Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Edvino Navicko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šeimos nesukūręs, nedirbantis, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-31 nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 str. 1 d., paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, o būtent:

2024-12-13 apie 11 val., prekybos centre „Europa“, esančiame Konstitucijos pr. 7A, Vilniuje, rado ir paėmė svetimą AB „SEB bankas“ išduotą mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą T. P. vardu ir šią mokėjimo priemonę neteisėtai laikė su savimi iki 2024-12-13, 15.13 val., kai šią kortelę paėmė parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kasoje dirbusi pardavėja.

Tokiais savo veiksmais V. M. įvykdė BK 214 str. 1 d. (nuo 2025-02-01 įsigaliojusios redakcijos) numatytą nusikaltimą.

Be to, neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent:

2024-12-13, 15.13 val., būdamas parduotuvėje „Maxima“, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisėtai, be nukentėjusiosios T. P. sutikimo, panaudodamas svetimą AB „SEB bankas“ išduotą mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą T. P. vardu, neteisėtai iniciavo finansinę operaciją – atsiskaitymą už prekes 1,71 Eur sumai, tokiu būdu neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę.

Tokiais savo veiksmais V. M. įvykdė BK 215 str. 1 d. (nuo 2025-02-01 įsigaliojusios redakcijos) numatytą nusikaltimą.

2025-04-03 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis V. M. parodė, kad lietuvių kalbą supranta, skaityti, rašyti moka, vertėjas nereikalingas. Įtariamojo teisės išaiškintos. Teisė turėti gynėją išaiškinta, gynėjo dalyvavimo nepageidauja. Įtarimą perskaitė, įtarimo esmė yra aiški ir suprantama, dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltę prisipažįsta visiškai, gailisi. Priklausomybių ligų centro įskaitoje nėra įrašytas, narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja. Psichikos sutrikimų neturi ir nėra gydytas. Galvos traumų neturėjo. Prieš jį jokio fizinio ar psichologinio smurto niekas nenaudojo ir nenaudoja. Parodymus duoti sutinka. Kažkur tai 2024 m. gruodžio mėn. viduryje, apie 11 val., jis buvo PC „Europa“, Konstitucijos pr. 7A, Vilniuje, kur pirmame aukšte, būdamas parduotuvėje ar „Maxima“, ar „IKI“, prie savitarnos kasų, rado ant grindų svetimą mokėjimo kortelę „SEB“ banko, moters vardu. Tą kortelę paėmė ir įsidėjo sau į kišenę, tuo metu nežinojo dėl ko paėmė, tačiau kortelės niekam negrąžino ir neišmetė. Po to dienos metu, apie 15 val., atvyko į (duomenys neskelbtini) rajoną, kur užėjo į parduotuvę „Maxima“, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur, atrodo, paėmė 1 litro alaus butelį bei nuėjo prie kasų sugalvojęs prieš tai atsiskaityti su rasta svetima mokėjimo kortele už šį alaus butelį. Kasoje jis prisilietė bekontakčiu būdu atsiskaityti už alų, kaina buvo apie 1,70 Eur. Po ko pamatė, kad kasininkė su jo kortele nuėjo pas apsaugą, po ko jis buvo sulaikytas, jam buvo paaiškinta, kad svetima kortelė buvo užblokuota ir kortelę reikėjo sulaikyti, kaip ir jį. Prašo tyrimą užbaigti supaprastinto proceso tvarka (el. b. l. 213–218).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. M. prisipažinimo, jo kaltę ir nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai:

2024-12-13 ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos J. G. parodymai, kad dirba (duomenys neskelbtini) parduotuvėje „Maxima“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2024-12-13, apie 15.17 val., dirbo (duomenys neskelbtini). Jai (duomenys neskelbtini) pagal eilę priėjo asmuo. Tai buvo vyras, maždaug 190 cm ūgio, vilkėjo tamsios spalvos striukę, daugiau kitų detalių neatsimena. Asmuo pasidėjo ant kasos stalo karšto rūkymo vištienos vyniotinį. Turėjo tik vieną prekę. Pastarajam priėjus eilę, ji paėmė prekę ir nuskenavo. Pasakė, kad turi mokėti 1.71 Eur. Po pasakymo asmuo išsitraukė žalios spalvos bankinę kortelę ir priglaudė atsiskaityti prie skaitytuvo bekontakčiu būdu. Pastarajam bandant atsiskaityti, jos kasos ekrane atsirado užrašas, kad kortelė yra užblokuota ir nedelsiant kortelę paimti. Tokio pat pobūdžio pranešimas atsispausdino kasos kvite. Bankinę kortelę paėmė nuo grąžos lėkštutės. Iškart pakvietė apsaugos darbuotoją, o tas asmuo pradėjo šalintis link išėjimo. Apsauga tą asmenį netoli išėjimo iš parduotuvės sulaikė. Po sulaikymo bankinę kortelę ir kasos kvitą perdavė apsaugai. Apsaugos darbuotojai iškvietė policijos pareigūnus. Tas asmuo jai bandė aiškinti, kad tai mamos bankinė kortelė, apsaugai tą patį aiškino. Pamena tik tai, kad bankinė kortelė buvo išduota kažkokios moters vardu. Šio aptarnavimo metu nuo bankinės kortelės nebuvo nuskaitytos piniginės lėšos, nes kortelė buvo užblokuota kortelės savininkės. Asmuo šioje parduotuvėje lankosi jau ne pirmą kartą, dažnai būna neblaivus, elgiasi konfliktiškai. Parduotuvė ir kasos stebimos vaizdo stebėjimo kameromis (el. b. l. 16–19).

2025-02-28 ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos T. P. parodymai, kad ji (duomenys neskelbtini) turėjo AB „SEB“ banko bekontaktę mokėjimo kortelę „(duomenys neskelbtini)“. 2024-12-13 ji nuo pat ryto buvo darbe PC „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Apie 19 val., ji buvo vaistinėje ten ir atsiskaitinėjo su nurodyta kortelė. Po to išėjo toliau dirbti. Apie 11.30 val., ji nuėjau į parduotuvę „Maxima“ apsipirkti ir tada pamatė, kad neturi šios banko kortelės, todėl suprato, kad kortelė pametė, nes laikė paprastai kišenėje. Tada iš karto kortelė užblokavo. Jau vėliau sužinojo banke, kad su kortele kažkas ir kažkur tai, apie 15 val., bandė atsiskaityti, bet kortelė jau buvo blokuota. Jai jokia materialinė žala nepadaryta, pretenzijų niekam neturi, nuo kortelė pinigų nuimta nebuvo. Nukentėjusiąja būti atsisako ir rašyti pareiškimą atsisako (el. b. l. 131–135).

Taip pat apžiūros objektas yra parduotuvės „Maxima“ kasos kvitas sumai 1,71 Eur, Nr. 00797808, data 2024-12-13 15:13:42 val. (el. b. l. 120–122).

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. M. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutiko su siūlomų bausmių rūšimis ir dydžiu (el. b. l. 238–243).

Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo bei vertinimo

BK 214 str. 1 d. (nuo 2025-02-01 įsigaliojusioje redakcijoje) nustatyta, jog tas, kas neteisėtai įgijo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų.

BK 215 str. 1 d. (nuo 2025-02-01 įsigaliojusioje redakcijoje) nustatyta, jog tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, laisvės atėmimu iki 6 metų.

Teismų praktikoje, aiškinant BK 215 str. įtvirtinto nusikaltimo požymius, pabrėžiama, kad neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo, prieš jo valią (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-130/2012, 2K-389/2013, 2K-509/2014, 2K-289-697/2020). Be to, teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad BK 215 str. dispozicijose įtvirtintos nusikaltimų sudėtys yra formalios ir baudžiamoji atsakomybė kyla nuo bet kurio iš šio straipsnio dispozicijose išvardintų veiksmų atlikimo momento, nepriklausomai nuo to, ar dėl nusikalstamų veiksmų kilo kokių nors padarinių. Tais atvejais, kai BK 215 str. nurodyti nusikalstami veiksmai sukelia pasekmes (kitas asmuo neteisėtai praranda turtą), veika kvalifikuojama ir kaip BK 182 str. atitinkamoje dalyje numatytas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jei prarasto turto vertė viršija 3 MGL dydį.

Aptartos teisės aiškinimo taisyklės reikšmingos vertinant bei tinkamai kvalifikuojant kaltinamojo įvykdytas nusikalstamas veikas.

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamojo ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu teikti parodymai; 2024-12-13 savanoriško daiktų pateikimo protokolas; 2024-12-13 įvykio vietos apžiūros protokolas; 2025-01-10, 2025-01-14, 2025-02-25 kitų objektų apžiūros protokolai – patvirtina, kad V. M., 2024-12-13 apie 11 val., prekybos centre „Europa“, esančiame Konstitucijos pr. 7A, Vilniuje, neteisėtai, be T. P. sutikimo, rado ir paėmė svetimą AB „SEB banko“, T. P. vardu išduotą mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir būdamas parduotuvėje „Maxima“, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisėtai, be T. P. sutikimo, panaudodamas šią mokėjimo kortelę, neteisėtai iniciavo atsiskaitymą už prekę 1,71 Eur sumai. V. M. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad aiškiai suvokė, jog T. P. vardu išduotą bekontaktę AB “SEB“ banko mokėjimo kortelę įgijo, laikė ir ja bandė atsiskaityti už prekę neturėdamas savininko sutikimo, t. y. neteisėtai.

BK 3 str. 1 d. nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Be to, šio str. 2 d. nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Kaip minėta, nuo 2025-02-01 įsigaliojusiose BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., redakcijų sankcijose, be kita ko, alternatyviai numatyta ir bausmės rūšis – laisvės apribojimas, t. y. bausmė, kuri nebuvo numatyta iki 2025-02-01 galiojusiose BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. redakcijų sankcijose. Teismo vertinimu, baudžiamojo įstatymo sankcijoje alternatyviai numatant ir švelnesnę, negu laisvės atėmimas ar arešto bausmę, toks įstatymas laikytinas kaltinamojo teisinę padėti lengvinančiu.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, V. M. nagrinėjamu atveju veikos kvalifikuotinos kaip BK 214 str. 1 d. (nuo 2025-02-01 įsigaliojusios redakcijos), 215 str. 1 d. (nuo 2025-02-01 įsigaliojusios redakcijos) numatytos nusikalstamos veikos.

Bausmių skyrimo, jų bendrinimo ir tolimesnio kardomosios priemonės taikymo motyvai

Skirdamas kaltinamajam V. M. bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formas, asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

V. M. įvykdė 2 apysunkius nusikaltimus. Jo įvykdytos veikos tyčinės, savanaudiškos, baigtos.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, dėl jų padarymo gailėjosi ir ši aplinkybė lengvina jo atsakomybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

V. M. teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-31 nuosprendžiu už BK 135 str. 1 d. numatytą sunkų nusikaltimą. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų matyti, kad bausmė atlikta 2021-03-05, o šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos įvykdytos 2024-12-13, t. y. neišnykus teistumui. Taigi, kaltinamasis būdamas teistas už tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymą įvykdė naujas tyčines apysunkes nusikalstamas veikas. Tai rodo jo, kaip asmens linkusio nusikalsti, didesnį pavojingumą. Įvertinęs aptartas aplinkybes bei vadovaudamasis BK 27 str. 1 d. nuostatomis, teismas V. M. pripažįsta recidyvistu ir tai sunkina jo atsakomybę (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Byloje esančiais įrodymais kitų jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – teisiamas 2 kartą, (el. b. l. 138–143); per paskutiniuosius 3 metus daugiau kaip 20 kartų baustas administracine tvarka už Keleivių ir bagažo vežimo Vilniaus autobusais ir troleibusais taisyklių pažeidimus, smulkias vagystes bei Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtų baudų nemoka (el. b. l. 146–174); nedirbantis (el. b. l. 144–145). Teisminėje praktikoje ne kartą pažymėta, kad esant nusikaltimų recidyvui skirtina griežtesnė bausmė.

Įvertinęs visas baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti geriausiai pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. sankcijose numatytas bausmės rūšis – areštus, kurių trukmės yra kiek mažesnės, negu nustatytas ir už nusikaltimus skiriamas šios bausmės vidurkis, t. y. už BK 214 str. 1 d. įvykdytą veiką – 45 paras arešto, už BK 215 str. 1 d. įvykdytą veiką – 50 paras arešto.

V. M. įvykdyti nusikaltimai savo pavojingumu ženkliai nesiskiria, todėl už juos paskirtos bausmės bendrintinos taikant BK 63 str. 1, 4 d. nuostatas, t. y. dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos 50 parų arešto bausmės pridedant švelnesnės 45 parų arešto bausmės dalį – 25 paras arešto ir paskiriant subendrintą 75 parų arešto bausmę.

Atsižvelgus į tai, kad V. M. savo kaltę pripažino ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir kaltinamajam paskirta subendrinta bausmė mažintina 1/3 dalimi, t. y. iki 50 parų arešto.

V. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas – paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Dėl paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo

BK 75 str. 1 d. nustatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 3 mėnesių iki 1 metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio str. 5 ir 6 d. nustatytas pareigas. Minėto str. 9 d. nustatyta, kad skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje šio str. 1, 2 ir 3 d. nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

Teisminėje praktikoje pažymėta, kad teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar kaltinamasis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016 ir kt.). Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko socialinius ryšius, ar konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, ar pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 str. 2 d. įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-499/2013, 2K-56/2014 ir kt.).

V. M. prisipažino padaręs nusikaltimą, gailėjosi dėl savo neteisėtų veiksmų. Reali turtinė žala kaltinamojo įvykdytais nusikaltimais nebuvo padaryta, o ir inicijavus neteisėtą finansinę operacija buvo siekiama atsiskaityti už nedidelės vertės prekę.

Teismas, įvertinęs V. M. padarytų nusikaltimų pobūdį, jų padarymo bei visas aptartas ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, vis tik turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant BK 75 str. 1 d. nuostatas ir atidedant paskirtos arešto bausmės vykdymą 7 mėnesių terminui be intensyvios priežiūros ir paskiriant tokius Baudžiamojo kodekso 75 str. 6 d. 5, 7 ir 8 p. numatytus įpareigojimus ir draudimus: 1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti be pažeidimų registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) nuo 23 val. iki 5 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, ar lankymusi gydymo įstaigoje; 3) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Teismo vertinimu, būtent aptarti įpareigojimai, atsižvelgus į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, padarymo bei jį charakterizuojančias aplinkybes, nagrinėjamu atveju, geriausiai derasi su bausmės vykdymo atidėjimo tikslais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str. 1 d., teismas,

nusprendžia:

V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu įvykdžius:

1) Baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d. (nuo 2025-02-01 įsigaliojusios redakcijos) numatytą nusikaltimą ir skirti jam už tai 45 parų arešto bausmę;

2) Baudžiamojo kodekso 215 str. 1 d. (nuo 2025-02-01 įsigaliojusios redakcijos) numatytą nusikaltimą ir skirti jam už tai 50 parų arešto bausmę.

V. M. paskirtas bausmes subendrinti taikant Baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 d., t. y. dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 50 parų arešto bausmės pridedant 45 parų arešto bausmės dalį – 25 paras arešto, ir paskirti subendrintą 75 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ str. V. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, t. y. iki 50 parų arešto.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., V. M. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 7 mėnesiams ir paskirti tokius Baudžiamojo kodekso 75 str. 6 d. 5, 7 ir 8 p. numatytus įpareigojimus ir draudimus:

1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti be pažeidimų registruotam Užimtumo tarnyboje;

2) nuo 23 val. iki 5 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, ar lankymusi gydymo įstaigoje;

3) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 27 str. 1 d., V. M. pripažinti recidyvistu.

V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1) jam paskirtos arešto bausmės atidėjimo sąlygų vykdymą kontroliuoja nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus, esantis Kareivių g. 1, Vilniuje; telefono numeris: (+370) 672 88 430, (+370) 672 94 080, (8 5) 212 3551), su kuria jis privalo susisiekti per 5 darbo dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

2) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų, nuo teismo įsakymo gavimo dienos, paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

3) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

4) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

5) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.