Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. Š. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei V. G., tretiesiems asmenims A. G., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui ir išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškovas byloje teikė ieškinį ( 1 t., 1-3 b.l.), patikslintą ieškinį ( 1 t., 46-48 b.l.), pareiškimą dėl ieškinio dalies atsisakymo ( 1 t., 165-166 b.l.) ir galutiniais reikalavimais byloje dėl tėvystės nuginčijimo prašo pripažinti negaliojančiais nepilnamečio vaiko S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) duomenis apie jos tėvą, kurie įrašyti Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje 2008 m. gimimo įraše Nr. X, bei šio įrašo pagrindu išduotame gimimo liudijime AA Nr. X, kuriuose nurodoma, kad S. Š. tėvu yra ieškovas M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (1-3, 46-48,165-166 b.l.).

2. Savo procesiniuose dokumentuose ieškovas nurodė, kad su atsakove V. G. gyveno nesusituokę kaip faktinė šeima. Gyvenant kartu 2008m. gimė dukra S. Š., o 2009m. - sūnus E. Š.. Ieškovas buvo įsitikinęs, kad abu vaikai yra jo, todėl gera valia pripažino tėvystę ir vaikų gimimo liudijimuose jis buvo įrašytas kaip tėvas. Su atsakove išvyko dirbti į Ispanijos Karalystę, todėl abu vaikai liko gyventi su atsakovės motina ( trečiuoju asmeniu) A. G.; nuo 2012-10-18 S. Š. ir E. Š. globėja oficialiai paskirta A. G.. 2014-05-29 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu iš ieškovo abiem nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

9. Trečiasis asmuo valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius teismo posėdyje nedalyvavo, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą; teikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo iš esmės be trečiojo asmens dalyvavimo ( 1 t., 175-76 b.l.).

10. Institucija, teikianti byloje išvadą, pateikė 2019-03-22 pažymą, kad 2019-03-18 bendrauta su S. Š., kuri nurodė, kad gyvena su močiute A. G. ir broliu E. Š.. Su močiute ir broliu santykiai geri. Tėvą M. Š. yra mačiusi keletą kartu, jis neaplanko jos gimtadienių ir švenčių dienomis, neatveža dovanų. Mergaitė sakė, kad norėtų, jog jos pavardė būtų kaip močiutės „G.“ ( 1 t., 154 b.l.).

11. Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, nes jį patenkinus nepilnametis vaikas liktų be tėvo, o prioritetas šiame ginče turėtų būti teikiamas vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Taip pat palaikė atsakovės poziciją ginče, kad ieškovas praleido 1 metų ieškinio senatį tėvystei nuginčyti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

12. Byloje esančiais rašytiniais duomenimis ir proceso dalyvių paaiškinimais teismo posėdyje nustatyta, kad S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime tėvais įrašyti ieškovas M. Š. ir atsakovė V. G.. 2018-05-21 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu neterminuotai apribota motinos valdžia V. G. nepilnamečių vaikų S. Š., gim. 2008m., ir E. Š., gim. 2009m., atžvilgiu; nuolatine nepilnamečių vaikų globėja ir turto administratore paskirta vaikų močiutė A. G. (c.b. Nr. 2-4782-907/2018 123 -131 b.l.). Be to laikinąja vaikų globėja A. G. buvo paskirta nuo 2012 m. spalio 15 d., o atsakovė V. G. 2014 m. sausio 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dukrai S. Š. ir sūnui E. Š. priteisimo, ir 2014-05-20 teismo sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies, priteisiant iš M. Š. išlaikymą dviem nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 300 litų kas mėnesį nuo 2013-09-20 iki vaikų pilnametystės ( civilinė byla Nr. 2-1646-907/2014. Ieškovas su 2018-05-17 ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo teikė priedą - teismo medicinos specialisto išvados Nr. 0152/17 kopiją, kurioje nurodyta, kad 2017-07-03 UAB „Rezus.lt“ patalpose paimti biologiniai mėginiai iš M. Š. ir S. Š.; juos ištyrus, teikiama išvada, kad M. Š., nėra biologinis S. Š. tėvas (1 t., 4-5 b.l.). 2019-03-27 teismo nutartimi buvo patenkintas ieškovo M. Š. prašymas dėl ieškinio dalies atsisakymo ir nutraukta civilinės bylos dalis dėl atsakovo tėvystės ginčijimo vaiko E. Š. atžvilgiu ( 1 t., 169-170 b.l.).

Dėl tėvystės nuginčijimo

13. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryšiu, tačiau svarbiausia yra ne biologinės tiesos, o vaiko tėvų, galinčių pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymą, nustatymas. Jeigu vaikas gimė santuokoje, vaiko tėvu laikomas jo motinos sutuoktinis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio 1 dalis), jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai, vyras, laikantis save tėvu, turi teisę kartu su vaiko motina paduoti civilinės metrikacijos įstaigai nustatytos formos notaro patvirtintą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo (CK 3.142 straipsnio 1 dalis). Asmuo, įrašytas vaiko tėvu, paneigdamas savo ir vaiko kraujo ryšio faktą, nutraukia teisinį santykį su vaiku. Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai).

14. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tėvystės nuginčijimo, yra išaiškinęs, kad tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams. Faktas, kad asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra biologinis vaiko tėvas, yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais, nes teismas vertina ir kitas su prašomais nutraukti šeimos ryšiais susijusias svarbias aplinkybes. Dėl psichologinių priežasčių, prieraišumo vaikas tėvu gali laikyti asmenį, kuris nėra jo biologinis tėvas, o tokiu atveju vaikui svarbesnis emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko tėvu, nei kraujo ryšys. Vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau gali būti tai, ką pats vaikas pripažįsta savo tėvu, nei biologinė tėvystė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018, 36 punktas; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018, 7 punktas).

15. Tėvystės nuginčijimo pagrindas – teismo į(si)tikinimas, kad asmuo, kurio tėvystė ginčijama, nėra vaiko biologinis tėvas. Minėta, jog vaikas turi teisę žinoti savo kilmę, o vaiko kilmė, kaip žinoma, paprastai grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryšiu. Kita vertus, siekiamybė nustatyti vaiko biologinę kilmę neturi būti suabsoliutinta. Sprendžiant klausimus dėl tėvystės nuginčijimo, svarbiausi yra paties vaiko interesai, o biologinės tėvystės nustatymas, kaip minėta, nebūtinai reiškia veikimą geriausiais vaiko interesais. Kasacinis teismas savo ruožtu taip pat yra pripažinęs, kad vaiko interesai, be kita ko, gali nulemti asmens, siekiančio nuginčyti savo tėvystę, teisės į privatų gyvenimą (papildomai pažymėtina, kad pagal EŽTT praktiką teisė į privataus gyvenimo gerbimą, be kita ko, apima asmens teisę nustatyti santykius su kitais žmonėmis, taip pat ir reikalavimą gerbti asmens sprendimą tapti ar netapti tėvu (žr., pvz., 2007 m. balandžio 10 d. sprendimą byloje Evans prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 6339/05)) apribojimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018, 48 punktas; nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018, 26 punktas).

16. CPK 177 str. 2 d. numatyta, kad faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Specialias žinias turinčio asmens tyrimas, atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, nepaisant jo išvados tiriamojo mokslinio pobūdžio, laikytinas rašytiniu įrodymu, jeigu jame yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškovo su ieškiniu pateikta 2017-07-03 Specialisto išvada Nr. 0152/17 priskirtina rašytiniams įrodymams.

17. Kadangi specialisto išvada Civilinio proceso kodekse nėra atskirai reglamentuota, ją vertinant, atsižvelgtina į eksperto išvadą reglamentuojančias teisės normas. CPK 218 str. įtvirtinta, kad eksperto, taigi ir specialisto, išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto/specialisto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Eksperto/specialisto išvadą atmetant, turi būti įvertinta, ar jos išvados iš esmės nepagrįstos, ar yra nedideli netikslumai, kurie nesudaro pagrindo visiškai ja nesivadovauti.

18. Nagrinėjamu atveju ieškovo pateiktos 2017-07-03 teismo medicinos specialisto išvados Nr. 0152/17 teismas negali vertinti kaip pakankamo įrodymo paneigiant ieškovo biologinę tėvystę. Pačioje specialisto išvadoje nėra nurodyta, kaip identifikuota, kad pristatytas vaikas tyrimui buvo būtent S. Š.. Teismas atkreipia dėmesį, kad teismo posėdžio metu abi šalys patvirtino, kad tyrimui atlikti trečiasis asmuo perdavė ieškovui tik S. Š. gimimo liudijimą, t.y. dokumentą be asmens nuotraukos, leidžiančios identifikuoti asmenį, atvykusį pateikti mėginį tyrimui, todėl negalima vienareikšmiškai tvirtinti, kad tyrimui atlikti ieškovo atvežta buvo būtent S. Š. ir mėginys DNR tyrimui buvo paimtas būtent iš S. Š.. Proceso metu ieškovas prašė skirti ekspertizę tėvystės nustatymui tik sūnaus E. Š. atžvilgiu, tačiau dukters S. Š. atžvilgiu ekspertizės skirti nepageidavo. Teismo vertinimu, iš byloje pateiktos specialisto išvados turinio negalima vienareikšmiškai teigti, kad tyrimas atliktas būtent su ieškovo ir S. Š. biologinių mėginių lyginimu, todėl konstatuoja, kad nėra byloje objektyvių duomenų, paneigiančių ieškovo biologinę tėvystę S. Š..

19. Teismas taip pat pažymi, kad nors ir galima konstatuoti, kad ieškovas kartu su dukra Sandra ilgą laiką negyveno ir socialinis kontaktas su šiuo vaiku tapo epizodiškas, o galiausiai visiškai minimalus, tačiau tai nereiškia, kad neliko jokio emocinio ryšio tarp ieškovo ir vaiko. Nuo gimimo ieškovas buvo faktinis dukters S. Š. tėvas, ieškovas šeimoje su atsakove S. augino apie 2 metus. 2010 metais išvykus tėvams dirbti į užsienį bendravimas su abiem vaikais (tiek su dukra S., tiek su sūnumi M. tapo minimalus), tačiau S. Š. net ir būdama 11 metų ir toliau save identifikuoja kaip ieškovo dukrą ir brolio E. Š. seserį. Trečiojo asmens (vaikų močiutės A. G.) paaiškinimais teisme nustatyta, kad ieškovą S. Š. atpažįstanti kaip savo tėtį ir vadinanti jį tėčiu. Trečiasis asmuo nurodė, kad nuginčijus ieškovo tėvystę S. Š. atžvilgiu, galimai pablogėtų mergaitės emocinė būklė, taip pat jos santykiai su broliu, nes vaikai dažnai pykstasi, ir ieškovo tėvystės nuginčijimo faktas gali būti iškeliamas vaikų konfliktų metu ir tyčia primenamas mergaitei. Trečiojo asmens nurodytos aplinkybės, kad mergaitę atvežus ieškovui prieš tyrimo atlikimą, ji norėjo su ieškovu pabūti ilgiau, teismui leidžia manyti, kad S. Š. ryšys su tėvu nėra nutrūkęs, išlikę mergaitės atsiminimai apie ieškovą kaip tėvą ir tai rodo vaiko emocinį prieraišumą ieškovui.

20. Įvertinus, kad S. Š. jau 11 metų save identifikuoja kaip ieškovo dukrą, ir kaip E. Š., su kuriuo kartu auga vienoje močiutės šeimoje, seserį, į tai, kad vaikas, esant galimybei, nori praleisti laiką su ieškovu kaip tėčiu, spręstina, kad tėvystės nuginčijimas pažeistų šio vaiko interesus. Papildomai teismas pažymi, kad jei būtų sprendžiama dėl tėvystės nuginčijimo, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo, nes biologinio tėvo nustatymas yra neaiškus. Nei viena iš šalių negalėjo nurodyti galimo kito mergaitės biologinio tėvo. Šiuo konkrečiu atveju prioritetas teiktinas vaiko interesais siekiant išsaugoti ilgametį susiformavusį ryšį su ieškovu, savo šeimos santykių stabilumą ir tęstinumą, vaiko teisinio statuso aiškumą.

21. Teismas akcentuoja, kad tėvystės nuginčijimo bylose vaiko interesais svarbus ne tik teisinis, bet ir socialinis tėvo ir vaiko ryšys, nes tėvystės pripažinimu nepilnamečiam vaikui yra sukeliamos rimtos pasekmės, kadangi tėvystę pripažįstantis asmuo tampa faktiniu vaiko tėvu, vaikas prisiriša prie tėvo, atsiranda ilgalaikiai emociniai santykiai, kuriuos nutraukti galima tik esant labai svarbioms priežastims ir aplinkybėms. Ieškovas, pripažindamas savo tėvystę vaikui, kartu prisiėmė su tuo susijusias pareigas, kurių negali būti lengvabūdiškai atsisakoma. Susiformavus ilgalaikiams vaiko ir tėvo santykiams, socialinis ryšys atsiranda ne tik iš tėvo, bet ir iš vaiko pusės. Šiuo atveju, esant neaiškiai perspektyvai nustatyti biologinį tėvą, o ieškovui kaip tėvui auginus vaiką, biologinė tėvystė praranda aktualumą, nes svarbesni tampa paties vaiko prisirišimas, jausmai. Tarp ieškovo ir vaiko socialinis ryšys nėra nutrūkęs, todėl teismas mano, kad tėvystės nuginčijimas pažeistų vaiko interesus. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, ieškovo ieškinys dėl S. Š. tėvystės nuginčijimo atmestinas.

Dėl senaties termino taikymo

22. Įstatymo leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, nustatė ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatį. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

23. Nagrinėjamu ginčo atveju atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį tėvystei nuginčyti ir nurodo, kad ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kuomet iš ieškovo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui S. Š., tačiau teismas su tuo nesutinka, nes išlaikymo priteisimo faktas pats savaime nesukūrė pagrindo ieškovui manyti, kad S. Š. galimai yra ne jo vaikas. Vis dėl to teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad abejonių dėl S. tėvystės jam atsirado dar atsakovei laukiantis dukters, t.y. dar 2007 metais. Ieškovas nurodė, kad abejones dėl ieškovo tėvystės išsakė jo tėvai, paminėję kad galimai nesutampa pastojimo ir gimdymo datos, siūlė pasiskaičiuoti ieškovui, nuo kada jis pradėjo intymiai bendrauti su atsakove. Ieškovas pats nurodė teisme aplinkybę, kad rinkęsis pasitikėti atsakove, o ne savo tėvais, todėl ir gimus S. įteisino gera valia savo tėvystę. Ieškovas taip pat nurodė ilgą laiką nesikreipęs dėl tėvystės nuginčijimo, nes dirbo užsienyje ir neturėjo pakankamai pinigų ekspertiniams tyrimams bei civilinės bylos pradėjimui. Tik 2017 m. vasarą jis turėjo užsidirbęs pakankamai pinigų DNR tyrimui ir tol tada jam tapo akivaizdu, kad jis nėra S. biologinis tėvas. Jis nepraleido 1 metų termino, kai 2018 m. gegužę kreipėsi teismą dėl tėvystės nuginčijimo ir yra tik sutapimas, kad tuo pačiu metu teisme jo atžvilgiu buvo nagrinėjama jo tėvo valdžios ribojimo byla. Tokie nenuoseklūs ieškovo argumentai įgalina teismą daryti išvadą, kad aplinkybės, leidžiančios ieškovui suabejoti tėvyste, buvo žinomos dar 2007 metais, kuomet atsakovė dar tik laukėsi dukters S.. Taip pat ieškovas, beveik du su pusę metų augindamas kartu su atsakove šį vaiką vienoje šeimoje ir abejodamas savo tėvyste, sąmoningai nieko nedarė, nes jo pagrindinis tikslas tuo metu buvo – pakankamų lėšų pragyvenimui užsidirbimas. Teismas vertina, kad ieškovas turėjo objektyvias galimybes kreiptis dėl tėvystės nustatymo vos tik gimus vaikui, jeigu jau buvo keliamos abejonės dėl galimai nesutampančių atsakovės pastojimo ir gimdymo laikotarpių, tačiau to nedarė. 2017 metų liepos mėnesį specialisto išvados gavimo data šiuo atveju negali būti laikoma ieškinio senaties pradžia, nes ieškovas pats pripažino apie tėvystės patikrinimą galvojęs gerokai seniau, t.y. daugiau nei dešimt metų iki ieškinio padavimo teismui dienos. Teismas konstatuoja, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas, o ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Ieškovui neteikiant prašymo dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo ir nenurodant jokių objektyvių bei pateisinamų priežasčių dėl 1 metų senaties termino praleidimo, teismas savo iniciatyva senaties termino, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko teisių bei teisėtų interesų gynimo prioritetą, neatnaujina ir ieškovo ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo atmeta ir šiuo savarankišku pagrindu (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Dėl baudos ieškovui M. Š. panaikinimo

24. 2019-05-20 teismas priėmė nutartį, kuria nutarė atidėti bylos nagrinėjimą ir ieškovui M. Š. už neatvykimą į teismo posėdį bei piktnaudžiavimą procesu skyrė 100,00 Eur baudą (1 t., 179-180 b.l.). Ieškovas prašo panaikinti jam skirtą baudą motyvuodamas, kad 2019-05-20 posėdžio metu buvo Raseinių rajono ligoninėje, kur gimdė jo žmona L. Š.. Tą dieną ieškovui gimė dukra, gimdyvė į ligoninę atvyko prieš savaitgalį, buvo prognozuojamas komplikuotas gimdymas, todėl ieškovui buvo rekomenduota pasilikti su gimdyve. Ieškovas buvo su žmona iki pat dukters gimimo.

25. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad būtent tą dieną, kada vyko teismo posėdis, t.y. 2019-05-20, ieškovui gimė dukra A. Š. (1 t., 194-195 b.l.). Atsižvelgdamas į šiuos įrodymus, teismas vertina vaiko gimimo aplinkybes kaip svarbias ir pateisinančias šalies neatvykimą į teismo posėdį, todėl ieškovui skirta bauda naikintina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo bylą iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui atitinkamų prašymų su įrodymais apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šiems proceso dalyviams klausimas nespręstinas.

27. Teismas šioje byloje patyrė 78,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios priteistinos iš bylą pralaimėjusios šalies valstybei (CPK 96 str. 1 d., 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais papildymais ir pakeitimais).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovo M. Š. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo atmesti.

Ieškovo M. Š. prašymą tenkinti ir už piktnaudžiavimą procesu 2019-05-20 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi jam skirtą 100,00 Eur baudą panaikinti.

Priteisti iš ieškovo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 78,90 Eur (septyniasdešimt aštuonių eurų, 90 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei (bylinėjimosi išlaidų gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660 – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus. Sprendimo dalis dėl baudos panaikinimo neskundžiama.