- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-16
- Bylos Nr.
- 2A-517-357/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01583-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Irena Stasiūnienė
- Atsakovas
- R. P.
- Ieškovas
- J. P.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. P. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui R. P. dėl materialinės paramos pilnamečiam vaikui priteisimo taip pat atsakovo R. P. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui R. P. dėl materialinės paramos pilnamečiam vaikui priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė J. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo R. P. materialinę paramą pilnametei dukrai J. P., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 100 Eur išmokomis, indeksuojant jas LR Vyriausybės nustatyta tvarka nuo teisės į paramą atsiradimo dienos, t. y. nuo 2015-08-09 iki mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir bus ne vyresnė negu 24 metų bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad su atsakovu, kuris yra jos tėvas, ji nebendrauja. Ieškovė gyvena su mama, kurios pajamos apie 280 Eur. Darbo susirasti nepavyksta dėl mokslų, nes pamokos dažnai baigiasi apie 15.30 val. Vasaros metu, kai suėjo 18 metų, dirbo (duomenys neskelbtini). Ieškovė gauna 17-21 Eur stipendiją, tėvas iki pilnametystės mokėjo 29 Eur dydžio išlaikymą, šiuo metu jokios paramos neteikia. Mokslo išlaidoms kredito gauti nebandė, ji mokosi mokykloje, kurioje kartu įgis ir vidurinį išsilavinimą, ir specialybę.
II. Pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo esmė
Raseinių rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo R. P. materialinę paramą pilnametei dukrai J. P., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 50,00 Eur išmokomis, indeksuojant jas LR Vyriausybės nustatyta tvarka nuo teisės į paramą atsiradimo dienos, t. y. nuo 2015-08-09 iki mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir bus ne vyresnė negu 24 metų; priteisė iš R. P. 60,80 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas (duomenys neskelbtini); priteisė iš R. P. 20,00 Eur žyminio mokesčio bei 2,57 Eur pašto išlaidų valstybei.
Raseinių rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 4 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovės J. P. atsakovui R. P. 437,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Teismas nurodė, kad vertinant abiejų ieškovės tėvų galimybes remti savo vaiką materialiai, atsakovo R. P. galimybės yra didesnės negu trečiojo asmens A. B., kuri faktiškai išlaiko ieškovę. Įvertinus atsakovo turtinę padėtį, išlaikymo priteisimas pilnametei dukrai nesukels atsakovui esminės žalos. Aplinkybė, kad atsakovas teikia išlaikymą dar dviem vaikams (ieškovės broliui mokėdamas po 29 Eur kas mėnesį), nepaneigia ieškovės teisės į išlaikymą. Ieškovės poreikius galima patenkinti priteisiant jai išlaikymą iš atsakovo periodinėmis išmokomis po 50,00 Eur kas mėnesį. Teismas, priteisdamas mažesnę sumą nei prašė ieškovė, darė išvadą, kad pati ieškovė, nors mokosi, tačiau turi dėti pastangas, kad prisidėtų prie savo būtiniausių poreikių tenkinimo neperkeldama visos savo studijų bei pragyvenimo naštos tėvams.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Atsakovas R. P. pateiktais apeliaciniais skundai prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškovės J. P. ieškinį atsakovui R. P. atmesti, priteisti iš ieškovės J. P. atsakovo R. P. naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu, įskaitant ir patirtas apeliaciniame procese. Apeliaciniu skundu taip pat prašo pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. papildomą sprendimą ir priteisti iš ieškovės J. P. atsakovui R. P. 495 Eurus išlaidų advokato pagalbai apmokėti; priteisti iš ieškovės J. P. atsakovo R. P. naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu, įskaitant ir patirtas apeliaciniame procese. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsakovas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu ieškovė gauna ne 17,32 Eur, o 21,28 Eur, ir ieškovė gali kartą per pusmetį gauti materialinę paramą, tačiau šia galimybe ji niekuomet nėra pasinaudojusi.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai sprendė, kad 50 Eur išlaikymo priteisimas pilnametei dukrai nesukels esminės žalos atsakovui. Tesimas nevertino būtinųjų atsakovo išlaidų, kurios per mėnesį sudaro apie 826 Eur, kas patvirtina, jog paties atsakovo R. P. poreikių patenkinimui per mėnesi belieka vidutiniškai tik apie 30 Eur, dėl ko atsakovas vos išgyvendamas yra priverstas taupyti netgi dukros G. sąskaita, o tai ir leidžia spręsti priešingai, kad atsakovas gyvendamas vienas su mažamete dukra G., mokėdamas kreditus, komunalinius mokesčius ir kitus einamuosius mokėjimus bei išlaikydamas du nepilnamečius vaikus, neturi jokių galimybių rasti dar 50 Eurų sumą sumokėti ieškovei iš esmės nepablogindamas savo ir jau dviejų nepilnamečių išlaikomų vaikų finansinės padėties. Teismas nevertino, kad be jau turimų 826 Eurų per mėnesį išlaidų, dar kiekvieną mėnesį atsakovas moka po 29 Eur vaikų išlaikymo fondui.
Teismas nevertino ieškovės 2016 m. sausio 27 d. teismo posėdyje patvirtintų aplinkybių, kad ji į teismą su ieškiniu kreipėsi atsakovui nieko nežinant ir kad tokiu ieškiniu atsakovą įstūmė į gana didelę skolą nes atsakovas dėl tokio ieškovės elgesio advokato pagalbai buvo priverstas skolintis. Teismas nevertino ir ieškovės 2016 m. sausio 27 d. teismo posėdyje patvirtinimo, jog ieškovė gyvena ne tik iš mamos, bet ir patėvio algos ir kad į teismą kreipėsi ne dėl to, kad jai trūksta pinigų, o tik dėl to, kad ir tėvas padėtų, kad ieškovė naudojasi prabangos prekėmis (išmaniuoju mobiliu telefonu), kad ieškovė laikosi vairuotojo teises, o trečiasis asmuo ieškovės motina A. B. teismui patvirtino, jog kai tik ieškovė išsilaikys vairuotojo teises, tai jai iškarto nupirks automobilį. Šios aplinkybės patvirtina, jog ieškovei jokio išlaikymo iš atsakovo nereikia.
Civilinio proceso kodekso 83 str. 1 d. 2 p. nustato, jog nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo, todėl ir pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje priteisti iš R. P. 20,00 Eur žyminio mokesčio yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas.
Nors teismas ir vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintomis Rekomendacijomis, tačiau kaip matyti jas taikė netinkamai, kadangi Rekomendacijose numatytus koeficientus daugino ne iš Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydžio, o iš minimalios mėnesinės algos, dėl ko teismas atliko neteisingus skaičiavimus, o jų pagrindu padarė ir netinkamas išvadas, o būtent atsižvelgiant į tai, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2015 m. antrąjį ketvirtį sudarė 713,9 Eur, tai pagal Rekomendacijų 8.2 p. už atsiliepimą į ieškinį surašymą numatyta 1 784,75 Eur (713,90 x 2,5 = 1 784,75), o pagal 8.19 p. už vieną atstovavimo valandą teisme 71,39 Eur (713,90 x 0,1 = 71,39), o atstovauta buvo 2 valandas, tai viso sudaro 142,78 Eur, pagal 8.18 p. už kiekvieną paklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus 7,14 Eur (713,90 x 0,01 = 7,139), advokato paklausimas buvo vienas, kas viso sudaro 1 934,67 Eur, o kadangi atsakovas teismo prašo priteisti tik 990 Eur, kas tesudaro vos 51 % nuo maksimalios sumos, darytina pagrįsta išvada, jog advokato suteiktos pagalbos apimtis nesudaro jokio pagrindo išlaidas mažinti, dėl ko pirmosios instancijos teismo papildomas sprendimas ir keistinas, atsakovui priteisiant visas jo patirtas ir jam tenkančias 495 Eurų (50 % ieškinio atmestai daliai) išlaidas advokato pagalbai apmokėti, nes priešingai, tai mažinimas neatitiktų jokių teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų.
Ieškovė J. P. pateiktu atsiliepimu prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir priteisti ieškovės patirtas išlaidas, suteikiant antrinę teisinę pagalbą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismui posėdžio metu paklausus ar nėra galimybės sudaryti byloje taikos sutartį, ieškovė sutiko ją sudaryti, tačiau atsakovas buvo kategoriškas. Teismo proceso metu ieškovei buvo užduodami užgaulūs klausimai, susiję su asmeniniu gyvenimu, ji buvo žeminama dėl mokymosi rezultatų, tingėjimo, nesugebėjimo pasinaudoti banko paskolomis, kad galėtų mokytis.
Paskolos imti nenori, ji nestudijuoja valstybės nefinansuojamoje vietoje, jos mokslas yra nemokamas. Kadangi mokytis nelabai sekėsi, ji apsisprendė netęsti mokslo bendrojo lavinimo mokykloje, o vidurinį išsilavinimą įgyti (duomenys neskelbtini), tuo pačiu įgyjant ir specialybę. Nors jos mokymosi įvertinimai nėra puikūs, tačiau įsiskolinimų neturi, gauna stipendiją. Kai kurių dalykų įvertinimai siekia 9 ir 7 balus, kad dalis pamokų yra praleista dėl ligos. Paskaitos baigiasi 15.30 val., po to dirbti būtų sudėtinga, nes reikia ruošti namų darbus, pasiruošti paskaitoms. Gyvenimas bendrabutyje nieko nekainuoja, tačiau apsisprendus gyventi bendrabutyje, pragyvenimas tik pabrangtų, nes gyvenant kartu su mamos šeima paprasčiau prasimaitinti.
Atsakovas nurodė, kad nepilnametės dukters G. P. išlaikymui per mėnesį skiria apie 375 Eur. Mergaitės mama yra mirusi, tačiau paklaustas, kodėl jis nesikreipė dėl našlaitės pensijos, nurodė, kad yra pajėgus dukrą išlaikyti. Tai patvirtina, kad atsakovui pakanka lėšų, nes jis neišnaudoja visų galimybių gauti valstybės skiriamas lėšas savo dukrai, arba, galima manyti, kad atsakovas sąmoningai nepasinaudoja tokia teise, kad nereikėtų teikti paramos ieškovei ar teikti didesnį išlaikymą ieškovės broliui.
Patėvis neprivalo ieškovės išlaikyti, ar teikti paramą. Net mamos ir tėvo pajamos kartu paėmus nesiekia atsakovo gaunamų pajamų dydžio. Mobilaus ryšio telefoną ieškovei padovanojo artimieji 18 gimtadienio proga, ir jį laiko ne prabangos preke, o ryšio priemone. Atsakovas už telefoną ir ryšio paslaugas per mėnesį išleidžia net 71,56 Eur. Ieškinyje nurodė, jog pramogoms, laisvalaikiui išleidžia vidutiniškai apie 10 Eur per mėnesį. Nemano, kad tai yra pernelyg didelė pinigų suma, Raseiniuose pramogų nėra daug, ji supranta, kad mamos šeimai taip pat nėra lengva, todėl nepiktnaudžiauja jai skiriamais pinigais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Byloje nustatyta, kad ieškovė J. P., gim. (duomenys neskelbtini), yra pilnametė atsakovo R. P. duktė. Ieškovė mokosi (duomenys neskelbtini) nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. birželio 23 d. (duomenys neskelbtini). Ieškovė gauna 21,28 Eur stipendiją. Ieškovei šioje byloje suteikta 100 proc. antrinė teisinė pagalba. Ieškovės mama A. B. gauna apie 254 Eur darbo užmokesčio per mėnesį. Ieškovas tėvas, atsakovas R. P., be ieškovės turi dar du nepilnamečius vaikus: G. P., gim. (duomenys neskelbtini), kurios motina J. G. mirė (duomenys neskelbtini), ir sūnų K. P., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovas gyvena kartu su dukra G. P. adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas vienas išlaiko savo dukrą. Iš vidutinių metinių ir mėnesinių išlaidų skaičiuotės nustatyta, kad atsakovas dukrai G. P. kas mėnesį skiria apie 375 Eur sumą. Atsakovas moka sūnui K. P. 29,00 Eur išlaikymą per mėnesį. Taigi, nepilnamečių vaikų išlaikymui atsakovas skiria apie 404 Eur per mėnesį. Kiekvieną mėnesį atsakovas moka po 29 Eur vaikų išlaikymo fondui. Pirmosios instancijos teisme detaliai aptartos ir kitos atsakovo išlaidos per mėnesį, kurias sudaro: 260,66 Eur kreditas, 62,08 Eur už būsto draudimą, 7,00 Eur žemės mokestis, 9,56 Eur už elektroninių ryšių paslaugas, 71,56 Eur už UAB „Omnitel“ paslaugas, 12,60 Eur už komunalinių atliekų išvežimą, 20 Eur už elektrą, 15 Eur už šaltą vandenį. Atsakovo darbo užmokestis sudaro apie 855 Eur per mėnesį.
Ieškovė niekur nedirba, nes, kaip pati nurodo, darbą sunku suderinti su mokslais, taip pat (duomenys neskelbtini) yra labai ribotos galimybės įsidarbinti. Ieškovei pamokos vyksta darbo dienomis nuo 8.00 val. iki 15.30 val. Ieškovė gauna 21,28 Eur stipendiją, turi galimybę kartą per pusmetį gauti materialinę paramą, tačiau šia galimybe nei karto nėra pasinaudojusi. Ieškovė registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, nepasinaudojo galimybe nemokamai gyventi mokyklos bendrabutyje, nes kelionė į (duomenys neskelbtini) jai yra nemokama, o gyvenant su mama, ieškovės išlaidos yra mažesnės. Pati ieškovė nurodo, kad likus dviejų savaičių laikotarpiui iki mokslo metų pradžios buvo įsidarbinusi (duomenys neskelbtini), tam, kad galėtų pasiruošti naujiems mokslo metams. Nurodo, kad tol, kol mokosi, darbo negali susirasti dėl pamokų tvarkaraščio, vakarais reikia mokytis. Nuo 2015-09-01 iki 2016-01-11 ieškovė praleido 29 pamokas be pateisinamos priežasties. Ieškovės mokymosi rezultatai nėra labai pažangūs, tačiau yra patenkinami. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tol kol mokosi, ieškovė neturi galimybės dirbti darbo dienomis ir užsidirbti lėšų savo poreikiams, o ir darbas šiuo atveju yra nesuderinamas su jos tiesiogine veikla, o lankstaus grafiko darbo galimybės Raseiniuose yra labai ribotos. Pats atsakovas išsikėlė gyventi iš (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) sunku gauti darbą.
CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Siekiant tinkamai taikyti minėtą teisės normą, aktualu aptarti, kad po Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimo, kuriame pripažinta, jog Lietuvos Respublikos CK 3.194 straipsnio 3 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti iš tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiam asmeniui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Kita vertus, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Visame CK trečiosios knygos „Šeimos teisė“ XII skyriaus „Turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos“ antrajame skirsnyje „Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigos“ (ar kitose Civilinio kodekso normose) nėra aiškiai reglamentuojama, į ką turi atsižvelgti teismas, spręsdamas, ar priteisti tėvų išlaikymą paramos reikalingam pilnamečiam asmeniui, besimokančiam vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, taip pat iš kokių pajamų, kurias gauna tėvai (ar vienas iš jų), toks išlaikymas gali būti priteisiamas ir pan. Tai reiškia, kad nėra nustatyti esminiai paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo instituto elementai.
Tame pačiame nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Nutarime pažymėta, kad atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos. Kai sprendžiama dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Teismas pabrėžė, kad tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi. Tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios).
Kasacinėje praktikoje sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams besimokantiems asmenims akcentuojama, kad esminės CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą. Tiek paramos būtinumo, tiek išgalėjimo teikti paramą sąvokos yra vertinamojo pobūdžio, todėl apie šių sąlygų egzistavimą teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus tiek apie vaiko poreikius, turimą turtą ir pajamas, tiek apie tėvo, iš kurio prašoma išlaikymo, pajamas ir turtinę padėtį. Kasacinis teismas formuoja vienodą pirmiau nurodytos teisės normos taikymo praktiką nurodydamas, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto, išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju, būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje.
Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį, pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Įstatymų leidėjui apsisprendus įstatymu įtvirtinti tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie toliau mokosi po vidurinio įsilavinimo įgijimo, negalima paneigti kurių nors Konstitucijos ginamų ir saugomų tėvų teisių (inter alia nuosavybės teisės) bei teisėtų interesų, kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Dėl to, jeigu teismas nustato būtinumą ir galimybę išlaikymą (paramai) teikti, tai pagal CK 3.192¹ straipsnio 1 dalį reiškia, kad tėvai turi pareigą remti savo pilnamečius vaikus, kurie mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresni negu 24 metų amžiaus.
Sprendžiant dėl išlaikymo prašančio dieniniame skyriuje besimokančio pilnamečio vaiko turtinės padėties turi būti įvertinamas jo turtas, visų rūšių pajamos (darbo užmokestis, pašalpos, pensijos, autorinis atlyginimas, stipendija ir kt.). Kaip jau minėta, turi būti vertinamos ne tik realiai gaunamos pajamos, bet ir protingų galimybių jas gauti išnaudojimas.
Ieškovė savo būtinas mėnesio išlaidas įvardija 200 Eur suma: 120 Eur maistui, 8 Eur telefono išlaidos, 14 Eur internetas, 15 Eur higienos priemonės, 35 Eur drabužiams ir avalynei, 10 Eur mokyklos reikmenims, 10 Eur laisvalaikiui. Išlaidas pagrindžiančių duomenų į bylą nepateiktą. Pusę būtinųjų mėnesio išlaidų, t. y. 100 Eur, ieškovė prašė ieškiniu priteisti iš atsakovo. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 50 Eur per mėnesį išlaikymą, ieškovė šio teismo sprendimo neskundė. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 50 Eur išlaikymą ieškovei, kadangi šio išlaikymo priteisimas akivaizdžiai pažeidžia kitų dviejų nepilnamečių vaikų interesus. Atkreiptinas dėmesys, kad nepilnamečiui sūnui, ieškovės broliui, atsakovas moka 29 Eur išlaikymą, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas pilnametei atsakovo dukrai priteisė 50 Eur materialinę paramą per mėnesį, toks procesinis teismo sprendimas laikytinas prieštaraujančiu nepilnamečio vaiko interesams. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad jau pats faktas, kad atsakovas nepilnamečio vaiko išlaikymui moka vos 29 Eur, įrodo, kad jis neturi galimybės skirti didesnio išlaikymo nei 29 Eur ir savo pilnametei dukrai, kadangi vienas pats išlaiko kitą nepilnametę dukrą, su kuria kartu gyvena būste, už kurį kas mėnesį mokama didelė paskola. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas taip pat kas mėnesį moka 29 Eur vaikų išlaikymo fondui už įsiskolinimą dėl išlaikymo. Byloje detaliai aptartos atsakovo turimos mėnesinės išlaidos, iš kurių matyti, kad atsakovas savo gaunamas pajamas išleidžia vaikų išlaikymui, būsto kredito įmokoms, mokesčiams. Atsakovas visas savo išlaidas pagrindė, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti jų pagrįstumu.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad atsakovas nesikreipė dėl dukters našlaitės pensijos, kas reiškia, kad jis neišnaudojo visų galimybių savo turtinei padėčiai pagerinti, tačiau ir pati ieškovė neišnaudoja visų galimybių savo turtinei padėčiai pagerinti, kadangi ji turi galimybę kartą per pusmetį gauti materialinę paramą, tačiau šia galimybe nei karto nėra pasinaudojusi. Pastebėtina, kad nepaisant to, kad ieškovė neturi realių galimybių dirbti mokslo metų laikotarpiu, ji gali įsidarbinti vasaros laikotarpiui, kad tokios galimybės yra patvirtina faktas, kad ieškovė dviejų savaičių laikotarpiui buvo įsidarbinusi anksčiau. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo pajamos yra didelės, todėl jis neturėjo jokių realių galimybių gauti antrinę teisinę pagalbą. Pastebėtina, kad vien aplinkybė, jog atsakovas gauna gerą darbo užmokestį, nereiškia, kad jis gali mokėti priteistą 50 Eur išlaikymą, kadangi iš jau anksčiau aptartų atsakovo mėnesinių išlaidų matyti, kad gaunamas darbo užmokestis skiriamas dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymui, būsto paskolai, mokesčiams.
Įvertinusi visas byloje išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė materialinę paramą ieškovei pilnametei dukrai J. P. iš atsakovo R. P., kadangi ji siekia įgyti vidurinį išsilavinimą, tačiau teismas, tinkamai neįvertinęs visų atsakovo išlaidų, priteisė didesnį išlaikymą ieškovei, nei leidžia teikti atsakovo finansinė padėtis, atsižvelgiant į tai, kad jis turi išlaikyti dar du nepilnamečius vaikus. Esant šioms aplinkybėms yra pagrindas pakeisti skundžiamą Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. sprendimą bei Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. papildomą sprendimą ir priteisti iš R. P. materialinę paramą pilnametei dukrai J. P., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 29 Eur išmokomis, indeksuojant jas LR Vyriausybės nustatyta tvarka nuo teisės į paramą atsiradimo dienos, t. y. nuo 2015-08-09, iki J. P. įgis vidurinį išsilavinimą.
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingas sprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, keičiasi bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau ieškinį tenkinus iš dalies pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteistas žyminis mokestis valstybei, atsižvelgiant į patenkintų ieškovės reikalavimų dalį, mažintinas iki 6 Eur. Ieškovas patyrė 990 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 495 Eur atstovavimo išlaidų bei 20 Eur žyminio mokesčio išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatų tarybos 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo. Vadovaujantis rekomendacijų 8.2. p. apskaičiuojant užmokestį už atsiliepimą į ieškinį, taikomas 2,5 koeficientas, o 8.19. p. apskaičiuojant užmokestį už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – taikomas 0,1 koeficientas. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.
CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje šalių bylinėjimosi išlaidos susidarė pilnametei ieškovei siekiant gauti materialią paramą iš savo tėvo. Ieškovė siekė įgyvendinti savo teises, jai konkretūs atsakovo, kaip jos tėvo, įsipareigojimai ir mėnesinės išlaidos nebuvo žinomos. Bylos šalis sieja ypatingas ryšys, tėvo ir vaiko ryšys, nepaisant to, kad ieškovė su atsakovu nepalaiko draugiškų santykių, šalys yra šeimos nariai, ieškovė neturi darbo, ji siekia įgyti profesinį išsilavinimą. Įvertinusi šias aplinkybes, atsižvelgdama į bylos šalių patenkintų reikalavimų dalį, teisėjų kolegija atsakovo pirmosios instancijos teisme patirtas ir iš ieškovės priteistinas bylinėjimosi išlaidas mažina iki 500 Eur. Teisėjų kolegija priteisia atsakovo naudai iš ieškovės 100 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies, valstybei iš atsakovo priteistina 29 procentai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, t. y. 35 Eur suma, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 79 str., 88 str., 93 str. 2 d., 96 str. 1 d.). Taip pat iš atsakovo valstybei priteistina 6 Eur žyminio mokesčio suma bei 1,50 Eur išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą byloje (CPK 80, 88, 96 str.). Ieškinį patenkinus iš dalies, likusi 3,64 Eur pašto išlaidų suma turėtų būti priteistina iš ieškovės, ieškovei suteikta 100 proc. antrinė teisinė pagalba, todėl teismo turėtos pašto išlaidos iš ieškovės į valstybės biudžetą nepriteistinos (CPK 88, 96 str.). Teisme negauta duomenų, kiek sudaro valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme, todėl šios išlaidos valstybei nepriteistinos.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes tai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl yra pagrindas iš dalies pakeisti skundžiamą Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. sprendimą bei Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. papildomą sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. sprendimą ir 2016 m. kovo 4 d. papildomą sprendimą pakeisti iš dalies.
Ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), materialinę paramą pilnametei dukrai J. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 29,00 Eur (dvidešimt devynių eurų) išmokomis, indeksuojant jas LR Vyriausybės nustatyta tvarka nuo teisės į paramą atsiradimo dienos, t. y. nuo 2015-08-09, iki J. P. įgys vidurinį išsilavinimą.
Priteisti iš R. P. 35 Eur (trisdešimt penkis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) banko kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš R. P. 6 Eur (šešis eurus) žyminio mokesčio bei 1,50 Eur (eurą ir 50 ct) pašto išlaidų, įmokant jas į valstybės pajamas, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš ieškovės J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš ieškovės J. P., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovui R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 100 Eur (šimtą eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.