Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. G. ir O. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-1626-962/2022, kuria atsisakyta pareiškėjams iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai L. G. ir O. A., patikslinę pareiškimą, prašė pareiškėjams iškelti fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratore paskirti UAB „Bankroto administravimo grupė“.

2. Nurodė, kad pareiškėjai yra sutuoktiniai, santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) d. Šiuo metu jų dukros S. G. ir U. G. yra nepilnametės. Pareiškėjai nėra sudarę vedybų sutarties, visos bendro gyvenimo ir santuokos metu įgytos prievolės yra solidarios ir nedalintinos. Pareiškimo padavimo teismui dieną abu pareiškėjai yra nemokūs, negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma viršija 25 LR Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas. O. A. nemokumą lėmė įsipareigojimų pagal su AB SEB banku 2007 m. rugsėjo 18 d. sudarytą kreditavimo sutartį Nr. 18507150100073-08 nevykdymas, UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo (toliau – Fondas) įvykdytas garantinis įsipareigojimas AB SEB bankui, Fondo atgręžtinis reikalavimas į pareiškėją O. A., patvirtintas Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartimi O. A. individualios įmonės (toliau – IĮ) bankroto byloje, Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. preliminariu sprendimu priteista 115 334,20 Eur skola ir procesinės Fondo naudai (civilinė byla Nr. e2-2411-527/2015). Dėl minėtų aplinkybių ir nepavykusio verslo atsirado daugiau skolų, bendra skolų suma yra 158 248,84 Eur.

3. Pareiškėjo L. G. nemokumą lėmė nenurašytos asmeninės mokestinės nepriemokos valstybei po bankroto bylos L. G. IĮ iškėlimo, bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimas, bankroto proceso metu nepilnai patenkintas hipotekos kreditorės AB SEB banko reikalavimas, išieškojimo nukreipimas į laiduotoją L. G., iš varžytynių pardavus visą pareiškėjo turtą, likusi skola išieškoma antstolio R. Stanislausko kontoroje. Pareiškėjo L. G. skolų suma, dėl kurių vykdomas priverstinis išieškojimas, yra 226 460,62 Eur, o priverstinai neišieškoma skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra 13 050,06 Eur.

4. Pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Pareiškėjos O. A. gaunamos pajamos darbo sutarčių ir išmokų už vaikus pagrindu per mėnesį sudaro apie 508 Eur. Pareiškėjo L. G. pajamas darbo sutarčių pagrindu per mėnesį sudaro apie 570 Eur. Turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą, grynųjų pinigų, kurių suma viršytų 1 MMA, reikalavimo teisių pareiškėjai neturi. Bendra pareiškėjų skolinių įsipareigojimų suma yra 397 874,98 Eur.

5. Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 26 d. nuosprendžiu pareiškėjas L. G. nuteistas pagal LR Baudžiamojo kodekso (duomenys neskelbtini), teistumas nėra išnykęs, tačiau ne dėl to jis tapo nemokus. Pareiškėjai penkerių metų laikotarpiu nesikreipė konsultavimui ar gydymui į Priklausomybės ligų centrą, nėra padarę administracinių nusižengimų, dėl kurių tapo nemokūs.

6. Pareiškėjams reikalinga suma būtiniausiems poreikiams tenkinti sudarytų 500 Eur per mėnesį. Abiejų pareiškėjų darbo užmokestis dėl Covid-19 ligos sukeltos pandemijos sumažėjo, verslo įmonės, kuriose dirba pareiškėjai, buvo sustabdę veiklas. Pareiškėjai deda pastangas susirasti naują darbą, O. A. yra registruota Užimtumo tarnyboje.

7. Suinteresuotas asmuo UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas dėl pareiškėjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo prašė spręsti teismo nuožiūra.

8. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyrius nurodė, kad neprieštarauja dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjams, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškėjai yra nemokūs ir nebūtų nustatyta pareiškėjų nesąžiningumo, turėjusio įtakos jų nemokumui, kitų įstatyme nustatytų aplinkybių, dėl kurių bankroto bylą negalėtų būti iškelta.

9. Suinteresuoti asmenys PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AB SEB bankas prašė netenkinti pareiškėjų prašymo iškelti jiems fizinio asmens bankroto bylą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10. Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 20 d. nutartimi atsisakė pareiškėjams iškelti bankroto bylą.

11. Teismas nustatė, kad iš viso pareiškėjos O. A. prievolių kreditoriams dydis pareiškimo pateikimo teismui dieną buvo 158 248,87 Eur, pareiškėjo L. G. – 226 460,62 Eur. Tai patvirtina, kad pareiškėjų pradelsti įsiskolinimai akivaizdžiai viršija FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą 25 MMA dydį (18 250 Eur). Priverstinai neišieškoma L. G. skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM – 13 050,06 Eur. Bendra abiejų pareiškėjų skolinių įsipareigojimų suma kreipimosi į teismą metu yra 397 874,98 Eur.

12. Byloje pateiktais duomenimis pareiškėjų šeimos pajamos yra apie 1 000 Eur per mėnesį, pareiškėjų teigimu, šeimos poreikiams patenkinti yra reikalinga 500 Eur suma, likusi maždaug 500 Eur šeimos pajamų suma būtų skiriama bankroto procedūroms atlikti. Kito turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą, pareiškėjai neturi. Byloje esantys duomenys rodo, kad pareiškėjų gaunamos pajamos neleidžia jiems per protingą terminą įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Pareiškėjai yra jauno amžiaus, sveiki, turi patirties versle, šiuo metu vadovauja verslo įmonėms, o pareiškėja O. A. turi aukštąjį išsilavinimą. Teismas sprendė, kad pareiškėjai turi galimybes dirbti ir turėti didesnes su darbo santykiais susijusias pajamas.

13. Patikslintas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teisme priimtas 2021 m. rugsėjo 29 d., dėl to turi būti vertinamas pareiškėjų sąžiningumas 2018 m. rugsėjo 29 d. – 2021 m. rugsėjo 29 d. laikotarpiu. Vertinamuoju laikotarpiu O. A. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, vidutinės pajamos – apie 500 Eur per mėnesį. L. G. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, L. G. draudėjas buvo A. S., vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, L. G. turėjo pajamų dirbdamas pagal verslo liudijimą, pajamos sudarė apie 700 Eur per mėnesį.

14. Kreipdamiesi į teismą, pareiškėjai nepateikė visų duomenų apie savo turtinę padėtį – nenurodė visų pareiškėjų vardu atidarytų sąskaitų Luminor Bank AS, šiuos duomenis teismas išsireikalavo savo iniciatyva. Pareiškėjo L. G. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančių lėšų likutis 2021 m. lapkričio 12 d. yra 4 624,11 Eur. Vertinamuoju laikotarpiu į/iš šios sąskaitos buvo atliekami pinigų pavedimai už atliktus darbus, pinigų pavedimai už kitus asmenis, pervedamos lėšos O. A., pareiškėjo tėvui J. G., broliui L. G., O. A. motinai V. A., UAB „Pyplių ūkis“, UAB „Translukta“, UAB „Kepa kepa“. Tretieji asmenys pervesdavo lėšas, mokėjimo paskirtyje nurodydami „už atliktus darbus“, „nuoma“, „mokama už dalį sklypo“, sąskaitoje esančiomis lėšomis buvo atsiskaitoma už statybines medžiagas, perkamas prekes, mokamos draudimo įmokos, atsiskaitoma su komunalinių paslaugų teikėjais, fiziniams asmenims grąžinami pinigai už plovyklos paslaugas, Lietuvos bankas pervesdavo lėšas, mokėjimo paskirtis „mokama keitimo pakete rasta suma“, mokamos baudos.

15. Pareiškėjas teigimu, ši sąskaita nebuvo nurodyta, nes buvo atidaryta verslui, su ūkininko kodu, todėl kreipėsi į Luminor Bank dėl šią aplinkybę patvirtinančių duomenų, tačiau tokių duomenų jam pateikti negalėjo. Ši ūkininko sąskaita nebuvo areštuota, ja naudojasi iki šiol. Pareiškėjas teigė, kad sąskaita naudojasi ne asmeniniais reikalais, bet įmonių reikalams – UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. S. ūkiui, tėvo J. G. atstovavimui verslo sandoriuose. Atstovavimo paslaugas teikia neatlygintinai, su perspektyva, kad ateityje gaus atlygį. A. S. atstovauja pagal įgaliojimą, tėvui J. G. – pagal pasitikėjimą. A. S. ir J. G. buvo sudarę paskolos sutartį, iš šios sąskaitos pervedami pinigai paskolos grąžinimui, pareiškėjo tėvas J. G. užsiima statybų veikla, atlieka darbus, o pareiškėjo brolis L. G. nuomoja butus. Į pareiškėjo sąskaitą už nuomą pervedami pinigai yra ne pareiškėjo, o jo brolio. Tėvas buvo pasiskolinęs pinigų iš brolio, o pas jį yra tėvo pinigų iš veiklos, tai būna, kad jis perveda broliui. Šioje sąskaitoje asmeninių lėšų nėra.

16. Teismo nuomone, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti pareiškėjo L. G. sąžiningumu, nes pareiškėjas, būdamas skolingas kreditoriams, turėdamas patirties versle ir tikėdamasis išlaikyti veiklos tęstinumą, nesiekė gauti didesnių oficialių pajamų, o dirbo neatlygintinai. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad pirmiau minėta sąskaita buvo atidaryta verslui, kad tarp A. S. ir J. G. buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Teigdamas, buvo grąžinama A. S. paskola pareiškėjo tėvui, mokėjimo nurodyme paskirtyje pareiškėjas nurodė, kad tai „pavedimas tėtei“.

17. Pareiškėjai jokiais logiškais ir pagrįstais argumentais nepagrindė mokėjimų itin reikšmingomis sumomis (6 000 Eur, 12 000 Eur, 14 000 Eur, 32 000 Eur, 38 000 Eur, 40 000 Eur ir kt.), vykdomų iš (į) jų sąskaitas, susijusių su artimais asmenimis, ar jų vadovaujamomis įmonėmis. Sąskaitų, kuriose buvo vykdomi abejones sukėlę piniginių sumų pervedimai, pareiškėjai teismui nenurodė.

18. Pareiškėjas L. G. nepateikė jokių savo teiginius patvirtinančių įrodymų, jog jo tėvas J. G. užsiima statybų veikla, fiziniams asmenims atlieka statybos darbus, parduoda žemės sklypus ir negalėjo paaiškinti, dėl ko pastarieji už atliktus darbus perveda pinigus į pareiškėjo sąskaitą.

19. Pareiškėja O. A. negalėjo paaiškinti, kodėl, kreipiantis į teismą nebuvo nurodyta jos vardu atidaryta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), ir teigė, jog jos sąskaitas valdo sutuoktinis L. G., ji pinigų negaudavo, nežino, kokie tai pinigai. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja ne vienerius metu užsiima verslu, šiuo metu yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, be to, turi aukštąjį išsilavinimą, todėl pareiškėjai turėjo būti žinomi ir suprantami verslo santykiai. Pareiškėja taip pat nenurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikia plovyklos paslaugas, iš ko gaunamos pajamos, o tokius duomenis teismas nustatė savo iniciatyva išreikalavęs duomenis apie pareiškėjų turimas banko sąskaitas, kurių pareiškėjai teismui, minėta, nenurodė, nors sąskaitomis naudojasi iki šiol ir ne tik verslui vykdyti, bet ir asmeniniams poreikiams – apmokami komunaliniai mokesčiai, gyvybės draudimas, baudos, gaunamas darbo užmokestis, apmokama už pramogas (mokėjimai UAB „Forum Cinemas“) ir kt.

20. Bylos faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjai neatitinka sąžiningo žmogaus, siekiančio bankrutuoti, standarto. Pareiškėjai per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjo pajamų, kurių nenurodė teismui, šios pajamos nebuvo žinomos ir išieškojimus vykdantiems antstoliams. Pareiškėjų teiginiai, kad sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra asmeninių lėšų nepagrįsti rašytiniais įrodymais. Nors pareiškėjų skoliniai įsipareigojimai yra susidarę ankstesniu laikotarpiu, tačiau byloje esantys įrodymai, iš dalies ir pačių pareiškėjų teiginiai teismo posėdžių metu, sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjai turėdami galimybes gauti didesnes pajamas ir dėti pastangas atsiskaityti su kreditoriais, šių galimybių neišnaudojo, kas neabejotinai turėjo įtakos pareiškėjų negalėjimui atsiskaityti su kreditoriais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

21. Atskirajame skunde pareiškėjai O. A. ir L. G. prašė Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – iškelti pareiškėjams O. A. ir L. G. fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratoriumi skirti UAB „Bankrotų administravimo grupė“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Teismas nepagrįstai išplėtė sąžiningumo kriterijų ir sprendė, kad aplinkybės, jog jie nepateikė visų duomenų, pagrindžiančių gaunamas pajamas, būdami jauno amžiaus, neišnaudoja galimybių dirbti geriau apmokamą darbą, patvirtina, kad jog pareiškėjai yra nesąžiningi. Šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip pareiškėjų nesąžiningumas, sprendžiant klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėjų nemokumą sukėlė verslo skolos 2010-2014 m. Teismas neatsižvelgė, kad šiuo atveju daugiau, nei pusė vertinamojo laikotarpio, įeina į pandemijos laiką, dėl ko sutriko daugelio juridinių asmenų veikla, buvo skelbiamos prastovos, atleidžiami darbuotoja, todėl nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjų darbo užmokestis aktualiu laikotarpiu buvo nepakankamai didelis, kad jie galėjo ieškotis kito darbo. Be to, pats mažesnių pajamų gavimo faktas savaime negali būti laikomas nesąžiningu veiksmu. Paskutiniu laikotarpiu pareiškėjų darbo užmokestis didėjo ir turi tendenciją didėti toliau, kadangi buvo atkurta juridinių asmenų, kuriuose pareiškėjai dirba, veikla. Pareiškėja nuo 2019 m. gruodžio 13 d. yra registruota Užimtumo tarnyboje. Teismo išvadas, kad nėra dedama pastangų dėl geriau apmokamo darbo paieškos, paneigia byloje pateikti įrodymai. Be to, pareiškėjai nurodė, kokių konkrečių veiksmų imsis ateityje, kad uždirbtų daugiau pajamų, iš kurių galėtų grąžinti bent dalį skolų kreditoriams.

21.2. Teismas nepagrįstai vertino, kad pareiškėjai neatskleidė duomenų apie savo tikrąją turtinę padėtį. Pareiškėjas teismui paaiškino, kad sąskaita Luminor Bank AS Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atidaryta su ūkininko kodu, todėl per klaidą šios sąskaitos nenurodė. Ja naudojasi iki šiol verslui ir šiek tiek šeimos poreikiams, kadangi ši vienintelė sąskaita nebuvo areštuota. Daugiausiai sąskaita naudojama UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadove yra pareiškėja, A. S. ūkiui, kurį pareiškėjas atstovavo kaip įgaliotas asmuo, bei tėvo J. G. atstovavimui. Tėvas J. G. nuomoja patalpas, užsiima statybų veikla, o L. G. atlieka organizacinius veiksmus. Šioms aplinkybėms pagrįsti naujai pateikiami rašytiniai įrodymai. Asmeninių pajamų į šitą sąskaitą pareiškėjas negauna. Tuo tarpu sąskaitoje nurodytos išlaidos asmeniniams pareiškėjų poreikiams tenkinti įtakos sprendžiamam klausimui iš esmės neturi. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ veikla ir gaunamos pajamos turi būti atskirtos nuo fizinio asmens gaunamų pajamų, nežiūrint to, kad pareiškėja yra jos vadovė, todėl sprendžiamam klausimui negali būti reikšmingos aplinkybės dėl nenurodytų plovyklos pajamų. Pareiškėjai kai kurių duomenų nenurodė, ne sąmoningai vengdami atskleisti teismui tikrąją savo padėtį, tačiau per apsirikimą. Teismas be pagrindo konstatavo, kad O. A. nenurodė jos vardu atidarytos sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi ši sąskaita buvo nurodyta. Pareiškėjai bendradarbiavo, dalyvavo teismo posėdžiuose, teikė paaiškinimus bei papildomą medžiagą, kas patvirtina jų elgesį kaip sąžiningą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai siektų sumažinti galimybę kreditoriams gauti didesnį savo reikalavimų patenkinimą, kas galėtų būtų vertinama kaip sąžiningo asmens elgesio standarto pažeidimas.

21.3. Teismas, atsisakydamas iškelti fizinio asmens bankroto bylą abiem pareiškėjams, savo argumentus dėl nesąžiningumo iš esmės koncentravo į pareiškėją L. G., tuo tarpu O. A. elgesį kaip nesąžiningą grindė tik nesugebėjimu paaiškinti su atsiskaitomąja sąskaita ir jos pateikimu susijusių aplinkybių, bei per menkomis pastangomis, siekiant didesnių pajamų, kas savaime negali būti pagrindu atsisakyti fiziniam asmeniui kelti bankroto bylą.

22. Pareiškėjai kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus rašytinius įrodymus – verslo liudijimus, paskolos sutartis, sąskaitos išrašą, duomenis apie išmokėtą draudimo išmoką, A. S. ūkininko pažymėjimą.

23. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašė atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad sutinka su skundžiamos teismo nutarties išvadomis.

24. Suinteresuotas asmuo UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį skundą prašo dėl atskirojo skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, kad nors kreditorius nepateikia duomenų apie pareiškėjos tyčinius veiksmus ar sąmoningą ir kryptingą elgesį prieš kreditorių, tačiau sprendžiant dėl jos fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, turi būti atsižvelgta į visumą, tame tarpe pateiktus įrodymus, patvirtinančius pareiškėjų sąžiningumą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

27. Remiantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu būtina atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).

28. Nagrinėjamu atveju su atskiruoju skundu pateikti nauji rašytiniai įrodymai pateikti, siekiant paneigti skundžiamos nutarties išvadas, jie tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu ir gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui, byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę su šiais įrodymais susipažinti, todėl apeliacinės instancijos teismas naujai pateiktus rašytinius įrodymus priima, jie bus vertinami visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

29. Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka. Fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų. Kadangi fizinio asmens bankroto byla gali būti iškelta tik paties fizinio asmens iniciatyva (FABĮ 1 str. 4 d.), svarbu nustatyti asmens siekį atkurti savo mokumą, t. y. aktyviais veiksmais ieškoti galimybių patenkinti turimus finansinius įsipareigojimus, neprisiimant naujų ir nemažinant savo turimo turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-421/2021).

30. Sprendžiant ar keltina fizinio asmens bankroto byla paprastai vertinama (FABĮ 6 str. 1 d.): 1) ar asmuo yra nemokus ( FABĮ 2 str. 2 d.); 2) ar asmuo tapo nemokus sąžiningai (FABĮ 1 str. 1 d.); 3) ar nėra kitų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą.

31. Pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje pateiktą apibrėžimą fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA.

32. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjos O. A. prievolių kreditoriams dydis pareiškimo pateikimo teismui dieną buvo 158 248,87 Eur, pareiškėjo L. G. – 226 460,62 Eur, bendra abiejų pareiškėjų skolinių įsipareigojimų suma kreipimosi į teismą metu – 397 874,98 Eur, taigi, abiejų pareiškėjų pradelsti įsiskolinimai akivaizdžiai viršija FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą 25 MMA dydį. Įvertinęs, kad šiuo metu šeimos pajamos yra 1 000 Eur per mėnesį, kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, pareiškėjai neturi, teismas darė išvadą, kad byloje esantys duomenys rodo, kad pareiškėjų gaunamos pajamos neleidžia jiems per protingą terminą įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų, t. y. pareiškėjai yra nemokūs. Ginčo dėl šių nustatytų aplinkybių byloje nekilo.

33. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjų prašymo, sprendė, kad pareiškėjai yra nesąžiningi, todėl fizinių asmenų bankroto byla jiems nekeltina. Pareiškėjai su tokia teismo išvada nesutinka.

34. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Tačiau FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas turi būti sistemiškai aiškinamas su FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytu tikslu – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi, FABĮ nustatyta fizinio asmens bankroto tvarka turi teisę pasinaudoti tik sąžiningas fizinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021).

35. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

36. Subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų paprastai atspindi pareiškėjo išsilavinimas, patirtis, nemokumo būklės kilimo aplinkybės ir veiksmai ar neveikimas, kurių jis ėmėsi situacijai pagerinti. Objektyvųjį kriterijų atspindi pareiškėjo (ne)atlikti ar galėję būti atlikti veiksmai per įstatymo nustatytą laikotarpį, t. y. trejus metus iki fizinio asmens kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020).

37. Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017).

38. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nesąžiningumas gali būti suprantamas kaip neveikimas, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo yra jo deklaruojamoje nemokumo padėtyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020).

39. Pareiškėjo nesąžiningas elgesys kreipiantis į teismą gali pasireikšti tuo, kad jis pateikia tikrovės neatitinkančias žinias apie savo mokumą (tiek įsipareigojimų dydį, tiek turtą), jas nuslėpdamas ar iškreipdamas, neatskleidžia informacijos apie egzistuojančias FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytas sąlygas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242-248/2015). Taip pat nesąžiningais veiksmais sprendžiant klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo kasacinio teismo praktikoje pripažįstami, pavyzdžiui, turto slėpimas nuo kreditorių (vengimas įregistruoti turtą skolininko vardu, jo perleidimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017), turto neįregistravimas, nenurodymas pareiškime iškelti bankroto bylą bei nepateikimas (ar pateikimas neteisingų) duomenų apie darbą, ūkinę veiklą, gaunamas išmokas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020).

40. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje konstatavo, kad, kreipdamiesi į teismą, pareiškėjai nepateikė visų duomenų apie savo turtinę padėtį. Nustatyta, kad pareiškėjai ne tik nepateikė, tačiau ir nenurodė visų jų vardu atidarytų sąskaitų, esančių bankuose.

41. Nustatyta, kad pareiškėja O. A. pareiškime teismui nurodė ir pateikė duomenis apie jos vardu atidarytas sąskaitas Luminor Bank AS Nr. (duomenys neskelbtini), kurios likutis 2021 m. lapkričio 12 d. – 0,00 Eur bei Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 21 d. Taigi, iš dalies sutiktina su apeliantais, jog sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys teismui buvo pateikti. Pareiškėjas L. G. pareiškime teismui nurodė ir pateikė duomenis apie jo vardu atidarytą sąskaitą Luminor Bank AS Nr. (duomenys neskelbtini) 7162, kurios likutis 2021 m. lapkričio 12 d. – 0,00 Eur.

42. Aplinkybė, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją fizinio asmens bankroto iškėlimo stadijoje, nors ir patenka į sąžiningumo sampratą plačiąja prasme, tačiau ji negali būti laikoma savarankišku nesąžiningumo konstatavimo pagrindu FABĮ teisinio reguliavimo kontekste. Kasacinis teismas vienoje iš nutarčių nurodė, kad pareiga atskleisti visą informaciją teikiant pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir neslėpti tikrosios reikalų padėties – pajamų, įsiskolinimų kreditoriams atsiradimo, skolininko pareigų vykdymo ir kt. aplinkybių, proceso dalyviams kyla iš CPK 8 straipsnyje įtvirtinto kooperacijos (bendradarbiavimo) principo (FABĮ 5 str. 1 d.). Bendradarbiavimo principas reiškia, kad tiek teismas, tiek šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys privalo bendrai veikti, siekdami proceso tikslų; šalių ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų bendradarbiavimo su teismu pareiga reiškia, kad šalys privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Iš esmės tai reiškia aktyvų šalių ir bylą nagrinėjančio teismo bendradarbiavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015).

43. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai vykdė Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartyje nustatytus įpareigojimus, teikė įrodymus teismo posėdžiuose, taigi, procese bendradarbiavo su teismu, byloje buvo aktyvūs. Teismas taip pat, siekdamas FABĮ nustatytų šio proceso tikslų įgyvendinimo, išreikalavo duomenis apie kitas pareiškėjų vardu bankuose atidarytas sąskaitas, aktualias vertinamajam laikotarpiui, t. y. 2018 m. rugsėjo 29 d. – 2021 m. rugsėjo 29 d.

44. Nustatyta, kad teismui nenurodytų O. A. sąskaitų „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini) (sąskaitos likutis 2021 m. lapkričio 2 d. – 0,02 Eur), Nr. (duomenys neskelbtini) (sąskaitos likutis 2021 m. lapkričio 7 d. buvo 0,00 Eur) bei Luminor Bank AS esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kurios likutis 2021 m. lapkričio 12 d. – 0,00 Eur, duomenys buvo mažareikšmiai ir pareiškėjos mokumui esminės įtakos neturėjo. Teismo išreikalautos pareiškėjos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo duomenimis sąskaitos likutis 2021 m. lapkričio 12 d. – 181,71 Eur. Pareiškėjas L. G. vertinamuoju laikotarpiu, be teismui nurodytų sąskaitų, „Swedbank“, AB, turėjo sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (šioje sąskaitoje nurodytu laikotarpiu operacijų nebuvo, sąskaitos likutis 2021 m. lapkričio 7 d. buvo 0,00 Eur) bei Luminor Bank AS buvo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), likutis 2021 m. lapkričio 12 d. yra 0,00 Eur. Minėtos sąskaitų duomenys rodo, kad jos reikšmės pareiškėjo mokumui neturėjo.

45. Iš teismo išreikalautos pareiškėjos O. A. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad vertinamuoju laikotarpiu, be kitų sumų, pareiškėjui, UAB „Kepa Kepa“, J. K. buvo atliekami tiek pavedimai, tiek gaunamos įmokos ir ženklesnių sumų (2 000 Eur, 1 000 Eur, 2 500 Eur, 3 000 Eur, 4 000 Eur), kurios, bendrai vertinant, galėtų turėti įtakos pareiškėjų mokumui. Pareiškėja paaiškino, kad šią jos vardu atidarytą sąskaitą valdo jos sutuoktinis, pinigų ji negaudavo.

46. Nustatyta, kad pareiškėjo L. G. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) lėšų likutis 2021 m. lapkričio 12 d. buvo 4 624,11 Eur. Iš sąskaitos išrašo matyti, kad vertinamuoju laikotarpiu į/iš šios sąskaitos buvo atliekami pinigų pavedimai už atliktus darbus, pinigų pavedimai už kitus asmenis, pervedamos lėšos O. A., pareiškėjo tėvui J. G., broliui L. G., O. A. motinai V. A., UAB „Pyplių ūkis“, UAB „Translukta“, UAB „Kepa Kepa“, tretieji asmenys pervesdavo lėšas pareiškėjui, mokėjimo paskirtyje nurodydami „už atliktus darbus“, „nuoma“, „mokama už dalį sklypo“. Matyti, kad sąskaitoje esančiomis lėšomis buvo atsiskaitoma už statybines medžiagas, perkamas prekes, mokamos draudimo įmokos, atsiskaitoma su komunalinių paslaugų teikėjais, fiziniams asmenims grąžinami pinigai už plovyklos paslaugas, Lietuvos bankas pervesdavo lėšas, mokėjimo paskirtis „mokama keitimo pakete rasta suma“, mokamos baudos. Jo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitos likutis 2021 m. lapkričio 12 d. yra 0,00 Eur, tačiau jos išrašas rodo, kad vertinamuoju laikotarpiu į šią sąskaitą ir iš jos buvo gaunami ir atliekami pakankamai ženklių sumų (1 000 Eur, 2 000 Eur, 4 000 Eur, 5 000 Eur, 6 110,15 Eur) mokėjimai pareiškėjo sutuoktinei bei kitiems asmenims.

47. Pareiškėjas teigia, kad sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) teismui nebuvo nurodyta, nes ji buvo atidaryta su ūkininko kodu verslui, pareiškėjo pajamų tarp šioje sąskaitoje esančių lėšų nėra. Šia sąskaita naudojasi ne asmeniniais, bet įmonių reikalais – UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. S. ūkiui, tėvo J. G. atstovavimui – sutvarkyti popierius, tarpininkauti verslo sandoriams. A. S. ir J. G. buvo sudarę paskolos sutartį, iš šios sąskaitos pervedami pinigai paskolos grąžinimui. Pareiškėjo tėvas J. G. užsiima statybų veikla, atlieka darbus, o pareiškėjo brolis L. G. nuomoja butus. Į pareiškėjo sąskaitą už nuomą pervedami pinigai yra jo brolio. Tėvas buvo pasiskolinęs pinigų iš brolio, o pas jį yra tėvo pinigų iš veiklos, todėl būna, kad jis perveda broliui. Pareiškėjas minėtais atvejais veikė, kaip tarpininkas, už tarpininkavimo veiklą pajamų negaudavo, norėjo išlaikyti veiklos tęstinumą, ir ateityje gauti pajamų.

48. Nurodytoms aplinkybėms pagrįsti 2021 m. gruodžio 13 d. teismo posėdyje pareiškėjo atstovas pateikė J. G. verslo liudijimus Nr. DQ410087-1, kuriame šeimos nariu nuo 2020 m. vasario 3 d. nurodytas L. G., ir Nr. HI675075-1, kuriame šeimos nariu nuo 2021 m. kovo 1 d. nurodytas L. G.. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas L. G. nepateikė jokių savo teiginius patvirtinančių įrodymų, jog jo tėvas J. G. užsiima statybų veikla, fiziniams asmenims atlieka statybos darbus, parduoda žemės sklypus. Kartu pateiktas 2020 m. gegužės 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimas L. G. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės įsakymas jį skirti atskaitingu asmeniu įmonėje. Pateikti ir LR žemės ūkio ir kaimo verslo registro objekto duomenys bei A. S. 2011 m. rugsėjo 28 d. įgaliojimas L. G. dėl atstovavimo. Pirmosios instancijos teismas šioje pastraipoje nurodytų rašytinių įrodymų netyrė, nevertino ir dėl jų reikšmės pareiškėjo nurodytoms aplinkybėms pagrįsti nepasisakė.

49. Be to, pareiškėjas su atskiruoju skundu pateikė 2015 m. vasario 1 d. paskolos sutartį tarp V. A. ir A. S. bei 2015 m. spalio 12 d. paskolos sutartį tarp J. G. ir A. S. ūkininko ūkio, J. G. verslo liudijimas Nr. WV100359-1, teigdamas, kad jis pats veikė kaip tarpininkas, bei sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugsėjo 20 d. – 2019 rugsėjo 30 d. laikotarpio išrašą, 2019 m. rugsėjo 19 d. pranešimą apie 6110,15 Eur sumos draudimo išmoką. Pateikti minėti rašytiniai įrodymai duoda pagrindą abejoti pareiškėjų veiksmų nesąžiningumu.

50. Sprendžiant dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinto pagrindo atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą – fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, reikšmingomis laikytinos aplinkybės dėl skolininko siekio skolas grąžinti, operatyvaus reagavimo į skolų susidarymą bei realias pastangas, dėtas grąžinti skolas. Šių aplinkybių vertinimas turėtų būti atliekamas neperžengiant FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyto 3 metų termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021).

51. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjų nesąžiningumą rodo ir aplinkybės, kad pareiškėjai nesiekė gauti didesnių pajamų.

52. Iš teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad pagrindinės pareiškėjų skolos iš esmės kilo dėl jų ankstesnės, kaip verslininkų, vykdytos ūkinės komercinės veiklos. Nustatyta, kad vertinamuoju laikotarpiu O. A. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, vidutinės pajamos – apie 500 Eur per mėnesį. L. G. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, L. G. draudėjas buvo A. S., vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, L. G. turėjo pajamų, dirbdamas pagal verslo liudijimą, vidutinės pajamos sudarė apie 700 Eur per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas netyrė pareiškėjų darbo užmokesčio dydžio pokyčių. Byloje pateikti duomenys, kad pareiškėjai vadovauja verslo įmonėms: pareiškėja O. A. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, pareiškėjas L. G. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Be to, O. A. nuo 2019 m. gruodžio 13 d. yra registruota Užimtumo tarnyboje.

53. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjų sąžiningumą vertino formaliai, taip pat netyrė ir nepasisakė ar yra kitų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą. Byloje nėra neginčijamai nustatyta, jog pareiškėjai sąmoningai nesiekė gauti didesnių ir stabilių pajamų, sąmoningai vengė vykdyti prievoles kreditoriams, t. y. siekė pabloginti savo finansinę būklę. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aplinkybės, susijusios su pareiškėjų (ne)sąžiningumu, nebuvo išsamiai ištirtos ir įvertintos, tokiu būdu liko neatskleista bylos esmė.

54. Pažymėtina, kad bankroto bylos iškėlimo klausimo sprendimas pagal FABĮ normas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, kuris, priimdamas nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, turi išspręsti ir kitus su tuo susijusius klausimus. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, kaip nepagrįsta ir neteisėta, ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį panaikinti ir fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjams L. G. ir O. A. klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.