Kauno apygardos teismo nutartis

2013-02-08 · Civilinė byla Nr. 2A-130-259/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2013-02-08Kauno apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2013-07-19Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-08
Bylos Nr.
2A-130-259/2013
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-04897-2012-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Palubinskaitė (pirm.), Algimantas Kukalis, Arvydas Žibas (pran.)
Ieškovas
Ignalinos rajono savivaldybės ir atsakovės UAB „Nekilna“, Ignalinos rajono savivaldybės
Atsakovas
UAB „Nekilna“
Civilinė byla Nr. 2A-130-259/2013Teisminio proceso Nr. 2-05-3-04897-2012-3

Procesinio dokumento kategorijos: 35.1; 35.4; 121.14; 121.21

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkės) ir Arvydo Žibo (pranešėjo), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Ignalinos rajono savivaldybės ir atsakovės UAB „Nekilna“ atstovo advokato V. G. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8138-199/2012 pagal ieškovės Ignalinos rajono savivaldybės ieškinį atsakovei UAB „Nekilna“ dėl baudos skyrimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu (t. 1, b. l. 4-7) prašė priteisti iš atsakovės 60 800 Lt baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovė 2009-08-11 Nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartimi (toliau – Sutartis) įsigijo iš D. G. pastatą – ligoninę, esančią (duomenys neskelbtini), kuris, kaip privatizavimo objektas, D. G. buvo parduotas šalių pasirašyta 2009-04-09 pirkimo - pardavimo sutartimi. Atsakovė, įsigydama privatizacijos objektą, įsipareigojo vykdyti visas privatizavimo sąlygas, nurodytas pirminėje sutartyje, tačiau jų nevykdė. Sutarties 5.9 p. numatė, kad jeigu pirkėjas nevykdo šios sutarties 5.8.1 - 5.8.5 p. prisiimtų įsipareigojimų, pirkėjas privalo sumokėti Ignalinos rajono savivaldybei 4 procentų privatizavimo objekto ir jam priskirto žemės sklypo pirkimo kainos dydžio baudą. Šią sumą, t.y. 60 800 Lt ieškovė prašo priteisti iš atsakovės kaip baudą už Sutarties sąlygų nevykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimu (t. 1, b. l. 169-173) ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 30 400 Lt baudą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2012-04-12) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, likusią ieškinio dalį atmetė; priteisė valstybei iš atsakovės 912 Lt žyminį mokestį, 17 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu; priteisė iš ieškovės atsakovei 300 Lt už advokato teisinę pagalbą. Teismas nustatė, jog 2009-04-09 tarp Ignalinos rajono savivaldybės ir D. G. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, reg. Nr. 1069, pagal kurią pastatas-ligoninė, nuosavybės teise priklausantis Ignalinos savivaldybei, pažymėtas plane 1D3, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gydymo paskirties, bendro ploto 2423,60 kv. m., esantis(duomenys neskelbtini), vadovaujantis LR valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymu buvo parduotas D. G. (toliau – Privatizavimo sutartis). Šios sutarties 11 p. pirkėjas įsipareigojo, jeigu nevykdys 10.1,10.2 punktuose įvardintų sąlygų, sumokėti pardavėjui 4 procentų privatizavimo objekto ir jam priskirto žemės sklypo pirkimo kainos dydžio baudą, kuri sudaro 60 800 Lt, vieną kartą per metus, bet ne daugiau kaip 10 metų, nuo pastato pritaikymo šios sutarties 10.1 p. numatytai veiklai. 2009-08-11 D. G. nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartimi privatizacijos objektą pardavė atsakovei UAB „Nekilna“. Pirkėja sutarties 5.8.1 p., 5.8.2 p. įsipareigojo per 3 metus nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo pritaikyti visą pastatą –ligoninę sanatorinėms, reabilitacijos ir sveikatingumo paslaugoms teikti ir naudoti jį pagal šią paskirtį ne mažiau kaip 10 metų; parengti žemės sklypo detalųjį planą. Taip pat sutarties 5.9 p. pirkėja įsipareigojo įvykdyti 5.8 p. numatytas sąlygas, priešingu atveju - sumokėti Ignalinos rajono savivaldybei 4 procentų dydžio privatizavimo objekto ir jam priskirto žemės sklypo pirkimo kainos dydžio baudą. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų teismas nustatė, jog UAB „Nekilna“ nupirktame pastate – ligoninėje, esančiame (duomenys neskelbtini), Ignalinos m., vykdo veiklą įstaigos, kurios užsiima asmens sveikatos priežiūra, veikia vaistinė, kuri užsiima farmacine veikla, tačiau, teismo vertinimu, ši veikla nėra susijusi su stacionarine reabilitacijos bei sanatorine veikla. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, jog atsakovė neįvykdė dalies sutarties 5.8.1 p. nustatytų sąlygų, t.y. nepritaikė dalies pastato- ligoninės stacionarinėms sanatorinėms, reabilitacijos paslaugoms teikti, kaip tai numatyta LR sveikatos sistemos įstatyme, 2008 m. sausio 17 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakyme Nr. V-50 „Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo“. Teismas atmetė atsakovės argumentus, jog ieškovė niekada jai nereiškė pretenzijų dėl nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties 5.8.1 p., 5.8.2 p. sąlygų nevykdymo, kadangi byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovės iniciatyva buvo sustabdytas ligoninės pardavimas varžytynėse, taip pat ieškovės rašytuose raštuose atsakovei ieškovė reikalavo įvykdyti sutarties 5.8.1 p. prisiimtus įsipareigojimus. Tai patvirtina byloje esantys Ignalinos rajono savivaldybės mero 2011-01-11 raštas Nr. R2-86-3.26 (t. 1, b.l. 28-29). Be to, ieškovė 2012-02-23 raštu Nr. R2-536-3.25 paragino atsakovę sumokėti baudą už Sutarties nevykdymą (t.1, b. l. 82). Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė tik iš dalies į vykdė sutarties 5.8.1 p., t.y. pritaikė dalį pastato asmens sveikatos priežiūrai, farmacinei veiklai, pagal sutarties 5.9 p. iš atsakovės ieškovei priteisė 4 procentų privatizavimo objekto, t.y. pastato – ligoninės ir jam priskirto žemės sklypo ½ pirkimo kainos dydžio baudą, t.y. 30 400 Lt. Teismas darė išvadą, jog ruošti žemės sklypo, kuriame yra ginčo pastatas – ligoninė, detalųjį planą, kad įsteigti stacionarinę sanatoriją bei reabilitacijos centrą nebuvo būtina, kadangi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2011-07-04 rašte Nr. 14-2/-D8-6253 nurodė, kad įvertinusi tai, jog nurodyto žemės sklypo naudojimo būdas, turinys bei pobūdis atitinka ligoninių, poliklinikų, sanatorijų, reabilitacijos centrų, slaugos namų paskirčiai, netikslinga rengti detalųjį planą ir keisti nurodyto žemės sklypo, t.y. (duomenys neskelbtini), naudojimo būdą (t. 1, b. l. 55-56). Teismas taip pat nurodė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti LR CK 6.210 str. nuostatas bei iš atsakovės už baudos sumokėjimo uždelsimą ieškovei priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė UAB „Nekilna“ apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 2-14) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimo dalį, kuria teismas tenkino ieškovės ieškinį ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Nei Privatizavimo sutartis, nei Sutartis nenustatė draudimo perleisti pastatą - ligoninę ar jį išnuomoti. Tai reiškia, jog šiose sutartyse nenustatyta, kad išimtinai pastato savininkas, t.y. atsakovė turi vykdyti Sutarties 5.8 p. sąlygas ir užtikrinti pastato pritaikymą sanatorinėms, reabilitacijos ir sveikatinimo paslaugoms teikti. Pastato patalpos yra išnuomotos tretiesiems asmenims, o visoms pastate veikiančioms įmonėms yra išduotos licencijos, suteikiančios teisę pastate verstis sveikatinimo veikla ir teikti asmens sveikatos priežiūros bei farmacines paslaugas, įskaitant ir fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugas. Atsakovė nesutinka su ieškovės aiškinimu, jog sanatorinės, reabilitacijos ir sveikatinimo paslaugos gali būti suprantamos tik kaip komercinių įmonių – sanatorijos ar reabilitacijos centro įsteigimas. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad licencijos vykdyti atitinkamą sveikatinimo veiklą konkrečiame pastate išdavimas reiškia ne tik asmens, kuriam licencija išduota, bet ir pastato atitikimą teisės aktams keliamiems reikalavimams. Šiuos atsakovės argumentus patvirtina LR sveikatos sistemos įstatymo 16 str. nuostatos bei 2007-03-02 LR sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-156 12.2 p. Taigi, byloje esančios licencijos patvirtina, kad pastatas – ligoninė yra tinkamas licencijose nurodytoms paslaugoms, tame tarpe ir reabilitacijos paslaugoms, teikti;Teismas neteisingai aiškino Sutarties 5.8.1 p. sąlygą, kadangi nei Sutartyje, nei Privatizavimo sutartyje, nei viešai paskalbtoje privatizavimo programoje, kurios pagrindu buvo sudaryta Privatizavimo sutartis, nėra detalizuota arba išaiškinta Sutarties 5.8.1 p. sąlyga, t.y. nėra nustatyta kuo pasireiškia pastato pritaikymas nurodytoms sanatorinėms, reabilitacijos ir sveikatinimo paslaugoms teikti. Ieškovė neįvardijo aplinkybių kada ji laikytų, kad atsakovė tinkamai vykdo Sutarties 5.8.1 punktą. Teismo pateiktas Sutarties 5.8.1 p. sąlygos išaiškinimas prieštarauja CK 6.193 str. nustatytoms sutarčių aiškinimo taisyklėms, kadangi reabilitacijos ir sveikatinimo paslaugos negali būti suprantamos tik kaip komercinių įmonių – sanatorijos ar reabilitacijos centro įsteigimas;Ieškovė nepagrįstai teigia, jog vykdydama privatizavimą tikėjosi, kad Ignalinos mieste bus įkurta sanatorija, kadangi iš į bylą ieškovės pateiktos 2006 metais parengtos investicinio projekto „Sanatorijos Ignalinos mieste įkūrimas“ medžiagos matyti, kad prieš vykdydama pastato – ligoninės privatizavimo procesą, ieškovė jau buvo atsisakiusi sanatorijos steigimo idėjos. Ieškovės pateiktas 2010-05-31 sprendimas Nr. T-100 (t. 1, b. l. 56) patvirtina, kad tik 2010-05-31 ieškovės taryba priėmė sprendimą įvertinti galimybes Ignalinos miesto kurorto statusui įgyti. Tai reiškia, kad parduodant pastatą – ligoninę viešo aukciono būdu, neegzistavo prielaidos, kad sanatorijos įsteigimas pastate yra viena iš priemonių, sąlygojančių kurorto statuso Ignalinos miestui įgijimą. Tai taip pat paneigia ieškovės argumentus, kad Sutarties 5.8.1 p. vykdymas reikštų sanatorijos ar reabilitacijos centro įkūrimą. Teismas, aiškindamas Sutarties 5.8.1 p., nepagrindė ir nemotyvavo savo išvados dėl sąlygos turinio išaiškinimo, tuo pažeidė CPK 176 str. 1 d., 185 str. 1 d., 270 str. 4 d. reikalavimus. Dėl šių procesinių pažeidimų byla buvo išspręsta neteisingai. Teismo atliktas įrodymų vertinimas negali būti laikomas visapusišku, t.y. nei vienas ieškovės pateiktas dokumentas neleidžia daryti išvados, jog atsakovė buvo įsipareigojusi nusipirktame pastate – ligoninėje įkurti sanatoriją. Atsakovė nebuvo supažindinta su ieškovės ketinimais investuoti į pastatą, įkuriant jame stacionarinę sanatoriją;Teismas, teigdamas, jog atsakovė laiku nesumokėjo pagal sutartį priskaičiuotos baudos, rėmėsi ieškovės pateiktu 2012-02-23 raštu Nr. R2-536-3.25, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad šis raštas buvo įteiktas atsakovei. Teismas neatsižvelgė į šio rašto surašymo ir išsiuntimo dieną bei jame nurodytą baudos sumokėjimo terminą – 2012-03-02, kai tuo tarpu atsakovei pareiga įvykdyti visas privatizavimo sąlygas atsirado tik 2012-04-09. Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog atsakovė neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir baudos iki nurodytos datos nesumokėjo;Teismas, konstatuodamas, kad Sutarties 5.8.1 p. sąlygos vykdymas reiškia stacionarinės reabilitacijos ar sanatorinio gydymo įstaigos arba reabilitacijos centro, arba sanatorijos įsteigimą, iš esmės pakeitė Sutarties 5.8,1 p. sąlygą, t.y. faktiškai taikė sutarties pakeitimo institutą (CK 6.223 str.), nors ieškovė tokio reikalavimo nekėlė.

Šalies argumentai

Ieškovė Ignalinos rajono savivaldybė apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 19-21) prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovė nurodo, jog teismas, spręsdamas ginčą dėl privatizavimo sandorio sąlygų vykdymo vadovavosi tik CK nuostatomis ir nepagrįstai neatsižvelgė į teisės aktus, reglamentuojančius privatizavimo teisinių santykių specifiką. Atsakovė pagal privatizavimo sandorį įsipareigojo, bet neįvykdė sąlygos „per 3 metus nuo privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo pritaikyti visą pastatą-ligoninę sanatorinėms, reabilitacijos ir sveikatinimo paslaugoms teikti“ ir sąlygos - parengti žemės sklypo detalųjį planą. Teismas, konstatavęs, kad UAB „Nekilna“ nupirktame pastate - ligoninėje vykdo veiklą sveikatinimo įstaigos, kurios užsiima asmens sveikatos priežiūra, be to, veikia vaistinė, kuri užsiima farmacine veikla, tačiau šios įstaigos neužsiima stacionarine reabilitacijos bei sanatorine veikla, padarė neteisingą išvadą, kad atsakovė įvykdė dalį savo įsipareigojimų pagal privatizavimo sandorį ir nepagrįstai priteisė tik pusę privatizavimo sandoryje numatytos baudos. Toks privatizavimo sandorio sąlygų aiškinimas neatitinka privatizavimo tikslų ir negali užtikrinti viešo intereso gynimo. Ieškovė, nustatydama privatizavimo sandorio sąlygas, kurios buvo paskelbtos viešai, siekė privatizuotą objektą per 3 metus pritaikyti sanatorinių, reabilitacinių ir sveikatinimo paslaugų teikimui, turėjo tikslą įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 350 patvirtinto Kurorto statuso suteikimo gyvenamosioms vietovėms reikalavimų aprašo 11.1 punkte nustatytus reikalavimus dėl kurortinio gydymo ir sveikatinimo paslaugų teikimo. Privatizavimo įstatymas nenumato galimybių keisti sąlygas ar jas naikinti, nes įstatymu nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad būtų griežtai vykdomos viešai paskelbtos ir į privatizavimo sandorį perkeltos privatizavimo sąlygos, todėl su atsakove sudarytos Sutarties 10.1 ir 10.2 punktų sąlygos turėjo būti pilnai įvykdytos, o jų neįvykdžius, taikoma Sutarties 11 punkte numatyta sankcija. Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31d. nutarimu Nr. 1503, 35.2 - 35.4 punktuose nustatyta, kad privatizavimo objekto pirkimo - pardavimo sutartyje turi būti nustatyti pirkėjo įsipareigojimai vykdyti privatizavimo sąlygas, pardavėjo teisė pirkimo - pardavimo sutartyje nustatytomis sąlygomis kontroliuoti, kaip pirkėjas vykdo sutarties sąlygas ir sankcijos pirkėjui už sutarties sąlygų nevykdymą arba netinkamą vykdymą. Atsakovė neįvykdė dviejų privatizavimo sandorio sąlygų (Sutarties 10.1 ir 10.2 punktai), todėl privalo sumokėti 4 procentų privatizavimo objekto ir jam priskirto žemės sklypo pirkimo kainos dydžio baudą, kuri sudaro 60 800 Lt.

Atsiliepimas

Ieškovė Ignalinos rajono savivaldybė atsiliepimu į atsakovės UAB „Nekilna“ apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 26-28) prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, ieškovės reikalavimus tenkinti visiškai. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Atsakovė neteisingai supranta ir traktuoja ieškovės tikruosius tikslus ir ketinimus sudarant Privatizavimo sandorį, pagal kurį savivaldybei nuosavybės teise priklausantis pastatas - ligoninė buvo parduotas pirkėjui su tam tikromis privatizavimo sąlygomis, iš jų pagrindinė sąlyga - per 3 metus nuo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo pritaikyti visą pastatą ligoninę sanatorinėms, reabilitacijos ir sveikatinimo paslaugoms teikti ir naudoti jį pagal šią paskirtį ne mažiau kaip 10 metų. Priėmusi sprendimą privatizuoti pastatą-ligoninę, ieškovė siekė ne tik gauti lėšų savivaldybės biudžetui, bet ir pritraukti maksimaliai efektyvias investicijas, panaudojant pastatą sanatorinėms, reabilitacijos ir sveikatinimo paslaugoms teikti. Savivaldybė turėjo teisę nustatyti reikalavimus pirkėjui ir apsisprendė parduoti pastatą būtent privatizavimo sandoryje numatytomis sąlygomis, kurios buvo viešos, teisėtai įtrauktos į privatizavimo sandorį, privalomos pirkėjui;Atsakovė teigdama, kad teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, nustatytas CK 6.193 straipsnyje, neįvertino privatizavimo teisinių santykių specifikos, jų specialaus pobūdžio, neatsižvelgė į Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nuostatas, į Lietuvos Konstitucinio teismo (2007 m. lapkričio 23 d. nutarimas) ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo (civ. byla Nr. 3K-3-318/2010) išaiškinimus. Ieškovė, pateikdama teismui dokumentus, susijusius su siekiamybe gauti kurorto statusą (Ignalinos rajono savivaldybės tarybos 2010-05-31 sprendimą Nr. T-100; investicinio projekto „Sanatorijos Ignalinos mieste kūrimas“ medžiagą), norėjo parodyti, kad privatizavimo sąlygos susiję su strateginiais savivaldybės tikslais ir jų įgyvendinimas jai labai svarbus, bet tai nereiškia, kad nesant tokių tikslų ir siekių, privatizavimo sandoryje numatytų sąlygų savivaldybė nereikalautų vykdyti, arba jos taptų niekinėmis. Atsakovė neįrodė, kad tai keičia privatizavimo sąlygos, įvardintos Sutarties 5.8.1 punkte, esmę ar kad ši sąlyga yra neaiški, nesuprantama. Ieškovė pastatą- ligoninę pardavė su aiškia sąlyga, kad pirkėjas per tris metus nuo sutarties sudarymo pritaikys pastatą sveikatinimo, sanatorinėms ir reabilitacijos paslaugoms teikti ir naudoti pagal šią paskirtį ne mažiau kaip 10 metų. Šią sąlygą atsakovė turėjo vykdyti pagal Lietuvos Respublikos galiojančius teisės aktus, kurie reglamentuoja tokių paslaugų teikimą: Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą, Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2008 m. sausio 17 d. Nr. V - 50 „Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo“ , Sveikatos apsaugos ministerijos 1996-12-06 įsakymu Nr. 641 patvirtintą Lietuvos medicinos normą MN 12: 1996 „Sveikatos priežiūros įstaigų akreditavimo specialieji reikalavimai reabilitacijos ir sanatorinės gydymo įstaigos (padaliniai)“. Pirkėja šios privatizavimo sandorio sąlygos neįvykdė;Ieškovės nuomone, ginčo pastate – ligoninėje veikiantys juridiniai asmenys neturi licencijų medicininės reabilitacijos paslaugoms teikti. Atsakovės skunde nurodytos licencijos (UAB Ignalinos sveikatos centrui išduota licencija Nr. 3285 ir Nr. 1758) nesuteikia teisės teikti medicininės reabilitacijos paslaugas, kitų įrodymų, patvirtinančių, kad šiame pastate be asmens pirminės sveikatos priežiūros paslaugų, vaistinės veiklos, būtų teikiamos ir medicininės reabilitacijos ir (ar) sanatorinio gydymo paslaugos atsakovė nepateikė;Atsakovė skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė į ieškovės pateiktą 2012 m. vasario 23 d. raštą Nr. R2 - 536 - 3.25, kadangi rašte nurodytu baudos sumokėjimo terminu 2012-03-02 atsakovei dar nebuvo atsiradusi pareiga įvykdyti visas privatizavimo sąlygas. Ieškovė, sužinojusi, kad privatizavimo objektas 2012 m. vasario 6 d. parduotas iš varžytynių, 2012 m. vasario 23 d. raštu pareikalavo iš UAB „Nekilna“ sumokėti 60 800 Lt baudą už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir ėmėsi visų įmanomų priemonių užginčyti varžytynių rezultatus. Atsakovė nevykdė sutarties tinkamai ir sąžiningai, neinformavo savivaldybės nei apie įvyksiančias varžytynes, nei apie tai, kad turtas (privatizavimo objektas) parduotas iš varžytynių kitam juridiniam asmeniui, todėl negalima laikyti savivaldybės reikalavimo sumokėti baudą, kai turtas jau buvo perėjęs kitam asmeniui, neteisėtu, o atsakovės teigimas, kad jai dar nebuvo atsiradusi pareiga įvykdyti visas privatizavimo sąlygas visiškai nepagrįstas, nes turtą pardavus varžytynėse už skolas kitai įmonei, ji ir negalėjo jų įvykdyti.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „Nekilna“ atsiliepimu į ieškovės Ignalinos rajono savivaldybės apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 30-38) prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o atsakovės apeliacinį skundą tenkinti, priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, paskirti ieškovei 20 000 Lt baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovė nepagrįstai nurodo, jog atsakovės sudaryta Sutartis yra privatizavimo sandoris, kadangi tiek pastatas - ligoninė, tiek žemės sklypas Sutarties sudarymo metu priklausė fiziniam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, atsakovė nelaikytina privatizavimo sandorio šalimi. Šiuo atveju privatizavimo sandoriu gali būti laikomas tik ieškovės ir D. G. sudaryta Privatizavimo sutartis ir tik šiai sutarčiai gali būti taikomos Privatizavimo įstatymo bei jį detalizuojančių poįstatyminių teisės aktų nuostatos. Šiomis normomis ginčo atveju galima remtis tiek, kiek tai gali būti susiję su Privatizavimo sąlygų, perkeltų į Sutartį, aiškinimu, siekiant nustatyti tikruosius ieškovės ketinimus;Ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytos neteisingos aplinkybės gali lemti visiškai kitokį teisinių santykių bei Sutarties aiškinimą ir sąlygoti neteisingo ir nepagrįsto apeliacinės instancijos teismo sprendimo ar nutarties priėmimą. Ieškovė yra subjektas vykdantis savo turto privatizavimą, todėl ieškovė negali nežinoti ir (arba) nesuprasti faktinių aplinkybių, susijusių su jai nuosavybės teise priklausiusio turto privatizavimu. Todėl ieškovė elgiasi nesąžiningai ir neteisėtai, o pateikdama apeliacinį skundą, kurio pagrindą sudaro neegzistuojančios aplinkybės, prieštaraujančios byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams - piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Dėl to ieškovei skirtina 20 000 Lt bauda;Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad šiame ginče egzistuoja specialiųjų, privatizavimo teisinius santykius reglamentuojančių, teisės normų ir bendrųjų civilinės teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimą, netesybas ir kt., konkurencija ir kad šioje byloje teismas privalėjo taikyti specialiosios normos viršenybės taisyklę. Ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė, kuri iš valstybės ir savivaldybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų normų nustato kitokias sutarčių aiškinimo taisykles, nei jos yra nustatytos CK 6.193 straipsnyje, ar netesybų institutą reglamentuoja kitaip, nei tai yra nustatyta CK. Šią išvadą pagrindžia ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika (2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008);Ieškovė nusprendė jai priklausiusį pastatą privačion nuosavybėn perleisti viešo aukciono būdu (Privatizavimo įstatymo 15 straipsnis, Aukciono nuostatai). Šis valstybės ar savivaldybių turto privatizavimo būdas yra taikomas tuomet, kai neribojant potencialių pirkėjų skaičiaus, nenustatant jiems jokių kvalifikacinių ir (arba) kitokių reikalavimų siekiama turtą parduoti už kuo didesnę kainą ir taip užtikrinti didžiausių galimų įplaukų gavimą. Minėtoji aplinkybė vienareikšmiai patvirtina, kad pagrindinis ieškovės tikslas buvo kuo pelningiau pastatą parduoti (privatizuoti). Atkreiptinas dėmesys, kad kurortinis gydymas Privatizavimo sutartyje net neminimas kaip ieškovės tikslas. Jokios informacijos apie tokius ieškovės siekius taip pat nėra ir privatizavimo programoje, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti vykdyti tai, ko privatizavimo sandoryje ir kituose privalomuose privatizavimo dokumentuose nebuvo nustačiusi;Iš ieškovės pateikto vykdytojo UAB „EIP Vilnius“ 2006 metais parengto investicinio projekto „Sanatorijos Ignalinos mieste įkūrimas“ medžiagos matyti, jog ieškovė planavo Ignalinos mieste steigti sanatoriją ir jos steigimui, kaip materialinę bazę naudoti pastatą - ligoninę. Taigi, 2006 metais ieškovė turėjo detalią informaciją apie darbus, medžiagas ir įrangą bei kitų išteklių poreikius, būtinus tinkamai įgyvendinti šį projektą. Atsakovės žiniomis, iki pastato - ligoninės pardavimo viešo aukciono būdu, minėtas projektas net nebuvo pradėtas įgyvendinti;Ieškovė privatizavo pastatą - ligoninę siekdama kuo didesnių įplaukų (pelno), kas vienareikšmiai paneigia ieškovės iškeltą versiją, jog pastatas - ligoninė privatizuotas siekiant jame įsteigti sanatoriją. Priešingu atveju, tektų konstatuoti, kad ieškovė, privatizuodama pastatą pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytus valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus (Disponavimo įstatymo 8 straipsnis) ir nesilaikė Konstitucinio Teismo nutarimais nustatytų taisyklių;Atsakovė tinkamai vykdo Sutartį, todėl nėra jokio pagrindo taikyti sutartinę atsakomybę.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl šalių sudarytų sutarčių esmės ir turinio aiškinimo, sutarčių sąlygų galiojimo, sutarčių vykdymo ar jų netinkamo vykdymo (pažeidimo) fakto nustatymo, civilinės teisinės atsakomybės atsiradimo ir atsakomybės ribų pagal sutarties nuostatas nustatymo.

Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nustatė, kad 2009-04-09 Ignalinos rajono savivaldybė ir D. G. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pastatas-ligoninė, nuosavybės teise priklausantis Ignalinos savivaldybei, esantis (duomenys neskelbtini), pagal LR valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nuostatas buvo parduotas D. G. (1 t. b.l. 10-15). Šalys pirkimo pardavimo sutartyje įtvirtino sąlygą (sutarties 10.1 p.), jog pirkėjas per 3 (tris) metus nuo sutarties sudarymo pritaikys visą pastatą-ligoninę sanatorinėms, reabilitacijos ir sveikatingumo paslaugoms teikti (1 t. b.l. 12). D. G. 2009 08 11 pirkimo pardavimo sutartimi (1 t. b.l. 16-22) pardavė, o UAB „Nekilna“įgijo minėtą pastatą ligoninę, pirkėja sutarties 5.8.1 p., 5.8.2 p. įsipareigojo per 3 metus nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo pritaikyti visą pastatą –ligoninę sanatorinėms, reabilitacijos ir sveikatingumo paslaugoms teikti ir naudoti jį pagal šią paskirtį ne mažiau kaip 10 metų; parengti žemės sklypo detalųjį planą. Taip pat sutarties 5.9 p. pirkėja įsipareigojo įvykdyti 5.8 p. numatytas sąlygas, priešingu atveju - sumokėti Ignalinos rajono savivaldybei 4 procentų dydžio privatizavimo objekto ir jam priskirto žemės sklypo pirkimo kainos baudą, kurios dydis 60800 litų.

Byloje ieškovė reiškė ieškinį tuo faktiniu pagrindu jog atsakovė nevykdė sutarties 2009 08 sutarties 5.8.1 p. nuostatų, todėl prašė šios sutarties 5.9 punkto pagrindu paskirti atsakovei 60800 litų baudą (1 t. b.l. 4-7). Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimu (t. 1, b. l. 169-173) ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 30 400 Lt baudą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2012-04-12) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, liksią ieškinio dalį atmetė, nes teismas konstatavo, jog atsakovė iš dalies į vykdė sutarties 5.8.1 punkto nuostatas, t.y. pritaikė dalį pastato asmens sveikatos priežiūrai, farmacinei veiklai. Ieškovė ir atsakovės apeliaciniais skundais ginčijamas minėtas teismo sprendimas, ieškovė įrodinėja, kad atsakovė neįvykdė Sutarties 5.8.1 p. reikalavimų, todėl ji turi pilnai atsakyti pagal Sutarties 5.9 p. sąlygas, o atsakovė prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuriuo jai paskirta 30400 lt bauda, nes atsakovė negali atsakyti dėl Sutarties 5.8.1. p., 5.8.2 p. nuostatų nevykdymo, teismas netinkamai aiškino ir taikė Sutarties nuostatas, nepagrindė sprendimo motyvų, kuo pasireiškė Sutarties 5.8.1 p. nuostatų pažeidimas, todėl sprendimas skirti baudą yra nepagrįstas, todėl neteisingas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teismas iš esmės nustatė visas reikšmingas bylai faktines aplinkybes, tačiau priimdamas skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo procesą (LR CPK 185 str.), todėl priėmė iš dalies neteisingą teismo sprendimą (LR CPK 329 str. 1 d.), dėl ko teismo sprendimo dalis, kuria yra atmestas ieškinio reikalavimas priteisti 30 400 litų baudos sumą yra naikintina, kadangi teismas be teisinio ir faktinio pagrindo konstatavo, jog atsakovė iš dalies į vykdė sutarties 5.8.1 punkto nuostatas, t.y. pritaikė dalį pastato pagal Sutarties 5.8.1 p. reikalavimus. Panaikinus teismo sprendimą šioje dalyje, ieškovės reikalavimas priteisti visą reikalaujamą baudą pagal sutarties 5.9 punktą tenkintinas pilnai (LR CPK 178 str., 326 str.1 d. 2 p.).

Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo motyvais, jog atsakovei pagal 2009 08 11 pirkimo pardavimo sutartį neatsiranda prievolė vykdyti Sutarties 5.8 p. sąlygas ir užtikrinti pastato pritaikymą sanatorinėms, reabilitacijos ir sveikatinimo paslaugoms teikti. Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovė prieš pastato ligoninės privatizavimą buvo numačiusi prievolę parduotą visą pastatą pritaikyti sanatorinėms, reabilitacijos ir sveikatingumo paslaugoms teikti ir naudoti jį pagal šią paskirtį ne mažiau kaip 10 metų (1 t. b.l. 9). Šią sąlygą pirminis turto įgijėjas G. ir ieškovė įrašė į 2009-04-09 sutartį (sutarties 10.1 p.), taip pat nustatė, kad perleidžiant privatizavimo objektą kito savininko nuosavybėn, privaloma perkelti savivaldybės nurodytas privatizavimo objekto privatizavimo sąlygas (1 t. b.l. 13, sutarties 10.5 p.). Iš bylos medžiagos matyti, kad D. G. ir dabartinis pastato ligoninės savininkas UAB „Nekilna“ nurodytų imperatyvių sutarties nuostatų laikėsi, 2009 08 11 dienos sutartyje įrašė sąlygas - pirkėja sutarties 5.8.1 p., 5.8.2 p. įsipareigojo per 3 metus nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo pritaikyti visą pastatą –ligoninę sanatorinėms, reabilitacijos ir sveikatingumo paslaugoms teikti ir naudoti jį pagal šią paskirtį ne mažiau kaip 10 metų; parengti žemės sklypo detalųjį planą. Taip pat sutarties 5.9 p. pirkėja įsipareigojo įvykdyti 5.8 p. numatytas sąlygas, priešingu atveju - sumokėti Ignalinos rajono savivaldybei 4 procentų dydžio privatizavimo objekto ir jam priskirto žemės sklypo pirkimo kainos dydžio baudą. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, yra neteisingi ir nepagrįsti apeliantės UAB „Nekilna“ apeliacinio skundo teiginiai, kad bendrovė neatsako dėl sutarties 5.8.1 p. nevykdymo fakto ir jai nekyla pilna apimtimi teisinė atsakomybė pagal 2009 08 11 sutarties 5.9 punkto sąlygas. Teisėjų kolegija laiko nesvarbiais atsakovės apeliacinio skundo motyvus, jog bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo ta aplinkybė, kad atsakovė neturi prievolės vykdyti 2009 08 11 sutarties 5.8.2 punkto sąlygą, parengti žemės sklypo detalųjį planą, kadangi gauta įgaliotos institucijos išvada, kad jį rengti netikslinga (1 t. b.l. 55, 56), todėl atsakovė nėra pažeidusi 5.8.2 punkto reikalavimus. Iš minėtos Sutarties 5.9 nuostatų (1 t. b.l. 20) matyti, jog pirkėjui atsakomybė-60800 litų bauda gali būti taikoma už atskiros privatizavimo sąlygos, nurodytos Sutarties 5.8.1-5.8.5 punktuose nevykdymą. Esant šiai nustatytai aplinkybei, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė pagrįstai nurodė, kad atsakovė pažeidė Sutarties 5.8.1 p. nuostatas ir reikalavo skirti atsakovei nustatytą Sutartyje 60800 litų baudą Sutarties 5.9 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija laiko, kad nepagrįsti atsakovės apeliacinio skundo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino Sutarties 5.8.1 p. sąlygą, nepagrindė ir nemotyvavo savo išvados dėl sąlygos turinio išaiškinimo, tuo pažeidė CPK 176 str. 1 d., 185 str. 1 d., 270 str. 4 d. reikalavimus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad G. ir atsakovės 2008 08 11 Sutartyje įrašyta sąlyga per 3 (tris) metus nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo pritaikyti visą pastatą –ligoninę sanatorinėms, reabilitacijos ir sveikatingumo paslaugoms teikti ir naudoti jį pagal šią paskirtį ne mažiau kaip 10 metų yra aiški jos turinio, sąvokų, sąlygų ir sutarties vykdymo prasme ir jos aiškinti pagal įstatymo leidėjo nustatytas taisykles (LR CK 6.193 str.) nėra poreikio ir jokio faktinio pagrindo. Šalys Sutarties nuostatoje įrašė nedviprasmišką sąlygą – atsakovė įsipareigojo per 3 (tris) metus nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo pritaikyti visą pastatą –ligoninę sanatorinėms, reabilitacijos ir sveikatingumo paslaugoms teikti ir naudoti jį pagal šią paskirtį ne mažiau kaip 10 metų. Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovė šios sąlygos neįgyvendino ir tai pagrindžia tokie motyvai.

Teisėjų kolegija nustatė, kad Pastato pritaikymo sveikatingumo paslaugoms teikti sąlygas ir sveikatingumo paslaugų sąrašą nustato šiuo metu galiojantis LR Sveikatos ministro 2012 02 03 Įsakymas Nr.V-75, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas, o medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) paslaugų rūšis ir šių paslaugų teikimo specialiųjų reikalavimų aprašą nustato LR sveikatos ministro 2008 m. sausio 17 d. Įsakymas Nr. V - 50 „Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo“ su prie jo esančiais priedais. Iš LR Sveikatos ministro 2012 02 03 Įsakymo Nr.V-75 nuostatų matyti, kad yra nustatytos aštuonios teiktinų sveikatingumo paslaugų rūšys-holokamerų paslaugos, masažo paslaugos, vandens procedūrų paslaugos, kūno priežiūros paslaugos ir kt., taip pat nustatyti visuomenės sveikatos saugos reikalavimai ir kvalifikaciniai reikalavimai paslaugų teikėjams, reikalingi toms paslaugoms teikti (V.Ž. 2012 Nr.19-879). Iš šiuo metu galiojančio LR sveikatos ministro 2008 m. sausio 17 d. Įsakymo Nr. V - 50 „Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo“ nuostatų matyti, kad jame nustatyti medicininės reabilitacijos paslaugų teikimo specialieji reikalavimai. Iš byloje esančių atsakovės pastatą nuomojančių ir naudojančių juridinių asmenų licencijų (1 t. b.l. 63-72) matyti, kad nei viena bendrovė neturi leidimo ir kvalifikacijos sanatorinėms, reabilitacijos ir sveikatingumo paslaugoms teikti. Byloje atsakovė nepateikė jokių įstatymo leidėjo leistinų įrodymų, kad pagrįsti savo poziciją, kad vykdė 2009 08 11 sutarties 5.8.1 punkto reikalavimą ir pritaikė visą pastatą sanatorinėms, reabilitacijos ir sveikatingumo paslaugoms teikti ir naudoja pastatą pagal 2009 08 11 sutarties 5.8.1 punkte šalių sutartą paskirtį.

Teisėjų kolegija nepasisako plačiau dėl atsakovės apeliacinio skundo motyvo, jog byloje nėra jokių duomenų, kad 2012-02-23 raštas Nr. R2-536-3.25, kuriuo atsakovė raginama vykdyti sutarties sąlygas buvo įteiktas atsakovei. Iš 2009 08 11 Sutarties nuostatų matyti, kad šalys nėra aptarę privalomos sąlygos įspėti viena kitą prieš taikant sankcijas pagal sutarties nuostatas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime konstatavo, jog atsakovė iš dalies į vykdė sutarties 5.8.1 p., t.y. pritaikė dalį pastato asmens sveikatos priežiūrai, farmacinei veiklai. Byloje esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina šios teismo išvados. Įstatymų leidėjas yra nustatęs, jog, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas t.y. prievolė šaliai įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (LR CPK 12, 178 str.). Nagrinėjamoje Sutartyje šalys buvo susitarę, kad atsakovė pritaikys pastatą –ligoninę sanatorinėms, reabilitacijos ir sveikatingumo paslaugoms teikti, o ne kaip nurodė pirmosios instancijos teismas sprendime asmens sveikatos priežiūrai, farmacinei veiklai vykdyti. Atsakovė byloje nepateikė leistinų įrodymų, kad dalį pastato pritaikė sanatorinėms, reabilitacijos ir sveikatingumo paslaugoms teikti ir ja realiai teikė, todėl aukščiau minėtai Kauno miesto apylinkės teismo išvadai pagrįsti faktinių duomenų byloje nėra. Dėl to teismas suklydo vertindamas byloje esančius įrodymus ir todėl priėmė nepagrįstą sprendimą atmesti dalį (30400 lt) ieškovės reikalavimą.

Todėl teisėjų kolegija pakeičia skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti 30400 lt baudos dalį, padidina priteistiną baudos sumą iki 60800 litų, taip pat pakeistina teismo sprendimo dalis, kuria nuo priteistos 60800 litų ieškovui sumos priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos iš atsakovo.

Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl atsakovės ir ieškovės apeliaciniuose skunduose bei atsiliepimuose į skundus minimų aplinkybių, kur aptariamas „Sanatorijos Ignalinos mieste įkūrimo“ projektas, taip pat atsakovo manymas, kad tas faktas jog ieškovė privatizavo pastatą - ligoninę siekdama kuo didesnių įplaukų (pelno), vienareikšmiai paneigia ieškovės iškeltą versiją, jog pastatas - ligoninė privatizuotas siekiant jame įsteigti sanatoriją, nes šios aplinkybės neturi teisinės ir faktinės reikšmės skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi civilinė teisinė atsakomybė nagrinėjamu atveju yra kilusi iš šalių sudarytų dvišalių sutarčių nuostatų.

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu atsakovo atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą reiškiamą prašymą (2 t b.l. 38) skirti ieškovui 20 000 lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (LR CPK 95 str.), kadangi teisėjų kolegija nenustatė, jog ieškovas nagrinėjamoje byloje atliko veiksmus, kurie leistų padaryti išvadą, kad šalis piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis.

Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas Ignalinos rajono savivaldybė yra įstatymo leidėjo atleista nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo. Kadangi Ignalinos rajono savivaldybės apeliacinis skundas yra patenkintas, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nutartimi priteista 30400 litų suma papildomai ieškovui iš atsakovo, todėl valstybei yra priteistina 912 lt žyminis mokestis iš atsakovo (LR CPK 96 str.). Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad atsakovas yra permokėjęs 912 lt žyminio mokesčio sumą už apeliacinį skundą (2 t. b.l. 15). Kadangi priteistina valstybei iš atsakovės žyminio mokesčio suma sutampa su grąžintina atsakovei suma, todėl atlikus įskaitymą, šioje dalyje bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 331 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimą pakeisti.

Padidinti Ignalinos rajono savivaldybei Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimu priteistą iš uždarosios akcinės bendrovės „Nekilna“ baudos sumą nuo 30400 litų iki 60800 litų sumos. Priteisti Ignalinos rajono savivaldybei iš uždarosios akcinės bendrovės „Nekilna“ 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 60800 litų sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2012-04-12) iki visiško šios nutarties įvykdymo.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimo dalį, kuria priteista iš Ignalinos rajono savivaldybės uždarajai akcinei bendrovei „Nekilna“ 300 Lt turėtų išlaidų už advokato teisinę pagalbą

Kitoje dalyje Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Algimantas KukalisRūta PalubinskaitėArvydas Žibas