Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. M. skundą dėl Lietuvos kelių policijos tarnybos 2023 m. liepos 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ROIK:(duomenys neskelbtini), panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Skunde nurodoma, jog A. M. 2023 m. vasario 17 d. 22.51 val. (duomenys neskelbtini) nevairavo administracinėje byloje nurodyto automobilio. Teigiama, kad vairavo jo brolis V. M.. Nurodoma, kad tuo metu A. M. buvo namie (duomenys neskelbtini) su žmona A. M.. Prašoma nurodytus asmenis apklausti liudytojais. Nurodo, jog nuo 2023 m. vasario 1 d. pareiškėjas yra praradęs teisę vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams, todėl automobilį perdavė naudoti broliui V. M.. Nurodoma, kad pareiškėjas yra dirbantis, atsakingas, gyvenamoji vieta nutolusi, nesutampa su darbo vieta, tenka atlikti ir vairuotojo ekspeditoriaus funkcijas, vežti baldus klientams, todėl tuos 6 mėnesius nevairavo, kad nebūtų blogiau.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkinamas visiškai.

5. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Administracinio nusižengimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės.

6. Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos (toliau – AN bylos) medžiagos nustatyta, kad Lietuvos kelių policijos tarnyba 2023 m. liepos 3 d. priėmė nutarimą pagal kurį A. M. buvo nubaustas už tai, kad 2023 m. vasario 17 d. 22.51 val., jam priklausantis automobilis buvo užfiksuotas ties (duomenys neskelbtini), viršijantis greitį – nustatytą 50 km/h greitį viršijo 23 km/h, t. y. važiavo 73 km/h greičiu, vairavo transporto priemonę, kai asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones. Būtent šį nutarimą ir skundžia pareiškėjas, prašydamas jį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti nepadarius administracinio nusižengimo.

7. Pažymėtina, kad pagal administracinių nusikaltimų kodeksą atsako asmuo, padaręs administracinį nusižengimą (ANK 4 straipsnio 1 dalis). Administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. ANK 2 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta norma, pagal kurią asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o to paties straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius (Šiaulių apygardos teismo nutartys priimtos administracinėse bylose Nr. AN2-31-616/2017 ir Nr. AN2-30-282/2017). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmuo savo veiksmais pažeidė ANK. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

8. Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-2791/2009). Administraciniame procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). Teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, kuri ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo subjektas yra asmuo, kurio veikoje (veiksmuose arba neveikime) yra nustatyta administracinio nusižengimo sudėties požymių, t. y. asmuo, atlikęs priešingą teisei kaltą (tyčinį arba neatsargų) veikimą arba neveikimą, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Tinkamas administracinio nusižengimo subjekto nustatymas yra būtina prielaida užtikrinanti, kad administracinėn atsakomybėn bus patrauktas asmuo kaltas pažeidimo padarymu.

9. Nagrinėjamu atveju, įvertinus pareiškėjo skundo argumentus bei Institucijos atsiliepimo argumentus, išanalizavus administracinių nusižengimų bylos medžiagą, teismas sprendžia, kad protokolas buvo surašytas ne tam subjektui, tad ir nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje buvo nubaustas asmuo, kuris nepažeidė ANK 424 straipsnio 4 dalies ir 416 straipsnio 3 dalies. Iš pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, kurias jis palaikė teismo posėdžio metu, iš prie skundo pateiktų duomenų, administracinio nusižengimo bylos medžiagos, institucijos atsiliepime nurodytų aplinkybių, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikoma administracinė atsakomybė pareiškėjui, nes byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti, kad jis skundžiamame protokole ir nutarime nurodytu metu ir vietoje vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, viršydamas nustatytą greitį. Nagrinėjamu atveju institucija neįrodė, kad pareiškėjas yra tinkamas subjektas šioje byloje, priešingai, pateiktu atsiliepimu sutiko su pareiškėjo skundu, jame nurodytomis aplinkybėmis, kad pareiškėjas nurodytu metu ir vietoje nevairavo transporto priemonės, ką patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga: pareiškėjo su skundu pateiktos fotonuotraukos, bei administracinio nusižengimo byloje esančios greičio matuoklio užfiksuotos fotonuotraukos, kurias sugretinus akivaizdu, jog administracinį nusižengimą padarė ne pareiškėjas. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone bei teisingumo ir protingumo principais, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju pareiškėjas nėra tinkamas subjektas šioje byloje, jis negali atsakyti už galimą pažeidimą, todėl administracinėn atsakomybėn pareiškėjas patrauktas be jokio teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo veikoje nėra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 416 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje, sudėties, todėl skundžiamas nutarimas panaikintinas ir administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukiama, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 2 dalimi, 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutarė:

pareiškėjo A. M. skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos kelių policijos tarnybos 2023 m. liepos 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ROIK: (duomenys neskelbtini), ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį 424 straipsnio 4 dalį A. M. atžvilgiu nutraukti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.