Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovui A. B. dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas A. B. (toliau – ir atsakovas) atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti, nurodė, kad ieškovo išdavos nepagrindžia, kad automobilio defektai buvo paslėpti, kad jie buvo iki sutarties sudarymo ar sutarties sudarymo metu. Automobilis tapo netinkamu naudotis tik ketvirtą dieną po jo įsigijimo, nuvažiavus 500 km. Ieškovas neįrodė, kad atsakovas pardavė automobilį su defektais. UAB „Krasta Auto“ nenurodė, dėl kokios priežasties apskritai atsirado automobilio defektai, šios bendrovės pateiktas dokumentas neįrodo, kad nustatyti automobilio defektai buvo automobilio pirkimo-pardavimo metu t. y. automobilio defektai buvo 2022 m. spalio 13 d., o ne 2022 m. rugsėjo 30 d. ir anksčiau. Visos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas netinkamai eksploatavo automobilį, dėl to ir buvo nustatyti automobilio defektai : ieškovas nuvežė automobilį į servisą tik praėjus 14 dienų, ieškovas nepateikė įrodymų, kad jau po 3 dienų automobilis tapo netinkamu naudoti, ieškovas įsigijęs automobilį turėjo pakeisti alyvą ir kitas nesidėvinčias detales, tačiau to nepadarė ir „sudrožė“ variklį. Automobilis sėkmingai praėjo techninę patikrą 2022 m. rugsėjo mėnesį, todėl jo akivaizdžių trūkumų nebuvo. Automobilio ridos atsakovas nekoregavo, automobilį atsakovas įsigijo iš pardavėjo Vokietijoje, net jeigu rida koreguota 2020 metais, atsakovas to atlikti negalėjo. Ieškovas automobilį įsigijo už 13 000 Eur, o ne už 15 650 Eur. Nėra duomenų, kad automobilis buvo nevažiuojantis, kad į „Krasta Auto“ buvo pristatytas tralu, už kurį ieškovas sumokėjo 150 Eur, todėl atsakovas su šiais nuostoliais nesutinka.

Teismo posėdyje ieškovo atstovė ieškinį palaikė, paaiškino, kad ieškovas įsigijo automobilį už 15 650 Eur, atsakovas jam teigė, kad automobilis nepriekaištingos būklės. Automobiliui po 4 dienų sugedus, nuvažiavus 500 km, buvo iškviestas tralas, automobilis nuvežtas prie namų, po to į autoservisą, po to vėl prie namų. Užfiksuotas automobilio gedimas, rida 2020 m. 426 000 km, kai atsakovas teigė, kad rida 300 000 km. Automobilis turėjo paslėptų defektų, dėl kurių negalima juo naudotis, defektų atsakovas neatskleidė, be to, ieškovas nepirktų automobilio, jeigu žinotų, kad rida 426 000 km. Ieškovas automobilį pirko už 15 650 Eur, atsakovo paprašytas ir taikius 300 Eur nuolaidą, ieškovas sutiko, kad kainą į sutartį būtų įrašyta 13 000 Eur. Atsakovo liudytojų parodymus apie automobilio kainą reikia vertinti kritiškai. Automobilio defektai nėra mažareikšmiai, o esminiai. Servise nustatė, kad automobilio alyvos lygis buvo pakankamas, pagrindinio techninio aptarnavimo nereikėjo. Atsakovas, nuvažiavęs automobiliu apie 5 000 km, viršijo greitį, galėjo netinkamai automobilį eksploatuoti.

Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad automobilio pardavimo kaina skelbime buvo apie 16 000 Eur, atsakovui sumokėjo 15 650 Eur. Apie ridą nekalbėjo, matė spidometre iki 300 000 km. Į sutartį įrašė 13 000 Eur pardavimo kainą, nes atsakovas prašė. Atsakovas sakė pasikeisti tepalus ir atlikti automobilio apžiūrą. Nespėjo visko atlikti, nedirbo servisai, tik pirmadienį užsiregistravo patikrai. Ketvirtą dieną nuo automobilio pirkimo variklyje atsirado pašaliniai garsai. Kai automobiliu važiavo apie 2 km prieš pirkdamas automobilį, pašalinių garsų nebuvo. Tralu automobilį vežė namo, po to į servisą, po to atgal prie namų. Atsakovas siūlė 1 500 Eur automobilio gedimų šalinimui. Jeigu žinotų, kad rida apie 500 000 km, nepirktų automobilio.

Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad iš pardavėjo Vokietijoje automobilį pirko už 12 500 Eur. Dvi savaites turėjo šį automobilį, nuvažiavo apie 5 000 km, automobilis buvo geros būklės. Kainą nuleido iki 13 000 Eur, kad ieškovas galėtų atlikti automobilio techninį aptarnavimą, kuris gali kainuoti virš 2 000 Eur. Reikia keisti grandines, tepalus ir visa kita. Rida nurodyta skydelyje 200 095 km. Buvo vienas automobilio trūkumas – pakabos, automobilis buvo nusėdęs. CarVertikal ataskaitą žiūrėjo – rida ten apie 200 000 km.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Kaip nurodė ieškovas, automobilio defektai buvo pastebėti po keturių dienų nuo įsigijimo 2022 m. rugsėjo 30 d. 2022 m. spalio 3 d. atsirado pašaliniai garsai variklyje. Ieškovas 2022 m. spalio 13 d. ieškovas kreipėsi į UAB „Krasta Auto“, gedimai detalizuoti 2022 m. spalio 13 d. patvirtinime. Taigi automobilio defektai išryškėjo nepraėjus CK 6.363 straipsnio 11 dalyje nustatytam 6 mėnesių terminui, atsižvelgiant į tai, laikytina, kad išryškėję defektai buvo jau pirkimo – pardavimo momentu. Pažymėtina, kad nei 2022 m. rugsėjo 30 d. sąskaitoje pažymoje, pardavimo metu atsakovas neinformavo ieškovo apie žymius automobilio defektus, dėl kurių automobilis taps nenaudojamu po keturių dienų. Atsakovo teigimu, trūkumų padavimo metu nebuvo, automobilis buvo geros būklės, su atlikta, galiojančia technine apžiūra, atsakovas informavo ieškovą apie automobilio galinės oro pagalvės gedimą. Atsakovas byloje taip pat nėra pateikęs įrodymų, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad nustatyti defektai galėjo atsirasti dėl ieškovo kaltės pažeidus daikto naudojimo ar saugojimo taisykles. Būtent dėl nustatyto variklio gedimo, ieškovas jam parduoto naudoto daikto negalėjo naudoti pagal paskirtį, o toks gedimas dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo negalėjo būti. Parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui. Teismo vertinimu, byloje pateikti ieškovo įrodymai įrodo, kad nuo pat automobilio įsigijimo momento ir pardavimo metu automobilis turėjo defektų. Pirma, atsakovas, įsigijęs šį automobilį, pats juo pravažiavo apie 5 000 km, neatlikęs pilno automobilio techninio aptarnavimo, nekeitęs tepalų, grandinių, antra, ieškovui automobilis sugedo ketvirtą jo eksploatavimo dieną, viso nuvažiavus apie 500 km.

Pažymėtina, kad UAB „Krasta Auto“ automobilio apžiūros aktas yra rašytinis įrodymas, kuriuo remiantis nustatytos faktinės aplinkybės dėl defektų apimties ir pobūdžio, ekspertizės byloje šalys skirti neprašė, automobilio variklis nebuvo išardytas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl daikto trūkumų nustatymo, jų atsiradimo po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, teismai turi atsižvelgti į tai, ar pastebėjus daikto trūkumus buvo tinkamai ir per protingą terminą informuotas pardavėjas. CK 6.348 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkėjas privalo pranešti pardavėjui apie sutarties sąlygų, nustatančių daiktų kokybę, kiekį, asortimentą, komplektiškumą, tarą ir pakuotę, pažeidimą per įstatymų ar sutarties nustatytą terminą, o jeigu šis terminas nenustatytas, – per protingą terminą po to, kai buvo ar atsižvelgiant į daiktų pobūdį ir paskirtį turėjo būti nustatytas atitinkamos sąlygos pažeidimas. Taip pat yra išaiškinta, kad momentas, kada naudotą automobilį įsigijęs pirkėjas patiria trikdžių, susijusių su galimybe naudoti automobilį pagal įprastinę paskirtį, dar nereiškia, kad automobilis neatitinka naudotam automobiliui keliamų reikalavimų, kadangi trikdžiai gali būti nulemti automobilio natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo intensyvumo ir pan. Tik nuo to momento, kai paaiškėja arba turėjo paaiškėti, kad nėra galimybės naudoti automobilį pagal įprastinę paskirtį dėl to, kad jis neatitinka naudotam automobiliui keliamų reikalavimų, turi būti pradedamas skaičiuoti protingas laikas, per kurį pirkėjas privalo pranešti pardavėjui apie automobilio neatitiktį įprastiems reikalavimams.

Bylos duomenimis, ieškovas per protingą terminą informavo atsakovą apie atsiradusius daikto defektus, automobilį pristatė apžiūrai į servisą. Kaip minėta, automobilis buvo įsigytas 2022 m. rugsėjo 30 d., sugedo 2022 m. spalio 3 d., o 2022 m. spalio 13 d. automobilis buvo apžiūrėtas UAB „Krasta Auto“, ieškovas raštu kreipėsi į atsakovą 2022 m. spalio 18 d., vėliau su atsakovu kontaktavo telefonu, pateikė 2022 m. spalio 27 d. pretenziją.

Teismo vertinimu, ieškovas, pastebėjus ir autoservisui nustačius galimus automobilio gedimus, informavo atsakovą, todėl atsakovas kaip pardavėjas turėjo galimybę spręsti dėl savo pareigų apimties susijusių su automobilio trūkumų šalinimu, trūkumų šalinimo būdu ir kaina, sutarties nutraukimu ir kt. Šioje byloje atsakovas yra verslininkas, verčiasi dėvėtų automobilių pirkimu–pardavimu, jam taikoma didesnė profesinio rūpestingumo ir atidumo pareiga vykdant šią veiklą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto lengvojo automobilio, pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018). CK 6.317 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Kitaip tariant, įstatymas įtvirtina, kad parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). Daiktas turi pasižymėti tokia kokybe ir veikimu, kokie paprastai būdingi tokio paties pobūdžio daiktams. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017). Tais atvejais, kai pirkimo-pardavimo sutartyje parduodamo naudoto daikto kokybė apibrėžiama tik bendrais bruožais, pavyzdžiui, nurodant, kad trūkumų nėra, sprendžiant dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei, turi būti nustatyta, kokiu tikslu buvo perkamas daiktas ir ar šis tikslas buvo atskleistas pardavėjui, kokios yra analogiško naujo daikto kokybės savybės ir kaip jos kinta dėl natūralaus nusidėvėjimo, atsižvelgiant į parduodamo daikto naudojimo laiką ir sąlygas, taip pat ar šis naudoto daikto kokybės pokytis yra savaime suprantamas bet kuriam vidutiniam pirkėjui, ar tam tikri galimi parduodamo naudoto daikto kokybės pokyčiai turi būti atskleisti pardavėjo, kuris geriausiai žino apie parduodamo naudoto daikto naudojimo sąlygas, galėjusias turėti įtakos naudoto daikto kokybės pokyčiams, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018). CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Šiuo atveju, automobilio trūkumų pašalinimas kainuotų 21 389,30 Eur, tai yra žymiai daugiau, nei automobilio įsigijimo kaina. Nors ieškovas pokalbyje, kurio garso įrašas pateiktas byloje, su atsakovu, teigia, kad automobilio remontas jam pas meistrą kainuos 5 000 Eur. Atsakovas pareigos pats automobilį taisyti neprisiima. Kasacinio teismo praktikoje, taikant minėtas teisės normas, yra pažymėta, jog kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, taikomas CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekių ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje. Atitinkamai pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant jo atsakomybę šalinančius pagrindus. Byloje nustatyta ir šalys šios aplinkybės neginčijo, kad sudarius transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį 2022 m. rugsėjo 30 d. automobilis sugedo 2022 m. spalio 3 d.; UAB „Krasta Auto“ 2022 m. spalio 13 d. akte nurodyta automobilio gedimo priežastis; dėl šio gedimo ieškovui pateiktas siūlymas remontui, kurio kaina 21 389,30 Eur su PVM.

Kaip minėta, pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo principą įrodinėja tas, kas teigia; reiškia, ne ieškovas turėjo pareiga įrodinėti, kad automobilis tapo netinkamu naudotis po keturių dienų nuo įsigijimo, bet atsakovas turėjo pareigą įrodyti priešingai. Tiesioginių įrodymų atsakovas nepateikė, jo pozicija grindžiama netiesioginiais įrodymais bei prielaidomis. Tam tikro fakto buvimas ar nebuvimas gali būti įrodinėjamas ir netiesioginiais įrodymais, tačiau šie netiesioginiai įrodymai turi būti patvirtinami pirminiais faktų šaltiniais, atspindėti faktinę būklę ir su visuma kitų bylos aplinkybių leisti daryti išvadą. Kasacinio teismo pažymėta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė.

Nagrinėjamu atveju atsakovas argumentų, kad ieškovas netinkamai eksploatavo automobilį – važiavo per dideliu greičiu, pravažiavo apie 500 km be pilno automobilio techninio aptarnavimo, nepakeitus tepalų, grandinių, neįrodė. Byloje nustatyta, kad be didelių investicijų automobilio pagal tiesioginę paskirtį naudoti negalima. Liudytojo Ž. M. suinteresuotumas byloje nenustatytas, nėra pagrindo manyti, kad jis galimai duoda ieškovui naudingus parodymus.

Dėl automobilio ridos neatitikimo

Ieškovo pateiktu 2022 m. spalio 13 d. UAB „Krasta Auto“ patvirtinimu, valdymo blokuose fiksuojama automobilio rida apie 300 500 km, patikrinus automobilio istoriją gamintojo duomenų bazėje, 2020 m. rugpjūčio 17 d. fiksuota rida 426 025 km. Liudytojo Ž. M. parodymais, tokia rida, kuri seniau buvo didesnė, nei fiksavimo metu, galimai koreguota, atsukta. Atsakovo paaiškinimu, jis jokių ridos korekcijų nepadarė, kas tai galėjo padaryti nežino. Ieškovas teigė, kad jeigu žinotų, kad automobilio rida apie 426 000 km. jis automobilio nepirktų. Ieškovas įrodinėja pakeistos ridos faktą liudytojo Ž. M. parodymais, techninės apžiūros ataskaita, kurioje rida nurodyta 295 372 km., automobilio pardavimo skelbimu, kuriame deklaruota, kad automobilio rida 299 00 km., UAB „Krasta Auto“ vaizdo įrašu, informacija ieškovui, kad automobilio rida 2020 m. rugpjūčio 17 d. fiksuota 426 025 km. Ieškovas teigia, kad UAB „Krasta Auto“ nustatė, kad automobilio rida 426 025 km., t. y. 127 025 km didesnė, nei atsakovo deklaruota skelbime. Pateiktas UAB „Krasta Auto“ išsamus automobilio istorijos išrašas patvirtina aplinkybę, kad automobilio rida 2020 m. rugpjūčio mėnesį buvo 426 025 km., o 2022 m. rugsėjo mėnesį – 295 372 km. Automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje rida nenurodyta, tačiau kaip matyti, ieškovas pasirašė tokią sutartį, nereikalavo, kad atsakovas nurodytų ridą. Ieškovas pateikė dokumentą (Kaufvertrag), kuriame nurodyta, kad automobilis 2022 m. rugsėjo 5 d. pirktas iš trečiojo asmens Vokietijoje už 12 500 Eur, rida nenurodyta. CarVertical ataskaitoje 2023 m. sausio 23 d. sugeneruota, kad šis automobilis buvo avarijoje patyręs žalą, rida : 2014 m. birželio mėnesį – 44 000 km, 2017 m. sausio mėnesį – 230 000 km, 2022 m. rugsėjo mėnesį – 295 372 km. 2022 m. spalio 12 d. UAB „Krasta Auto“ paslaugas atliekant nustatyta rida 300 500 km. Ieškovui pasirašius automobilio pirkimo–pardavimo sutartį nenurodant ridos ir nereikalaujant iš atsakovo ją nurodyti, pačiam ieškovui prieš įsigyjant automobilį netikrinus jo ridos išsamioje ataskaitoje, nesant duomenų, kas ir kur keitė automobilio ridos duomenis, ieškovo argumentas dėl atsakovo veiksmų suklastojant ridą ar prisidedant prie to, neįrodytas. Todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovo nurodyta galimai klaidinga informacija apie transporto priemonės ridą yra esminis pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimas, lėmęs ieškovo apsisprendimą dėl automobilio įsigijimo.

Dėl automobilio kainos ir restitucijos taikymo

Ieškovas sumokėjo 368 Eur žyminį mokestį, patyrė 3 594,70 Eur išlaidas advokatės darbui apmokėti ir už dokumentų vertimą (viso 3 962,70 Eur). Atsakovas byloje patyrė 1 800 Eur išlaidų advokato darbui apmokėti ir 45 Eur už dokumentų vertimą (viso 1 845 Eur). Išlaidos advokatų pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose dėl advokatų ir advokatų padėjėjų darbo apmokėjimo maksimalių dydžių, todėl jų mažinti nėra pagrindo. Ieškinį patenkinus iš dalies (83,80 proc.), ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai – 3 380,35 Eur ( 3 962,70 x 0,8380) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Iš ieškovo atsakovui priteisiamos bylinėjimosi išlaidos proporcingai atmestų ( 16,20 proc.) ieškinio reikalavimų daliai – 298,89 Eur (1 845 x 0,1620). Užskaičius priešpriešinius reikalavimus, iš atsakovo ieškovui priteisiamos 3 081,46 Eur bylinėjimosi išlaidos (3 380,35-298,89=3 081,46).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos yra 11,12 Eur, todėl valstybei iš atsakovo priteistinos 9,31 Eur išlaidos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290, CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai). Likusi dalis procesinių dokumentų įteikimo išlaidų iš ieškovo valstybei nepriteisiama, nes neviršija 5,00 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti tarp ieškovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą 2022 m. rugsėjo 30 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį bei taikyti restituciją – priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui D. K., asmens kodas, 13 000 Eur (trylika tūkstančių eurų), įpareigojant ieškovą D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 5 (penkias) kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo grąžinti atsakovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 713,50 Eur (septynių šimtų trylikos eurų 50 ct) nuostolių atlyginimą.

Priteisti ieškovui D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 081,46 Eur (trijų tūkstančių aštuoniasdešimt vieno euro 46 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 9,31 Eur (devynių eurų 31 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (turi būti mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokant nurodyti mokėtojo asmens kodą ir mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti teismui).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.