Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnyje nustatyta, kad bylose, kuriose ieškinio suma neviršija 5 000 Eur, teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą; byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas. Teismas nusprendė šią bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, šalys bylos nagrinėti teisme žodinio proceso tvarka neprašė, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“ su draudėja V. K. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria laikotarpiui nuo 2024 m. kovo 30 d. iki 2025 m. kovo 29 d. buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Draudimo sutarties pagrindu ieškovė kompensavo draudėjai 310,31 Eur nuostolius, kuriuos draudėja patyrė 2024 m. balandžio 3 d. dėl vandens išsiliejimo dėl nesandarus bendro naudojimo nuotekos sistemos vamzdžio, kuomet prasiskverbęs vanduo apgadino jos turtą. Ieškovė, remdamasi tuo, kad ieškovei kaip turto draudikei atsirado pareiga atlyginti dėl prasiskverbusio vandens atsiradusią žalą, išmokėjo draudėjai 310,31 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Atsakovė (duomenys neskelbtini) yra paskirta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore, bei draudžiamojo įvykio metu buvo atsakinga už daugiabučio namo bendrojo naudojimo nuotekų sistemos priežiūrą, todėl ieškovė turi teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakovės. Atsakovė kaltės dėl atsiradusios žalos nepripažino, mano, kad savo pareigą likviduoti avariją įvykdė tinkamai, yra aktyvi ir savo, kaip daugiabučio namo administratorės pareigas, vykdo tinkamai, be to, negavus daugumos bendrasavininkų pritarimo / prašymo atsakovė neturi pareigos atlikti vamzdynų remonto / keitimo naujais.

6. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 ir 5 dalis butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas, kurio 2 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektai – bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė yra bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendro naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė. Taigi remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos vamzdynai ir angos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio namo butų savininkams.

7. CK 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus, kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Valdytoju gali būti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo kontekste, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą.

8. Pagal kasacinio teismo praktiką statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio techninės priežiūros funkcija, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Statinio valdymas gali atsirasti tiek įstatymo, tiek sutarties pagrindu. Kai statinio valdymas perleidžiamas sutartimi, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti tokio susitarimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).

9. Byloje nustatyta, kad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administravimas buvo paskirtas vykdyti (duomenys neskelbtini). Ieškovė patirtus nuostolius įrodinėja vadovaudamasi CK 4.84 straipsniu, kuriame įtvirtinta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius.

10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). Vadinasi, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus teisinio statuso turėjimas savaime nereiškia bendrojo naudojimo objektų valdytojo statuso.

11. Kaip matyti, atsakovei (duomenys neskelbtini) pavestos vykdyti namo techninės priežiūros funkcijos, tačiau atsakovės negalima laikyti turto valdytoju. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad 2019 m. atsakovė organizavo minėto daugiabučio namo bendro naudojimo nuotėkų stovų keitimo / remonto darbus, 2019 m. rugpjūčio mėn. šaukė gyventojų susirinkimą dėl karšto, šalto ir nuotėkų stovų keitimo darbų, 2019 m. rugsėjo – lapkričio mėn. vykdė gyventojų apklausas raštu dėl tų pačių darbų organizavimo, remonto darbai atlikti 2019 m. rugsėjo – spalio mėn. butuose: (duomenys neskelbtini), tačiau balsavimuose nei butas (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini) nuomonės neišreiškė. Taip pat pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, kad dar prieš žalos kilimą, t. y. 2022 m. spalio 25 d. atsakovės siūlymu namo gyventojai nusprendė dalyvauti namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo etape. 2024 m. balandžio 3 d. likviduojant avariją bute Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atidengta niša sienoje, permontuotas virtuvės wc stovas, todėl atsakovė savo pareigą likviduoti avariją įvykdė tinkamai. Taigi, atsakovė ėmėsi veiksmų net iki žalos kilimo, tačiau galimai dėl seno namo natūralaus susidėvėjimo ar kitų priežasčių įvyko vandens prasiskverbimas į vieną iš namo butų. Be to, butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti ar kitaip tvarkyti (CPK 4.83 straipsnio 3 dalis), taigi bendrojo naudojimo patalpų savininkai, kurie žinodami savo turimo turto būklę, privalo organizuoti jų tvarkymą, išsaugojimą bei imtis bendrų priemonių galimai žalai išvengti, o atsakovė tik gavusi buto savininko sutikimą gali patekti prie bendro naudojimo vamzdynų stovų ir atlikti reikiamus remonto darbus. Taigi administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai.

12. Remiantis aukščiau išdėstytu teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra civilinei atsakomybei kilti būtinų visų keturių civilinės atsakomybės sąlygų, kaltės, neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio, todėl atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.

13. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškinį bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos atsakovei iš ieškovės. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei klausimas nespręstinas.

14. Teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovės valstybei nepriteistinos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 1, 6 dalys, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 279 straipsniais

nusprendžia:

akcinės draudimo bendrovės ,,Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.