Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – R. K., Valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismas, gavęs pareiškėjo bei suinteresuotų asmenų sutikimus bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 56-62), įvertinęs bylos nagrinėjimo dalyką, tai, jog nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo, vadovaudamasis civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principais, įvertinęs susidariusią situaciją dėl paskelbto ir iki 2020 m. lapkričio 29 d. pratęsto karantino dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teismas turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad B. K., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Mirties momentu B. K., 2020 m. rugpjūčio 3 d. Gyventojų registro tarnybos duomenimis, buvo našlė (b. l. 28). B. K. turėjo tris vaikus – pareiškėją V. K. ir suinteresuotą asmenį R. K. bei E. K., kuris mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 28). B. K. mirus, notarų biure pagal jos paskutinę gyvenamąją vietą paveldėjimo byla nebuvo užvesta, tačiau iš Valstybės įmonės ,,Registrų centras“ Testamentų registro išrašo matyti, jog B. K. (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą (b. l. 26). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, B. K. asmeninės nuosavybės teise priklausė ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis kitų statinių – inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 20-24). Iš (duomenys neskelbtini) testamento, patvirtinto Vilniaus miesto 29-o notarų biuro notarės Svajonės Šaltauskienės, matyti, jog B. K. visą jai priklausantį turtą ji paliko lygiomis dalimis po ½ dalį savo sūnums V. K. bei R. K. (b. l. 27).

CK 5.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra nuostata, kad įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vadovaujantis CK 5.51-5.53 straipsniais, atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: pradėjus faktiškai jį valdyti, kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės notarą dėl turto aprašo sudarymo, įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.3 straipsnio 1 dalis).

Nustatyta, kad po B. K. mirties testamentiniai įpėdiniai – palikėjos sūnūs pareiškėjas V. K. ir suinteresuotas asmuo R. K. (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, palikimo priėmimo faktas taip pat nėra registruotas (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys). Pareiškėjas nurodė, kad laiku palikimo priimti nepavyko dėl apsirikimo – palikėjas buvo įsitikinęs, kad palikimą reikia priimti ne per 3 mėnesių terminą, o praėjus 3 mėnesių terminui, todėl pareiškėjas, praėjus vos kelioms dienoms po įstatymo nustatyto termino, manydamas, kad jau gali kreiptis į notarą, nuvyko į notarų biurą, tačiau paaiškėjo, kad pareiškėjas sąžiningai suklydo ir terminą palikimui priimti praleido vos kelias dienas.

Pažymėtina, kad vertinant įpėdinio elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006).

Byloje surinkti įrodymai leidžia konstatuoti esant nustatyta, kad pareiškėjas V. K. yra testamentinis B. K. įpėdinis, be to, jis laikytinas pirmos eilės B. K. įpėdiniu pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą, turinčiu teisę paveldėti pagal CK 5.11 straipsnį kartu su kitais pirmos eilės įpėdiniais. Ginčas dėl pareiškėjo teisės paveldėti dėl B. K. palikimą nėra kilęs, o paveldėjimo teisės liudijimas į B. K. palikimą kol kas nėra išduotas (CPK 178 straipsnis). Tai patvirtina, jog įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo. Be to, byloje nėra duomenų, liudijančių, jog pareiškėjas B. K. palikimo būtų atsisakęs, pateikdamas per tris mėnesius nuo jos mirties pareiškimą dėl to notarui (CK 5.60 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis). Po B. K. mirties pareiškėjas į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo kreipėsi praėjus vos kelioms dienoms po termino pabaigos, o prašymą teismui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pateikė 2020-07-22. Nors pareiškimo padavimo teismui metu pareiškėjas CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti buvo praleidęs mėnesį, byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tokio termino praleidimą lėmė ne pareiškėjo sąmoningas siekis savo neveikimu atsisakyti priimti motinos palikimą, bet tai, jog pareiškėjas suklydo, kadangi manė, jog teisė priimti palikimą atsiranda praėjus trijų mėnesių terminui. Pripažindamas minėtą aplinkybę svarbia CK 5.57 straipsnio 1 dalies prasme teismas įvertina ir tai, kad pareiškėjas siekia įgyvendinti teisę į jam itin artimo asmens – motinos, palikimą, įgyvendindamas šią teisę veikia sąžiningai, ką liudija į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, be to, tarp pirmos eilės įpėdinių nėra kilusio ginčo dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą palikimui priimti, kitas pirmos eilės įpėdinis – R. K. sutinka, kad pareiškėjui būtų atnaujintas terminas palikimui priimti, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas neatlieka valstybei paveldėjimo procedūrų dėl palikėjos turto, Nacionalinė žemės tarnyba pareiškėjo pareiškimui neprieštarauja. Taigi, įvertinęs visumą byloje surinktų įrodymų, teismas mano esant pagrindą atnaujinti pareiškėjo praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą B. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti, jį pratęsiant trims mėnesiams (CK 5.57 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjui grąžintina 50 Eur žyminio mokesčio permoka. Pareiškėjui išaiškinama, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vadovaudamasi šia nutartimi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 442 straipsnio 1 dalies 13 punktu, 578 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą terminą (duomenys neskelbtini). mirusios B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimui priimti, jį pratęsiant trims mėnesiams.

Grąžinti pareiškėjui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 50 Eur (penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. rugpjūčio 3 d. mokėjimo pavedimu.

Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.