodės būdavo atskiros. Lovoje anūkė su J. J. vienas kitą kibindavo. Būdavo, kad vaikas šaukia, jog ją kibina. J. J. anūkės lovoje nekibindavo, ar lietė, negali pasakyti. Būdami lovoje, abu pradėdavo kalbėti, tada ji pasakydavo, kad laikas miegoti. J. J. greit užmigdavo. Lovoje, prieš miegą, jų žaidimų nematė, jų nebuvo. J. J. yra sakęs, kad jie trise negali miegoti, kad mergaitė turėtų miegoti atskirai. Jei kaltinamasis supdavo su supynėm, liesdavo anūkės nugarą. Kad specialiai liestų anūkę, nematė. Anūkė, kad J. J. liestų užpakaliuką, lytinius organus, nėra sakiusi. Ji nėra jam sakiusi, kad neliesk V. užpakaliuko. Jie vienas kitą erzindavo. Apie erzinimą galvojo, kad nori vaikiškai dėmesį atkreipti. Jai būnant virtuvėje, anūkė sakė, kad ją kibina, kad pakutena. Vienas gnybt, kitas gnybt. Ji abiem pasakydavo, kad baikit. Nesigilino, neatkreipė dėmesio į viską. Anūkė sakydavo, kad senelis ją kutena. Ji ruošia virtuvėje pietus, jie kitame kambaryje būna ir anūkė šaukia, kad močiute ateik, mane J., ar senelis kutena. Ne visada būdavo su jais kartu, indus plaudavo, ruošdavo maistą. Ji ateidavo juos pabardavo, o jie juokdavosi. Negalėdavo suprasti, kad kažkas negerai. Nėra girdėjusi, kad žaidžiant, V. šauktų „(duomenys neskelbtini)to nebuvo. Žaidimų metu, kad mergaitė būtų bučiuojama nematė. Su J. J. atsisveikindavo per atstumą, jai bučkį duodavo, bet ir tai ne visada. Kad kaltinamasis bučiuotų mergaitę, nematė. Seneliui su mergaite žaidžiant, būdavo, kad jis liečia ir nugarą, ir užpakaliuką, kad liestų lytinius organus, nematė. 2022-11-26 sūnus atvežė pas juos V.. Anūkė liko nakvoti, nes ji buvo sūnui prieš tai skambinusi ir prašiusi, kad paliktų ją. Buvo paruošusi tešlą kalėdiniams sausainiams, tuo pačiu pasveikino su gimtadieniu. J. J. grįžo iš sodo. Buvo nugarą pasitempęs, todėl žiūrėjo televizorių, gulėjo. Anūkė buvo su ja, kepė sausainius. Ji tik porą kartų nunešė sausainius seneliui. Mergaitė tą naktį, miegojo per vidurį. J. J. labai greit užmiega. Ar jie kalbėjo, nepamena. Ji skaitė pasakas, kol vaikas užmigo. Ryte atsikėlus, mergaitė rengėsi, valėsi dantukus. Po to J. J. su anūke sportavo, nes turėjo bėgimo takelį, o ji ruošė pietus. Apie pietus, atėjo sūnus, pasiimti dukros. Apačioje buvo R., sūnaus žmona. Ar prieš išeinant, sūnus aprengė anūkę, nepamena. Jie išėjo. Praėjus kelioms minutėms po jų išėjimo, jai paskambino sūnus ir išsikvietė į lauką. Kai išėjo, pasakė, kas vyko. Sūnus pasakė, kad elgėsi J. J. ne taip, negerai. Žodžių neprisimins, bet sakė, kad priekabiavo. Ar konkrečius veiksmus pasakojo, nepamena. Sūnus užlipo į viršų pasiaiškinti su J. J., ji iš paskos. Sūnus sumušė J. J.. Šaukė, kaip jis taip galėjo pasielgti. Ką sakė J. J., negirdėjo. Po to sūnus išėjo. Už poros valandų atvažiavo policijos pareigūnai. 2022-11-26 anūkės nemaudė. Sveikatos problemų tą dieną vaikas neturėjo. Tik kai nuėjo į tualetą, mergaitė pasakė, kad skauda šlapinimosi metu. Apie problemą, kad skauda šlapinimosi metu, ji pranešė J. J., tačiau nepamena kada. Tą vakarą, anūkės neapžiūrėjo. Nematė, kad J. J. žiūrėtų. Po įvykio klausė J. J., ar tikrai nuskriaudė vaiką. Ji turėjo omenyje apie vaiko lietimą. Kaltinamasis atsakė, kad nelietė. Anūkė savo sėdmenis, vadindavo užpakaliuku, lytinius organus – putyte. J. J. neliesdavo anūkės kūno. Kaltinamasis jai kartais darydavo masažą. Anūkė yra paprašiusi kaltinamojo padaryti ir jai masažą. J. J. pagnaibydavo pastarajai nugarą. Masažo metu anūkė kartais būdavo su triusikėliais, kartą buvo nuoga. Kaltinamasis prie jos anūkę masažavo. Nepamena, kiek kartų darė masažus, porą kartu buvo šalia. Masažuodamas lietė užpakaliuką. Lytinių organų nelietė.

Teisiamajame posėdyje ekspertė E. K. paaiškino, jog yra teismo vaikų ir paauglių psichiatrė ekspertė. Ekspertizės metu, kontaktas su mergaite buvo geras, nors iš pradžių vos atsiskyrė nuo mamos, vėliau buvo drąsesnė. Mergaitė laisvai pasakojo apie pomėgius, klasės draugus, gana drąsiai jautėsi, tačiau pradėjus kalbėti apie baudžiamojoje byloje paminėtus įvykius - mergaitės elgesys pasikeitė. Mergaitė pasakojo, nors ir nelabai noriai, tačiau nuotaika akivaizdžiai pasikeitė. Kai kalbėjo apie mokyklą, klasės draugus, buvo linksma. Emocinis skirtumas buvo akivaizdžiai stebimas. Tapo nedrąsi, nelabai noriai kalbėjo, išryškėjo pažeminta nuotaika. Jai nustatytas nesunkus psichikos sveikatos sutrikdymas. Nustatė, kad būtent kaltinamojo veiksmai sukėlė nesunkų psichikos sveikatos sutrikdymą. Savo išvadas tvirtina. Ekspertizės metu, vertino visas gyvenimiškas aplinkybes ir bylos medžiagą. Vertino mergaitės būseną šeimoje. Mergaitė pasakojo, kad nors ir tėveliai gyvena atskirai, konfliktinės atmosferos nėra, nesukelia įtampos mergaitės būsenai. Su vaiku kalba apie daug dalykų ir vertina jos emocinį atsaką. Mergaitės emocinis atsakas, pradėjus kalbėti apie kaltinamąjį, pasikeičia. Ji buvo įsitempusi, nerami, nuotaika pasikeičia, nes visi tie veiksmai, turėjo įtakos jos psichinei būsenai. Mergaitė nenoriai pasakojo apie įvykius ir tai rodo, kad jie kelia įtampą. Ji pati vengia apie tai kalbėti, nes tie įvykiai kelia įtampą tiek jai, tiek aplinkiniams šeimos nariams. Tai yra būdinga, vaikams patyrusiems seksualinę prievartą ir nuo amžiaus tai nepriklauso. Apie psicho traumuojančius įvykius vengia kalbėti tiek vaikai, tiek suaugusieji. Išvados viduryje, išrašė jos tiesioginę kalbą, ką ji konkrečiai kalbėjo. Cituoja „jis mane kibina už (duomenys neskelbtini)kad spaudžia. Senelis mane stipriai kibino už (duomenys neskelbtini), kibino pirštais. Buvo ir pikta ir liūdna. Jis taip darė, kai buvau atėjusi, nuo 5 m. tai darė. Man biški skaudžiai darė ir man nepatiko. Jis tai darė, kai buvau atėjusi, darė naktį, dieną, jis man darė skaudžiai ir man nepatiko, tai darė į šikną pirštais. 10, 12 ar 11 kartų. Sakiau seneli man tai nepatinka, nepatogu ir tada vis tiek darė. Kartais pakviesdavau močiutę. Močiutė sakydavo: J., baik kibint vaiką. Dabar pas močiutę buvau senai. Kai nekibindavo, su J gerai sutardavau. Norėčiau tik su močiute susitikti. Nežinau, ar gerai J. darė, bet man nepatiko. Kai susitikau su tėčiu, jis paklausė, kodėl neatsisveikinau, aš pasakiau jam, kad man nepatinka, kad kibina šikną, tada tėtis iškvietė policiją pasikalbėti. Kalbėdama jaučiuosi piktai ir liūdnai.“ Lygino, ką mergaitė pasakojo, su byloje esančia medžiaga apie tiriamus įvykius. Esminių nenuoseklumų nepastebėjo. Parodymai nebus žodis į žodį, bet esmę mergaitė pakartojo. Santykiai su močiute, su kitais šeimos nariais, ne jos kompetencija vertinti. Vertina vaiko psichikos būseną, kai mergaitė su ja tiesiogiai bendrauja. Kokie mažametės santykiai su tėvais, tai psichologo eksperto kompetencija. Jie su vaiku bendrauja individualiai. Su tėvais nebendrauja. Tokių duomenų, kad jos būseną įtakotų santykiai su tėvais, negavo. Kad mažametė, konfliktuodama su tėvais, kartais isterikuodavo, ir tai turėtų įtakos jos būsenai, tokių duomenų, atliekant ekspertizę, negavo. Ekspertinio vertinimo metu ir tuo metu, nustatė psichikos sutrikimą, susijusį su byloje nagrinėjamais įvykiais. Apie tėvų įtaką, skyrybų įtaką, tokių duomenų nebuvo gauta. Sužalojimas, būtent tas sužalojimas, turės įtakos ateityje. Gydymas būtinas, mergaitei reikalingas palaikymas iš šeimos, psichoterapinė, psichologinė pagalba, tos pasekmės gali pasireikšti po kelių metų, ir greičiau ir vėliau. Viskas priklausys nuo pagalbos ir aplinkos, kokioje mergaitė auga.

Teisiamajame posėdyje ekspertė A. Š. paaiškino, jog yra teismo vaikų ir paauglių psichologė ekspertė. Ekspertizės metu pamatė, kad tiriamoji yra jautrus vaikas, ypatingai kalbant apie apsilankymus svetimose vietose, įstaigose. Jautrus vaikas, kuriam reikia laiko priprasti, o kai pripranta, naiviai atvirauja, produktyviam kontaktui prieinama. Tai vaikas, kuriam reikia daugiau laiko adaptuotis, priprasti prie svetimų žmonių. Kuriant draugišką aplinką su mamos pagalba, kontaktas yra nesudėtingai mezgamas ir su ja. Tik reikia daugiau laiko. Dėl savo nedrąsumo apie fantazavimą net nėra, kaip kalbėti. Nedrąsumas ją kausto ir šiek tiek riboja. Kad fantazuotų, reikėtų labai smarkiai atsipalaiduoti ir kūrybiškai nusiteikti. Nei apie fantazavimą, nei apie padidintą fantazavimą, kuris ekspertiniu požiūriu būtų aktualus, duomenų taip pat nenustatyta. Jokių požymių ar apraiškų, ikiteisminio tyrimo laikotarpiu, ekspertizės metu, kad mergaitė galimai painiotų realius įvykius su savo vaizduotės produkcija, tokių apraiškų, požymių negauta. Tuo tarpu bendravimas su artimaisiais jai yra nesudėtingas. Nors jos tėveliai yra išsiskyrę, tačiau ji savo šeimą suvokia, abu savo tėvus, artimas santykis yra su močiute, jos yra pasiilgusi. Tyrimo metu tai matė. Močiutės buvo pasiilgusi ir norėtų su ja susitikti, bet su sąlyga, kad senelio nebūtų šalia. Tas asmuo, remiantis jos žodžiais, jai nemalonus. Visa verbalika, kalbant apie senelį, rodo, indikuoja, kažkokią stresinę situaciją. Tiriamoji kalbėjo apie močiutės namus, ji taip vadino, nėra patikslinta ar tai yra sodas, ar kita gyvenamoji vieta. Mergaitė pasakojo, kad miegodavo trise, būnant pas močiutę. Ekspertizės atlikimo metu, laisvalaikio leidimo būdui močiutės namuose, dėmesys nebuvo skiriamas. Buvo siekiama tikslinti ir pasiaiškinti, kaip mergaitė atkartoja savo parodymus. Apie simpatiją kaltinamajam J. J., mergaitė nekalbėjo. Jai tik prasitardavo, apie norą išvengti bendravimo su seneliu: jis ar liečia ją nemaloniai, prašo neliesti, senelis nepaiso jos žodžių, tai bučiuoja kažkaip šlapiai, kaip jai nepatinka, kai būna daug seilių, kai ją bučiuoja. Jai tokios asociacijos natūraliai kylančios. Mergaitė pasakojo tai, kas jai nepatinka, nepatikdavo. Matydama, kad niekas nesikeičia, atsirado vengiantis elgesys, siekdavo jo išvengti, nesusitikti, išvengti bučinio ar močiutę pasikviesti į pagalbą. Pagal savo amžių, mergaitė elgėsi, kaip išmanydama adekvačiai savo amžiui. Apie lietimą lytinių organų, keltas ir analizuotas klausimas apie fantazijas. Visų duomenų analizė rodo, kad tikėtina, jog mergaitė remiasi savo asmenine patirtimi. Ji jokių žinių apie tokius intymumus neturėjusi. Pagrindo įsivaizduoti, kad toks elgesys negeras iki šitų veiksmų, neturėjo. Ji kalba, kad tokie veiksmai prasidėjo gerokai anksčiau. Ji nežinojusi, kaip tai įvardinti artimiesiems, kad reikia pasakyti artimiesiems. Ekspertizės metu, kai buvo kalbama apie byloje tiriamus įvykius, matoma, kad tiriamoji nesuvokia, kad tai yra skriauda. Tokio amžiaus vaikai kalba apie fizinio smurto epizodus. Jiems yra atpažįstama fizinio smurto forma. Reikėjo labai daug klausimų klausti, kad ji natūraliai pradėtų kalbėti apie byloje tiriamus įvykius. Vienintelis raktinis klausimas išprovokavo ją natūraliai pasakoti - klausimas apie J.. Kaip ji sutaria su J.. J. vardo paminėjimas, paskatina pasakoti apie konkrečiai šitoje byloje tiriamus įvykius. Ji nesupranta seksualinės skriaudos pagal savo amžių. Įvardina žodį „kibina“ ir tik šis raktinis žodis paskatina apie tai kalbėti. Norint fantazuoti, reikia turėti žinių apie tai, kad tai yra netinkama. Kadangi mergaitė žinių neturi, atpuola tikimybė, psichologiniu požiūriu, kad galima tokiomis temomis fantazuoti. Kai pradėdavo kalbėti apie byloje tiriamus įvykius, jos nuotaika pasikeisdavo. Prisimindama šituos įvykius, keičiasi nuotaika, ir tai buvo akivaizdu. Nuotaika krenta, balse girdimas liūdesys, jos kalbėsena sulėtėja, nuotaika, vizualiai tarsi paniūra. Akivaizdžiai, tuos įvykius prisimena, kad jai nepatiko, kad sukėlė kažkokias įtampas, pergyvenimus ir iki šiol pergyvenimai išlieka. Šitą stebėjo. Dėl pasekmių ateityje - viskas priklausys nuo gautos pagalbos. Šiuo metu jai reikalinga ilgalaikė psichoterapinė, psichologinė pagalba, kuri padėtų patirtą traumą išgydyti ir kad šeimoje jaustųsi saugi. Yra tikimybė, kad visi tie įvykiai atsigamins, kai tiriamoji pradės suprasti tų veiksmų pobūdį ir reikšmę, ir visą esmę. Kaip atsigamins šie įvykiai, prognozuoti labai sunku. Atkreiptinas dėmesys, kad ji labai aiškiai atsimena ir detaliai pasakoja, kaip ji apsisuka, kaip senelis pirštus laikydavo. Šitie įvykiai yra įsirėžę į atmintį. Yra tikimybė, visai nemaža, kai ji bus paauglė, kai turės žinių, kas tai yra lytiniai santykiai, seksualinė prievarta, tuomet atsigamins ir labai tikėtina, pasekmių bus. Jie negali vertinti tiriamosios parodymų patikimumo. Atlikus psichologinį vertinimą, ekspertizės metu, nenustatyta jokių priežasčių netikėti tais parodymais, būtent iš psichologinės pusės. Mergaitė yra nuosekli, pakartoja savo parodymus, ekspertizės metu detaliai pakartoja parodymus. Jokių pažintinės veiklos sutrikimų nenustatyta. Kad jai daromas būtų poveikis dėl šių parodymų turinio, taip pat nenustatyta. Padidintas polinkis fantazuoti, ar fantazuoti duodant parodymus, negauta jokių duomenų. Visa šių duomenų visuma leidžia konstatuoti, kad tiriamoji galėjo duoti parodymus ir kad jais, iš psichologinės pusės, tikrai galima remtis. Pati svarbiausia informacija, kuri yra susijusi su byloje tiriamais įvykiais, yra išcituota ekspertizės akte. Pats pirmasis pasipasakojimas tėvui, apie senelio atliekamus veiksmus, labiausiai tikėtina, psichologiniu požiūriu dėl amžiaus. Tiriamoji auga, patiria nevienkartinius tokius veiksmus. Ji visiškai neturi apie tai žinių, tačiau supranta, kad jai yra nemalonu. Mergaitė kviečiasi močiutės pagalbos, tačiau niekas nesikeičia. Ji auga, psichologiniu požiūriu, prieina piką, jai ant tiek nemalonu, ji nebeišturėjo šios informacijos ir vos pasitaikius progai, pasisako tėčiui, kas atsitiko. Tai ne vienkartinis įvykis. Apie atskirą epizodą nepapasakota. Ji pasakojo, tai vieną kartą kvietė močiutę, tai prašė J. nustoti tai daryti. Jie mato atskirus epizodus. Iš to galima susidaryti įspūdį, kad tie veiksmai buvo ne vienkartiniai. Ji mini lovą, senelių lovą, kai jie miega trise. Be šito, ji mini bučinius, kurie yra šlapi, ir ji nori jų išvengti, išvengti atsisveikinimo su J. V. V. nurodė, kad nemėgo senelio bučinių, jai kelia nemalonumo veiksmą. Mini, kad į lūpas, kad jai nepatinka, nes tai šlykštu. Analizavo visą bylos medžiagą. Psichologiniu požiūriu, tai buvo ne vienkartiniai epizodai, bet reguliariai besikartojantys įvykiai. Ji negali pasakyti tikslaus skaičiaus, nei vienas žmogus tokių dalykų neskaičiuoja. Ji tikrai negalėtų įvardinti skaičiaus, tiesiog tai yra daug. Pasikartojantys ir išsidėstę ne per vienerius metus, gal per dvejus metus, įvykiai. Būtų ne natūralu, jai pasakytų tikslų įvykių skaičių. Mergaitės akimis žiūrint - yra daug. Tokio amžiaus vaikas nepasakytų skaičiaus, nebent tai būtų vienas, du įvykiai. Psichologiniu požiūriu, kad kaitalioja skaičius, tai yra natūralu. Tokio amžiaus vaikas ir kitaip negalėtų išreikšti aplinkybių. Kad jai kyla vengimo reakcijos, norint išvengti susidūrimo su seneliu, rodo, kad vengia, jog nepasikartotų jai nemalonūs įvykiai. Vengimo reakciją, jie stebėjo ir ekspertizės metu. Ji mini ir nuo penkerių metų amžiaus. Remiantis jos žodžiais, tai yra laikotarpis, ne vienkartiniai epizodai, tikrai daugiau nei ji galėtų ant rankos pirštų suskaičiuot, bet ne tiksliau. Įvardina dvi įvykio vietas: sodas ir namai. Tiriamoji negalėjo pagal savo amžių, suprasti lytinių santykių pobūdžio. Ryškių emocinių pergyvenimų, lyginant su byloje tiriamais įvykiais, nebuvo nustatyta. Jai liūdna, kad tėveliai išsiskyrė, tačiau matoma, kad tėveliai susitvarkė ir tai psichologiniu požiūriu džiugina. Ji ilgisi ir mamos, ir tėčio. Nėra kardinalios nuotaikos pasikeitimo. Kitų nuotaikos pokyčių negauta, kad ji turėtų kitų psicho traumuojančių patirčių. Ekspertizės metu buvo aiškinamasi, kas būdavo, kai kaltinamasis kibindavo vaiką, o močiutės nebūdavo šalia. Iš V. buvo galima suprasti, kad ji tuomet kviečia močiutę į pagalbą, ir močiutė tada sako – J. nekibink V., o jei visi trys, gulėdavo lovoje, tai jos aiškinimu, močiutė nemato, kad liečia. Reiškia vyksta tie veiksmai, bet močiutė nemato. Močiutės parodymai bylos medžiagoje buvo. Apie senelio daromus masažus, ekspertizės metu, vaikas neminėjo. Jai tokios aplinkybės nustatytos, psichologiniu požiūriu, tiriamoji galėjo nekalbėti. Ji kalba apie tai, kas jai nemalonu ir šlykštu. Vaikai labiausiai atsimena - į atmintį įsirėžusius įvykius. Įvykiai įsirėžia tuomet, kai jie sukelia ypatingesnius veiksmus. Arba ypatingai neigiamus, arba ypatingai teigiamus. Ekspertizės metu, tiriamoji pasakojo, kad liesdavo, jai iki šlykštumo sukeldavo šituos jausmus. Lygiai taip pat, jai šleikštulį sukeldavo tie bučiniai, kurie jos supratimu buvo šlapi. Jai ir buvo masažai, tai psichologiniu požiūriu, tikėtina, kad nebuvo psicho traumuojantis įvykis, jos požiūriu. Teigiamų patirčių, susijusių su kaltinamuoju, V. V. apskritai neminėjo. Byloje yra epizodas, kad mergaitė nusirenginėja, bet kai pamato senelis, prašo jo nusisukti. Iki nuogumo nusirengia mažas vaikas, dar iki mokyklinio amžiaus vaikas, net ir vyresnis, tai yra susiję su žinių stoka, jų neturėjimu. Kai vaikas nežino, kas yra lytiniai santykiai, ką reiškia nuogumas, jis elgiasi natūraliai, spontaniškai. Jis gali staiga nusirengti ir tai yra natūralus elgesys. Kol tėveliai nepamokys, kad nusirenginėti prie svetimų negalima, tol vaikas nesupras, kad to daryti negalima. Jai V. V. nusirenginėjo, sakykime iki nuogumo, nesigėdijo savo nuogumo kitų šeimos narių aplinkoje, tai yra labai natūralu. Tai yra susiję su amžiumi ir su žinių neturėjimu. Ekspertizės metu siekiama išsiaiškinti ar pakartojami, kaip pakartojami parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kokių ji turėjusi neigiamų patirčių. Bendraujama tiesiogiai su vaiku, buvo užduodami klausimai. Dėl pirštų kyšimo į lytinius organus - tai yra jos, tiesiogiai išcituoti žodžiai, klausiant atvirų klausimų. Į klausimą - kaip ji sutaria su J., netrukus ji pasako - jis man įlindo į (duomenys neskelbtini). Ji pasako savo iniciatyva. Ji pasako, kad jaučiasi liūdnai. Nereikėjo aktyviai uždavinėti klausimų. Ji pati kalbėjo. Psichologiniu, ekspertiniu požiūriu, tai nėra prieštaravimai, tai yra papildymas, patikslinimas. Žodis „kibina“ išlieka. Ji taip įsivardinusi. Paminėjus žodį „kibina“, suprantama, ką ji turi omenyje ir kokios asociacijos jai kyla. Apie santykius su tėvais. V. V., būdama tokiame amžiuje, tiek prognozuoti įvykio eigos, tikrai negalėjo. Ji tuomet turėjo dažnai matyti tokias situacijas, kad galėtų prognozuoti tokią įvykių eigą. Ji prognozuos, o tėtis išlies pyktį, tikrai ne. Tikrai gali teigti, kad mergaitė jautėsi tiek prastai tą kartą, tuo momentu, jai kilo noras pasisakyti apie blogą savo savijautą tėčiui. Tai yra kažkoks kritinis taškas, kai vaikui yra nemalonu ir labiausiai jai reikia pasisakyti, kad blogai jaučiasi ir jai reikia paramos. Visas noras tuo ir baigiasi. Ji yra per mažo amžiaus. Kad mergaitei kiltų noras manipuliuoti suaugusiais, ekspertizės metu tokių duomenų negauta. Svetimose vietose jai labai nedrąsu. Su jai artimais žmonėmis, ji gali būti guvi, linksma, net „lipti ant galvos“, tai tikrai galėtų būti. Tai rodo jos draugišką santykį su tos šeimos nariu ir dėmesio siekimą iš jo. Tai yra labai natūralu ir vaikiška. Tai yra būdinga mažo amžiaus vaikams - atsipalaiduoti ir tikėti asmeniu, su kuriuo jis draugauja, skiria daug dėmesio. Apie tas situacijas, kai V. V. išgąsdina ar sukelia stiprius jausmus, ekspertizės metu, tikrai buvo aišku ir pastebima, itin sudėtingos situacijos jai. Sukelia didelį nerimą, įtampą. Ji graudinasi. Jai natūraliai kyla tikslas tą situaciją išspręsti, užglaistyti, pasiekti ramybę. Pvz. susitaikyti su tuo asmeniu, su kuriuo susipyko, rasti ramybę ir paguodą. V. V. pasakojo blogus dalykus. Buvo pasakojama ir apie pozityvius santykius su kaltinamuoju. Tai rodo, kad yra dar vienas argumentas ir priežastis tikėti jos parodymais, psichologiniu požiūriu. Ekspertizės metu, V. V. papasakojo apie pačius nemaloniausius kaltinamojo veiksmus, kad „jis įlindo į (duomenys neskelbtini)jautėsi labai liūdnai, jis lenda į (duomenys neskelbtini)kai į dešinę atsigulu, lenda į putę, kai į kairę - į šikną, kai su pižama miegu, liečia nuogą, man labai nemaloni ranka, va taip lenda – suglaudžia du pirštus ir taip mane kibina. Paaiškino, kad kai liečia užpakaliuką, tai pirštų nesuglaudžia, vienu pirštu, kartais ilgai, kartais neilgai, kai liečia užpakaliuką tik su vienu pirštu, judesys toks pat ir man labai nepatinka, kai tik ateinu jis mane kibina, kai miegu, ateina prie manęs ir kibina, per rūbelius liečia, liečia, močiutė nežinojo, nes nematė, kartais matė, sakė , (duomenys neskelbtini). Tai pagrindiniai jos žodžiai. Pasakojimo metu ji tarsi sustingsta, tarsi sulėtėja, nuliūsta, nenori atgaminti to jausmo. Visas kūnas, akivaizdžiai matosi, įsitempia, ir kūnas, ir kalbėsena. Pokalbio metu mergaitė rodė, pavaizdavo, žodžius papildė gestais, kaip buvo liesta. Tas gebėjimas pavaizduoti gestais, papildo ir prisideda prie to, kad asmuo pasakoja iš savo patirties. Mergaitės veiksmai, nebuvo surežisuoti tėvo. Ekspertizės metu aiškinosi apie visus įvykius, kurie yra labiausiai sutraumavę. Mergaitė labai aiškiai kalbėjo apie savo senelį ir nebuvo gauta jokio pagrindo manyti, kad ji yra patyrusi kitokių psicho traumuojančių įvykių. Vaikų kūno kalba labai greit atskleidžia, ištransliuoja tokius atvejus. Kitų duomenų, apart tų, kurie tiriami byloje, nenustatyta. Bent ekspertizės metu nenustatyta. Ž. S. rekomendacijas.

Nukentėjusioji mažametė V. V.-12-14 apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją davė parodymus, kurie perskaityti teisiamojo posėdžio metu.

2022-12-14 apklausta mažametė nukentėjusioji V. V. parodė, jog gyvena su mama ir tėčiu. Tėtis su mama išsiskyrė, nežino, kodėl. Turi tris močiutes ir du senelius. Senelis J. J. yra su močiute N. V.. Nežino, kur gyvena ta močiutė. Yra buvusi pas močiutę ir močiutės sode. Su močiute N. V. kartais pažaidžia su balionu, su močiute darė kalėdinius sausainukus. Močiutė turi senelį (J. J.). Su seneliu nieko nedaro, jis ją kibina, bet jai nepatinka, tai su juo nieko neveikia. Tėtis pakvietė policiją, nes senelis blogai daro. Kai buvo pas močiutę, atvažiavo tėtis jos pasiimti, ji atsisveikino su močiute, ją apkabino, o seneliui tik pasakė „atia“. Tėtis paklausė, kodėl su seneliu neatsisveikino, ji pasakė, kad jis ją kibina už (duomenys neskelbtini)kad spaudžia. Senelis ją stipriai kibino už (duomenys neskelbtini) (mergaitė parodo, kaip senelis daro). Kai ateina pas močiutę, jis ateina ir iš karto ją nori kibinti. Kai miega, jis jai neleidžia užmigti, kai nori užmigti. Senelis būna atsibudęs ir ją kibina. Rūbeliai būna tokie, kaip miega. Senelis jai pakelia šortus ir kiša rankas. Senelis ją kibina miegamajame, lovoje. Jie sofos neturi, tik lovą. Ji miega viduryje, senelis viename krašte, močiutė kitame krašte. Kai atsisuka į močiutę, senelis jai kibina šikną, kai atsisuka į senelį, tada jai kibina putę. Ji pasakė močiutei, kad ją kibina, tada močiutė seneliui sako: „(duomenys neskelbtini)Jis jai kartais kibina šikną už šortų ir kartais naktį kutena. Senelis bando, kad ji neatsibustų, bet ji vaidina, kad miega, nes nenori, kad jis ją kibintų. Kai ją kibina, labai supyksta. Kai jis visą laiką ją kibina, ji jam sako, kad baigtų. Ji būna nuliūdusi, nes jis nenustoja kibinti. Kai gamino sausainius, jis nekibino, o kai nuėjo atsigulti į lovą, jis ją kibino, ir kai miegojo, ją kibino. Nesakė seneliui, kaip jaučiasi dėl to, kad jis ją kibina. Ji norėjo pasakyti, kad senelis baigtų, bet jis nustojo. Kai ji išeina, jis nekibina, kai ateina, tada sako: „ateik pas mane“. Ji jo klausė, kodėl jis nori, kad ateitų, nes gamina sausainius. Kai neatsisveikino su seneliu, tėtis paklausė, kodėl neatsisveikino, tada tėčiui pasakė, kad ją kibina. Senelis ją kibina nuo trijų metų. Ji atsimena, kad buvo gimtadienis. Kai jai buvo treji metai, jis su močiute ją pasiimdavo iš darželio, nusiveždavo namo. Kai grįžo namo iš darželio, tada senelis pradėjo ją kibinti. Kai buvo darželinukė ir senelis pasiėmė, o močiutės nebuvo, ji pavalgė, senelis kažką darė ir pradėjo ją kibinti. Kai senelis atėjo pas tėtį į svečius, tada nekibino. Dabar su seneliu bendrauja tik biški, kai jis nekibina. Močiutė matė, kai ją kibino senelis. Senelis visada nori su savo lūpomis ją bučiuoti, bet ji nenori, jai šlykštu, nes labai daug seilių. Jis kartais nori bučiuoti į lūpas. Kažkada sode, kai nepamatė, jis ją pabučiavo ir ji nusivalė lūpas. Močiutė matė, kad ją kibina, kai ji buvo atsistojusi prie lovos, senelis atėjo ir pakibino, o močiutė matė. Tada senelis jai kibino šikną. Jis kibino biški, švelniai. Kai susipyksta su tėčiu, jis skaudžiai duoda per šikną, o senelis švelniai kibino, tai jai nepatiko. Močiutė laistė balkone pomidorus ir pamatė, kad ją kibina, tada sakė: „(duomenys neskelbtini)Kai senelis ją kibina, jos rūbeliai būna pižama, o kai ateina pas močiutę, ateina visokiais rūbeliais. Jis ją kibina paprastai, biški pakelia rūbelius ir ją kibina. Jis pakelia pižamą. Pakelia arba maikės nugarą, arba šiknos nugarą. Senelis be rūbelių yra lietęs jos šikną. Senelis žiūrėjo krepšinį, o ji rengėsi, ir jis atsisuko, tada pamatė, kad ji plikšė, tada sakė, kad nežiūrėtų. Senelis lietė užpakaliuką tik už triusikų. Senelis nėra lietęs plikos putės. Į prokurorės klausimus mergaitė ant lėlės parodo, kaip senelis su ranka jai tai darė. Kai žiūrėjo senelio krepšinį, tada ji miegojo ir turėjo mažiau vietos, atsisuko į senelį ir senelis ant jos dėjo rankas. (Mergaitė rodo ant lėlės, kaip ją kibino). Tada senelis glostė ranka, bet jai nepatinka, kai glosto. Tuo metu, kai senelis ją kibina, jaučia, kad kibina švelniai, kad visai stipriai. Kai kibina putę, šikną, nugarą, atrodo, kad jis jai kibina šikną. Ji galėtų suskaičiuoti, kad senelis tas vietas lietė 15-20 kartų. Senelis nėra jos lietęs kitaip, yra tik glostęs. Kibinimas, reiškia glostymą. Senelis pradėjo ją glostyti nuo trejų metų. Atsimena du arba tris kartus, kad pasiėmė ją iš darželio. Kai su tėčiu nueidavo į močiutės ir senelio namus, senelis ją kibindavo dažnai. Moka suskaičiuoti iki 9000. Jai atrodo, kad senelis ją kibino 10 kartų. Visada, kai ateina pas senelį, jis ją kibina. Visada kibina tas vietas. Į gynėjo advokato V. S. klausimus V. V. parodė, kad nėra taip buvę, kad tėtis būtų, kai senelis ją kibino. Pas močiutę ir senelį iš kaladėlių statydavo mašinytę, žąsiną. Dar su močiute bandė daryti snaigutes, žvaigždutę, širdutę. Pas senelį sode, su močiute suposi ant sūpynių, žaidė UNO, su seneliu namelyje, kuris pagamintas iš medžio, žaidė žaidimą, kur yra stalas su lazdomis, kamuoliukai, žaidė su seneliu gaudynių. Į įtariamojo J. J. klausimus nukentėjusioji parodė, kad ji nematė, kai senelis darė masažą močiutei. Į teisėjos klausimus parodė, kad tada, kai senelis ją kibino, tuos kartus vaidino, kad ji miega. Yra nustūmusi senelio rankas. Kai su mama čia atėjo, pamatė senelį ir pasislėpė, nes nenorėjo, kad jis prieitų, nenorėjo, kad ją pamatytų. Į prokurorės klausimus parodė, kad apie tai, kad senelis kibina, pasakė tėčiui ir išgirdo R.. Nėra buvę tokių kartų, kad jai skaudėtų, kai ją senelis lietė ir kibino. Į gynėjo advokato V. S. klausimus parodė, kad pas močiutę miegodavo per vidurį. Kažkada yra miegojusi krašte, bet ji atsimena, kad atsibudo viduryje. Paklausė močiutės, kodėl ji viduryje, o ji pasakė, kad buvo iškritusi, tai perkėlė į vidurį. Nėra buvę tokių kartų, kad pati atsigultų į vidurį (1 t., b. l. 121-123).

Teisiamųjų posėdžių metu taip pat ištirti šie bylos duomenys:

2022-11-27 V. V. protokolas-pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2022-11-26 prie pareiškėjo dukros V. V., pareiškėjo mamos N. V. (duomenys neskelbtini), seksualiai priekabiavo J. J. (1 t., b. l. 25-26).

2022-11-27 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra, užfiksuota miegamajame kambaryje esanti lova (1 t., b. l. 35-42).

2023-03-29 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota iš Bendrojo pagalbos centro gauto kvietimo garso įrašo apžiūra, kurios metu nustatyta, kad 2023-03-29 10.21 val. V. V. BPC pranešė apie tai, jog prie jo mažametės dukros seksualiai priekabiavo jos senelis (1 t., b. l. 49-50).

2023-03-30 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota pareigūnų BODY kameromis užfiksuotų vaizdo įrašų apžiūra. Apžiūros metu užfiksuota, kaip pareiškėjas V. V. ir G. Č. pareigūnams nurodė aplinkybes apie įvykį. Protokole užfiksuota, kad J. J. pareigūnams nurodė, kad mergaitė prašė paliesti, tai jis lietė. Aiškina, kad nėra erotinių veiksmų, tai masažas. Naktį biški vieną kartą biški paglostė. Sode vieną kartą buvo tai ir dabar naktį. BODY kamerų įrašai kompaktiniame diske perduodami kartu su baudžiamąja byla (1 t., b. l. 53-54).

2023-02-21 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas. kuriame nurodyta, kad vykdant kaltinamojo J. J. mobiliojo ryšio telefono numerio kontrolę užfiksuoti šie tyrimui reikšmingi pokalbiai:

1) 2022-12-03 15:24 val., pokalbis Nr. 4, J. J. skambina moteris iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini), J. J. pokalbio metu nurodo jog masažuodamas mažametę V. V. galimai palietė jos lytinius organus;

2) 2022-12-03 16:49 val., pokalbis Nr. 9, J. J. skambina N. V. ir pokalbio metu J. J. nurodo, kad mažametė V. V. vakare gulint lovoje, paėmė J. J. ranką, pakišo sau po pižama, pasakė maigyk - masažuok, jis galimai palietė mažametės lytinius organus, nes masažavo po kaldra. J. J. nurodo, jog V. V. jo akimis yra suaugusi ir viską supranta, ji jam rodė įvairius ženklus. J. J. nurodo, kad masažavo V. V. sėdmenis, nugarą, kaklą ir galėjo paliesti mergaitės lytinius organus. N. V. nurodo, kad ji įtarė, jog tai ne pirmas kartas, kad tai pasikartojantis įvykis, galėjo būti vasarą, kadangi jos sūnus V. V. jau įtarinėjo J. J. dėl dukros tvirkinimo ir nenorėjo leisti dukrai įvykio dieną pasilikti nakvoti;

3) 2022-12-09 14:42 val., pokalbis Nr. 83, N. V. skambina J. J. ir pokalbio metu J. J. nurodo, kad lovoje masažavo mažametę V. V., pakišęs ranką po pižama, pradžioje pakišęs ranką po užpakaliu, lietė - pagnaibė sėdmenis. V. V. apsivertus, rankomis lietė jai pilvą ir palietė lytinius organus, o kai V. V. pasakė, kad jai skauda, savo veiksmus nutraukė (1 t., b. l. 63-64).

Globos namų „(duomenys neskelbtini)pateikta vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvada, kurioje nurodyta, jog V. V. vertinimo metu psichologei papasakojo, kad intymiose vietose ją yra lietęs senelis, dėl to ji jautė liūdesį, pyktį. Duota išvada, kad vertinimo metu surinkti duomenys leidžia kelti pagrįstą prielaidą apie galimą seksualinės prievartos patyrimą (1 t., b. l. 135-137).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizės aktas, kuriame užfiksuotos duotos išvados:

1. V. V., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias, galėjo suprasti konkrečias faktines byloje tiriamų įvykių aplinkybes (įvykio vieta, dalyviai, jų veiksmai), jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus.

Šalies argumentai

2. V. V. nurodytas reikšmingas bylai aplinkybes iki ikiteisminio tyrimo pradžios (artimiesiems, VTAS specialistams) nuosekliai pakartoja ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (apklausa, GN „(duomenys neskelbtini)ekspertizės metu); V. V. nuotaikos fonas, kalbant apie bylai reikšmingas aplinkybes, atitinka pasakojimo turinį. Taip pat nustatyta, kad V. V. reagavimas į įtariamojo veiksmus atitiko jos turimas žinias (žr. 5 punktą) bei jai būdingus individualius ypatumus. Įvertinus visa tai, galima pagrįstai manyti, kad V. V., duodama parodymus, remiasi asmenine patirtimi.

3. V. V. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti. Ekspertai nenustato asmenų polinkio meluoti (tai bendražmogiška ypatybė); tuo pačiu, negauta jokių duomenų apie tai, kad V. V. būtų linkusi meluoti.

4. Jokių duomenų apie galimai kitų asmenų daromą poveikį V. V. parodymams, negauta.

5. V. V., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias, negalėjo (ir negali) suvokti įtariamojo jos atžvilgiu atliekamų nusikalstamų veiksmų esmės (nei pobūdžio, nei reikšmės), todėl negalėjo adekvačiai jiems priešintis. V. V. mėginimai priešintis įtariamojo veiksmams (atstūmė, sakė baigti, pasisakė močiutei) buvo neefektingi.

6. V. V. nenustatytas toks lėtinis ar laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio ji negalėtų dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teismo posėdžiuose, tačiau V. V. toliau dalyvauti (iki)teisminio tyrimo procesiniuose veiksmuose nerekomenduojama dėl išliekančio byloje tiriamo įvykio psichotraumuojančio poveikio.

Šalies argumentai

7. Šiuo metu V. V. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8), tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su įtariamojo J. J. veiksmais. V. V. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus.

8. V. V. prisilietimus skirsto į jai malonius ir nemalonius. Įtariamojo veiksmus jos atžvilgiu V. V. priskiria nemaloniems, tokiems, kurie jai nepatinka, bei kelia liūdesį. Dėl šių įtariamojo kartotinių veiksmų reiškėsi įtariamąjį vengiantis V. V. elgesys (2 t., b. l. 4-11).

Dėl inkriminuotų veikų

Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 str. 4 d.). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti, tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja, išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009). Taip pat pažymėtina, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet ir jų visetą, kad tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.

Lietuvos Aukščiausio Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020-04-15 nutartimi Nr. 2K-7-73-689/2020 išaiškino, kad seksualinis neliečiamumas, kaip įstatymo saugoma vertybė, – tai vaiko saugumas nuo pernelyg ankstyvo seksualinio poveikio, galinčio pakenkti jo normaliam psichiniam ir fiziniam vystymuisi. Seksualiniai veiksmai prieš mažamečius turi labai neigiamą poveikį jų psichikai ir vystymuisi, todėl ir jų vertinimo kriterijai yra griežtesni nei analogiškų veiksmų prieš vyresnio amžiaus asmenis.

BK 153 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė tam, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į jaunesnio negu šešiolikos metų asmens seksualinį neliečiamumą, nepriklausomai nuo suaugusių asmenų požiūrio į atliekamus veiksmus, kai nustatyta, kad tokie veiksmai sukėlė per ankstyvą vaiko domėjimąsi lytiniais santykiais ir kitokius neigiamus padarinius (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-625/2013). Tvirkinamieji veiksmai yra nesusiję su intervencija į asmens lytinius organus ir lytinės aistros tenkinimu su tuo žmogumi (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649/2012). Nors tvirkinimas gali būti padaromas įvairiomis formomis, tačiau visais atvejais tvirkinimu siekiama aktyviai įtraukti į seksualinio pobūdžio veiksmus, tiek atliekant seksualinius veiksmus, tiek demonstruojant pornografiją, pasakojant apie seksualinių poreikių tenkinimą, arba atliekant kitokį intelektinį tvirkinimą ir kitokiais būdais (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A- 292-318/2022).

Motyvuojamoji dalis

Pažymėtina, kad BK 153 straipsnyje 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, jog atlieka jaunesnio negu šešiolikos metų asmens atžvilgiu tvirkinamuosius veiksmus ir to nori. Kartu nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-746/2016, 2K-287-697/2017).

Kaltinamasis J. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 straipsnio 1 dalyje nepripažino.

J. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad 2022-11-26 pas juos atvažiavo N. V. anūkė. Senelė mergaitei liepė gulti iš krašto. Jai nespėjus atsigulti, vaikas šoko link jo ir norėjo atsigulti šalia. Atsigulusi, padėjo galvą ant jo dešinio peties. Parodė, kad tai, kas parašyta pranešime apie įtarimą, yra išgalvota, jis mergaitės lytinių organų nelietė, nebent galėjo užkabinti, kai ji šoko, bet tai padarė netyčia. Kitą dieną, žiūrėjo futbolą. Mergaitė kelis kartus sakė, kad senelis ją nervina. Močiutė kelis kartus sakė jam „nenervuok vaiko“. Tėvas mergaitei pasakė atsisveikinti su seneliu, bet mergaitė pasakė, kad neatsisveikins, nes jis ją „kirkina“, ir jie išėjo. V. V. atsakė, kad galėjo liesti. Po kiek laiko, į namus atvyko policijos pareigūnai. Mano, kad V. V. parašė pareiškimą, nes nori jam atkeršyti už pasakytus žodžius apie tai, kad negerai vaikui gyventi per dvi vietas. Atsakymas į gynėjo klausimus, papildė, kad ryte, t. y. 2022-11-27, atsikėlęs skutosi, o mergaitė persirenginėjo. Pasakė jam „seneli nežiūrėk“, todėl jis atsakė, kad nežiūri, sakė jai eiti į vonią. V. nuėjo į vonią ir grįžo apsirengusi su kelnaitėmis (2 t., b. l. 75-76). 2023-03-30 J. J. įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų padarymo, jis kaltės nepripažino ir parodė, kad tvirtina savo anksčiau duotus parodymus, pilnus parodymus duos teisme arba susipažinęs su bylos medžiaga (2 t., b. l. 84). Teisiamojo posėdžio metu J. J. savo kaltės nepripažino, bei parodė, jog jų bute, yra viena lova, todėl miegodavo visi trys vienoje lovoje. Vaiką guldydavo į tarpą. Masažai buvo daromi vakare, ant lovos. Masažus darė tris kartus gegužės mėnesį, 2022-11-26 ir vieną kartą sode. Sode mergaitę masažavo. Vaikas buvo su maudymosi kostiumu. Nekišo rankų prie lytinių organų. Būnant sode, nuėjo miegoti pietų. Atėjo mergaitė. Ji ten kažką žaidė ir jis brūkštelėjo. Vaikas pradėjo krykštauti, šaukti „(duomenys neskelbtini)ir išbėgo. 2022-11-26 vaikas buvo pas juos. Ji miegojo su jais lovoje, iš šono, iš senelės pusės. Gulint lovoje, mergaitė kažkur už pilvuko, pakišo jo ranką po pižama, pasakė, kad skauda. Kelnaičių nebuvo, todėl gal pirštai ir siekė lytinius organus. Rankos ten nelaikė, ištraukė iškart. Nelietė ryte mergaitės kūno. Dieną, iki tėvo atvykimo, darė mergaitei masažą. Neatsimena, ar lietė sėdmenis, gal netyčia. Lytinių organų, tikrai nelietė. Tą savaitgalį buvo antras lietimas. Atvažiavus V. V. ir jiems išeinant, mergaitė, juokdamasi, pro duris pasakė, kad senelis kibino. Vaikas tėvui pasakė, kad jis jai pirštą kišo. Tėvas tada atėjo ir šaukė, kodėl jis kišo pirštą į lytinį organą. Sakė jam, kad nėra taip. Kai miegodavo visi trys, mergaitė miegodavo viduryje. Vieną kartą ją bučiavo, buvo žaidimas „pabučiuok mane“. Jam gulint lovoje, netyčia baksteli ir vaikas šaukia, kad senelis kibina. 2020 m. iki 2021 m. neatliko jokių veiksmų. O 2022 m. gegužės mėnesį atliko mergaitei masažą, lietė sėdmenis, nes darė masažą viso kūno. Tris masažus matė senelė. Sode senelė nematė, o daugiau visus matė. Užpakaliuką glostė, lytinių organų neglostė. Kaip galima padaryti sveikatos sutrikdymą, jei vaikas pats prašo. Su tuo nesutinka. Niekada be mergaitės leidimo nieko nedarė. Buvo mergaitės prašymas - ji prašė, jis darė. Jeigu vaikas prašo, tai reiškia malonu. Tokių žodžių „(duomenys neskelbtini)negirdėjo. Mergaitė gali šnekėti, ką nori, čia jos fantazijos. Kad ji fantazuoja, jis žino. Tas jos žaidimas vyko, tai bučiuoti turi norėti, pati užsidėjus rankas ant viršaus. Jai gal atrodė, kad (duomenys neskelbtini)vaikas gali pafantazuoti. Sakė, kad mergaitė negali miegoti kartu, kad kažkokie ne tokie žaidimai, erotiniai. Jam atsakė, kad neprisigalvotų. Taigi, iš kaltinamojo parodymų matyti, kad viso proceso metu jis neigė atlikęs bet kokius tvirkinamuosius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, o ką darė - viskas buvo su mergaitės leidimu, nes ji pati prašė, o dėl kitų jo veiksmų (kad lietė (duomenys neskelbtini)) – mergaitė tik fantazuoja.

Tačiau jo parodymus paneigia byloje esantis įrodymų visetas, visų pirma pačios mažametės nukentėjusiosios V. V. parodymai, taip pat liudytojų G. Č., V. V., N. V. bei eksperčių E. K. ir A. Š. parodymai, globos namų „(duomenys neskelbtini)pateikta vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvada, teismo psichiatrinės - psichologinės ekspertizės išvados ir kiti bylos duomenys.

Pažymėtina, ir tai, kad kaltinamojo teisme nurodytą aplinkybę „kad 2022-11-26 buvo antras lietimas, kai mergaitė pasakė, kad skauda pilvą. Žino, kad jai buvo lytinių organų uždegimas. Matė, kaip N. V. gydė, prie jo viską darė. Senelė pažiūrėjo, kad ten raudona, jis irgi pasižiūrėjo, kad ten tikrai raudona, paneigia ne tik liudytoja N. V., teisme nurodžiusi, jog apie anūkės problemą, jog skauda šlapinimosi metu, nepamena, kad J. J. būtų sakiusi. Tą vakarą anūkės neapžiūrėjo ir nematė, kad J. J. žiūrėtų, bet ir pats kaltinamasis, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, bei juose nurodydamas, jog vonioje buvo močiutė ir anūkė. Girdėjo, kaip jos kalba, bet nežino apie ką. Jam N. V. nieko nesakė ir nepasakojo, apie ką ji kalbėjo su vaiku vonioje. Visos šios aplinkybės, ne tik kad kategoriškai paneigia kaltinamojo nurodytas aplinkybes, kad jis antrą kartą nukentėjusiąją lietė 2022-11-26, bet ir leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo parodymai, esminėse ir svarbiose bylai aplinkybėse, nepatikimi, neobjektyvūs ir prieštaraujantys bylos medžiagai.

Iš Globos namų „(duomenys neskelbtini)vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro pateiktos įvertinimo išvados matyti, kad V. V. buvo tirta ir konsultuota 2022 m. gruodžio 27-29 d. ir nustatyta, kad kalbantis apie turėtas nemalonias patirtis V. V. pasidalina, kad ją „senelis kibino“. Kalbantis apie jos emocines reakcijas į senelio elgesį mergaitė išsako, kad dėl to jautė liūdesį bei pyktį ir jam taip elgiantis eidavo pas močiutę, norėdama, kad senelis nustotų, o šiuo metu prisimindama situacijas su seneliu, jaučiau neigiamas emocijas, kartais siekia negalvoti ar nekalbėti apie tai, kas įvyko. Kalbantis apie intymaus pobūdžio patirtis (situacijas, kurių metu ji būtų mačiusi ar lietusi kito žmogaus privačias kūno dalis arba pati buvusi pamatyta ar paliesta) mergaitė nupasakoja kelias įprastas kasdienes (maudymosi, persirengimo) patirti ir taip pat išsako, kad intymiose vietose, kurias dengia apatiniai drabužiai, ją yra lietęs senelis. Vertinimo metu surinkti duomenys (konkretus, tyrimo eigoje nekintantis pasakojimas bei stebimos emocinės reakcijos) leidžia kelti pagrįstą prielaidą apie galimą seksualinės prievartos patyrimą (1 t., b. l. 135-137).

Nukentėjusioji mažametė V. V., apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo, papasakojo apie kaltinamojo J. J. elgesį. Nukentėjusioji parodė, kad pasakė tėčiui, kad senelis (J. J.) ją kibina už putes ir šiknos, kad spaudžia. Senelis ją stipriai kibino už putes ir šiknos (mergaitė parodo, kaip senelis daro). Kai ateina pas močiutę, jis ateina ir iš karto ją nori kibinti. Kai miega, jis jai neleidžia užmigti, kai nori užmigti, senelis būna atsibudęs ir ją kibina. Rūbeliai būna tokie, kaip miega. Senelis jai pakelia šortus ir kiša rankas. Senelis ją kibina miegamajame, lovoje. Ji miega viduryje, senelis viename krašte, močiutė kitame krašte. Kai atsisuka į močiutę, senelis jai kibina šikną, kai atsisuka į senelį, tada jai kibina putę. Ji pasakė močiutei, kad ją kibina, tada močiutė seneliui sako: „(duomenys neskelbtini)Jis jai kartais kibina šikną už šortų ir kartais naktį kutena. Senelis bando, kad ji neatsibustų, bet ji vaidina, kad miega, nes nenori, kad jis ją kibintų. Kai ją kibina, labai supyksta. Kai jis visą laiką ją kibina, ji jam sako, kad baigtų. Būna nuliūdusi, nes jis nenustoja kibinti. Kai išeina, jis nekibina, kai ateina, tada sako: „ateik pas mane“. Senelis visada nori su savo lūpomis ją bučiuoti, bet ji nenori, jai šlykštu, nes labai daug seilių. Jis kartais nori bučiuoti į lūpas. Kažkada sode, kai nepamatė, jis ją pabučiavo ir ji nusivalė lūpas. Močiutė matė, kad ją kibina, kai ji buvo atsistojusi prie lovos, senelis atėjo ir pakibino, o močiutė matė. Tada senelis jai kibino šikną. Jis kibino biški, švelniai, tai jai nepatiko. Senelis be rūbelių yra lietęs jos šikną. Senelis nėra lietęs plikos putės. Ji galėtų suskaičiuoti, kad senelis tas vietas lietė 15-20 kartų. Senelis nėra jos lietęs kitaip, yra tik glostęs. Kibinimas, reiškia glostymą. Senelis pradėjo ją glostyti nuo trejų metų. Visada, kai ateina pas senelį, jis ją kibina. Visada kibina tas vietas. Kai senelis ją kibino, tuos kartus vaidino, kad miega. Yra nustūmusi senelio rankas. Nėra buvę tokių kartų, kad pati atsigultų į vidurį (1 t., b. l. 121-123). Teismo vertinimu, nukentėjusiosios mažametės V. V. parodymai patvirtina, jog kaltinamasis J. J. jos atžvilgiu atliko nusikalstamus veiksmus. Ir nors nukentėjusioji, dėl savo amžiaus, nesuprato jų esmės ir žalos, tačiau įsivardino juos, sau suprantamu žodžiu „kibimas“, kuris reiškia – glostymą, ir tiek duodama parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjai, tiek bendraudama su ekspertėmis, nuosekliai pasakojo, koks kaltinamojo elgesys jai nepatiko ir buvo nemalonus, koks buvo kaltinamojo „kibimas“ jos atžvilgiu ir ką tai reiškia.

Vertinant mažametės nukentėjusiosios parodymų patikimumą, neabejotinai reikia atsižvelgti į tai, kad jos nurodytos bylos aplinkybės ir tai, kad nukentėjusioji nurodydama tokias aplinkybes nefantazuoja, patvirtina ne tik byloje esantis teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės aktas, bet ir eksperčių, atlikusių nukentėjusiosios ekspertizę, paaiškinimai, duoti teisme.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad (2 t., b. l. 10-11) V. V., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias, galėjo suprasti konkrečias faktines byloje tiriamų įvykių aplinkybes (įvykio vieta, dalyviai, jų veiksmai), jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus; V. V. nurodytas reikšmingas bylai aplinkybes iki ikiteisminio tyrimo pradžios (artimiesiems, VTAS specialistams) nuosekliai pakartoja ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (apklausa, GN „(duomenys neskelbtini)ekspertizės metu). V. V. nuotaikos fonas, kalbant apie bylai reikšmingas aplinkybes, atitinka pasakojimo turinį. Taip pat nustatyta, kad V. V. reagavimas į įtariamojo veiksmus atitiko jos turimas žinias (žr. 5 punktą) bei jai būdingus individualius ypatumus. Įvertinus visa tai, galima pagrįstai manyti, kad V. V., duodama parodymus, remiasi asmenine patirtimi; V. V. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti. Ekspertai nenustato asmenų polinkio meluoti (tai bendražmogiška ypatybė); tuo pačiu, negauta jokių duomenų apie tai, kad V. V. būtų linkusi meluoti; Jokių duomenų apie galimai kitų asmenų daromą poveikį V. V. parodymams, negauta; V. V., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias, negalėjo (ir negali) suvokti įtariamojo jos atžvilgiu atliekamų nusikalstamų veiksmų esmės (nei pobūdžio, nei reikšmės), todėl negalėjo adekvačiai jiems priešintis. V. V. mėginimai priešintis įtariamojo veiksmams (atstūmė, sakė baigti, pasisakė močiutei) buvo neefektingi; Šiuo metu V. V. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8), tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su įtariamojo J. J. veiksmais. V. V. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus; V. V. prisilietimus skirsto į jai malonius ir nemalonius. Įtariamojo veiksmus jos atžvilgiu V. V. priskiria nemaloniems, tokiems, kurie jai nepatinka, bei kelia liūdesį. Dėl šių įtariamojo kartotinių veiksmų reiškėsi įtariamąjį vengiantis V. V. elgesys. Ekspertizės akte nurodytas aplinkybes ir tai, kad nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės nėra mergaitės fantazijos, teisme patvirtino ir eksperčių duoti paaiškinimai.

Ekspertė A. Š. patvirtino, kad nei apie fantazavimą, nei apie padidintą fantazavimą, kuris ekspertiniu požiūriu būtų aktualus, duomenų nenustatyta. Jokių požymių ar apraiškų, ikiteisminio tyrimo laikotarpiu, ekspertizės metu, kad mergaitė galimai painiotų realius įvykius su savo vaizduotės produkcija, tokių apraiškų, požymių negauta. Visa verbalika, kalbant apie senelį, rodo, indikuoja, kažkokią stresinę situaciją. Apie simpatiją kaltinamajam J. J. mergaitė nekalbėjo. Jai tik prasitardavo, apie norą išvengti bendravimo su seneliu: jis ar liečia ją nemaloniai, prašo neliesti, senelis nepaiso jos žodžių, tai bučiuoja kažkaip šlapiai, kaip jai nepatinka, kai būna daug seilių, kai ją bučiuoja. Jai tokios asociacijos natūraliai kylančios. Mergaitė pasakojo tai, kas jai nepatinka, nepatikdavo. Matydama, kad niekas nesikeičia, atsirado vengiantis elgesys, siekdavo jo išvengti, nesusitikti, išvengti bučinio ar močiutę pasikviesti į pagalbą. Pagal savo amžių, mergaitė elgėsi, kaip išmanydama adekvačiai savo amžiui. Visų duomenų analizė rodo, kad tikėtina, jog mergaitė remiasi savo asmenine patirtimi. Ji jokių žinių apie tokius intymumus neturėjusi. Pagrindo įsivaizduoti, kad toks elgesys negeras iki šitų veiksmų, neturėjo. Ji kalba, kad tokie veiksmai prasidėjo gerokai anksčiau. Ji nežinojusi, kaip tai įvardinti artimiesiems, kad reikia pasakyti artimiesiems. Ekspertizės metu, kai buvo kalbama apie byloje tiriamus įvykius, matoma, kad tiriamoji nesuvokia, kad tai yra skriauda. Reikėjo labai daug klausimų klausti, kad ji natūraliai pradėtų kalbėti apie byloje tiriamus įvykius. Vienintelis raktinis klausimas išprovokavo ją natūraliai pasakoti - buvo klausimas apie J.. J. vardo paminėjimas, paskatina pasakoti apie konkrečiai šitoje byloje tiriamus įvykius. Ji nesupranta seksualinės skriaudos pagal savo amžių. Įvardina žodį „kibina“ ir tik šis raktinis žodis paskatina apie tai kalbėti. Norint fantazuoti, reikia turėti žinių apie tai, kad tai yra netinkama. Kadangi mergaitė žinių neturi, atpuola tikimybė, psichologiniu požiūriu, kad galima tokiomis temomis fantazuoti. Kai pradėdavo kalbėti apie byloje tiriamus įvykius, jos nuotaika pasikeisdavo. Nuotaika krenta, balse girdimas liūdesys, jos kalbėsena sulėtėja, nuotaika, vizualiai tarsi paniūra. Atkreiptinas dėmesys, kad ji labai aiškiai atsimena ir detaliai pasakoja, kaip ji apsisuka, kaip senelis pirštus laikydavo. Šitie įvykiai yra įsirėžę į atmintį. Atlikus psichologinį vertinimą, ekspertizės metu, nenustatyta jokių priežasčių netikėti tais parodymais, būtent iš psichologinės pusės. Mergaitė yra nuosekli, pakartoja savo parodymus, ekspertizės metu detaliai pakartoja parodymus. Jokių pažintinės veiklos sutrikimų nenustatyta. Kad jai daromas būtų poveikis dėl šių parodymų turinio, taip pat nenustatyta. Visa šių duomenų visuma leidžia konstatuoti, kad tiriamoji galėjo duoti parodymus ir kad jais, iš psichologinės pusės, tikrai galima remtis. Psichologiniu požiūriu, tai buvo ne vienkartiniai epizodai, bet reguliariai besikartojantys įvykiai. Pasikartojantys ir išsidėstę ne per vienerius metus, gal per dvejus metus, įvykiai. Būtų ne natūralu, jai pasakytų tikslų įvykių skaičių. Mergaitės akimis žiūrint yra daug. Tokio amžiaus vaikas nepasakytų skaičiaus, nebent tai būtų vienas, du įvykiai. Ekspertizės metu, tiriamoji pasakojo, kad liesdavo, jai iki šlykštumo sukeldavo šituos jausmus. Lygiai taip pat, jai šleikštulį sukeldavo tie bučiniai, kurie jos supratimu buvo šlapi. Dėl pirštų kyšimo į lytinius organus - tai yra jos, tiesiogiai išcituoti žodžiai, klausiant atvirų klausimų. Į klausimą - kaip ji sutaria su J., netrukus ji pasako - jis man įlindo į šikną ir pute. Ekspertė E. K., duodama paaiškinimus, taip pat patvirtino, jog nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės nėra jos fantazija. Teisme ekspertė paaiškino, jog pradėjus su mergaite kalbėti apie baudžiamojoje byloje paminėtus įvykius - mergaitės elgesys pasikeitė. Tapo nedrąsi, nelabai noriai kalbėjo, išryškėjo pažeminta nuotaika. Jai nustatytas nesunkus psichikos sveikatos sutrikdymas. Savo išvadas tvirtina. Nustatė, kad būtent kaltinamojo veiksmai sukėlė nesunkų psichikos sveikatos sutrikdymą. Mergaitės emocinis atsakas, pradėjus kalbėti apie kaltinamąjį, pasikeičia. Ji buvo įsitempusi, nerami, nuotaika pasikeičia, nes visi tie veiksmai turėjo įtakos jos psichinei būsenai. Mergaitė nenoriai pasakojo apie įvykius ir tai rodo, kad jie kelia įtampą. Tai yra būdinga, vaikams patyrusiems seksualinę prievartą ir nuo amžiaus tai nepriklauso. Lygino, ką mergaitė pasakojo, su byloje esančia medžiaga apie tiriamus įvykius. Esminių nenuoseklumų nepastebėjo. Ekspertinio vertinimo metu ir tuo metu, nustatė psichikos sutrikimą, susijusį su byloje nagrinėjamais įvykiais. Sužalojimas, būtent tas sužalojimas, turės įtakos ateityje. Pirmiau teismo aptarti bylos duomenys patvirtina, jog pasakodama apie įvykio aplinkybes, mergaitė remiasi savo asmenine patirtimi, nes ji jokių žinių apie tokius intymumus nėra turėjusi. Ekspertizės metu nenustatyta jokių priežasčių netikėti nukentėjusiosios parodymais. Padidintas polinkis fantazuoti ar fantazuoti, duodant parodymus, taip pat nebuvo nustatytas. Norint fantazuoti, reikia turėti žinių apie tai, kad tai yra netinkama. Mergaitė tokių žinių neturi, todėl atpuola tikimybė, kad ji gali tokiomis temomis fantazuoti. Todėl teismas daro išvadą, jog sprendžiant dėl kaltinamojo J. J. kaltės nėra jokio pagrindo nesiremti nukentėjusiosios parodymais, kuriuos patvirtina ir kitų proceso dalyvių, t. y. liudytojų parodymai, bei byloje esanti rašytinė medžiaga.

Kaip jau buvo paminėta pirmiau, byloje užfiksuoti nuoseklūs liudytojų parodymai ir rašytinė bylos medžiaga, taip pat paneigia kaltinamojo poziciją ir neabejotinai patvirtina jo kaltę.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas V. V. tiek įvykio metu, tiek apklaustas po įvykio, tiek teisiamajame posėdyje, nuosekliai paaiškino, ką jam papasakojo dukra, išėjusi iš močiutės, apie kaltinamojo elgesį. Liudytojas teisme patvirtino, jog paėmus dukrą iš mamos, ji pradėjo sakyti, kad senelis erzino, vėl spaudė. Dukra sakė, kad spaudė jai čia, ir čia, ir jai nepatiko. Vaikas rodė sėdmenis, ties savo lytiniais organai. Sakė senelis erzino ir trukdė miegoti. Dukra parodė su savo rankyte, kad senelis čia spaudė ir čia. Paklausė, kaip spaudė, ar numovęs triusikėlius. Ji parodė ir pati užkišo ranką už triusikėlių. Po klausimo „ką tu darei“, kaltinamasis pasakė „tik du kartai“. Mama buvo užsiminusi, kad buvo sakiusi J. J., jog neliestų mergaitės užpakaliuko. Analogiškas aplinkybes, kad prie jo dukters seksualiai priekabiavo J. J., liudytojas nurodė, skambindamas pagalbos numeriu 112 ir pranešdamas policijai apie galimai padarytą nusikalstamą veiką dukters atžvilgiu (1 t., b. l. 49-50) bei protokole-pareiškime (1 t., b. l. 25-28), rašytame iškart po įvykio. Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo (1 t., b. l. 53-54) ir vaizdo įrašų matyti, kad liudytojas, atvykusiems policijos pareigūnams, taip pat nurodė analogiškas aplinkybes. Vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini)jog V. V., atvykusiems policijos pareigūnams, nurodo - jog dukra jam pasakė, kad senelis, t. y. J. J., lietė užpakaliuką (įrašo laikas 15:27:24 – 15:28:21); kad J. J. stipriai spaudė, užkišęs ranką už kelnaičių ir pripažino, jog 2 kartus (įrašo laikas 15:29:08). Vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini)policijos pareigūnams J. J. nurodė - kad mergaitė prašo, jo paglostyti užpakaliuką, kad taip buvo 2 kartus per pusę metų (įrašo laikas 16:27:45 – 16:27:50); J. J. policijos pareigūnams rodo, kad mergaitė prašė jo paliesti užpakaliuką ir putę, buvo užkišęs ranką už rūbų, prie užpakaliuko (įrašo laikas 16:28:05 – 16:28:10). Vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini)N. V. policijos pareigūnei nurodė - jog J. J. sakė. Kad anūkė jo praprašė paglostyti (įrašo laikas 16:31:46). Vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini)J. J. policijos pareigūnui parodė - kad mergaitė prašė paliesti; jis du kartus palietė (įraše užfiksuota, kaip kaltinamasis braukia per mergaitės lytinius organus), buvo užkišęs ranką ir lietė užpakalį (įrašo laikas 16:28:06 – 16:28:09); mergaitė paprašė ir lietė, masažą darė (įrašo laikas 16:28:28). Vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini)J. J. policijos pareigūnui nurodo – kad naktį 1 kartą biški paglostė (įrašo laikas16:30:13); mergaitė prašė, todėl jis 1 kartą paglostė ją sode ir 1 kartą naktį (įrašo laikas 16:30:28). Vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini). N. V. policijos pareigūnams nurodė, kad vaikas negali meluoti (įrašo laikas 16:34:38). Policijos pareigūno M. J. 2022-11-27 tarnybiniame pranešime dėl gauto pranešimo (1 t., b. l. 43), nurodyta, kad atvykusiems policijos pareigūnams, V. V. nurodė, jog atvyko pasiimti dukros ir ji pradėjo skųstis, kad senelis (J. J.) prie jos priekabiavo, erzino, minėjo, jog lietė sėdmenis. Vyras nurodė, kad dukra tokiu senelio (J. J.) elgesiu skundžiasi ne pirmą kartą. Pakalbėjus su J. J., jis nurodė, kad V. V. jo paprašė ją paliesti už sėdmenų ir jis taip padarė. Vyras nurodė, kad mergaitė blogai auklėjama, todėl kartais prašosi būti jo paglostoma. J. J. nurodė, kad už sėdmenų lietė mergaitę gal du sykius per metus ir tai darė jos prašytas. N. V. nurodė, kad vieną sykį anūkė prie jos priėjo ir pasakė, kad senelis (J. J.) ją lietė, tačiau moteris nesuprato, kas galėjo nutikti, taip pat pagrindžia pirmiau nurodytas aplinkybes. Įvertinęs visus šiuos pirmiau paminėtus duomenis, teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais liudytojo V. V. parodymais, nes juos iš esmės patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma.

Byloje nustatytas aplinkybes, taip pat liudytojos G. Č. parodymai. Teisme ji nurodė, jog 2022-11-27 V. V. jai pasakė, kad prie dukters greičiausiai buvo seksualiai priekabiauta. Jam rengiant dukrą, ji pasakė, jog senelis stipriai spaudė užpakaliuką. Taip pat, kad J. J. pripažino, kad du kartus taip darė. Dukra jai taip pat nurodė, kad kaltinamasis lietė ir jos lytinius organus. Sakė, kad J. J. blogai darė, trukdė miegoti. Analogiškas aplinkybes liudytoja nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 81-82). Taip pat nurodė, jog klausė dukters, ar senelis negerai elgiasi, kai ji miega naktį. Mergaitė sakė, kad ne naktį, o einant miegoti, po to ir dieną. Dukra jai pasakė, jog senelis lietė putytę ir užpakaliuką. Ji niekada nėra sakiusi, kad jai nepatinka būti su močiute, bet kažkada yra sakiusi, kad J. J. nenori, bei liudytojos N. V. teisme nurodytos aplinkybės, jog anūkei būnant pas ją bute, jie visi trys, t. y. ji, J. J. ir mergaitė, miegodavo vienoje lovoje. Anūkė miegodavo per vidurį. Lovoje anūkė su kaltinamuoju vienas kitą kibindavo. Būdavo, kad vaikas šaukia, jog ją kibina. Seneliui su mergaite žaidžiant, būdavo, kad jis liečia ir nugarą, ir užpakaliuką, kad liestų lytinius organus, nematė. Masažo metu anūkė kartais būdavo su triusikėliais, kartą buvo nuoga. Kaltinamasis prie jos anūkę masažavo. Užpakaliuką lietė, masažuojant. Lytinių organų, išangės nelietė, kai nugarą masažavo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors liudytoja teisme ir nurodė, jog nematė, kad kaltinamasis liestų anūkę, ar kad anūkė skustųsi dėl tokio kaltinamojo elgesio, o ikiteisminio tyrimo metu ji išvis atsisakė duoti parodymus, tačiau iš byloje esančio elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo (1 t., b. l. 63-64) matyti: 2022-12-03 16:49 val., pokalbis Nr. 9, J. J. skambina N. V. ir pokalbio metu J. J. nurodo, kad mažametė V. V. vakare gulint lovoje paėmė J. J. ranką pakišo sau po pižama, pasakė maigyk - masažuok, jis galimai palietė mažametės lytinius organus, nes masažavo po kaldra. J. J. nurodo jog V. V. jo akimis yra suaugusi ir viską supranta, ji jam rodė įvairius ženklus. J. J. nurodo, kad masažavo V. V. sėdmenis, nugarą, kaklą ir galėjo paliesti mergaitės lytinius organus. N. V. nurodo, kad sakė jam, jog nepriekabiautų; kad ji įtarė, jog tai ne pirmas kartas, kad tai pasikartojantis įvykis galėjo būti vasarą, kadangi jos sūnus V. V. jau įtarinėjo J. J. dėl dukros tvirkinimo ir nenorėjo leisti dukrai įvykio dieną pasilikti nakvoti. 2022-12-09 14:42 val., pokalbis Nr. 83, N. V. skambina J. J. ir pokalbio metu J. J. nurodo, kad lovoje masažavo mažametę V. V. pakišęs ranką po pižama, pradžioje pakišęs ranką po užpakaliu, lietė - pagnaibė sėdmenis, V. V. apsivertus, jis rankomis lietė jai pilvą ir palietė lytinius organus, o kai V. V. pasakė, kad jai skauda, jis savo veiksmus nutraukė. Visos šios, ikiteisminio tyrimo metu, nustatytos aplinkybės neabejotinai patvirtina aplinkybę, jog vis tik N. V. žinojo apie kaltinamojo nederamą elgesį. Pažymėtina ir tai, jog protokole užfiksuotų pokalbių metu, kaltinamasis J. J. taip pat patvirtino, jog jis tvirkino mergaitę, tačiau tai buvo labai trumpas laiko tarpas – 10 sekundžių (1 t., b. l. 69).

Atsižvelgus į nustatytų aplinkybių visetą, į nuoseklius nukentėjusiosios parodymus, kuriuos neabejotinai patvirtina ne tik ekspertizės aktas, bet ir liudytojų parodymai bei rašytinė bylos medžiaga, darytina išvada, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad J. J. suvokė, jog atlieka tvirkinamuosius veiksmus jaunesnio nei šešiolikos metų asmens atžvilgiu, atliko tokius veiksmus ir norėjo taip veikti. Atsižvelgus į visetą nustatytų aplinkybių - J. J. kaltė dėl jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo yra įrodyta, o jo pateikta pozicija, kad viską darė, nes nukentėjusioji prašė – atmestina, kaip nepagrįsta ir prieštaraujanti nustatytoms bylos aplinkybėms. Objektyvių duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo poziciją, byloje nustatyta nebuvo. Tačiau byloje buvo nustatyta, jog nukentėjusioji jokių žinių apie tokius intymumus neturėjo, nesuprato, ką kaltinamasis su ja daro, todėl teismo nuomone – negalėjo prašyti.

BK 138 straipsnyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – jis gali būti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant netiesioginei tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą. Tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas netiesiogine tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius: kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas.

BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino mažametį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Duodamas parodymus dėl nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo, jis nurodė, jog nesutinka su tuo, kad padarė nukentėjusiajai sveikatos sutrikdymą, nes vaikas pats to prašė. Niekada nieko nedarė be mergaitės leidimo. Buvo mergaitės prašymas – ji prašė, jis darė. Jeigu vaikas prašė, reiškia, jai buvo malonu. Tačiau tokią kaltinamojo poziciją ne tik kad paneigia pirmiau teismo nustatytos aplinkybės ir padaryta išvada, bet ir byloje esantis teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas, kurio 7 išvadų punkte yra nurodyta, jog V. V. konstatuojamos (duomenys neskelbtini), tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su J. J. veiksmais, V. V. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus. Teismas neturi pagrindo abejoti teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvada.

Iš aukščiau aptartų duomenų visumos nustatyta, kad J. J. tvirkino mažametę V. V.. Valstybinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nustatyta, kad . V. konstatuojamos (duomenys neskelbtini)tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su J. J. veiksmais ir tai vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 4-11), t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas kilo dėl nuskalstamų J. J. veiksmų. Neabejotina, kad dėl kaltinamojo atliktų veiksmų, pasinaudojus nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl mažametystės, padarinių tikimybė didelė, todėl nėra abejonių, kad J. J. suvokdamas savo vykdomos nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, jog atlikti veiksmai prieš nukentėjusiąją gali sukelti pasekmes ir nors tokių pasekmių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms kilti. Akivaizdu, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs kitos reakcijos į stiprų stresą, yra nusikalstamais kaltinamojo veiksmais sukurtos, psichologinės įtampos ir streso pasekmė.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, visumos duomenų pakanka konstatuoti, jog J. J. įvykdė jam inkriminuotas aptariamas nusikalstamas veikas pagal BK 153 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą, t. y. pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios V. V. būkle dėl mažametystės, ją tvirkino ir padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. kitos reakcijos į stiprų stresą. Vertinant visa tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad idealiąja sutaptimi įvykdytos tyčinės, baigtinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, sukeltos realios pasekmės, visi aukščiau aptarti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visumos pakanka aptariamų nusikalstamų veikų faktinėms aplinkybėms atskleisti ir J. J. kaltei pagrįsti.

Padarytų nusikalstamų veikų objektai yra žmogaus sveikata bei žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvė ir neliečiamumas. Objektyvioji pusė pasireiškė nukentėjusiosios lytinių organų ir sėdmenų lietimu bei nesunkiu sveikatos sutrikdymų. Kvalifikuojantis požymis – nusikalstama veika padaryta prieš mažametį (dėl BK 138 str.). Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 153 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Bausmių skyrimas

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo J. J. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str.). Baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Kaltinamasis padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkiam nusikaltimui (BK 11 str. 4 d.). Anksčiau neteistas (2 t., b. l. 42), administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 44), pensininkas. Skiriant bausmę atsižvelgtina į nustatytas bylos aplinkybes, į tai, kad padaryta nusikalstama veika labai pavojinga, pažeista mažamečių seksualinio apsisprendimo laisvė ir neliečiamumas, be to padaryta nusikalstama veika mažametės sveikatai, sukeltos realios pasekmės, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, kad yra pensininkas, anksčiau neteistas ir nebaustas administracine tvarka, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Ir nors įprastoje gyvenimiškoje aplinkoje kaltinamasis charakterizuojamas teigiamai, tačiau jo polinkis daryti nusikalstamas veikas, prieš itin jautrų socialinį sluoksnį, t. y. nepilnamečius, įvertinus byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, leidžia teismui daryti išvadą, kad J. J. už nusikalstamų veikų padarymą tikslinga skirti tik realias laisvės atėmimo bausmes. Nustatant jų dydžius vadovaujamasi BK 61 straipsnio nuostatomis ir skiriamos mažesnės bausmės nei nustatytas atitinkamos nusikalstamos veikos sankcijos vidurkis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės bendrintos bausmių apėmimo būdu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimu nebendrauti su nukentėjusiąja – paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (2 t., b. l. 87-88).

Dėl civilinio ieškinio

Civilinio ieškinio dalyku pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.

Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijose užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padaryto aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 8/2013 ir kt.), neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne bausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.

LAT ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, Nr. 2K-118/2013, Nr. 2K-38-942/2017). Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kadangi neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz. gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus patirti ateityje) dvasinius išgyvenimus.

Pažymėtina, kad BK 153 straipsnio saugoma vertybė yra seksualinis neliečiamumas – tai vaiko saugumas nuo pernelyg ankstyvo seksualinio poveikio, galinčio pakenkti jo normaliam psichiniam ir fiziniam vystymuisi. LAT praktikoje akcentuojama, kad seksualiniai veiksmai prieš mažamečius turi labai neigiamą poveikį jų psichikai ir vystymuisi, todėl ir jų vertinimo kriterijai yra griežtesni nei analogiškų veiksmų prieš vyresnio amžiaus asmenis, taip siekiama užtikrinti griežtesnę vaikų seksualinio neliečiamumo apsaugą (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-942/2016).

Nepilnametės nukentėjusiosios įstatyminė atstovė G. Č. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodė, jog dukrai buvo reikalinga psichologo pagalba. J. J. padarė žalą jos psichinei sveikatai, t. y. sukėlė stiprias reakcijas į stresą. V. V. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Jai bus reikalinga psichologo pagalba ir ateityje. Tai nurodyta ir ekspertų psichologų rekomendacijose. Šiuo metu dukra dar per maža suprasti situaciją. Pasekmės atsiras po kelerių metų, šiek tiek paaugus. Dukra nebepasakoja apie senelius, o kaltinamojo vardo net nemini. Ji stengiasi su ja nekalbėti apie tai, kas įvyko, nes supranta, kad tie atsiminimai jai labai nemalonūs. Dukrą psichologiškai traumavo ir tai, kad ji turėjo vykti kartu su ja į „(duomenys neskelbtini)ten dukrą siuntė teisės specialistė dėl psichologinio įvertinimo nukentėjusiųjų nuo seksualinės prievartos. Dukra per maža pabūti viena svetimoje aplinkoje (buvo tris dienas). Jai kartu pasilikti neleido, todėl nuomojosi butą ir veždavo ją į globos namus ir po pietų ją pasiimdavo. 2023-02-14 kartu vyko į paskirtą teismo ekspertizę. Visos tos procedūros ir važinėjimai taip pat vargino dukrą ir veikė psichologiškai.

Teismui abejonių, jog dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė ne tik stiprius neigiamus išgyvenimus, įtampą, nerimą, nėra, nes kaltinamojo elgesys nukentėjusiosios atžvilgiu padarė žalą jos psichinei sveikatai ko pasėjoje nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. J. J. tvirkindamas nukentėjusiąją, sukėlė jai didelius dvasinius išgyvenimus, asmenybės sukrėtimą, t. y. sukėlė stiprias reakcijas į stiprų stresą. Nors šiuo metu nukentėjusioji ir nesupranta jos atžvilgiu atliktų kaltinamojo veiksmų, tačiau veiksmų pasekmės atsiras vėliau dėl ko jai bus reikalinga psichologo pagalba. Šią aplinkybę patvirtino ir teisme parodymus davusios ekspertės. Ekspertė A. Š. nurodė, jog dėl mergaitei padarytų pasekmių ateityje - viskas priklausys nuo gautos pagalbos. Šiuo metu jai reikalinga ilgalaikė psichoterapinė, psichologinė pagalba, kuri padėtų patirtą traumą išgydyti ir kad šeimoje jaustųsi saugi. Yra tikimybė, kad visi tie įvykiai atsigamins, kai tiriamoji pradės suprasti tų veiksmų pobūdį ir reikšmę, ir visą esmę. Kaip atsigamins šie įvykiai prognozuoti labai sunku. Atkreiptinas dėmesys, kad ji labai aiškiai atsimena ir detaliai pasakoja, kaip ji apsisuka, kaip senelis pirštus laikydavo. Šitie įvykiai yra įsirėžę į atmintį. Yra tikimybė, visai nemaža, kai ji bus paauglė, kai turės žinių, kas tai yra lytiniai santykiai, seksualinė prievarta, tuomet atsigamins ir labai tikėtina, pasekmių bus. Ekspertė E. K. taip pat patvirtino, jog mergaitei gydymas būtinas. Jai reikalingas palaikymas iš šeimos, psichologinė, psichoterapinė pagalba. Pasekmės gali pasireikšti po kelių metų, ir anksčiau, ir vėliau. Todėl teismas įvertinęs bylos aplinkybes, eksperčių duotus paaiškinimus, nukentėjusiosios mamos nurodytas aplinkybes apie mergaitės savijautą ir kt., sprendžia, kad nukentėjusiajai dėl kaltinamojo padarytų neteisėtų ir pavojingų veiksmų, atsirado dvasinio pobūdžio neturtinės žalos pasekmės, kurios privalo būti atlygintos. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog nukentėjusiosios įstatyminės atstovės pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas pilna apimtimi, priteisiant neturtinės žalos atlyginimą iš kaltinamojo. Šis neturtinės žalos dydis yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusiems padariniams, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką seksualinio tvirkinimo bylose, kuriose nukentėjusiesiems priteisiamas panašaus dydžio neturtinės žalos atlyginimas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191-697/2018, Nr. 2K-148-222/2019).

Dėl proceso išlaidų

Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjant baudžiamąją bylą, teisme buvo gauti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. 2023-11-28 patikslintoje pažymoje nurodyta, jog už nukentėjusiajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą, valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 738,34 Eur. Kadangi prašymas priteisti patirtas išlaidas už nukentėjusiajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą, yra pagrįstas dokumentais, laikytina, kad jis yra įrodytas, todėl priteistinos iš kaltinamojo.

Dėl daiktinių įrodymų

Dokumentai, turintys reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti: 5 vnt. kompaktinių diskų – paliktini byloje.

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,-

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalyje ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir J. J. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą J. J. atidėti 2 (dvejiems) metams ir bausmės atidėjimo metu paskirti šiuos įpareigojimus:

- Neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- Dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojant ją atlikti per šešis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- 30 MGL (1500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant teismo skirtą įmoką sumokėti per šešis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio patvirtino nuorašo gavimo, bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam J. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimu nebendrauti su nukentėjusiąja - palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nepilnametės nukentėjusiosios įstatyminės atstovės G. Č. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visa apimtimi, priteisiant jai 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo J. J..

Iš kaltinamojo J. J. priteisti Valstybės naudai 738,34 Eur už suteiktą nukentėjusiajai antrinę teisinę pagalbą.

Dokumentus, turinčius reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti: 5 vnt. kompaktinių diskų – palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Aleksandras Prygunkovas