Telšių apylinkės teismo sprendimas

Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠA ?Civilinė byla Nr. e2-461-1022/2016Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00276-2016-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.1.3.6.; 2.5.1.5.; 2.5.10.5.1.; 2.5.29.3.; 3.2.6.5.1.

2016 m. balandžio 14 d.

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Auksė Balkaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo UAB „4finance“ ieškinį dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties nevykdymo priteisimo iš atsakovės A. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 122 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, išsiuntus juos į darbovietę, bet atsakovės atsiliepimas per vadovaujantis CPK 142 straipsnio 1 dalimi teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą teisme negautas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad yra CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas priimti sprendimą už akių. Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

1. Teismo nustatytos aplinkybės.

Formaliai ištyrus ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir 2012-05-16 sudarytą ir pasirašytą Sutartį pagal kurią ieškovė paskolino atsakovei 115,85 Eur sumą 30 (trisdešimties) dienų terminui su 114,37% dydžio metine palūkanų norma. Vadovaujantis sutarties 2.10 punktu atsakovė 2012-05-28 pateikė prašymą papildomai 144,81 Eur kredito sumai, 2012-07-12 atsakovė pateikė prašymą papildomai 110,06 Eur kredito sumai, 2012-08-08 atsakovė pateikė prašymą papildomai 72,41 Eur kredito sumai, 2012-09-30 atsakovė pateikė prašymą papildomai 43,44 Eur kredito sumai, 2012-10-01 atsakovė pateikė prašymą papildomai 43, 44 Eur kredito sumai, 2012-10-18 atsakovė pateikė prašymą papildomai 86,89 Eur kredito sumai. Vadovaujantis sutarties bendrųjų sąlygų 3.7 punktu, atsakovė pratęsė skolos grąžinimo terminą iki 2012-12-18, todėl atsakovė turėjo grąžinti 660,34 Eur skolą. Ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė ir pervedė atsakovei 660,34 Eur, atsakovė padengė dalį paskolos, tačiau likusią paskolos dalį, t. y. 422,31 Eur liko negrąžinta ir kredito kainos (mokėjimo palūkanų) nesumokėjo, todėl nuo 2012-06-16 iki 2013-07-24 pagal Sutarties 4.1 ir 7.1 punktų nuostatas atsakovui priskaičiuotos 403,89 Eur sutartinės palūkanos, taikant 194,80 % bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą.

2. Dėl bendros vartojimo kredito gavėjo mokamos sumos. Ieškovą, kaip kredito davėją, ir atsakovą, kaip kredito gavėją, sieją iš vartojimo kredito sutarties kylantys teisiniai santykiai, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 16 dalyje bei įvardinta Sutarties 1.1 ir 1.2 punktuose. CK 6.881 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kreditavimo santykiams paskolą reglamentuojančios CK normos taikomos tiek, kiek neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir specialioms kreditavimą reglamentuojančioms teisės normoms. Todėl pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (bendrą vartojimo kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Atsakovas negrąžino kredito Sutartyje nustatyta tvarka ir nemokėjo bendros vartojimo kredito kainos (mokėjimo palūkanų), tuo pažeidė Sutarties 3.1 ir 4.1 punktų reikalavimus, todėl yra tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo jo negrąžintą 422,31 Eur bendrą vartojimo kredito sumą ir nesumokėtą 0,26 Eur bendrą vartojimo kredito kainą (mokėjimo palūkanas).

3. Dėl sutartinių palūkanų. Be 422,31 Eur negrąžinto kredito ir 0,26 Eur nesumokėtų mokėjimo palūkanų, priskaičiuotų iki 2012-12-18, remdamasis Sutarties 7.1 punktu ieškovas taip pat reikalauja priteisti ir 403,89 Eur kompensacines palūkanas, per laikotarpį nuo 2012-06-16 iki 2013-07-24 priskaičiuotas už negrąžintą kredito ir jo kainos sumą.

Nors CK 6.874 straipsnio 1 dalis bendriausiu atveju suteikia kredito davėjui teisę iš kredito grąžinimo terminą praleidusio skolininko reikalauti sutartyje numatyto dydžio mokėjimo palūkanų, tačiau ši nuostata vartojimo kreditui pilna apimtimi netaikoma, nes CK 6.881 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kreditavimo santykiams paskolą reglamentuojančios CK normos taikomos tiek, kiek neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir specialioms kreditavimą reglamentuojančioms teisės normoms. Specialiosios teisės normos, reglamentuojančios vartojimo kredito teisinius santykius, yra nustatytos VKĮ, pagal kurio 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą, taigi ir ieškovo reikalaujamos palūkanos, vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

Pagal VKĮ įtvirtinto reglamentavimo prasmę, ribinio ar jam artimo dydžio bendra vartojimo kredito kainos metinė norma, apimanti ir metinę palūkanų normą, dėl ypač didelės finansinės naštos kredito gavėjui gali būti taikoma tik santykinai trumpą kredito grąžinimo terminu apibrėžtą laikotarpį, dėl kurio pats kredito gavėjas išreiškė savo sutikimą vartojimo kredito sutartyje, ir tik tol, kol skolininkas vykdo savo pinigines prievoles. Antai kreditorius nuotoliniu būdu suteikia „greitąjį“ vartojimo kreditą, kuris turi būti grąžinamas per skolininko pasirinktą laikotarpį iki trisdešimties dienų (www.smscredit.lt). Suėjus kredito grąžinimo terminui, kredito gavėjui suteikiama galimybė sumokant nustatyto dydžio pratęsimo įmoką pratęsti kredito grąžinimo terminą atitinkamam laikotarpiui. Taigi kredito gavėjas savo galimybę įsipareigoti pagal ribinio ar jam artimo dydžio bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą vertina tik jo paties pasirinktu trumpuoju laikotarpiu, kai ima vartojimo kreditą ir kai jį prasitęsia.

Todėl vartojimo kredito sutartyje numatyto dydžio palūkanos pagal VKĮ gali būti taikomos iki sueinant kredito grąžinimo terminui, bet tik tol, kol skolininkas vykdo piniginę prievolę. Skolininkui nebevykdant piniginės prievolės, negali būti toliau skaičiuojamos palūkanos, kurios konkrečiu atveju numatytos kreditoriaus vienašališkai parengtoje vartojimo kredito sutartyje. Kai skolininkas praleidžia iš vartojimo kredito sutarties kylančios piniginės prievolės įvykdymo terminą, gali būti skaičiuojamos tik netesybos, numatytos vartojimo kredito santykius reglamentuojančio specialaus teisės norminio akto – VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje, pagal kurią, kaip minėta, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05% pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai (net jei jie būtų pavadinti palūkanomis, nuostoliais, netiesioginiais nuostoliais, negautomis pajamomis, administravimo mokesčiais ir pan.) už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos. Iš esmės VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta vartojimo kredito gavėjo ribota civilinė atsakomybė pagal pinigines prievoles, kylančias iš vartojimo kredito sutarties, t. y. padaryta įstatyminė išimtis iš CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto visiško nuostolių atlyginimo principo, o tokios išimties galimybė nustatyta toje pačioje CK 6.251 straipsnio 1 dalyje.

Priešingai aiškinant, t. y. laikant, kad pavėluotų įmokų mokėjimo ar jų nemokėjimo atvejais gali būti priskaičiuojamos didžiulės sutartinės kompensacinės palūkanos, kurias konkrečiu atveju kreditorius skaičiavo nuo 2012-06-16 iki 2013-07-24, VKĮ nustatytas netesybų dydžio ribojimas, taikomas skolininkui nepajėgiant vykdyti piniginių prievolių, neturėtų jokios teisinės ir praktinės reikšmės, o vartojimo kredito teisiniai santykiai transformuotųsi į lupikavimą. Neprotingai didelės palūkanos gali būti vertinamos kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jeigu jos reikštų lupikavimo įteisinimą (žiūrėti, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje netoleruojamos neprotingai didelės, lupikiškos netesybos (žiūrėti, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-14 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). „Greituosius“ vartojimo kreditus teikiančių ūkio subjektų bandymai prisiteisti lupikiško dydžio sumas kaip palūkanas, priskaičiuotas po prievolės įvykdymo termino praleidimo, nuostolius, negautas pajamas, administravimo mokesčius ir kitokius mokesčius atmestini lygiai taip pat, kaip turi būti atmetami bandymai prisiteisti baudines netesybas.

Taikant VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną tarifą protingą vienerių metų (365 dienų) laikotarpį, teismo vertinimu, pakankamą kreiptis į teismą savo pažeistų teisių gynimo, ieškovui priteistinos iš viso 77,12 Eur netesybos delspinigių pavidalu ((422,31 Eur + 0,26 Eur) x 0,05%/d. x 365 d.). Kitaip tariant, po kredito grąžinimo termino praleidimo ieškovo priskaičiuotos ir reikalautos kompensacinės palūkanos teismo yra kvalifikuojamos kaip netesybos (delspinigiai) pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatas ir mažinamos iki įstatyminio dydžio, nes tiek kompensacinės palūkanos, reglamentuojamos CK 6.210 ir 6.261 straipsniuose, tiek netesybos, reglamentuojamos CK 6.71–6.75 straipsniuose, atlieka minimalių kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją.

4. Dėl procesinių palūkanų. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistinos ieškovo reikalaujamos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyto penkių procentų dydžio metinės palūkanos ir už negrąžintą kreditą ir priteistus delspinigius.

5. Dėl žyminio mokesčio. Ieškovas pareiškė ieškinį, kurio sumą nurodė 826,46 Eur. Teismas tenkino ieškinį 499,69 Eur dydžio sumai (atmetė reikalavimą dėl 326,77 Eur delspinigių priteisimo), t. y. 60 procentų. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 19 Eur sumokėtą žyminį mokestį (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str.). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, ieškovui iš atsakovo priteistinas 11,40 Eur dydžio žyminis mokestis (19 Eur x 60 proc.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 26 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 422,31 Eur (keturių šimtų dvidešimt dviejų eurų 31 ct) skolą, 0,26 Eur (nulis eurų 26 ct) mokėjimo palūkanas, 77,12 Eur (septyniasdešimt septynis eurus 12 ct) delspinigius, 5% (penkių procentų) metines palūkanas už priteistą 499,69 Eur (keturių šimtų devyniasdešimt devynių eurų 69 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-02-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 11,40 Eur (vienuolika eurų 40 ct) žyminį mokestį ieškovui UAB „4finance“, juridinio asmens kodas 301881644, Jonavos g. 254A, Kaunas, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Atmesti ieškinį dalyje dėl likusios nepriteistos kompensacinių palūkanų sumos.

Išaiškinti atsakovui, dėl kurio yra priimtas sprendimas už akių, kad atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Akmenės rajono apylinkės teismui kartu su šiuo sprendimu siunčiamame pranešime nurodyto turinio prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Išaiškinti ieškovui, kad jis turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo apskųsti jį Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.