Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo L. A. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 3 d., ir jai skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 6 p., 8 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas nustatytas skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteista iš L. A. 1000 Lt civilinis ieškinys G. S. naudai ir 1000 Lt civilinis ieškinys E. R. naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. A. nuteista už tai, kad ji 2013-10-11, apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, be priežasties tampė už šaliko, mindė batus mažametei B. G., taip pat tampė už plaukų, drabužių, mindžiojo batus mažametei K. M., tuo sukeldama nukentėjusiosioms B. G. ir K. M. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios L. A. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama nustačius du momentus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: kaltininkas nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus, jos nustatymas turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-68/2013). Taip pat pažymima, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad esminę reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme, nes būtent pirmosios instancijos teisme byla išsprendžiama iš esmės. Ta aplinkybė, kad kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu neigė savo kaltę, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant jo prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-269/2008).

Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas pripažinti, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys.

BK 59 str. 1 d. 6 p. numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-412/2014). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-440/2013).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pagrindas teigti, kad nukentėjusiųjų B. G. ir K. M. elgesys buvo provokuojantis ir turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tiek apklausta ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, L. A. nurodė, kad jai paskambino močiutė J. D. ir pasakė, kad kažkas įvyko, nes G. paskambinęs nieko nekalbėjo, tik kūkčiojo ir verkė. Stotelėje pamatė verkiantį sūnų, klausė, kas atsitiko, bet jis nieko nesakė, tik kartojo B. vardą. Tada ji važiavo pas K. M., jos nerado. Po to nuvyko pas B., jos brolis pasakė, kad jos nėra. Pamatė B. ir K. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ aikštelės. B. ir K. ji buvo paėmusi už rankos, vedėsi prie automobilio, vesdamasi galėjo patempti už šaliko, netyčia užminti ant bato, patempti plaukus. Tokius L. A. parodymus patvirtino liudytoja J. D. ir papildomai parodė, kad anūkas G. A. pasakė, kad B. ir K. buvo atėmusios litą, jam mindžiojo kojas, norėjo paimti ausinukus, kad viena mergaitė laikė, o B. jam smūgiavo su ranka į galvą. Taip pat liudytoja nurodė, kad L. A. norėjo pasikalbėti su mergaičių tėvais, o jų neradusi, važiavo prie parduotuvės, ten ir pamatė mergaites, mergaites vedėsi prie automobilio, liepė atsiprašyti G. A.. Iš mažamečių nukentėjusiųjų B. G. ir K. M. apklausų pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolų matyti, kad jos parodė panašias aplinkybes kaip ir L. A., liudytoja J. D., tik neigė konfliktavusios su G. A.. Tai, kad tarp nukentėjusiųjų ir L. A. sūnaus G. A. buvo konfliktas, patvirtina apeliacinės instancijos teismui pateikta Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados medžiaga. Minėtoje medžiagoje nustatyta, kad į medikus dėl galvos traumos kreipėsi G. A. ir kad mažametį G. A. galbūt sužalojo B. G.. B. G. atžvilgiu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 str. 3 d. ir 284 str. 1 d., kadangi ji nėra šių nusikaltimų subjektas, nes neturi 16 metų amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė. Taigi, kolegijos manymu, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusiųjų netinkamas elgesys G. A. atžvilgiu paskatino L. A. atvykti į įvykio vietą aiškintis dėl jų elgesio jos sūnaus atžvilgiu ir savo veiksmais (tampant už plaukų, drabužių, mindžiojant batus) sukelti joms fizinį skausmą. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys, o tai pripažintina nuteistosios L. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatytą BK 59 str. 1 d. 6 p.

Taigi apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, L. A. nepagrįstai nepripažino BK 59 str. 1 d. 2, 6 p. numatytų lengvinančių atsakomybę aplinkybių, t. y. nepritaikė įstatymo, esant pagrindui jį taikyti, todėl ši nuosprendžio dalis keistina (BPK 328 str. 1 d.).

Nustačius nuteistosios L. A. atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir įvertinus tai, kad nenustatyta L. A. atsakomybę sunkiančių aplinkybių, be to, ji anksčiau nebuvo teista, teisėjų kolegijos manymu, yra teisinis pagrindas nuteistajai taikyti BK 39 straipsnio nuostatas.

Pagal BK 39 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nuostatas, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir yra ne mažiau kaip dvi šio kodekso 59 str. 1 d. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių, yra besąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, taikoma tik esant visoms jame išvardytoms būtinoms sąlygoms. Kaip matyti, apeliantei inkriminuotas BK 140 str. 3 d. numatytas nusikaltimas yra nesunkus. Byloje esanti pažyma apie teistumą patvirtina, kad L. A. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos dvi jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinusi tai, kad L. A. administracine tvarka nebausta, charakterizuojama teigiamai, augina du mažamečius vaikus, mokosi (duomenys neskelbtini) dieniniame skyriuje bei jai inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes, nukentėjusiųjų netinkamą elgesį L. A. sūnaus atžvilgiu, paskatinusį ją nusikalsti, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra visos sąlygos apeliantę L. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39 str. nustatyta tvarka ir baudžiamąją bylą jai nutraukti (BPK 327 str. 2 p.).

Apeliantė taip pat prašo sumažinti priteisto civilinio ieškinio dydį, kadangi šiuo metu neturi pajamų, gyvena su dviem mažamečiais vaikais iš gaunamų alimentų, mokosi dieniniame skyriuje.

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad L. A. sukėlė K. M. ir B. G. fizinį skausmą, dėl ko jos patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, diskomfortą, nepatogumus, juto baimę, bei į kaltinamosios turtinę padėtį, jog ji augina du mažamečius vaikus, priteisė iš L. A. po 1000 Lt neturtinės žalos G. S. ir E. R..

Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į veikos padarymo aplinkybes bei motyvus, žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį iš esmės grindė K. M. ir B. G. patirtu fiziniu skausmu, neigiamais dvasiniais išgyvenimais, diskomfortu, nepatogumais, baime.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nukentėjusiosioms nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingas nusikaltimą padaręs asmuo, tačiau pirmosios instancijos teismo priteisti neturtinės žalos dydžiai, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiųjų patirti dvasiniai išgyvenimai iš esmės buvo nulemti jų pačių provokuojančio elgesio, kad nenustatyta, jog po L. A. veiksmais sukelto nukentėjusiosioms fizinio skausmo būtų kilusios neigiamos pasekmės sveikatai, būtų pablogėję jų mokslo ar socialiniai santykiai, įvertinus ir L. A. turtinę padėtį, jog ji viena augina du vaikus, mokosi dieniniame skyriuje, bei atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, mažintini priteisiant G. S. ir E. R. po 500 Lt (144, 81 EUR) neturtinės žalos atlyginimui, skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 str. 4 p. numatytu pagrindu.

Dėl apeliantės skundo reikalavimo pradėti privataus kaltinimo tvarka dėl šmeižto, orumo, garbės pažeminimo, įžeidimo, tikrovės neatitinkančių faktų paviešinimo, pažymima, kad privataus kaltinimo bylose ikiteisminis tyrimas nėra atliekamas, tokios bylos pradedamos nukentėjusiojo asmens iniciatyva, kuris turi tiesiogiai kreiptis į teismą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, 328 straipsniu 1 punktu, 4 punktu,

nusprendžia:

pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nuosprendį:

pripažinti L. A. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys.

Nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo iš L. A. G. S. naudai pakeisti: priteistą neturtinę žalą sumažinti iki 144,81 EUR (500 Lt).

Nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo iš L. A. E. R. naudai pakeisti: priteistą neturtinę žalą sumažinti iki 144,81 EUR (500 Lt).

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio dalį dėl L. A. pripažinimo kalta ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį ir L. A., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 39 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, esant jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei baudžiamąją bylą nutraukti.

L. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.