- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-25
- Bylos Nr.
- 1A-347-495/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00263-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Linas Žukauskas, Daiva Pranytė-Zalieckienė (pran.)
- Nuteistasis
- U. K.
- Advokatai
- Edgaras Jautakis
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo U. K. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 30d. nuosprendžio, kuriuo U. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant jį dirbti visą laisvės apribojimo laikotarpį.
U. K. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. U. K. nuteistas už tai, kad jis, laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 9d. iki 2013 m. spalio 18d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), nuo 2007 m. rugsėjo 12 d. reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2012 m. balandžio 24d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 21 straipsnio nuostatas, būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą bei už įmonės buhalterinės apskaitos ir kitų dokumentų išsaugojimą, aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o būtent:
- pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą“ 1 dalies nuostatas „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ bei Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2008 m. birželio 26 d. Nr. X-1633 redakcija) 15 straipsnio „Bendrieji finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai“ 10 dalies „Apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis. Inventorizacijos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 370 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 3 punkto, kad „Įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, biologinį turtą, žaliavas, medžiagas, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą, nebaigtus mokslo tiriamuosius darbus ir kitas atsargas, investicijas, vertybinius popierius, grynuosius pinigus, gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš finansinių ataskaitų sudarymą ...“ ir 5 punkto „ ... Keičiantis materialiai atsakingiems asmenims, turi būti inventorizuojama turto dalis, perduodama vieno materialiai atsakingo asmens kitam materialiai atsakingam asmeniui (pagal reikalų perdavimo-priėmimo dienos būklę). Išnuomotas turtas inventorizuojamas pagal jo perdavimo nuomininkui dienos būklę...“ reikalavimus neužtikrino, kad jį 2011 m. rugsėjo 9 d. paskyrus bendrovės direktoriumi, jam pasirašytinai būtų perduoti įmonės apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai, perdavimo-priėmimo aktai, tyrimui nepateikė direktoriaus įsakymų už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. spalio 18 d., tame tarpe 2011 m. gruodžio 7 d. direktoriaus įsakymo Nr. P-22 dėl inventorizacijos, neužtikrino, kad būtų atlikta bendrovės turto ir įsipareigojimų inventorizacija (pagal reikalų perdavimo-priėmimo dienos būklę) bei, kad būtų atliktos metinės viso turto ir įsipareigojimų inventorizacijos, rengiant finansinę atskaitomybę už 2011 ir 2012 metus;
- pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2012 m. balandžio 24d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 14 straipsnio 2 d. nuostatas „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ 1 dalies „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir 2 dalies „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“ nuostatas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (2005 m. sausio 1d.Nr. IX-2084 redakcija) 12 straipsnio „Dokumentų saugojimas“ 1 dalies „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“ nuostatas, neišsaugojo ir tyrimui nepateikė iš (duomenys neskelbtini) 2013 m. gegužės 7 d. pirkto automobilio CITROEN BERLINGO, 2010 m., kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2013 m. liepos 11 d. motociklo APRILLA SR50RMULTI, 2010 m., kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo dokumentų; neišsaugojo ir nepateikė 2013 m. gegužės 27 d. kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu jam buvo išmokėta 184 045,32 Lt (53303,21 eurų) suma; neišsaugojo ir tyrimui nepateikė bendrovės akcininkų susirinkimų protokolų (akcininko sprendimų) už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1d. iki 2013 m. spalio 18 d., neišsaugojo ir tyrimui nepateikė bendrovės avanso apyskaitų už 2013 m. sausio, vasario, balandžio ir gegužės mėn., dėl ko neįmanoma įvertinti bendrovės piniginių lėšų sumoje 8 118 513,93 Lt (2351284,15 eurų) judėjimo, laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2013 m. gegužės 27 d., t. y. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1d. iki 2013 m. spalio 18 d. negalima iš dalies nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Šalies argumentai
2. Nuteistasis U. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, ir šioje dalyje priimti jam naują nuosprendį – jį dėl šios veikos išteisinti.
2.1. Apeliantas nurodo, jog jam inkriminuotos BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nepadarė, pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
2.2. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, jog jis bendrovės direktoriumi buvo tik nuo 2011-09-09, tačiau nustatė, kad nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros negalima nustatyti už laikotarpį nuo 2011-01-01.
2.3. Apeliantas, pateikdamas nuorodą į kasacinio teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2017 pateiktus išaiškinimus, pastebi, kad byloje yra buhalterio pareiginiai nuostatai, kuriuos pasirašiusi vyr. buhalterė J. B. (5 t., b.l. 109-113), kas leidžia teigti, kad jis pareigą organizuoti įmonės apskaitą įgyvendino, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė.
2.4. Nurodo, jog specialisto išvada (1 tomas, 155 b.l., atsakyme į 10 klausimą) nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2013-12-31 negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros, pateiktos padarinių atsirado priežastys, padaryti pažeidimai.Iš visų penkių specialisto išvadoje nurodytų pažeidimų, kurie sukėlė padarinius, sąlygojančius atsakomybės pagal BK 223 straipsnio 1 dalį atsiradimą, kaltinime nurodyti tik iš dalies trys pirmieji, t.y. jis neužtikrino, kad būtų atlikta bendrovės turto ir įsipareigojimų inventorizacija; neužtikrino, kad būtų atliktos metinės viso turto ir įsipareigojimų inventorizacijos, rengiant finansinę atskaitomybę už 2011 ir 2012 m.; neišsaugojo ir nepateikė 2013-05-27 kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini).
2.5. Pirmieji du pažeidimai susiję su turto ir įsipareigojimų inventorizacijomis. Inventorizacijos atliekamos remiantis buhalterinės apskaitos duomenimis, kurie yra sudaromi pagal pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus. Byloje nenustatyta, kad yra koks nors apskaitos dokumentų trūkumas, kuris įtakotų negalimumą visiškai ar iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavokapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi iš esmės nors ir neatlikus inventorizacijos, bet esant visiems apskaitos dokumentams, apelianto manymu, nėra kliūčių nustatyti juridinio asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad nustatant kaltę dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo, teismas neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu, o būtina analizuoti nustatytų kaltininko veiksmų pavojingumą ir spręsti, ar būtent dėl šio asmens padaryto pažeidimo kilo BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, konkrečiu atveju dėl inventorizacijų neatlikimo.
Šalies argumentai
2.6. Apeliantas nurodo, jog jam pradėjus dirbti direktoriumi nuo 2011-09-09, ankstesnis M. B. neperdavė bendrovės dokumentų, turto ir pan. Lieka neaišku, kodėl teismas nusprendė, kad atsakomybė kyla jam (apeliantui), kuris turėjo priimti dokumentus ir turtą, o ne M. B., kuris turėjo juos perduoti. Jis negalėjo priimti to, ko jam neperdavė.
2.7. Apeliantas pripažįsta, kad 2012 m. neužtikrino, jog būtų atliktos metinės viso turto ir įsipareigojimų inventorizacijos, rengiant finansinę atskaitomybę už 2011 ir 2012 metus, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad už šį laikotarpį nebūtų pateikta VMI finansinė atskaitomybė už 2011 ir 2012 metus, nėra jokių duomenų, kad minėtų metų finansinė atskaitomybė būtų klaidinga ir pan., be to, kaip minėta, aptariamu laikotarpiu nėra nustatytas pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų trūkumas. Tokiu būdu, apelianto manymu, galima pripažinti, kad turto ir įsipareigojimų inventorizacijos nebuvimas yra formalus pažeidimas, kuris nėra tokio pavojingumo, kad asmeniui galėtų kilti baudžiamoji atsakomybė. Už minėtus laikotarpius veiklą, turtą, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą galima nustatyti kitais buhalterinės apskaitos dokumentais. Tuo pačiu apeliantas pastebi, jog kasacinėje praktikoje ne kartą pabrėžta, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Šios nuostatos ignoravimas gali lemti nepakankamo pavojingumo veikų kriminalizavimą, taip iškreipiant baudžiamųjų įstatymų principus bei paskirtį.
2.8. Dėl trečiojo kaltinamajame akte ir specialisto išvadoje nurodyto pažeidimo - neišsaugojo ir nepateikė 2013-05-27 kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini), o 2013-05-27 kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įformintas 91 713,30 Eur išmokėjimas, be rekvizitų. Apelianto nuomone, atsakomybė už dokumentų saugojimą gali kilti tik vyr. buhalterei J. B. pareiginių nuostatų pagrindu. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad už kasos vedimą ir grynuosius pinigus bendrovėje buvo atsakingas J. G. (1 t, b.l. 190-191), kuris ir privalėjo užtikrinti tinkamą kasos išlaidų orderių įforminimą. Be kita ko, nuo 2013-06-28 iki atleidimo iš darbo, jo pareigas ėjo M. D., būtent kuris ir nepateikė šio kasos išlaidų orderio. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad minėtas kasos išlaidų orderis iš apskaitos dingo laikotarpiu nuo 2013-05-27 (jo įforminimo diena) iki 2013-06-28 (apelianto atostogų pradžios).
2.9. Likusieji du specialisto išvadoje nurodyti padaryti pažeidimai - bendrovė pagal 2013-05-27 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) įformino 91 713,30 Lt išmokėjimą ne bendrovės darbuotojui grynais pinigais, tačiau nenurodė pinigų gavėjo tapatybę įrodančių duomenų, t.y. vardo, pavardės, asmens dokumento pavadinimo ir numerio, bei gyvenamosios vietos; bendrovė priekabai TRAILER 2011 m. kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), kuri 2013-10-21 nebuvo rasta, 2013-12-03 VšĮ išrašė sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įformino krovininio automobilio ir priekabos TRAILER nuomą, jam nebuvo inkriminuoti.
2.10. Tuo tarpu visi kiti nuosprendyje nurodyti, kaip jo padaryti, pažeidimai, pagal specialisto išvadą nėra priežastis, dėl kurios negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, todėl dėl šių pažeidimų negali kilti atsakomybė pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Įrodymų, kurie patvirtintų priešingai, byloje nėra.
2.11. Už aplaidų apskaitos tvarkymą, pasireiškusį apskaitos dokumentų neišsaugojimu, baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, jei atsiranda BK 223 straipsnyje numatyti padariniai, t. y. dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal teismų praktiką aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonių dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama ekspertizė. Šioje baudžiamojoje byloje jis buvo pripažintas kaltu padaręs pažeidimus, kurie nesukėlė padarinių (specialistas nenustatė), bei formalius pažeidimus. Jeigu specialistas būtų įvertinęs pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, tikėtina būtų padaręs priešingą išvadą dėl padarinių buvimo.
2.12. Be kita ko, apeliantas pastebi, kad BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių nustatymas ar nenustatymas yra svarbiausias baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus atribojimo kriterijus, nes už įvairius apskaitos taisyklių pažeidimus numatyta ir administracinė atsakomybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai) pažymėta, jog „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę - kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. Ši nuostata aktuali ir aiškinant bei nustatant aplaidaus apskaitos tvarkymo (BK 223 straipsnis) požymius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426/2013).
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu nuteistojo U. K. gynėjas prašė jo ginamojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo U. K. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo U. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
4.1. Apeliantas nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Nurodo, jog jis šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė, tuo tarpu pirmosios instancijos teismo išvados dėl jo kaltės aplaidžiai tvarkius UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą neatitinka bylos aplinkybių.
4.2. BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių rūšių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, jei dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-305/2009).
4.3. Skundžiamu nuosprendžiu apeliantas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nuteistas už aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo bei buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimo veiksmus, o būtent už tai, kad jis, laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 9 d. iki 2013 m. spalio 18 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, - 1) neužtikrino, jog jį 2011 m. rugsėjo 9 d. paskyrus bendrovės direktoriumi, jam pasirašytinai būtų perduoti įmonės apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai, perdavimo-priėmimo aktai; 2) tyrimui nepateikė direktoriaus įsakymų už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. spalio 18 d., tame tarpe 2011 m. gruodžio 7 d. direktoriaus įsakymo Nr. P-22 dėl inventorizacijos; 3) neužtikrino, kad būtų atlikta bendrovės turto ir įsipareigojimų inventorizacija (pagal reikalų perdavimo-priėmimo dienos būklę) bei, kad būtų atliktos metinės viso turto ir įsipareigojimų inventorizacijos, rengiant finansinę atskaitomybę už 2011 ir 2012 metus; 4) neišsaugojo ir tyrimui nepateikė iš (duomenys neskelbtini) 2013 m. gegužės 7 d. pirkto automobilio CITROEN BERLINGO, 2010 m., kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2013 m. liepos 11 d. motociklo APRILLA SR50RMULTI, 2010 m., kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo dokumentų; 5) neišsaugojo ir nepateikė 2013 m. gegužės 27 d. kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu jam buvo išmokėta 184 045,32 Lt (53303,21 eurų) suma; 6) neišsaugojo ir tyrimui nepateikė bendrovės akcininkų susirinkimų protokolų (akcininko sprendimų) už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1d. iki 2013 m. spalio 18 d. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, visi paminėti nustatyti pažeidimai sąlygojo tai, kad laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. spalio 18 d., negalima iš dalies nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
4.4. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iš naujo įvertinusi byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, su tokiomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis sutinka iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
4.5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pažymėta, kad BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytų trijų alternatyvių veikų sudėtys yra materialios, taigi baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tada, kai būtent šio straipsnio dispozicijoje numatyti pažeidimai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kitaip tariant, kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, reikia patikrinti ir tai, ar būtent buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių norminių aktų nevykdymas (šiuo atveju aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas ir buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas) buvo tiesioginė padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ar struktūros) kilimo sąlyga. Priežastinio ryšio nustatymas yra loginis procesas, kurio metu, analizuojant teisės normą ir faktines bylos aplinkybes, nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti – ar yra ryšys tarp veikos ir padarinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237-489/2015, 2K-69-895/2018, 2K-219-489/2018).
4.6. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas kaltinime nurodytus U. K. padarytus buhalterinės apskaitos pažeidimus - 1) neužtikrino, jog jį 2011 m. rugsėjo 9 d. paskyrus bendrovės direktoriumi, jam pasirašytinai būtų perduoti įmonės apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai, perdavimo-priėmimo aktai; 2) tyrimui nepateikė direktoriaus įsakymų už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. spalio 18 d., tame tarpe 2011 m. gruodžio 7 d. direktoriaus įsakymo Nr. P-22 dėl inventorizacijos; 3) neišsaugojo ir tyrimui nepateikė iš (duomenys neskelbtini) 2013 m. gegužės 7 d. pirkto automobilio CITROEN BERLINGO, 2010 m., kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2013 m. liepos 11d. motociklo APRILLA SR50RMULTI, 2010 m., kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo dokumentų; 4) neišsaugojo ir tyrimui nepateikė bendrovės akcininkų susirinkimų protokolų (akcininko sprendimų) už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. spalio 18 d., nustatė remdamasis byloje pateikta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, taip pat ir tyrimą atlikusios bei šią išvadą surašiusios specialistės L. J. teisme duotais paaiškinimais (1 t., b.l. 111-160, 6 t., b.l. 117-119). Kita vertus, apygardos teismas neatsižvelgė į tai, kad po UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo atlikimo bei specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) pateikimo, U. K. ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams savanoriškai pateikė dalį kaltinime nurodytų direktoriaus įsakymų – 2011 metų laikotarpiu priimtus direktoriaus įsakymus, tarp jų ir 2011 metų gruodžio mėnesio direktoriaus įsakymą Nr. 22 dėl inventorizacijos atlikimo, du 2013 metais apelianto direktoriavimo laikotarpiu priimtus įsakymus (3 t., b.l. 72-73; 4 t., b.l. 10-32, 114, 120-121), šių byloje esančių duomenų nevertino ir dėl jų skundžiamame nuosprendyje nepasisakė. Be kita ko, nors teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus dėl BK 223 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, tačiau realiai jų nepritaikė nagrinėjamoje byloje, nustatydamas apelianto veiksmuose šios veikos požymius. Kaip minėta, ne bet kokie aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo bei buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimo veiksmai užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės pagal BK 223 straipsnio 1 dalį klausimą yra reikšmingi tik tokie buhalterinės apskaitos pažeidimai, dėl kurių kyla paminėtame straipsnyje numatyti alternatyvūs padariniai, t.y. dėl kurių negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Tuo tarpu iš paminėtos specialisto išvados, o taip pat specialistės L. J. teisme duotų paaiškinimų matyti, kad nei vienas iš pirmiau paminėtų keturių kaltinime nurodytų padarytų pažeidimų nesukėlė atsakomybei pagal BK 223 straipsnio 1 dalį kilti būtinų padarinių. Byloje nėra kitų duomenų, kurie leistų daryti priešingą išvadą. Dėl nurodytų aplinkybių šie buhalterinės apskaitos pažeidimai iš kaltinimo šalinami (BPK 328 straipsnio 3 punktas).
4.7. Be pirmiau nurodytų aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo bei buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimo veiksmų, apygardos teismas nustatė ir tai, jog apeliantas - 1) neužtikrino, kad jį 2011-09-09 paskyrus bendrovės direktoriumi, būtų atlikta bendrovės turto ir įsipareigojimų inventorizacija (pagal reikalų perdavimo-priėmimo dienos būklę) bei, kad būtų atliktos metinės viso turto ir įsipareigojimų inventorizacijos, rengiant finansinę atskaitomybę už 2011 ir 2012 metus; 2) neišsaugojo ir nepateikė 2013 m. gegužės 27 d. kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu jam buvo išmokėta 184 045,32 Lt (53303,21 eurų) suma.
4.8. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos nustatyta, kad pagal tyrimui pateiktus bendrovės apskaitos dokumentus, laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2013-12-31, bendrovėje buvo atlikta 2011-12-31 būklei ilgalaikio turto inventorizacija ir 2013-10-21 būklei ilgalaikio turto ir prekių inventorizacija. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2008 m. birželio 26 d. Nr. X-1633 redakcija) 15 straipsnio10 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 370 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 3 ir 5 punktų reikalavimų, nes bendrovėje nebuvo atlikta turto ir įsipareigojimų inventorizacija (pagal reikalų perdavimo-priėmimo dienos būklę), kai bendrovės direktoriumi buvo paskirtas U. K., ir neatlikta metinė viso turto ir įsipareigojimų inventorizacija, rengiant finansinę atskaitomybę už 2011 (atlikta tik ilgalaikio turto inventorizacija) ir 2012 metus. Apklausiama teisiamojo posėdžio metu specialistė L. J. patvirtino šias savo išvadas. Būtent paminėtų įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas ir nustatė pirmiau 4.7. punkte nurodytus U. K. aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo veiksmus. Kita vertus, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad po specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) byloje pateikimo, U. K. ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams savanoriškai pateikė 2011-12-30 prekių 2011-12-31 būklei inventorizacijos aprašą (3 t., b.l. 72-73, 95-125), iš kurio matyti, kad 2011-12-30 prekių 2011-12-31 būklei inventorizaciją atliko tos pačios sudėties komisija, kuri taip pat 2011-12-30 atliko ir ilgalaikio turto inventorizaciją (1 t., b.l. 183-187). Inventorizacijos metu buvo rasta 868 vienetai prekių už 3 351 593,77 Lt, kurios, bendrovės vyr. buhalterei J. B. sutikrinus su buhalterinės apskaitos duomenimis, atitiko bendrovėje esančias prekes pagal buhalterinės apskaitos duomenis 2011-12-31 būklei. Tokiu būdu išdėstytos aplinkybės paneigia specialisto išvada nustatytą buhalterinės apskaitos pažeidimą, o tuo pačiu kaltinime nurodytus apelianto aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo veiksmus, kad jis neužtikrino, jog būtų atlikta metinė viso turto ir įsipareigojimų inventorizacija, rengiant finansinę atskaitomybę už 2011 metus, todėl jie iš kaltinimo taip pat šalinami.
4.9. Kita vertus, byloje neginčytinai nustatyta, kad U. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi bei būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus, neužtikrino, kad jį 2011-09-09 paskyrus bendrovės direktoriumi, būtų atlikta bendrovės turto ir įsipareigojimų inventorizacija (pagal reikalų perdavimo-priėmimo dienos būklę) bei, kad būtų atliktos metinės viso turto ir įsipareigojimų inventorizacijos, rengiant finansinę atskaitomybę už 2012 metus. Šiuos aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo veiksmus patvirtina pirmiau paminėta specialisto išvada, taip pat ir specialistės teisme duoti paaiškinimai. Duomenų, kurie paneigtų šiuos nustatytus buhalterinės apskaitos pažeidimus, byloje nėra.
4.10. Apeliantas skunde nurodo, kad šie teismo nustatyti buhalterinės apskaitos pažeidimai laikytini formaliais, jie nėra tokio pavojingumo, kad už juos galėtų kilti baudžiamoji atsakomybė. Su šiais apelianto argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2013-12-31, nustatyta, kad būtent dėl paminėtų padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Teisėjų kolegija pateikta specialistės išvada, kurią ji patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, nesant byloje kitų ją paneigiančių duomenų, neturi pagrindo abejoti. Nepagrįstai apeliantas nurodo, jog esant visiems pirminiams buhalterinės apskaitos dokumentams, nors ir neatlikta inventorizacija, nėra kliūčių nustatyti bendrovės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą. Pažymėtina tai, kad bendrovės turto ir įsipareigojimų inventorizacija būtent ir yra turto ir įsipareigojimų patikrinimas ir jų faktiškai rastų likučių palyginimas su buhalterinės apskaitos duomenimis (veikos padarymo metu galiojusių Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 3 straipsnio 13 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-04-17 nutarimo Nr. 370 dėl Inventorizacijos taisyklių patvirtinimo 2 punktas). Pirmiau nustatytų apelianto veikos kvalifikavimui reikšmingų padarinių nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentai apie bendrovės finansinės atskaitomybės už 2011, 2012 metus pateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai. Šiame punkte paminėto įstatymo 15 straipsnio 10 dalyje, kaip vienas iš bendrųjų finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimų, yra numatyta, kad apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis. Tokiu būdu, nustačius, kad apelianto vadovavimo laikotarpiu bendrovėje nebuvo atlikta dalis privalomų atlikti bendrovės turto ir įsipareigojimų inventorizacijų, galima teigti, kad valstybės institucijai teikiama bendrovės finansinė atskaitomybė buvo sudaryta tik remiantis buhalterinės apskaitos duomenimis, realiai nepagrindus jų įmonės turto ir įsipareigojimų inventorizacijos duomenimis. Taigi taip aplaidžiai tvarkant bendrovės buhalterinę apskaitą, valstybės įgaliotos institucijos neteko galimybės nustatyti realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, todėl teigi, kad paminėti apelianto padaryti buhalterinės apskaitos pažeidimai yra formalūs, nėra pagrindo.
4.11. Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2013-12-31 tvarkė vyriausioji buhalterė J. B.. Bendrovės vyriausiojo buhalterio pareiginiuose nuostatuose, su kuriais J. B. susipažino 2012-05-16, be kita ko, nurodyta, kad vyriausiosios buhalterės pareigos – kontroliuoti, kad būtų laikomasi piniginių lėšų, prekių ir materialinių vertybių, atsiskaitymų ir kito turto inventorizavimo reikalavimų. Kita vertus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-04-17 nutarimu Nr. 370 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 9 punkte nurodyta, kad „Įmonės vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, kartu su vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) – teisingų inventorizacijos rezultatų, neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į buhalterinę apskaitą“, o šių taisyklių 10 punkte numatyta, kad „Inventorizacija atliekama remiantis įmonės vadovo įsakymu arba potvarkiu, kuriame nurodomi inventorizacijos komisijos pirmininko ir narių vardai, pavardės, pareigos, jai pavedama laiku ir tinkamai atlikti inventorizaciją pagal įsakyme nurodytos dienos būklę, nurodomas inventorizacijos pradžios ir užbaigimo laikas, įpareigojama šį faktą įforminti dokumentais. Jeigu inventorizacija atliekama šių taisyklių 5 punkte nurodytais atvejais, įsakyme nurodyta diena, pagal kurios būklę atliekama inventorizacija, turi sutapti su 5 punkte nurodytu atitinkamu atveju.“ Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje (2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 redakcija) nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“. Apeliantas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo laikotarpiu nuo 2011-09-09 iki 2013-10-18. Byloje nėra duomenų apie tai, kad apeliantas būtų priėmęs įsakymus dėl bendrovės turto ir įsipareigojimų inventorizacijos atlikimo 2011-09-09 jį paskyrus direktoriumi, taip pat 2012 m. pabaigoje, bylos duomenimis jos nebuvo nei organizuojamos, nei užtikrinta, kad būtų atliktos, už ką šiuo atveju atsakingas būtent bendrovės vadovas, t.y. U. K..
4.12. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2013-12-31, taip pat nustatyta, kad bendrovė Kasos knygoje už laikotarpį nuo 2013-04-01 iki 2013-05-31 įrašė, kad atsakingam asmeniui U. K. 2013-05-27 pagal kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) išdavė 184 045,32 Lt (53 303,21 Eur) sumą, tačiau kasos išlaidų orderio, patvirtinto pinigų gavėjo U. K. parašu, bendrovė tyrimui nepateikė, todėl iš pateiktų apskaitos dokumentų negalima nustatyti, ar 184 045,32 Lt suma iš bendrovės kasos U. K. buvo išmokėta. Šią specialisto išvadoje pateiktą išvadą specialistė L. J. patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Nei vėliau (po specialisto išvados pateikimo) ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose paminėtas kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo pateiktas.
4.13. Apeliantas nepagrįstai skunde nurodo, jog atsakomybė už nurodyto kasos išlaidų orderio neišsaugojimą gali kilti tik vyr. buhalterei J. B. pareiginių nuostatų pagrindu. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje (2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 redakcija) nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 30 punkte nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (2005-01-01 įstatymo Nr. IX-2084 redakcija) 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius, 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“. Be kita ko, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje (2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 redakcija) numatyta, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, o 2 dalyje nurodyta, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tyrimui bendrovė nepateikė bendrovės vadovo įsakymu ar potvarkiu nustatytos tvarkos dėl bendrovės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo. Toks bendrovės direktoriaus įsakymas ar potvarkis, nustatantis bendrovės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarką, nebuvo pateiktas į bylą ir po UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo atlikimo. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai U. K. deklaratyvius parodymus apie tai, kad jis buvo nustatęs bendrovės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarką, vertino kritiškai, kaip pastarojo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tuo pačiu pažymėtina tai, kad vien vyriausiosios buhalterės atsakomybės už apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo ir atidavimo į archyvą tvarkos pažeidimus įtvirtinimas jos pareiginiuose nuostatuose, bendrovės vadovo įsakymu ar potvarkiu nenustačius bendrovės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarkos, nešalina apelianto, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, atsakomybės pagal BK 223 straipsnio 1 dalį už buhalterinės apskaitos dokumento nesaugojimo veiksmus, dėl kurių jo vadovavimo bendrovei laikotarpiu taip pat iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)). Be kita ko, sprendžiant U. K. baudžiamosios atsakomybės už paminėtus veiksmus klausimą, teisiškai nėra reikšminga, kada tiksliai jo vadovavimo bendrovei laikotarpiu kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo prarastas.
4.14. Apeliantas skunde taip pat nurodo, jog jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo paskirtas nuo 2011-09-09, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bendrovės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros iš dalies negalima nustatyti nuo 2011-01-01. Pažymėtina tai, kad atliekant bendrovės turto ir įsipareigojimų inventorizaciją faktiškai rasti turto ir įsipareigojimų likučiai lyginami su ataskaitinio laikotarpio (metų ar trumpesnio laikotarpio) buhalterinės apskaitos duomenimis. Nagrinėjamu atveju apeliantas privalėjo užtikrinti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų inventorizacija būtų atlikta netrukus po jo 2011-09-09 paskyrimo bendrovės direktoriumi, tai inventorizacijos atlikimo metu faktiškai rasti turto ir įsipareigojimų likučiai ir turėjo būti lyginami su laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki inventorizacijos atlikimo dienos fiksuotais buhalterinės apskaitos duomenimis. Būtent dėl nurodytų aplinkybių pagrįstai apelianto aplaidžiai tvarkytos buhalterinės apskaitos padarinių atsiradimo laikotarpis fiksuotas nuo 2011-01-01.
4.15. Apeliantas skunde, be kita ko, kelia baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus atribojimo klausimą. Pažymėtina tai, kad BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių nustatymas ar nenustatymas yra svarbiausias baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus atribojimo kriterijus, nes už įvairius apskaitos taisyklių pažeidimus numatyta ir administracinė atsakomybė. Pirmiau išdėstytų aplinkybių visumos pagrindu nustatyta, kad dėl apelianto aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo bei buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimo veiksmų laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2013-10-18, negalima iš dalies nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. U. K. padaryti buhalterinės apskaitos pažeidimai nėra formalūs ar mažareikšmiai, dėl padarytų pažeidimų už pakankamai ilgą laikotarpį (beveik trijų metų laikotarpį) nėra galimybės iš dalies nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, U. K. baudžiamasis įstatymas pritaikytas pagrįstai.
4.16. Tuo pačiu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje, nustatęs, jog apeliantas ikiteisminio tyrimo metu pateikė bendrovės avanso apyskaitas už 2013 m. sausio, vasario, balandžio ir gegužės mėn. (1 t., b.l. 88-89, 90-91), iš kaltinimo pašalino aplinkybes, kad U. K. „neišsaugojo ir tyrimui nepateikė bendrovės avanso apyskaitų už 2013 m. sausio, vasario, balandžio ir gegužės mėn., dėl ko neįmanoma įvertinti bendrovės piniginių lėšų sumoje 8 118 513,93 Lt (2351284,15 eurų) judėjimo laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2013 m. gegužės 27 d.“, tačiau paminėtas aplinkybes paliko skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje. Nustačius, kad paminėtos bendrovės avanso apyskaitos ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams iš tikrųjų buvo pateiktos, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šalina iš kaltinimo ir šias aplinkybes.
4.17. Įvertinusi išdėstytą, teisėjų kolegija nustato, kad apeliantas nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, padarė tokiomis aplinkybėmis:
U. K., laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 9 d. iki 2013 m. spalio 18 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), nuo 2007 m. rugsėjo 12 d. reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 21 straipsnio nuostatas būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą bei už įmonės buhalterinės apskaitos ir kitų dokumentų išsaugojimą, aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o būtent:
- pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą“ 1 dalies nuostatas „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ bei Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2008 m. birželio 26 d. Nr. X-1633 redakcija) 15 straipsnio „Bendrieji finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai“ 10 dalies „Apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis. Inventorizacijos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 370 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 3 punkto kad „Įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, biologinį turtą, žaliavas, medžiagas, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą, nebaigtus mokslo tiriamuosius darbus ir kitas atsargas, investicijas, vertybinius popierius, grynuosius pinigus, gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš finansinių ataskaitų sudarymą ...“ ir 5 punkto „ ... Keičiantis materialiai atsakingiems asmenims, turi būti inventorizuojama turto dalis, perduodama vieno materialiai atsakingo asmens kitam materialiai atsakingam asmeniui (pagal reikalų perdavimo-priėmimo dienos būklę). Išnuomotas turtas inventorizuojamas pagal jo perdavimo nuomininkui dienos būklę...“ reikalavimus neužtikrino, kad būtų atlikta bendrovės turto ir įsipareigojimų inventorizacija (pagal reikalų perdavimo-priėmimo dienos būklę) bei, kad būtų atlikta metinė viso turto ir įsipareigojimų inventorizacija, rengiant finansinę atskaitomybę už 2012 metus;
- pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 14 straipsnio 2 d. nuostatas „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ 1 dalies „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir 2 dalies „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“ nuostatas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (2005 m. sausio 1d.Nr. IX-2084 redakcija) 12 straipsnio „Dokumentų saugojimas“ 1 dalies „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“ nuostatas, neišsaugojo ir tyrimui nepateikė 2013 m. gegužės 27 d. kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu jam buvo išmokėta 184 045,32 Lt (53303,21 Eur) suma, t.y. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. spalio 18 d. negalima iš dalies nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
4.18. Atsižvelgus į tai, kad pašalinus iš kaltinimo dalį buhalterinės apskaitos pažeidimų, kurie nesukėlė baudžiamajai atsakomybei pagal BK 223 straipsnio 1 dalį kilti būtinų padarinių, realiai apelianto padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nesumažėjo, taip pat atsižvelgus į kitas bausmės skyrimui reikšmingas ir skundžiamame nuosprendyje aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad švelninti U. K. pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę nėra pagrindo. Apeliantui pagal BK 223 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 30 d. nuosprendį pakeisti.
Iš U. K. pateikto kaltinimo, pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, pašalinti aplinkybes: „neužtikrino, kad jį 2011 m. rugsėjo 9 d. paskyrus bendrovės direktoriumi, jam pasirašytinai būtų perduoti įmonės apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai, perdavimo-priėmimo aktai, tyrimui nepateikė direktoriaus įsakymų už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. spalio 18 d., tame tarpe 2011 m. gruodžio 7 d. direktoriaus įsakymo Nr. P-22 dėl inventorizacijos“;
„neužtikrino, kad būtų atlikta metinė viso turto ir įsipareigojimų inventorizacija, rengiant finansinę atskaitomybę už 2011 metus“;
„neišsaugojo ir tyrimui nepateikė iš (duomenys neskelbtini) 2013 m. gegužės 7 d. pirkto automobilio CITROEN BERLINGO, 2010 m., kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2013 m. liepos 11d. motociklo APRILLA SR50RMULTI, 2010 m., kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo dokumentų“;
„neišsaugojo ir tyrimui nepateikė bendrovės akcininkų susirinkimų protokolų (akcininko sprendimų) už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. spalio 18 d.;
„neišsaugojo ir tyrimui nepateikė bendrovės avanso apyskaitų už 2013 m. sausio, vasario, balandžio ir gegužės mėn., dėl ko neįmanoma įvertinti bendrovės piniginių lėšų sumoje 8 118 513,93 Lt (2351284,15 eurų) judėjimo laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2013 m. gegužės 27 d.“.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.