Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2020-12-15 · Civilinė byla Nr. e2-3813-1069/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-12-15
Bylos Nr.
e2-3813-1069/2020
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-01473-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Nainienė
Atsakovas
L. A.
Ieškovas
G. M.
Advokatai
Tomas Leščinskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3813-1069/2020Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01473-2020-1Procesinio sprendimo kategorija 2.3.5.2.1. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 15 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Lina Nainienė,sekretoriaujant Redai Vingienei,dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Tomui Leščinskui,atsakovui L. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovui L. A. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1. ieškovė G. M. 2020-09-21 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) padidinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-05-21 sprendimu iš atsakovo L. A. nepilnamečiui vaikui G. A. priteisto išlaikymo po 300 Lt (86,88 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės dydį ir priteisti iš atsakovo po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2012-05-21 teismo sprendimu buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė, kad atsakovas sūnaus išlaikymui mokės po 300 Lt (86,88 Eur). Kai buvo priteistas išlaikymas šalių sūnui buvo vos keturi su puse metų, šiuo metu vaikas jau beveik trylikos metų amžiaus, todėl per šį laiką berniukui natūraliai augant ir vystantis, didėjo jo kasdieniai poreikiai. Ieškovė su šalių nepilnamečiu vaiku šiuo metu gyvena užsienyje, kur vartojimo kainų lygis aukštesnis, ji išlaiko gyvenamąjį būstą, pagal poreikį perka vaikui vaistus, vitaminus, padengia vaiko laisvalaikio, kultūrinio ugdymo, bendravimo, saviraiškos bei kitos veiklos išlaidas. Akivaizdu, kad tam tikrų išlaidų (pvz. mokslui, maistui, rūbams, laisvalaikiui ir pan.) padidėjimą objektyviai lemia augančio ir bręstančio žmogaus savybės. Nereikia įrodinėti, kad nepilnamečiui vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis. Atsakovas yra jaunas, fiziškai ir psichiškai sveikas, darbingas asmuo, kuriam tenka pareiga išlaikyti šalių sūnų. Be to, būtina įvertinti šalių sūnaus amžių, priteisto išlaikymo dydį ir nuo ankstesnio priteisimo praėjusį aštuonerių metų laiko tarpą, šalių turtinę padėtį, į tai, kad atsakovas neturi jokių fizinių ar psichinių sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų teikti didesnį išlaikymą sūnui, tai, kad ieškovė augina ne tik šį šalių vaiką, bet dar ir kitas dvi nepilnametes dukras ir būtent ieškovei neišvengiamai tenka didesnė rūpinimosi šalių vaiku našta.

3. Ieškovės atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovė Jungtinėje Karalystėje gyvena apie metus laiko, ten gyvena su sugyventiniu ir trimis savo vaikais. Ieškovė moka kreditą už Šilutės mieste nusipirktą butą, kurio mėnesinė įmoka yra 150 Eur, buto išlaikymui ne šildymo sezono metu ieškovė skiria 130 Eur, o šildymo sezono metu mokama apie 200-300 Eur, taip pat vykdo kitus įsipareigojimus. Ieškovei užsienio valstybėje yra pakankamai sudėtinga, sunku pritapti, todėl neatmeta galimybės grįžti į Lietuvą, dėl šios priežasties ieškovė neišnuomoja turimo buto. Ieškovė dirba kirpėja, kas mėnesį gauna 200-700 GBP. Ieškovės sugyventinis uždirba apie 1 900 GBP. Buto nuoma Jungtinėje Karalystėje kainuoja 900 GBP, už elektrą moka apie 80 GBP, komunaliniai patarnavimai kainuoja apie 100 GBP, telefono, interneto išlaidos siekia 30 GBP, maistui išleidžia apie 500-700 GBP, įvairūs šeimos ir vaikų draudimų įmokos siekia apie 200 GBP. G. A. yra eilinis vaikas, jokių specialių poreikių neturi, lanko mokyklą, būrelius. Berniukas su tėvu bendrauja telekomunikacijų tinklais. Ieškovė, dėl turimų įsipareigojimų bankui, finansine prasme tikrai nėra pranašesnė už atsakovą, jų turtinė padėtis yra labai panaši, o šiuo metu mokamas išlaikymo dydis neatitinka vaiko poreikių, todėl turi būti padidinamas iki 200 Eur.

II. Atsakovo procesinė pozicija

4. Atsakovas L. A. atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė ieškinyje nenurodė savo materialinės padėties: gaunamų pajamų, už vaiką gaunamų išmokų, turimo turto ir t. t. Be to, vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo iniciatorė yra ieškovė, kadangi ieškovė prieš kurį laiką pranešė, kad ketinanti išvykti gyventi į užsienį. Jos teigimu jai ten ir vaikui būtų geresnės gyvenimo sąlygos. Neatsižvelgdamas į savo interesus, o tik į vaiko interesus sutiko, nes ieškovė teigė, kad ten jiems bus geresnės pragyvenimo sąlygos. Ieškovė su sūnumi išvyko į užsienį gyventi pas savo sugyventinį, turėdama gyvenamąjį plotą bei įsidarbinimo galimybes. Nors pragyvenimo lygis Jungtinėje Karalystėje ir yra aukštesnis, tačiau ieškovės darbo užmokestis ir gaunamos socialinės išmokos taip pat yra didesnės. Ieškovės prašoma suma šiuo metu atsakovui yra labai didelė ir neatitinka jo materialinių galimybių. Atsakovas sūnui visada laiku ir sąžiningai mokėjo paskirtą išlaikymą, o ieškovei informavus, jog sūnui kažko trūksta visada finansiškai padėdavo jis bei jo tėvai (vaiko seneliai), kurie kiekvieno susitikimo metu duodavo papildomų pinigų vaiko poreikiams. Atsakovas dirba Lietuvoje, jo pajamos nėra didelės, gyvena santuokoje su R. A., su kuria augina dar du nepilnamečius vaikus, iš kurių vienas yra kūdikis, todėl jam reikalinga nuolatinė priežiūra. Atsakovo žmona šiuo metu nedirba, augina kūdikį bei studijuoja universitete, studijos yra mokamos ir kainuoja 1 100 Eur metams. Nei atsakovas, nei jo žmona nuosavybės teise jokio turto neturi. Gyvena bute, priklausančiame žmonos motinai. Jis vienas išlaiko šeimą. Jo gaunamas darbo užmokestis yra kintamas. Būtinąsias mėnesines išlaidas sudaro sūnui G. A. mokamas išlaikymas 90 Eur, sveikatos priežiūrai apie 40 Eur, mokesčiai apie 180 Eur, su transportu susijusios išlaidos apie 50 Eur, higienos, buitinės chemijos prekės 40 Eur, sauskelnės apie 50 Eur, mokymosi bei kanceliarinės prekės apie 15 Eur, bendros išlaidos maistui 280 Eur, rūbams, avalynei, vaikų laisvalaikiui, žaislams ir kitoms prekėms pagal poreikį suma priklauso nuo to mėnesio finansinių galimybių. Taigi šeimos būtinųjų poreikių išlaidos dažnai yra net didesnės nei jo gaunamas darbo užmokestis.

5. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad po santuokos su ieškove nutraukimo sudarė naują santuoką, kurioje susilaukė dar dviejų vaikų. Jo darbo užmokestis yra kintamas, kadangi jis dirba pakaitiniu darbuotoju ir svyruoja nuo 600 iki 800 Eur, o jo žmonos gaunamos pajamos yra tik išmokos vaikams 120 Eur, kadangi žmona šiuo metu studijuoja. Atsakovo šeima gyvena sutuoktinės mamos bute, už kurį nuomos mokesčio nemoka, tačiau atsakovas išleidžia mokesčiams apie 230 Eur, kūdikiui sauskelnės 50 Eur, už sutuoktinės studijas moka apie 1 100 Eur, ji stipendijos negauna. Jokių skolinių įsipareigojimų neturi, kadangi vengia skolintis. Atsakovo žiniomis ieškovės turtinė padėtis kur kas geresnė, ji per šiuos metus net du kartus atostogavo užsienyje (Turkijoje ir Italijoje). Sūnui yra jau 13 metų, su juo bendrauja telefonu, internetu, kartu žaidžia internetinį žaidimą, kai sūnus būna Lietuvoje jį pasiima jo tėvai ir tada jis bendrauja su sūnumi, su ieškove stengiasi nesusitikti, nes susitikimus lydi nuolatiniai konfliktai. Sūnus sveikata nesiskundžia, mokosi daug. Kiti jo auginami vaikai specialių poreikių neturi, vyresnėlis sūnus negali lankyti darželio nes labai serga. Savo automobilio neturi, naudojasi anytos automobiliu. Mano, kad jo šiuo metu dirbamas darbas yra pakankamai geras, siekia būti pakeltas pareigose ir nebedirbti pakaitiniu darbuotoju. Į užsienį nenori važiuoti, nes Lietuvoje augantys jo vaikai, dar labai maži ir reikia padėtis sutuoktinei juos auginti. Akcentavo, kad atsakovo šeima maistui Lietuvoje išleidžia apie 280 Eur, ieškovė sugeba išleisti net 500 GBP, nors maisto kainos Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje yra labai panašios.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

6. G. A., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovės G. M. ir atsakovo L. A. sūnus. Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-05-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-715-204/2012, šalių santuoka nutraukta bendru sutarimu, kuriuo atsakovas įsipareigojo kas mėnesį periodinėmis išmokomis mokėti nepilnamečiui sūnui po 300 Lt (ekvivalentas eurais – 86,88 Eur).

7. Byloje nustatyta, kad ieškovė dar 2016 m. kreipėsi į teismą, prašydama padidinti išlaikymui skirtą sumą iki 110 Eur, tačiau jos reikalavimas buvo atmestas (civilinė byla 2-119-733/2016, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, nutrūkus ginčo šalių santuokai, atsakovas iki šiol teikia šalių sulygto mėnesinio dydžio išlaikymą (po 86,88 Eur). Ieškovė prašo šią sumą padidinti iki 200 Eur, tokį reikalavimą motyvuodama iš esmės pasikeitusiai šalių turtine padėtimi ir jų vaiko poreikiais.

Dėl išlaikymo padidinimo

8. Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (liet. „įsiteisėjusio teismo sprendimo“) galios, nes tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti (CPK 279 straipsnio į dalis). Dėl to įstatyme yra nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio (CK 3.193 straipsnis).

9. Pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis ir / ar pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 ir 2 dalis). Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas nustato ir įvertina dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu.

10. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus įstatyme įtvirtintus išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžiui pakeisti reikšmingus kriterijus, nustato ir vertina, kaip nuo šalių santuokos nutraukimo (2012-05-21) iki ieškinio teismui pareiškimo (2020-09-18) pasikeitė šalių turtinė padėtis (ji pagerėjo ar pablogėjo) ir šalių nepilnamečio vaiko poreikiai (jie išaugo ar sumažėjo).

11. Iš teismo 2012-05-21 sprendimo nustatyta, kad nutraukiant santuoką šalys jokio dalintino nekilnojamojo turto ir (ar) transporto priemonių ir (ar) dalintino kilnojamojo turto nebuvo įgijusios, sutuoktiniai taip pat patvirtino, kad išlaikymo vienas iš kito nereikalauja bei tai, kad jokių įsiskolinimų kreditoriams ir (ar) tretiesiems asmenims neturi (civilinė byla Nr. 2-715-204, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis).

12. Nustatyta, kad šiuo metu ieškovė dirba kirpėja užsienyje, jos atstovo teigimu, ieškovės pajamos sudaro nuo 200 iki 700 GBP per mėnesį. Taip pat nustatyta, kad po ginčo šalių santuokos nutraukimo, ieškovė buvo sudariusi dar vieną santuoką, kuri nutraukta 2019-11-05 teismo sprendimu, minėtoje santuokoje ieškovei (duomenys neskelbtini) gimė dar dvi dukros – K. ir G. (dvynės), kurių išlaikymui buvęs sutuoktinis kas mėnesį moka po 200 Eur. Kaip matyti po pastarosios santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise atiteko transporto priemonė (1 000 Eur vertės) bei 79,90 kv.m. ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini) (22 800 Eur vertės). Tačiau ieškovė įsipareigojo padengti kreditą, pagal 2016-06-01 sutartį, skirtą šio buto įsigijimui, mėnesinė kredito įmoka sudaro 150 Eur, taip pat ieškovė skiria 130 Eur, o šildymo sezono metu – 200-300 Eur šio butu išlaikymui. Bylos svarstymui pateikta pažyma patvirtina, kad ieškovė Lietuvoje registruotų transporto priemonių neturi. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad butas yra nenuomojamas, kadangi ieškovė neturi ilgalaikių planų gyventi užsienyje. Ieškovės atstovas taip pat detalizavo, kad ji Jungtinėje Karalystėje gyvena su partneriu, kuris uždirba apie 1 900 GBP, buto nuoma ieškovės šeimai kainuoja apie 900 GBP, apie 80 GBP elektra, komunaliniai patarnavimai apie 100 GBP, telefono, interneto išlaidos siekia 30 GBP, o maistui ieškovės šeima išleidžia apie 500-700 GBP, o šeimos ir vaikų draudimų įmokos siekia apie 200 GBP.

13. Vertinant atsakovo turtinę padėtį nustatyta, kad jis šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), pakaitiniu darbuotoju, todėl jo atlyginimas svyruoja nuo 600 iki 800 Eur. Paties atsakovo vertinimu, jo darbo užmokestis Šilutės mieste laikytinas pakankamai geru, be to, atsakovas siekia šioje įmonėje tapti nuolatiniu darbuotoju ir atitinkamai laiko perspektyvoje gauti didesnį darbo užmokestį. Po ginčo šalių santuokos nutraukimo atsakovas 2017-04-18 sudarė naują santuoką, kurioje augina du vaikus (duomenys neskelbtini) gimusį A. bei (duomenys neskelbtini) gimusį A.. Kadangi atsakovo sutuoktinė, augina jų naujagimį ir išskyrus 120 Eur vaikų išmokas, negauna jokių pajamų, be to, ji studijuoja, stipendija jai neskiriama, metinė studijų kaina 1 100 Eur. Atsakovo šeima jokio nekilnojamojo turto ir (ar) transporto priemonių nėra įgijusi, gyvena sutuoktinės mamai priklausančiame bute panaudos teise, tačiau komunaliniams mokesčiams skiria apie 230 Eur, maistui skiria 280 Eur, taip pat detalizavo, jog atsakovo šeima sveikatos priežiūrai skiria 40 Eur, 50 Eur sudaro išlaidos, susijusios su transportu, buities chemijos prekės apie 40 Eur, sauskelnės apie 50 Eur, kanceliarinės priemonės 15 Eur. Atsakovo apskaičiavimu, jo šeimos būtinieji poreikiai viršija jo pajamas, todėl laisvalaikiui, žaislams ir panašioms prekėms atsakovo šeima neskiria lėšų.

14. Apibendrinant pirmiau išdėstytas faktines aplinkybes, susijusias su darbo užmokesčiais, turimu registruotu turtu ir įsipareigojimais, naujų išlaikytinių (vaikų) skaičiumi, konstatuotina, kad iš esmės šiuo metu abiejų ginčo šalių turtinės padėtys bei galimybės gauti pajamas yra labai panašios. Teismas taip pat sprendžia, kad atsakovo akcentuojamas turtinės padėties sudėtingumas, susijęs su jo šeimos mėnesinėmis pajamomis ir sutuoktinės studijomis, yra laikino pobūdžio, kadangi atsakovui, esant sveikam ir darbingo amžiaus vyrui privalu dėti maksimalias pastangas gauti pajamas visiems savo nepilnamečiams vaikams išlaikyti.

15. Sprendžiant, kaip po 2012-05-21 pasikeitė šalių vaiko poreikiai (ar jie išaugo), kaip reikšminga vertintina aplinkybė, kad nuo šalių santuokos nutraukimo praėjo daugiau kaip aštuoneri metai ir dabar jų sūnui G. yra trylika metų. Teismų praktikoje akcentuojama, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011).

16. Ieškovė ieškinyje nedetalizavo, tačiau jos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad šalių sūnus jokių specialiųjų poreikių, susijusių su vaiko sveikata, mokymosi, talentais ir pan., kurie nulemtų didesnius berniuko išlaikymo kaštus, neturi.

17. Vertindamas ieškovės argumentus, kad ji su sūnumi gyvena užsienyje, kur pragyvenimo lygis kur kas aukštesnis teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra suformulavęs ir nuosekliai laikosi teisės aiškinimo taisyklės, kad tokiu atveju, kai vaikas išvyksta gyventi į užsienio valstybę, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, vieno iš tėvų iniciatyva, tai likusiam gyventi Lietuvoje vaiko tėvui neturėtų kilti pareiga prisiimti dėl šios priežasties padidėjusių išlaidų tenkinant vaiko poreikius. Dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusios jo poreikių tenkinimo išlaidos atitinkama dalimi turi tekti tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos, nebent tėvų turtinės padėties kriterijus pateisintų kitokį sprendimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-30 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017, 27 punktą). Todėl teismas, vadovaudamasis nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžia, kad aplinkybė, jog šalių sūnus kartu su mama jos iniciatyva išvyko gyventi į užsienio valstybę, kas gali lemti didesnes išlaidas jo poreikiams tenkinti, savaime nesudaro pagrindo tokias išlaidas perkelti atsakovui.

18. Kita vertus, atsakovė, prašydama išlaikymo suma padidinti iki 200 Eur, visiškai pagrįstai nurodo, kad akivaizdžių aplinkybių, jog kiekvienam nepilnamečiui vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas ir ugdymo priemonės įrodinėti nereikia. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad nereikia įrodinėti, jog nepilnamečiam vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2020-02-14 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-81-642/2020 19 punktą). Vertinant vaikui reikalingų išlaidų dydį turėtų būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir neturėtų būti susietas išimtinai tik su dokumentais pagrįstų išlaidų buvimu, kurių tam tikrais atvejais nėra galimybės turėti (nors faktiškai išlaidos patiriamos), ypatingai tais atvejais, kai siekiama pigiau įsigyti tam tikras prekes. (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2019-10-03 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-954-613/2019 42 punktą).

19. Šios bylos atveju teismas, remdamasis nustatytų aplinkybių visuma sprendžia, kad po šalių santuokos nutraukimo vaiko poreikiai, jam pradėjus lankyti mokyklą, išaugo ir teismo 2012-05-21 sprendimu nustatyta ir atsakovui tenkanti išlaikymo dalis (86,88 Eur) vaikui jau nėra nepakankama tokių poreikių patenkinimui, t. y. vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga kur didesnė suma, nei 173,76 Eur (jeigu tėvai išlaikymą teiktų lygiomis dalimis (86,88 x 2)), nes dėl vaiko amžiaus ir ugdymo įstaigos lankymo išaugo išlaidos tiek būtinosioms prekėms (maistui, aprangai), tiek mokslui, laisvalaikiui.

20. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas šioje byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes, abiejų šalių turtinę padėtį ir kiekvieno jų turimą išlaikomų asmenų (vaikų) skaičių į G. A. amžių bei akivaizdžiai padidėjusius berniuko poreikius, konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju teisinga ir protinga padidinti atsakovo mokamo išlaikymo dydį iki 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismo vertinimu, būtent toks išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis (artimas minimaliai mėnesio algai) bus proporcingas jo poreikiams, užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas bei tuo pačiu nepaneigs socialinio teisingumo ir kitų atsakovo išlaikomų vaikų teisių į tinkamam vystymuisi būtinų gyvenimo sąlygų užtikrinimą (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalys).

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad modifikuotos išlaikymo prievolės (didesnio išlaikymo mokėjimo) pradžios momentas CK nereglamentuojamas ir kad turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaikų interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Dėl to didesnis išlaikymas nepilnamečiui vaikui priteistinas nuo 2020-09-18.

22. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. Ieškovė už ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo buvo atleista nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsižvelgiant į tai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 23 Eur žyminio mokesčio (63 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

24. Be to, šioje byloje ieškovė už atstovavimo teisines paslaugas 2020-07-22 atstovavimo sutarties pagrindu advokatui sumokėjo 650 Eur, ką patvirtina byloje pateiktas 2020-07-22 pinigų paėmimo kvitas Nr. 1052158.

25. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Tačiau CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

26. Byloje ieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies, tačiau konstatuota, kad praėjus aštuoneriems metams nepilnametis vaikas, neabejotinai turi teisę į išlaikymo padidinimą. Įvertinus ieškovės patirtų išlaidų dydį, tai, kad iš esmės byloje ieškovu yra nepilnametis vaikas, neturintis savo turto ir pajamų, o ginčas yra susijęs su jo paties išlaikymo padidinimu, atsižvelgus į EŽTT ir apeliacinės instancijos teismo praktiką šiuo klausimu (žr. EŽTT 2013-07-18 sprendimą byloje Klauz prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 28963/10l, o taip pat Klaipėdos apygardos teismo 2019-12-05 nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1258-513/2019 47-50 punktus, Klaipėdos apygardos teismo 2020-08-06 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-797-2796/2020 43-45 punktus ir kt.), nagrinėjamu atveju teisinga ir protinga neskirstyti atstovavimo išlaidų pagal matematinę proporciją. Priešingu atveju, priteisus iš ieškovei tik dalį jos patirtų išlaidų, būtų pažeista jos teisė į teisminę gynybą.

27. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu neviršija teisingumo ir finansų ministrų patvirtinto minimalaus valstybei priteistino šių išlaidų dydžio, todėl iš šalių nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-05-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-715-204/2012 nustatytą išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį ir priteisti iš atsakovo L. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui G. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 150 Eur (po vieną šimtą dvidešimt eurų) nuo 2020-09-18 iki vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti G. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui G. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo L. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei G. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo L. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 23 Eur (dvidešimt tris eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Šis sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėja Lina Nainienė