Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ atstovui advokatui Sigitui Čepui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei A. J. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš byloje esančios medžiagos matyti, kad A. J. nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.384 straipsnio 1 dalimi, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita. Su A. J. atskira rašytinė energijos pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta, tačiau butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra prijungtas prie energijos tinklų, todėl sutartis laikoma sudaryta. Ieškovė tiekė šilumos energiją į atsakovei nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau A. J. tinkamai laiku nemokėjo už suvartotą šilumos energiją.

2012 m. rugsėjo 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtinta akcinės bendrovės Klaipėdos energija ir A. J. sudaryta taikos sutartis, pagal kurią šalys pripažįsta, kad A. J. skola akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ yra 4 622,95 Lt (1 547,48 Eur) ir 350,90 Lt (101,63 Eur) bylinėjimosi išlaidų, iš viso 4 973,85 Lt (1 440,53 Eur), šią sumą atsakovė įsipareigoja sumokėti ieškovei taikos sutartyje numatytais terminais ir tvarka.

2013 m. gegužės 13 d. nutartimi patvirtinta akcinės bendrovės Klaipėdos energija ir A. J. sudaryta taikos sutartis, pagal kurią šalys pripažįsta, kad A. J. skola akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ yra 5 343,14 Lt (1 547,48 Eur) ir 350,90 Lt (101,63 Eur) bylinėjimosi išlaidų, iš viso 5 694,04 Lt (1 649,11 Eur), šią sumą atsakovė įsipareigoja sumokėti ieškovei taikos sutartyje numatytais terminais ir tvarka.

Pagal teismui pateiktą 2011 m. gegužės 13 d. mokesčių paskaičiavimo pažymą už laikotarpį nuo 2010 m. birželio iki 2011 m. balandžio mėnesio (1 920,12 Lt) ir 2012 m. lapkričio 20 d. mokesčių paskaičiavimo pažymą už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės mėnesio iki 2012 m. spalio mėnesio (3 423,02 Lt), matyti, kad 2013 m. gegužės 13 d. nutartimi Nr. 2-3136-642/2013 priteista 5 343,14 Lt (1 547,48 Eur) skola (1 920,12 Lt + 3 423,02 Lt ? 5 343,14 Lt (1 547,48 Eur) yra už laikotarpį nuo 2010 m. birželio mėnesio iki 2012 m. spalio mėnesio.

2017 m. gegužės 18 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutartimi netenkino pareiškėjos akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. 2-3392-793/2012. Teismas nutartyje konstatavo, kad A. J. tinkamai neįvykdė 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų, t. y. iki 2014 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos nesumokėjo viso 1 440,52 Eur skolos ir pagal minėtą taikos sutartį liko skolinga akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ 566,41 Eur.

Pagal ieškovės teismui pateiktas atnaujintas mokesčio paskaičiavimo pažymas, t. y. 2011 m. rugpjūčio 17 d. mokesčio paskaičiavimo pažymą už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio mėnesio iki 2016 m. kovo mėnesio (1 950,61 Eur) ir 2018 m. rugsėjo 4 d. mokesčių paskaičiavimo pažymą už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio mėnesio iki 2017 m. liepos mėnesio (530,96 Eur), iš viso už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio mėnesio iki 2017 m. liepos mėnesio A. J. skola akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ sudaro 2 481,57 Eur.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 2018 m. kovo 19 d. teismui pateiktame akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinyje ieškovės reikalavimas buvo iš A. J. priteisti akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ naudai 3 507,16 Eur skolą už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės mėnesio iki 2017 m. liepos mėnesio, 77,87 Eur delspinigių. 2018 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdyje atsakovės atstovui pagal įgaliojimą Vitalijui Gunčiui pateikus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutartį Nr. 2-3136-642/2013, kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, apie kurią ieškovei nebuvo žinoma, ieškovė 2018 m. rugsėjo 6 d. pareiškimu atsisakė nuo dalies ieškinio reikalavimo – 991,37 Eur, už skolos laikotarpį nuo 2011 m. gegužės mėnesio iki 2012 m. spalio mėnesio, kadangi skola už laikotarpį nuo 2010 m. birželio mėnesio iki 2012 m. spalio mėnesio yra priteista minėta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutartimi Nr. 2-3136-642/2013. Teikdama minėtą pareiškimą, ieškovė pateikė ir patikslintas mokesčio paskaičiavimo pažymas, pagal kurias matyti, kad iš viso už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio mėnesio iki 2017 m. liepos mėnesio A. J. skola akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ sudaro 2 481,57 Eur. Atsakovė bei jos atstovai nepateikė pagrįstų įrodymų, tikslių paskaičiavimų, paneigiančių ieškovės atliktus skaičiavimus dėl likusios nesumokėtos skolos sumos.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovės atstovas Vitalijus Guntis teismo posėdžio metu paaiškino, kad skola atsakovei gali būti skaičiuojama tik nuo 2014 metų liepos mėnesio, nes teismas 2017 m. gegužės 18 d. nutartyje nurodė, kad atsakovė iki 2014 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos „liko skolinga AB „Klaipėdos energija“ 566,41 Eur. Taigi, pagal atsakovės atstovą, iš pradinio ieškovės reikalavimo 3 507,16 Eur skolos atėmus atsakovės atliktus mokėjimus už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 18 d. iki 2017 m. ir prie gautos sumos pridėjus neva likusią teismo patvirtinta 566,41 Eur skolą, likusi bendra atsakovės skola ieškovei, su kuria atsakovė sutinka yra 2 022,74 Eur. Pažymėtina, kad teismas sutikti su tokias atsakovės atstovo skaičiavimais neturi jokio teisinio pagrindo, kadangi priešingai nei nurodo atsakovės atstovas, teismas 2017 m. gegužės 18 d. nutartyje, kuria netenkino pareiškėjos akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo, ne konstatavo, kad atsakovė ieškovei iš viso liko skolinga 566,41 Eur, o šią skolos sumą nurodė kaip likusią dalį skolos pagal 2012 m. rugsėjo 4 d. teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, kad atsakovės skola ieškovei turi būti skaičiuojama nuo 2014 m. liepos 18 d.

Ieškovės atstovas sutinka su atsakovės ir jos atstovų argumentais, kad atsakovė dalimis skolą akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ mokėjo, tačiau pažymima tai, kad ieškovė, apskaičiuodama likusią skolą, rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.55 straipsniu ir einamuosius atsakovės mokėjimus pirmiausia skyrė padengti ankstesniam atsakovės įsiskolinimui. Tokiu būdu iš atsakovės sumokėtų sumų pirmiausia buvo padengiama ankstesnė atsakovės susidariusi skola. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Tačiau skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.55 straipsnio 2 dalį, jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimas užtikrintas. Jeigu visų skolų grąžinimas užtikrintas, laikoma, kad grąžinta labiausiai skolininko teises varžanti skola, o jeigu visos skolos vienodai varžo – seniausia skola. Jeigu nė vieno iš šių kriterijų taikyti negalima, įmoka paskirstoma proporcingai visoms skoloms. Taigi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.55 straipsnis yra teisės norma, nustatanti kelių skolų mokėjimo tvarką. Ši norma įtvirtina galimybę skolininkui pasirinkti, kurią skolą mokėti, kai kelių skolų grąžinimas tam pačiam kreditoriui sutampa (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2006), tačiau, skolininkui nepareiškus, kokiai prievolei įvykdyti jis skiria įmoką, kreditorius įgyja teisę įmoką įskaityti ankstesnėms skolininko skoloms padengti. Kartu pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.55 straipsnio nuostatos nėra imperatyviosios, jos reglamentuoja įmokų paskirstymą tik nesant kitokio šalių susitarimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2013). Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, jog šalys nėra atskirai susitarusios dėl mokesčių mokėjimo bei skolų įskaitymo tvarkos, todėl konstatuotina, jog ieškovė apskaičiuodama atsakovės skolą, pagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.55 straipsnio 2 dalies nuostata, kad kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė, mokėdama mokesčius pagal ieškovės pateiktas sąskaitas, nenurodė, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką. Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.55 straipsnio 2 dalimi, teismas sprendžia, jog ieškovė už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio mėnesio iki 2017 m. liepos mėnesio teisingai apskaičiavo atsakovės skolą ir pagrįstai šiuo laikotarpiu atsakovės sumokėtus mokesčius įskaitė buvusiam įsiskolinimui dengti. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė iki šiol tinkamai neatsiskaitė su ieškove už suteiktas paslaugas, o byloje esantys duomenys patvirtina prievolės neįvykdymą. Ieškinys tenkintinas, nes prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6, 6.38 straipsniai). Ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 2 481,57 Eur skolos už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio mėnesio iki 2017 m. liepos mėnesio.

Lietuvos Respublikos 1995 m. sausio 26 d. įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ (2013 m. spalio 10 d. redakcija Nr. XII-550) 2 straipsnio 1 dalis nustato, jog fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 77,87 Eur delspinigių, šiuos delspinigius skaičiuojant nedaugiau kaip už 180 dienų. Šis ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, iš atsakovės ieškovei priteistina 77,87 Eur delspinigių.

Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 str. 2 dalis).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė yra sumokėjusi 81 Eur žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės 3 507,16 Eur skolos ir 77,87 Eur delspinigių. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė atsisakė nuo ieškinio dalies – 991,37 Eur, ieškovei nuo šios sumos grąžintina 75 procentai žyminio mokesčio suma, t. y. 17 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalis). Kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis), kurias sudaro 64 Eur žyminio mokesčio bei 90 Eur teisinei pagalbai apmokėti.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė teismo skolos mokėjimą išdėstyti dalimis dvidešimčiai mėnesių. 2018 m. rugsėjo 7 d. teisme buvo gautas prašymas atsakovės atstovo prašymas išdėstyti sprendimo vykdymą 48 mėnesiams. Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, išdėstyti sprendimo įvykdymą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnis). Atsakovė ir jos atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovės turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, jos gaunamas darbo užmokestis yra minimalus ir ji sumokėti visos skolos sumos iš karto neturi galimybės. Aplinkybę, kad atsakovės finansinė padėtis yra sunki patvirtina ir tai, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, patikrinusi atsakovės turtinę padėtį, teikė atsakovei valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovė yra aktyvi, ji nevengia atsiskaityti su ieškove. Įvertinus ieškovei iš atsakovės priteistiną bendrą 2 713,44 Eur sumą (2 481,57 Eur skola, 77,87 Eur delspinigiai, 154 Eur bylinėjimosi išlaidos), atsakovės finansinę padėtį bei abiejų šalių turtinius interesus ir siekiant užtikrinti jų pusiausvyrą, atsakovės prašymas tenkintas iš dalies, iš jos ieškovei priteistinos 2 713,44 Eur sumos mokėjimas išdėstytinas dvidešimt keturiems mėnesiams – dvidešimt tris mėnesius sumokant po 113 Eur, o dvidešimt ketvirtą mėnesį – 114,44 Eur iki paskutinės kiekvieno mėnesio dienos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 17 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 284 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės A. J. 2 481,57 Eur (du tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą penkiasdešimt septynis eurus penkiasdešimt septynis centus) skolos, 77,87 Eur (septyniasdešimt septynis eurus aštuoniasdešimt septynis centus) delspinigių ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“.

Priteisti iš atsakovės A. J. 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 559,44 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt devynių eurų keturiasdešimt keturių centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2018 m. kovo 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“.

Priteisti iš atsakovės A. J. ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ 154 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovės A. J. ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ priteistą 2 713,44 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų trylikos eurų keturiasdešimt keturių centų) sumos mokėjimą išdėstyti dvidešimt keturiems mėnesiams – dvidešimt tris mėnesius sumokant po 113 Eur (vieną šimtą trylika eurų), o dvidešimt ketvirtą mėnesį – 114,44 Eur (vieną šimtą keturiolika eurų keturiasdešimt keturis centus) iki paskutinės kiekvieno mėnesio dienos.

Sugrąžinti ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ 17 Eur (septyniolika eurų) žyminio mokesčio, mokėjimo data 2018 m. kovo 12 d., mokėjimo užduoties kodas Nr. ZG17126. Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.