Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2025-10-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-966-604/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-10-30
Bylos Nr.
1-966-604/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14028-2025-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marjan Gerasimovič
Kaltinamasis
A. Z.
Nukentėjusysis
A. I.
Advokatai
Marius Navikas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-966-604/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14028-2025-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.2.25.4.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2; (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 30 d.Šalčininkai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Marjan Gerasimovič,sekretoriaujant Renatai Botkinai,dalyvaujant prokurorei Silvai Pociūtei,kaltinamajam A. Z., jo gynėjui advokatui Mariui Navikui,nukentėjusiajam A. I.,vertėjai Oliai Lebed,

viešame teisiamajame posėdyje, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, nevedęs, Sodros duomenimis, vykdantis individualią žemės ūkio veiklą ir dirbantis K. Z. ūkyje, anksčiau neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. Z. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent 2025-04-17 apie 23.45 val. kelio Nr. A15 Vilnius-Lyda ir kelio Nr. 3907 Šalčininkai-Čiužiakampis-Mažosios Sėlos sankryžoje tamsiu paros metu vairuodamas automobilį „Jeep“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elgdamasis neatsargiai pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, numatančius, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, 101 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, dėl ko išvažiuodamas iš šalutinio kelio Nr. 3907 nepraleido pagrindiniu keliu Nr. A15 važiuojančios transporto priemonės - mopedo „VM CMAX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. I. ir kuris, vengdamas susidūrimo su A. Z. vairuojamu automobiliu „Jeep“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) staigiai pasukęs nukrito, dėl ko jam lūžo dešinysis raktikaulis ir buvo nesunkiai sutrikdyta jo sveikata.

Kaltinamasis A. Z. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kiti įrodymai nebūtų tiriami, parodė, kad įvykio dieną nakties metu apie 23 val. automobiliu važiavo iš namų į Šalčininkus. Matomumas buvo geras. Prie Šalčininkų-Čiužiakampio kelių sankryžos sustojo prie praleisti pagrindiniu keliu važiuojantį automobilį, po to vairuojamu automobiliu įvažiavo į sankryžą, nepastebėjo iš Vilniaus pusės motoroleriu važiuojančio nukentėjusiojo ir išgirdo kažkokį garsą. Išlipęs iš automobilio, pamatė ant žemės gulintį nukentėjusįjį. Šis į jo automobilį neatsitrenkė. Eismo įvykio metu nukentėjusiojo motoroleris buvo apgadintas, taip pat nukentėjusysis skundėsi rankos skausmu. Iškvietė greitąją. Atvyko ir policija. Pripažįsta, kad eismo įvykis įvyko dėl jo kaltės. Dėl padaryto gailisi, išvadas padarė, prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. Z. parodymų jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, jam, jo gynėjui ir prokurorei sutikus, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir buvo išvardinti bylos įrodymai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnis): pranešimo registravimo duomenys, policijos pareigūno Igoriaus Zaluckij tarnybinis pranešimas, kelių eismo įvykio apžiūros protokolas, eismo įvykio fiksavimo protokolas, A. Z. paaiškinimas, nukentėjusiojo A. I. parodymai, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, medicininiai dokumentai, specialisto išvada, vaizdo įrašų apžiūros protokolas, kaltinamojo A. Z. parodymai ikiteisminio tyrimo metu.

Surinkti įrodymai yra neprieštaringi, visiškai įrodo kaltinamojo A. Z. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, dėl kurių teismui neaiškumų nekyla, o būtent, kad kaltinamasis A. Z. 2025-04-17 apie 23.45 val. kelio Nr. A15 Vilnius-Lyda ir kelio Nr. 3907 Šalčininkai-Čiužiakampis-Mažosios Sėlos sankryžoje tamsiu paros metu vairuodamas automobilį „Jeep“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elgdamasis neatsargiai pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, numatančius, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, 101 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, dėl ko išvažiuodamas iš šalutinio kelio Nr. 3907 nepraleido pagrindiniu keliu Nr. A15 važiuojančios transporto priemonės - mopedo „VM CMAX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. I. ir kuris, vengdamas susidūrimo su A. Z. vairuojamu automobiliu „Jeep“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) staigiai pasukęs nukrito, dėl ko jam lūžo dešinysis raktikaulis ir buvo nesunkiai sutrikdyta jo sveikata.

Kaltinamojo A. Z. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį (kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimas, dėl kurio įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata).

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

Teisiamojo posėdžio metu G. Z. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį A. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Prašyme ir teisiamojo posėdžio metu G. Z. parodė, kad A. Z. yra jos sūnus. Gyvena atskirai, tačiau dažnai matosi ir bendrauja su sūnumi, kartu užsiima žemės ūkio veikla, jų santykiai yra artimi. Sūnus visuomet įsiklauso į jos patarimus. Sūnus pats jai papasakojo apie įvykį, pasižadėjo daugiau taip nesielgti. Pati ji dirba žemės ūkyje, charakterizuojama teigiamai, anksčiau neteista. Mano, kad gali daryti teigiamą įtaką sūnaus elgesiui ir užtikrinti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Prašo taikyti laidavimą be užstato, kadangi gauna mažas pajamas.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos - asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 4 dalis).

BK 40 straipsnyje yra įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 4 dalyse esančias sąlygas. Be to, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-88-976/2017, 2K-116-1073/2018 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju A. Z. padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie neatsargių nusikaltimų. Nusikalstamą veiką A. Z. padarė būdamas anksčiau neteistas, administracine tvarka per vienerių metų laikotarpį nebaustas, duomenų apie galiojančius Kelių eismo taisyklių pažeidimus byloje nėra. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu A. Z. visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, kas lengvina jo atsakomybę, padėjo atkleisti byloje tiesą, pasižadėjo daugiau nenusikalsti, padarė tinkamas išvadas. Todėl spręstina, kad jo padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio. Nusikalstama veika padaryta žala buvo atlyginta draudimo bendrovės, nukentėjusysis žalos atlyginimo iš kaltinamojo papildomai nereikalauja, teisimojo posėdžio metu patvirtino aplinkybę, kad dėl kaltinamojo sukelto eismo įvykio padaryta žala jam buvo atlyginta visiškai. Kiti civiliniai ieškiniai byloje nepareikšti. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Įvykio metu transporto priemonę kaltinamasis vairavo blaivas, nebuvo abejingas sukeltam eismo įvykiui, iškart iškvietė nukentėjusiajam greitąją pagalbą. Taip pat, bylos duomenimis, kaltinamasis vykdo žemės ūkio veiklą. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą manyti, kad A. Z. ateityje vis tik laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nepažeidinės įstatymų. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo mama G. Z. pateikė teismui prašymą atleisti A. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu G. Z. iš esmės patvirtino kaltinamojo teigiamą asmenybę, apibūdino jį kaip atsakingą asmenį, visuomet atsižvelgiantį į jos nuomonę ir patarimus. Bylos duomenimis, G. Z. yra neteista ir jos atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai nepradėti, kartą bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau padarytas pažeidimas nėra šiurkštus, o paskirta nuobauda yra įvykdyta, dirbanti ir pagal darbo vietą charakterizuojama tik teigiamai, palaiko nuolatinius, artimus ir glaudžius santykius su kaltinamuoju, yra jo artima giminaitė. Todėl, teismo vertinimu, G. Z. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui bei užtikrinti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų. Taigi, nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse numatytas sąlygas ir atsižvelgiant į teigiamą kaltinamojo asmenybę, A. Z. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos G. Z. atsakomybėn. Atsižvelgdamas tiek į kaltinamojo, tiek į laiduotojos teigiamas asmenybes, į padarytos nusikalstamos veikos atsitiktinį ir neatsargų pobūdį, teismas nemato pagrindo griežtinti taikytino laidavimo piniginiu užstatu ar nustatant ilgesnį laidavimo terminą, todėl aptariamu atveju taiko laidavimą be užstato ir nustato minimalų vienerių metų laidavimo terminą.

Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti – kaltinamajam panaikinta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025-09-23 nutartimi.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taip pat ir vadovaujantis BK 40 straipsniu – pagal laidavimą), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, Nr. 2K-136-699/2018, Nr. 2K-287-1073/2018, Nr. 2K-186-648/2019, Nr. 2K-112-942/2021 ir kt.).

Pagal susiformavusią teismų praktiką, baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis), transporto priemonės konfiskavimas (BK 72 straipsnis)) paprastai skiriamos nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-261-489/2018 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju A. Z. padarė neatsargų nusikaltimą, pripažino padaręs nusikaltimą ir gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, bylos duomenimis, nukentėjusiajam padaryta turtinė ir neturtinė žala iš esmės buvo atlyginta visiškai ADB „Gjensidige“. A. Z. pažeidė kelis Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tačiau padaryti pažeidimai nėra šiurkštūs, įvykis įvyko daugiau dėl kaltinamojo neatidumo ir neapdairumo, dėmesio stokos vairuojant transporto priemonę. Transporto priemonę jis vairavo turėdamas teisę vairuoti, būdamas blaivas, nustatyto greičio neviršijo, iškart po įvykio iškvietė nukentėjusiajam greitąją pagalbą. Akcentuotina ir tai, kad A. Z. teisiamas pirmą kartą, per vienerių metų laikotarpį administracine tvarka nebaustas. Taip pat bylos duomenimis, A. Z. nuolat verčiasi individualia žemės ūkio veikla, duomenų apie kokius nors neigiamus jo įpročius ar priklausomybes nėra. Šių aplinkybių visuma rodo, A. Z. nėra piktybinis teisės aktų reikalavimų pažeidėjas, o jo padaryta nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, juolab jis nebuvo abejingas padarytai nusikalstamai veikai, savo veiksmus vertina kritiškai. Todėl atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą teismas baudžiamojo poveikio priemonių - uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis) ar transporto priemonės konfiskavimo (BK 72 straipsnis) - kaltinamajam netaiko. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad nusikalstama veika vis tik buvo padaryta žala žmogaus sveikatai ir turtui, taip pat į tai, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos A. Z. jokių įstatyme įtvirtintų sankcijų ar turtinių įpareigojimų nepatirs, teismas taiko kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad buvo padaryta neatsargi nusikalstama veika, sukėlusi nesunkias pasekmes, kad kaltinamasis pripažino padarę nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos padarymo, savo elgesį vertina kritiškai, anksčiau nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka, žala yra atlyginta, teismo vertinimu, teigiamai paveikti kaltinamąjį pakaks minimalios 10 MGL (500 Eur) įmokos, nustatant šiai įmokai sumokėti šešių mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. I. pareiškė ieškinį dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Ieškinio kaina – 3 000 Eur fizinė ir moralinė žala. Atsakovai pagal ieškinį - A. Z. ir ADB „Gjensidige“.

Atsakovė ADB „Gjensidige“ pateiktu atsiliepimu prašo ieškinį atmesti, nes draudikas prašomą priteisti žalą atlygino visiškai.

Iš byloje esančio ADB „Gjensidige“ atsiliepimo ir jo priedų matyti, kad ADB „Gjensidige“ dėl kaltinamojo sukelto eismo įvykio metu padarytos žalos išmokėjo nukentėjusiajam 3 000 Eur draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti ir 463,87 Eur draudimo išmoką turtinei žalai atlyginti (dėl motorolerio apgadinimo), taip pat Vilniaus teritorinei ligonių kasai 1 760,67 Eur draudimo išmoką už nukentėjusiojo gydymą. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis taip pat patvirtino, kad žala pagal pareikštą ieškinį jam yra atlyginta visa apimtimi, jokių papildomų turtinių reikalavimų kaltinamajam nepareiškė. Be to, teismų praktikoje eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 580 iki 2 900 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-232-507/2015, 2K-95-22/2017). Šiuo atveju sutiktina su prokurorės nuomone, kad bylos duomenys nesudaro pagrindo nustatyti kitokį žalos dydį nei ieškovei jau nustatė ir atlygino draudimo bendrovė. Taigi, atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad žala nukentėjusiajam yra atlyginta visiškai, todėl procesas dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutraukiamas (BPK 107 straipsnis).

Kiti civiliniai ieškiniai nepareikšti.

Dėl daiktinių įrodymų

Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilis „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikomas grąžintu savininkui A. Z..

Nuosprendžiui įsiteisėjus, mopedas „VM CMAX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikomas grąžintu savininkui A. I..

Nuosprendžiui įsiteisėjus, skaitmeninė laikmena su vaizdo ir garso įrašais paliekama saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

atleisti A. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos G. Z. atsakomybei be užstato ir nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą A. Z. nutraukti.

Taikant BK 71 straipsnį, skirti A. Z. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant šiai įmokai sumokėti 6 (šešių) mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pervedant lėšas į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą Nr. LT14 4040 0636 1000 0390, gavėjas: LR teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas 188604955, mokėjimo paskirtis: vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).

Procesą dėl nukentėjusiojo A. I. civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutraukti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti grąžintu savininkui A. Z..

Nuosprendžiui įsiteisėjus, mopedą „VM CMAX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikyti grąžintu savininkui A. I..

Nuosprendžiui įsiteisėjus, skaitmeninę laikmeną su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

Išaiškinti A. Z., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai G. Z., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teisėjas Marjan Gerasimovič