- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-27
- Bylos Nr.
- 2A-649-569/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03307-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Valantienė, Lina Muchtarovienė, Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- M. Š.
- Atsakovas
- V. G.
- Trečiasis asmuo
- A. G., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Simonaitienės, Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. Š. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei V. G., tretiesiems asmenims A. G., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui ir išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės nuginčijimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. Š. patikslintu ieškiniu teismo prašė: pripažinti negaliojančiais nepilnamečio vaiko S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) duomenis apie jos tėvą, kurie įrašyti Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), bei šio įrašo pagrindu išduotame gimimo liudijime (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodoma, kad S. Š. tėvu yra ieškovas M. Š. Ieškovas nurodė, kad su atsakove V. G. gyveno nesusituokę kaip faktinė šeima. Gyvenant kartu 2008-01-27 gimė dukra S. Š., o 2009-02-28 – sūnus E. Š.. Ieškovas buvo įsitikinęs, kad abu vaikai yra jo, todėl gera valia pripažino tėvystę ir vaikų gimimo liudijimuose jis buvo įrašytas kaip tėvas. Gyvenant su atsakove atskirai, jam tapo žinoma, jog atsakovė buvo neištikima ir vaikai gali būti ne jo. Ieškovas pats kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Rezus. LT“ ir 2017-07-19, atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad jis nėra S. Š. tėvas, todėl teikė ieškinį teismui dėl tėvystės nuginčijimo. Mano, jog vaiko interesai nebus pažeisti, nes vaikas žinos savo kilmę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį atmetė, ieškovo M. Š. prašymą tenkino ir už piktnaudžiavimą procesu 2019 m. gegužės 20 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi jam skirtą 100,00 Eur baudą panaikino, priteisė iš ieškovo 78,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.
3. Teismas nustatė, jog ieškovo pateiktos 2017-07-03 teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) teismas negali vertinti kaip pakankamo įrodymo paneigiant ieškovo biologinę tėvystę. Pačioje specialisto išvadoje nėra nurodyta, kaip identifikuota, kad pristatytas vaikas tyrimui buvo būtent S. Š. Teismas nurodė, jog negalima vienareikšmiškai tvirtinti, kad tyrimui atlikti ieškovo atvežta buvo būtent S. Š. ir mėginys DNR tyrimui buvo paimtas būtent iš S. Š. Teismas sprendė, kad iš byloje pateiktos specialisto išvados turinio negalima vienareikšmiškai teigti, jog tyrimas atliktas būtent su ieškovo ir S. Š. biologinių mėginių lyginimu, todėl konstatavo, jog nėra byloje objektyvių duomenų, paneigiančių ieškovo biologinę tėvystę S. Š.
4. Teismas pažymėjo, jog nors ir galima konstatuoti, kad ieškovas kartu su dukra S. ilgą laiką negyveno ir socialinis kontaktas su šiuo vaiku tapo epizodiškas, o galiausiai visiškai minimalus, tačiau tai nereiškia, kad neliko jokio emocinio ryšio tarp ieškovo ir vaiko. Teismas sprendė, jog S. Š. ryšys su tėvu nėra nutrūkęs, išlikę mergaitės atsiminimai apie ieškovą kaip tėvą ir tai rodo vaiko emocinį prieraišumą ieškovui.
5. Įvertinęs, kad S. Š. jau (duomenys neskelbtini) metų save identifikuoja kaip ieškovo dukrą ir kaip E. Š., su kuriuo kartu auga vienoje močiutės šeimoje, seserį, į tai, kad vaikas, esant galimybei, nori praleisti laiką su ieškovu kaip tėčiu, teismas sprendė, kad tėvystės nuginčijimas pažeistų šio vaiko interesus. Papildomai teismas pažymėjo, kad jei būtų sprendžiama dėl tėvystės nuginčijimo, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo, nes biologinio tėvo nustatymas yra neaiškus.
6. Nagrinėjamu ginčo atveju atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį tėvystei nuginčyti ir nurodė, kad ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kuomet iš ieškovo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui S. Š., tačiau teismas su tuo nesutiko, nurodydamas, kad išlaikymo priteisimo faktas pats savaime nesukūrė pagrindo ieškovui manyti, kad S. Š. galimai yra ne jo vaikas.
7. Teismas darė išvadą, jog aplinkybės, leidžiančios ieškovui suabejoti tėvyste, buvo žinomos dar (duomenys neskelbtini) metais, kuomet atsakovė dar tik laukėsi dukters Sandros. Taip pat ieškovas, beveik du su pusę metų augindamas kartu su atsakove šį vaiką vienoje šeimoje ir abejodamas savo tėvyste, sąmoningai nieko nedarė, nes jo pagrindinis tikslas tuo metu buvo uždirbti lėšų pragyvenimui. Teismas vertino, kad ieškovas turėjo objektyvias galimybes kreiptis dėl tėvystės nustatymo vos tik gimus vaikui, jeigu jau buvo keliamos abejonės dėl galimai nesutampančių atsakovės pastojimo ir gimdymo laikotarpių, tačiau to nedarė.
8. Teismas konstatavo, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas, o ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Ieškovui neteikiant prašymo dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo ir nenurodant jokių objektyvių bei pateisinamų priežasčių dėl 1 metų senaties termino praleidimo, teismas savo iniciatyva senaties termino, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko teisių bei teisėtų interesų gynimo prioritetą, neatnaujino ir ieškovo ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo atmetė ir šiuo savarankišku pagrindu.
9. Teismas nustatė, kad būtent tą dieną, kada vyko teismo posėdis, t. y. (duomenys neskelbtini), ieškovui gimė dukra A. Š., dėl to, atsižvelgdamas į šiuos įrodymus, teismas vertino vaiko gimimo aplinkybes kaip svarbias ir pateisinančias šalies neatvykimą į teismo posėdį, todėl ieškovui skirtą baudą panaikino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
10. Apeliaciniu skundu ieškovas M. Š. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – M. Š. ieškinį tenkinti bei priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas iš esmės nelogiškais ir siurpriziniais motyvais atmetė ieškovo pateiktą teismo medicinos specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog M. Š. nėra biologinis S. Š. tėvas.
10.2. Po vaiko gimimo ieškovo mama pradėjo sakyti, kad S. gali būti ne jo vaikas, tačiau atsakovė V. G. patikino, kad nuo to laiko, kai susipažino su ieškovu, intymių santykių su kitais vyrais neturėjo ir ieškovas yra S. tėvas. Pats būdamas ištikimas atsakovei, ieškovas patikėjo jos žodžiais. Daugiau sužinojęs apie atsakovės elgesį, ieškovas ėmė įtarti, kad ji gali būti jį apgavusį ir vaikai, kurių tėvystę jis pripažino, gali būti ne jo. 2017 m. vasarą grįžęs iš užsienio į Lietuvą, ieškovas nusprendė įsitikinti, ar jis yra S. ir E. biologinis tėvas. Tai galėjau padaryti, kadangi susitaupė pakankamą pinigų sumą, reikalingą sumokėti už teismo medicininius tyrimus. Būtent 2017-07-03 Teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovą įtikino, kad iki pat tyrimo atlikimo buvo apgaudinėjamas ir atsakovė jam melavo dėl ištikimybės bei intymių santykių.
10.3. Nepagrįstai teismas vertino, kad išvadoje nėra nurodyta, kaip identifikuota, kad pristatytas tyrimui vaikas buvo būtent S. Š. Jokių abejonių nei dėl pavyzdžių paėmimo, nei dėl tirtų asmenų tapatybės bylos teisminio nagrinėjimo metu nekilo, kol teismas nesugalvojo niekuo nepagrįstos versijos bei iš esmės ieškovo neapkaltino padarius nusikaltimą – suklastojus DNR tyrimo rezultatus.
10.4. Teismas tėvystės nustatymo ar paneigimo bylose turi būti aktyvus, todėl, jei teisminio nagrinėjimo eigoje jam kilo abejonių dėl pateiktos eksperto išvados tikrumo, privalėjo imtis priemonių, kad įsitikinti, ar ši išvada atitinka tikrovę. Tuo labiau, kad atsakovė V. G. teigė, jog ji su išvada nesutinka ir prašė skirti teismo medicinos ekspertizę, kurią atliktų valstybinė ekspertinė įstaiga. Šis prašymas nebuvo patenkintas ir jo netenkinimo motyvai neišsakyti.
10.5. Ieškovo ir S. Š. socialinių ryšių tvirtumas grindžiamas trečiojo asmens – atsakovės mamos – pasakymu, kad mergaitė ieškovą vadina tėvu, o paaiškėjus, kad jis juo nėra, gali pablogėti jos ir E. Š. tarpusavio santykiai. Jokių kitų įrodymų dėl socialinių ryšių egzistavimo nepateikta. Tačiau ieškovo ir S. Š. socialiniai ryšiai iš esmės yra senai nutrūkę, ieškovas ją augino tik kūdikystėje. Epizodinis formalus pavadinimas tėvu nereiškia, kad S. ieškovui jaučia atitinkamą prieraišumą.
10.6. Vieninteliu objektyviu įrodymu, paneigiančiu biologinę tėvystę, yra DNR tyrimo rezultatai, gauti 2017-07-19. Pareiškimas teismui buvo pateiktas nepraleidus vienerių metų senaties termino, todėl ieškinys šiuo pagrindu negalėjo būti atmestas.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius prašo 2019 m. liepos 2 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. 2014 m. gruodžio 1 d. Fondo administracija raštu Nr. (V 1-3212/2014) D2-30205 informavo M. Š. apie tai, kad valstybė perėmė pareigą mokėti lėšas vaikams išlaikyti bei Lietuvos Respublikos Vaikų išlaikymo fondo įstatymo nustatyta tvarka įgijo teisę iš skolininko išieškoti išmokėtas Vaikų išlaikymo fondo išmokas ir reikalauti 5 procentus metinių palūkanų, kurios skaičiuojamos nuo Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų sumų nuo jų išmokėjimo iki visiško išieškojimo iš skolininko. Analogiškas raštas M. Š. siųstas ir 2016 m. liepos 4 d. Nr. (V1-3212/2014)D2-13961. Pažymėtina, kad raštas išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini), kur ieškovas ir šiuo metu gyvena, todėl darytina išvada, kad jis, t. y. M. Š. žinojo ir galėjo įvertinti galimas pasekmes, susijusias su vengimu mokėti išlaikymą vaikams, ir/arba spręsti klausimą dėl tėvystės nuginčijimo.
11.2. Pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju M. Š. nurodo, jog savo tėvyste S. Š. suabejojo, kaip teigiame skunde, „po vaiko gimimo“. Ieškovas tėvystę patvirtino savanorišku pripažinimu.
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą išvada teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius prašo apeliacinį skundą atmesti, o 2019 m. liepos 2 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Išvadą teikianti institucija nesutinka su apelianto M. Š. apeliaciniu skundu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, todėl nesudaro pagrindo jį panaikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Teismas priėmė vaiko interesus labiausiai atitinkantį sprendimą.
12.2. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis suformuota teismų praktika bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, pagrįstai sprendė, jog tėvystės nuginčijimo bylose vaiko interesais svarbus net tik teisinis, bet ir socialinis tėvo ir vaiko ryšys, kad ieškovas, gera valia pripažindamas savo tėvystę dukrai S., kartu prisiėmė ir su tuo susijusias pareigas, kurių lengvabūdiškai atsisakyti negali.
12.3. Dukra S. savo tėvu laiko M. Š. Todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, kad jokių įrodymų dėl socialinių ryšių egzistavimo, išskyrus trečiojo asmens A. G. parodymus, byloje nepateikta. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje pateiktus įrodymus bei teismo posėdžio metu duotus parodymus, todėl pagrįstai konstatavo, kad S. Š. (duomenys neskelbtini) metų save identifikuoja kaip ieškovo dukrą ir kaip E. Š., su kuriuo kartu auga pas močiutę A. G., seserį, ir sprendė, jog tėvystės nuginčijimas pažeistų S. Š. interesus, neatitiktų geriausių vaiko interesų apsaugos, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo. Tokios nuomonės laikėsi ir tebesilaiko ir Vaiko teisių apsaugos skyrius, pirmosios instancijos teismo posėdyje teikdamas išvadą dėl ieškinio reikalavimų. Skyrius visiškai pritaria šiems teismo motyvams ir mano, kad jokių įrodymų, paneigiančių šiuos teismo argumentus, apeliantas nepateikė.
12.4. Ieškovas 2019-06-14 teismo posėdžio metu pats pripažino, jog abejones dėl dukters S. tėvystės jam išsakė jo tėvai dar 2007 metais, tačiau jis pasitikėjo atsakove ir savo tėvystės neginčijo. Kadangi abejonės dėl dukters S. tėvystės ieškovui kilo dar 2007 metais, o į teismą ieškovas kreipėsi tik 2018 m. gegužę, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas praleido 1 metų ieškinio senaties terminą, jo atnaujinti neprašė, ir tai yra vienas iš savarankiškų pagrindų ieškinį atmesti. Nesutikti su šiais teismo motyvais nėra teisinio pagrindo, tuo labiau, kad apeliantas šių teismo motyvų nepaneigė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis)
14. Byloje kilo ginčas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
15. M. Š. patikslintu ieškiniu teismo prašė: pripažinti negaliojančiais nepilnamečio vaiko S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) duomenis apie jos tėvą, kurie įrašyti Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), bei šio įrašo pagrindu išduotame gimimo liudijime (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodoma, kad S. Š. tėvu yra ieškovas M. Š.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime tėvais įrašyti ieškovas M. Š. ir atsakovė V. G.. 2018-05-21 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu neterminuotai apribota motinos valdžia V. G. nepilnamečių vaikų S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; nuolatine nepilnamečių vaikų globėja ir turto administratore paskirta vaikų močiutė A. G.. Atsakovė V. G. 2014 m. sausio 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dukrai S. Š. ir sūnui E. Š. priteisimo, 2014-05-20 teismo sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies, priteisiant iš M. Š. išlaikymą dviem nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 300 litų kas mėnesį nuo 2013-09-20 iki vaikų pilnametystės ( civilinė byla Nr. 2-1646-907/2014).
Dėl senaties termino taikymo
17. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį tėvystei nuginčyti, nurodydama, kad ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kuomet iš ieškovo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui S. Š.. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog aplinkybės, leidžiančios ieškovui suabejoti tėvyste, buvo žinomos dar 2007 metais, kuomet atsakovė dar tik laukėsi dukters S.. Teismas vertino, kad ieškovas turėjo objektyvias galimybes kreiptis dėl tėvystės nustatymo vos tik gimus vaikui, jeigu jau buvo keliamos abejonės dėl galimai nesutampančių atsakovės pastojimo ir gimdymo laikotarpių, tačiau to nedarė. Todėl teismas konstatavo, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas, o ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti ir, atsižvelgęs į nepilnamečio vaiko teisių bei teisėtų interesų gynimo prioritetą, neatnaujino termino, ieškovo ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo atmetė ir šiuo savarankišku pagrindu. Apeliantas nesutinka ir su šiuo ieškinio atmetimo pagrindu - ieškinio senaties termino taikymu, nurodydamas, jog vieninteliu objektyviu įrodymu, paneigiančiu biologinę tėvystę, yra DNR tyrimo rezultatai, gauti 2017-07-19, todėl ieškovo manymu, jis 1 metų ieškinio senaties termino nepraleido.
18. Atsižvelgiant į būtinumą apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, yra nustatyta trumpa ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, teikiančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).
19. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Ginčuose dėl vaiko kilmės Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio aspektu susiduria keli svarbūs interesai – vaiko, tėvystės nuginčijimo siekiančio asmens, spėjamo vaiko tėvo, vaiko motinos, tarp kurių būtina nustatyti teisingą pusiausvyrą (pvz., Lietuvos Aukščiausio Teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-687/2019).
20. EŽTT yra išaiškinęs, jog, pasibaigus tėvystės nuginčijimo senaties terminui, didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas vaiko interesams nei asmens interesui paneigti savo tėvystę (žr. 1996 m. spalio 19 d. sprendimą byloje Yildirim prieš Austriją, peticijos Nr. 34308/96).
21. Nagrinėjamu atveju byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog abejonių dėl S. tėvystės jam atsirado dar atsakovei laukiantis dukters, t. y. dar (duomenys neskelbtini) metais. Ieškovas nurodė, kad abejones dėl ieškovo tėvystės išsakė jo tėvai, paminėję, kad galimai nesutampa pastojimo ir gimdymo datos, siūlė pasiskaičiuoti ieškovui, nuo kada jis pradėjo intymiai bendrauti su atsakove. Ieškovas pats nurodė teisme aplinkybę, kad pasitikėjo atsakove, o ne savo tėvais, todėl ir gimus S. įteisino gera valia savo tėvystę. Taip pat ieškovas nurodė, jog ilgą laiką nesikreipė dėl tėvystės nuginčijimo, nes dirbo užsienyje ir neturėjo pakankamai pinigų ekspertiniams tyrimams bei civilinės bylos pradėjimui, tik 2017 m. vasarą jis turėjo užsidirbęs pakankamai pinigų atlikti DNR tyrimą. Ieškovas vieninteliu objektyviu įrodymu, paneigiančiu biologinę tėvystę, laiko DNR tyrimo rezultatus, kuriuos ieškovas gavo 2017-07-19.
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybes, jog ieškovas suabejojo tėvyste dar (duomenys neskelbtini) metais, kuomet atsakovė dar tik laukėsi dukters S.. Kaip matyti abejonės visą laiką neišnyko ir jis, susitaupęs pinigų 2017 m., nutarė pasidaryti DNR tyrimą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas turėjo objektyvias galimybes kreiptis dėl tėvystės nustatymo vos tik gimus vaikui, jeigu jam kilo dėl jo tėvystės, tačiau to nedarė. Teisėjų kolegijos vertinimu, piniginių lėšų neturėjimas nėra pakankama priežastis nesikreipti į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, neturintis pakankamai lėšų pradėti teismo procesą asmuo turi teisę į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog 2017 metų liepos mėnesį specialisto išvados gavimo data šiuo atveju negali būti laikoma ieškinio senaties pradžia, nes ieškovas pats pripažino savo tėvyste abejojęs jau nuo (duomenys neskelbtini) metų, kuomet atsakovė dar tik laukėsi dukters S., t.y. daugiau nei dešimt metų iki ieškinio padavimo teismui dienos. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas, o ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti.
23. Pažymėtina, jog vaiko, o ne pareiškėjų, siekiančių nuginčyti tėvystę, interesų pirmumas vyrauja situacijose, kai pareiškėjai nesiima veiksmų atitinkamam procesui laiku inicijuoti, aiškiai žinodami arba turėdami pagrindą abejoti dėl savo tėvystės nuo pat vaiko gimimo, vaikams gresia materialinio išlaikymo netekimas, nėra aiški galimybė nustatyti biologinį tėvą, vaikai pareiškėjus laiko tikraisiais tėvais ir dėl to galimas tėvystės nuginčijimas vaikams gali sukelti neigiamas psichologines pasekmes ir pan. (žr., pvz., EŽTT 2014 m. vasario 18 d. sprendimą byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08; kt.). Tokios praktikos laikomasi ir kasacinio teismo jurisprudencijoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).
24. Ieškovas neteikė prašymo dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo ir nenurodė jokių objektyvių bei pateisinamų priežasčių dėl 1 metų senaties termino praleidimo, dėl to pagrįstai pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva senaties termino neatnaujino ir ieškovo ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo atmetė šiuo savarankišku pagrindu. Teisėjų kolegijos vertinimu, taip buvo tinkamai įgyvendintas nepilnamečio vaiko teisių bei teisėtų interesų gynimo prioritetas.
25. Kaip jau anksčiau nutartyje minėta, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas, o ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Toks ieškinio atmetimo pagrindas yra savarankiškas ir pakankamas, tačiau teisėjų kolegija papildomai pasisako dėl ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiais nepilnamečio vaiko S. Š. duomenis apie jos tėvą, kurie įrašyti Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), bei šio įrašo pagrindu išduotame gimimo liudijime (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodoma, kad S. Š. tėvu yra ieškovas M. Š.
Dėl tėvystės nuginčijimo
26. Remiantis CK 3.149 straipsnio 1 dalimi, duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai (CK 3.150 straipsnio 2 dalis).
27. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/5018).
28. Tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams. Faktas, kad asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra biologinis vaiko tėvas, yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais, nes teismas vertina ir kitas su prašomais nutraukti šeimos ryšiais susijusias svarbias aplinkybes. Dėl psichologinių priežasčių, prieraišumo vaikas tėvu gali laikyti asmenį, kuris nėra jo biologinis tėvas, o tokiu atveju vaikui svarbesnis emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko tėvu, nei kraujo ryšys. Vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau gali būti tai, ką pats vaikas pripažįsta savo tėvu, nei biologinė tėvystė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018, ir kt.). Sprendžiant klausimus dėl tėvystės nuginčijimo, svarbiausi yra paties vaiko interesai, o biologinės tėvystės nustatymas nebūtinai reiškia veikimą geriausiais vaiko interesais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019).
29. Byloje ieškovas nurodė, kad abejonių dėl Sandros tėvystės jam atsirado dar atsakovei laukiantis dukters, t. y. dar (duomenys neskelbtini) metais, abejones dėl ieškovo tėvystės išsakė jo tėvai, paminėję kad galimai nesutampa pastojimo ir gimdymo datos, siūlė pasiskaičiuoti ieškovui, nuo kada jis pradėjo intymiai bendrauti su atsakove. Ieškovas nurodė, kad rinkęsis pasitikėti atsakove, o ne savo tėvais, todėl gimus S. įteisino gera valia savo tėvystę.
30. Įrodyti, kad ieškovas nėra S. Š. tėvas, ieškovas teismui pateikė 2017-07-03 Teismo medicinos specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad 2017-07-03 UAB „Rezus.lt“ patalpose paimti biologiniai mėginiai iš M. Š. ir S. Š.; juos ištyrus, teikiama išvada, kad M. Š. nėra biologinis S. Š. tėvas. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad iš byloje pateiktos specialisto išvados turinio negalima vienareikšmiškai teigti, jog tyrimas atliktas būtent su ieškovo ir S. Š. biologinių mėginių lyginimu, todėl konstatavo, kad nėra byloje objektyvių duomenų, paneigiančių ieškovo biologinę tėvystę S. Š.. Apeliantas su tokiu teismo vertinimu nesutinka, teigdamas, jog jokių abejonių nei dėl pavyzdžių paėmimo, nei dėl tirtų asmenų tapatybės bylos teisminio nagrinėjimo metu nekilo, jei teisminio nagrinėjimo eigoje teismui kilo abejonių dėl pateiktos eksperto išvados tikrumo, privalėjo imtis priemonių, kad įsitikinti, ar ši išvada atitinka tikrovę. Tuo labiau, kad atsakovė V. G. teigė, jog ji su išvada nesutinka ir prašė skirti teismo medicinos ekspertizę, kurią atliktų valstybinė ekspertinė įstaiga. Šis prašymas nebuvo patenkintas ir jo netenkinimo motyvai neišsakyti.
31. Specialias žinias turinčio asmens tyrimas, atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, nepaisant jo išvados tiriamojo mokslinio pobūdžio, laikytinas rašytiniu įrodymu, jeigu jame yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškovo pateiktą 2017-07-03 Specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstai pirmosios instancijos teismas priskyrė rašytiniams įrodymams.
32. Susipažinusi su pateikta išvada, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad ieškovo pateiktos 2017-07-03 teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) teismas negali vertinti kaip pakankamo įrodymo, paneigiant ieškovo biologinę tėvystę. Specialisto išvadoje nėra nurodyta, kaip identifikuota, kad pristatytas vaikas tyrimui buvo būtent S. Š. ir mėginys DNR tyrimui buvo paimtas būtent iš S. Š.. Pažymėtina, kad proceso metu pirmosios instancijos teisme ieškovas prašė skirti ekspertizę nustatyti tėvystę tik sūnaus E. Š. atžvilgiu, tačiau dukters S. Š. atžvilgiu ekspertizės skirti nepageidavo. Tokio prašymo neteikė ir apeliacinės instancijos teismui.
33. Iš bylos duomenų matyti, jog nuo gimimo ieškovas buvo faktinis dukters S. Š. tėvas, ieškovas šeimoje su atsakove S. augino apie 2 metus. Iš trečiojo asmens A. G. paaiškinimų matyti, kad ieškovą S. Š. pripažįsta kaip savo tėtį ir vadinanti jį tėčiu. Trečiasis asmuo byloje teigė, kad, nuginčijus ieškovo tėvystę S. Š. atžvilgiu, galimai pablogėtų mergaitės emocinė būklė, taip pat jos santykiai su broliu. Taip pat nurodė, kad, mergaitę atvežus ieškovui prieš tyrimo atlikimą, mergaitė norėjo su ieškovu pabūti ilgiau. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šios aplinkybės parodo, kad S. Š. ryšys su tėvu nėra nutrūkęs, išlikę mergaitės atsiminimai apie ieškovą kaip tėvą ir tai rodo vaiko emocinį prieraišumą ieškovui. Tarp ieškovo ir vaiko socialinis ryšys nėra nutrūkęs, todėl tėvystės nuginčijimas pažeistų vaiko interesus. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, vertintina, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
34. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovo apeliacinį skundą, ieškovui neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.