Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Virgina Pankauskienė, sekretoriaujant Gintei Vingytei, dalyvaujant ieškovei J. G., jos atstovui advokatui Rimantui Šimkaičiui, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vilijai Kuznecovai, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui K. Z., institucijai, teikiančiai išvadą byloje - Šilutės rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta viešo paskelbimo būdu. Prašymų negauta. Byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 str.).

Ieškinys tenkintas visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos duomenų nustatyta, kad E. G. gimė (duomenys neskelbtini), jos gimimo liudijime motinos grafoje įrašyta J. G., tėvas nenurodytas (b.l. 6). Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad su atsakovu susipažino 2012 metų pabaigoje, dažnai susitikinėdavo jos bute, turėjo lytinių santykių. Kai ji pastojo atsakovui apie tai pranešė, tačiau atsakovas tuomet ją paliko ir daugiau nesirodė. Nurodo, kad pradėjusi draugauti su atsakovu kitų vyrų neturėjo, todėl yra visiškai įsitikinusi, kad atsakovas yra jos vaiko tėvas.

Ieškovės nurodytas aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir apklausta liudytoja B. G., kuri parodė, kad ieškovė su atsakovu draugavo, matydavo dažnai jį ieškovės namuose. Abu kartu yra buvę pas ją svečiuose, yra likę nakvoti jos namuose. Po kurio laiko sužinojo, kad Julija yra nėščia. Ji jai guodėsi, kad Kęstas ją paliko.

Tokiu būdu, ieškovės ir liudytojos parodymais nustatyta, kad 2013 m. kovo mėn. pradžioje, kuomet buvo pradėtas ieškovės vaikas, ieškovė ir atsakovas draugavo. Teismo vertinimu, ieškovės ir atsakovo santykiai iki vaiko pradėjimo ir po jo leidžia spręsti, kad atsakovas yra ieškovės dukters biologinis tėvas.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vaikas įregistruojamas tuoj po gimimo ir nuo gimimo momento turi teisę į vardą ir pilietybę, taip pat, kiek tai įmanoma, teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisė žinoti savo tėvus numatyta ir CK 3.161 straipsnyje, be to, tai yra vienas ir iš vaiko interesų turinį sudarančių elementų. Tėvystės nustatymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 str. 2d., 3.146-3.148,3.150 str.). Teismo nuomone, tėvystės nustatymas atitinka vaiko interesą žinoti savo kilmę ir biologinius tėvus, kadangi ieškovės dukters gimimo liudijime duomenų apie jos biologinį tėvą nėra.

Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. numato, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 d.).

Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 2 d. nustato, kad tėvų teikiamo materialinio išlaikymo savo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Priteisiant išlaikymą, būtina atsižvelgti į vaiko realius poreikius ir tėvų materialines galimybes.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui po 87 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki dukters pilnametystės. Iš bylos duomenų ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, jog ieškovė šiuo metu nedirba, gyvena iš socialinių pašalpų, gyvena socialiniame būste. Turto ir transporto priemonių ji neturi. Duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas, išlaikytinius byloje nėra.

Lietuvos teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, nors konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; ir kt.). Kadangi byloje nenustatyta, jog atsakovas yra nedarbingas, turi kitų išlaikytinių, todėl preziumuojama, jog jis sveikas, darbingo amžiaus vyras ir teismas byloje nenustatė jokių aplinkybių, trukdančių jam teikti minimalų išlaikymą. Nes vaiko motinai ir taip tenka didesnė išlaikymo našta bei didesnė atsakomybė ir pareiga kiekvieną dieną tiesiogiai rūpintis dukters auklėjimu ir vystymusi. Todėl teismas spręsdamas išlaikymo priteisimo klausimą, mano, kad prašomas priteisti išlaikymo dydį nėra aiškiai nepagrįstas, todėl iš atsakovo dukters išlaikymui priteistina po 87 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-08-18) iki dukters pilnametystės.

Pagal CK 3.208 straipsnį išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, todėl priteistino išlaikymo dydis indeksuotinas Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t.y. nuo vaikų gimimo dienos. Pareiga materialiai išlaikyti vaikus susijusi su gyvybiškai svarbių vaikų vystymosi poreikių patenkinimu, todėl ji turi būti teikiama nuolat, be pertraukų ir reikiamo dydžio bei formos. Atsakovas neteikė išlaikymo dukrai nuo jos gimimo dienos. Tokiu būdu, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas 721,15 Eur, kuris skaičiuojamas nuo vaiko gimimo, tai yra nuo (duomenys neskelbtini) iki 2014-08-18 (87 Eur x 8=695 Eur).

Atsižvelgiant į CK 3.185, 3.190 straipsnių nuostatas, ieškovė skirtina iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Ieškinį patenkinus iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: 72 Eur žyminio mokesčio, 382,30 Eur už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bei 4,85 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad K. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis Šilutės r., Mažių k., yra E. G., gimusios (duomenys neskelbtini), (2013-12-17 Šilutės r. CMS įrašo Nr. 535) tėvas, o E. G. yra K. Z. vaikas.

Priteisti iš K. Z. išlaikymą dukrai E. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį po 87 Eur periodinėmis išmokomis, pradedant nuo 2014-08-18 iki vaiko pilnametystės.

E. G. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskirti J. G..

Išlaikymo suma kasmet turi būti indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš K. Z. 695 Eur išlaikymo įsiskolinimą J. G..

Priteisti iš K. Z. 495,15 Eur valstybei.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai.

Sprendimas per 30d. apeliacinius skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.