- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-29
- Bylos Nr.
- AN2-514-898/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03221-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė
- Kategorijos
- 1.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.9.2Nustatyto greičio viršijimas (ANK 416 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal I. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria atmestas I. S. skundas dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2019 m. birželio 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. 2019 m. birželio 3 d. Institucijos nutarimu I. S. nubausta už tai, kad 2019 m. gegužės 1 d., apie 12.39 val., Vilniuje, Vakariniame aplinkkelyje, būdama pradedančioji vairuotoja, vairuodama automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama 145 km/h greičiu, viršijo leistiną – 80 km/h greitį, tuo savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 131.1 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 6 dalyje. Už administracinį nusižengimą I. S. paskirta 450 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvylikai mėnesių.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartimi netenkino I. S. skundo dėl 2019 m. birželio 3 d. Institucijos nutarimo. Teismas nurodė, kad įvertinus visas reikšmingas aplinkybes administracinės nuobaudos tikslai I. S. atžvilgiu negali būti pasiekti paskyrus trumpesnį nei minimalų už ANK 416 straipsnio 6 dalyje padarytą nusižengimą numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo - terminą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniu skundu I. S. prašo pakeisti 2019 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuria paliktas galioti Institucijos 2019 m. birželio 3 d. nutarimas ir paskirti švelnesnę nei 12 (dvylika) mėnesių administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
3.1. Skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas, tikrindamas apeliantės atžvilgiu priimto nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, pateikė gana formalius motyvus, dėl to iki galo liko neatskleista ir neįvertinta teisingo sprendimo priėmimui reikšmingų faktinių aplinkybių visuma. Apylinkės teismas neištyrė visų faktinių bylos aplinkybių, būtinų sprendžiant švelnesnės nuobaudos nei numatyta ANK 416 straipsnio 6 dalies sankcijoje paskyrimą. Apylinkės teismas neatsižvelgė į I. S. padaryto nusižengimo pobūdį, asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, šių kriterijų turinio plačiau netyrė, nors apeliantė tiek savo skunde, tiek teismo posėdžio metu akcentavo aplinkybes dėl teisės vairuoti transporto priemones jai būtinumo. Liko neįvertintas teigiamas pažeidėjos asmenybės charakterizavimas.
3.2. Teismas nusižengimo situaciją vertino itin formaliai, nurodydamas, kad apeliantei nebuvo būtinojo reikalingumo viršyti greičio dėl bute užsitrenkusio septynmečio vaiko. Visgi, apeliantė mano, jog platesniame kontekste nutikus elementariai gyvenimiškai situacijai, galima suprasti/pateisinti jos veiksmus. Sulaukusi skambučio iš panikuojančios draugės dėl užsitrenkusio bute mažamečio sūnaus I. S. skubėjo padėti draugei, nes turėjo nuo jos buto raktus.
3.3. Skunde nėra ginčijamas priešingas teisei elgesys, bet prašoma sumažinti paskirtą administracinio poveikio priemonės terminą. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnio 5 dalis. Apeliantės nuomone, teismas nepagrindė išvados, jog administracinės nuobaudos tikslai negali būti pasiekti paskyrus švelnesnį nuobaudos dydį. Įstatymų leidėjas ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymui nereikalauja ypatingų ar išimtinių aplinkybių, pakanka atsižvelgti į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes bei vadovautis teisingumo ir protingumo principu.
3.4. Skunde dėstomos aplinkybės, kurios, apeliantės manymu, sudaro teisinį pagrindą jos atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Teigiama, jog I. S. padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė visiškai jokių realių padarinių – nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta jokia žala. I. S. iš karto ją sustabdžiusiems policijos pareigūnams prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir dėl to labai apgailestavo. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybė yra vienas iš kriterijų individualizuojant nuobaudos skyrimą, todėl pabrėžiama, jog I. S. yra baigusi vidurinę mokyklą, studijavo Vilniaus kolegijoje Sveikatos priežiūros fakultete ir baigė Dietetikos studijas, dirbo UAB „M“ įmonėje administratore, vėliau buvo paaukštinta pareigose ir tapo vadybininke. Darbdavio charakterizuojama teigiamai. Skunde akcentuojama, jog dirbant UAB „M“ įmonės vadybininke, jos pareigos yra tiesiogiai susijusios su betarpišku bendravimu su klientais ir pagal atliekamo darbo pobūdį vairuotojo pažymėjimas jai yra būtinas. Netekus teisės vairuoti ji gali netekti darbo, nes nebegalės tinkamai atlikti jai pavestų darbinių funkcijų. I. S. transporto priemonę vairuoja nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. ir tai buvo pirmas jos padarytas administracinis nusižengimas, todėl nesutinka su teismo argumentu, kad tai necharakterizuoja jos teigiamai.
3.5. Pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas administracinė nuobauda pasiektų keliamus tikslus, nes jau pats procesas turėjo poveikį administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Sušvelninus administracinio poveikio priemonės taikymo terminą I. S. neliktų nepatyrusi jokio neigiamo valstybės atsako į padarytą administracinį nusižengimą, nes jau yra sumokėjusi jai paskirtą baudą (450 Eur).
3.6. Skunde remiamasi apylinkės teismų sprendimais (administracinio nusižengimo bylos Nr. II-76-526/2019, II-75-1057/2019), kuriose už tokio paties nusižengimo padarymą buvo sušvelnintas administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, taikymo terminas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
I. S. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto nėra, apeliaciniame skunde keliamas tik administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas ir prašoma ją sušvelninti taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. I. S. Institucijos nutarimu nubausta pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį. Šio straipsnio dalyje numatyta atsakomybė tam, kas nustatytą greitį viršijo daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą, o tokie veiksmai užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų. ANK 416 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių, o pradedantiesiems vairuotojams <...> privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų ir šešių mėnesių. Taigi įstatymas imperatyviai nustato, jog už šių neteisėtų veiksmų padarymą teisės vairuoti transporto priemones atėmimas taikomas privalomai. Visgi, toks reguliavimas turi išimčių ir teismui suteikta galimybė taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį, kurioje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Skunde nepagrįstai teigiama, jog ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymas nereikalauja ypatingų ar išimtinių aplinkybių. Šiame kontekste pažymėtina, jog pagal susiformavusią teismų praktiką administracinė nuobauda ir/ar administracinio poveikio priemonė pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį gali būti neskiriama ar švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. ANK 34 straipsnio 5 dalis taikoma tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
7. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, prašymą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas I. S. argumentuoja aplinkybėmis, kurios apylinkės teisme jau buvo įvertintos. Skunde formaliai teigiama, kad teismas neįvertino reikšmingų aplinkybių, tačiau nurodytų faktinių aplinkybių visuma, kurių neva neįvertino teismas, nesudaro pagrindo I. S. paskirti švelnesnę, nei įstatyme numatyta, administracinio poveikio priemonę. Netenkindamas I. S. skundo dėl Institucijos paskirtos administracinio poveikio priemonės švelninimo apylinkės teismas tinkamai įvertino I. S. asmenybę, nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei pagrįstai nurodė, jog paskirta minimali įstatymo sankcijoje numatytą nuobaudą su minimaliu teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu yra teisėta. Tokiai pozicijai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas.
8. Skunde pateiktos aplinkybės, kurios, apeliantės manymu, sudaro teisinį pagrindą jos atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nei viena iš skunde nurodytų aplinkybių negali būti vertinama kaip išskirtinė ir reikšminga taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Tai, jog I. S. savo veiksmais nesukėlė jokių neigiamų padarinių ir nepadarė jokios žalos, nesumažina jos padaryto nusižengimo pavojingumo. ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytas nusižengimas nereikalauja padarinių kilimo, o administracinė atsakomybė kyla už patį greičio viršijimo faktą. Jei pažeidėja būtų sukėlusi neigiamus padarinius ar padariusi realios žalos, jos veiksmai būtų kvalifikuojami pagal kitus ANK straipsnius ar net baudžiamojo įstatymo normas. Tai, jog I. S. iš karto ją sustabdžiusiems policijos pareigūnams prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir dėl to labai apgailestavo, buvo pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir turėjo reikšmingos įtakos jai paskiriant minimalaus dydžio nuobaudą, tačiau ši lengvinanti aplinkybė negali būti pagrindas papildomai švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę. Aplinkybės, jog I. S. yra baigusi vidurinę, mokėsi kolegijoje, dirbo administratore ir buvo paaukštinta į vadybininkes, darbdavio yra charakterizuojama teigiamai, nėra išskirtinės. Nurodytos aplinkybės yra įprastos kiekvienam piliečiui ir necharakterizuoja I. S. išimtinai teigiamai bei neišskiria jos iš kitų. Nurodytos aplinkybės neturi jokios įtakos sprendžiant klausimą dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.
8.1. Skunde akcentuojama, kad apeliantės pareigos dirbant vadybininke yra tiesiogiai susijusios su bendravimu su klientais, todėl teisė vairuoti transporto priemones yra būtina. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog I. S. darbinės funkcijos nėra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu. Ji yra vadybininkė ir jos darbo pobūdis susijęs su bendravimu su klientais, bet ne transporto priemonės vairavimu. Galimybė vairuoti transporto priemonę tik palengvino jos darbinių funkcijų atlikimą. Tai, kad paskirta administracinė poveikio priemonė pakenks pažeidėjos darbinei veiklai negali būti pripažintos išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl ko turėtų būti švelninama paskirta administracinio poveikio priemonė. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. Žinodama, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra būtina vykdant darbines funkcijas, I. S. šia teise naudojosi neatsakingai, todėl jo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Apylinkės teismas šias aplinkybes įvertino ir paaiškino, kodėl jos nelaikytinos pagrindu taikyti švelnesnę nuobaudą. Atėmus teisę vairuoti transporto priemones kilęs nepatogumas gali būti įveiktas kitomis priemonėmis, apeliantė gali pasirinkti bet kurį iš daugelio alternatyvių važiavimo būdu: rinktis visuomeninį transportą, taksi, pasisamdyti vairuotoją, paprašyti šeimos narių ją nuvežti ir pan.
8.2. Nagrinėjamu atveju ypatingai neigiamai vertinama aplinkybė, jog grubų KET pažeidimą I. S. padarė būdama pradedančioji vairuotoja. Įstatymų leidėjas išskiria šią vairuotojų grupę ir numato jai griežtesnį teisinį reguliavimą. Tai, jog pažeidėja per pusantrų metų vairavimo laikotarpį padarė pirmą nusižengimą, necharakterizuoja jos kaip pareigingos ir atsakingos vairuotojos. Priešingai – per pusantrų metų laikotarpį, kai būdama pradedančiąja vairuotoja I. S. turėjo būti itin pareiginga ir atsargi, ji padarė itin grubų administracinį nusižengimą ir tai vertinama neigiamai. Tokią poziciją išreiškė ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje.
8.3. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog apeliantės išdėstyta nusižengimo padarymo priežastis, t. y. jog skubėjo padėti draugei atrakinti jos butą, kuriame užsitrenkė mažametis vaikas, nepateisina jos neteisėtų veiksmų viršijant greitį ir nelengvina jos padėties jokia apimtimi. Skundo argumentas apie platesnį šios situacijos konteksto vertinimą bei elementarios gyvenimiškos situacijos pateisinimą, yra nepagrįstas. I. S. neturėjo jokios pateisinamos priežasties taip skubėti pas savo draugę, kurios vaikui negrėsė joks realus pavojus, tokiu būdu viršijant greitį ir keliant potencialų pavojų aplinkiniams.
9. Nors teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukels apeliantei nepatogumų bei neigiamų pasekmių, tačiau tokie apribojimai yra natūrali taikomos administracinės nuobaudos pasekmė, tai yra pačios I. S. veiksmų rezultatas ir tai nesudaro pagrindo švelninti pažeidėjos atsakomybę remiantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi. Būtų neteisinga, jei padaręs nusižengimą asmuo toliau patogiai gyventų ir nejustų padaryto nusižengimo pasekmių. Šie nepatogumai turi ir prevencinę reikšmę, kad patyręs nepatogumus pažeidėjas ateityje nedarytų nusižengimų, nes sulauks tokių pat ar dar didesnių nepatogumų. ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, kad sprendžiant šios normos taikymą reikia atsižvelgti į teisingumo ir protingumo principus, tačiau šioje byloje mažesnės nuobaudos paskyrimas nebūtų nei teisingas, nei protingas. Vien tai, jog I. S. sumokėjo paskirtą baudą neužtikrins įstatyme numatytų nuobaudos tikslų įgyvendinimo.
10. Skunde remiamasi apylinkės teismo sprendimais, kuriuose buvo sumažintas administracinės poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismo precedento esmę sudaro stare decisis principas, grindžiamas teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuluotas teismo precedentas. Teismų precedentai yra teisės šaltiniai, rėmimasis precedentais yra vienodos teismų praktikos ir teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Tačiau, remdamasis tokiu šaltiniu, teismas visų pirma turi įsitikinti, ar jis turi precedento galią jo nagrinėjamojoje byloje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismams, sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į aplinkybes tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas. Teismas pažymi, kad skunde nurodytų teismų sprendimų faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamo atvejo. Byloje Nr. II-76-526/2019 administracinio poveikio priemonė vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis buvo sumažinta dėl to, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga vairuojant automobilį kasdieniniam vaikų nuvežimui į skirtingas ugdymo įstaigas bei tėvo priežiūrai, nuvykimui į gydymo įstaigas. Teismas konstatavo, jog netekus teisės vairuoti transporto priemones nutarimu paskirtam terminui, pažeidėjas gali susidurti su neigiamomis pasekmėmis, kurios tiesiogiai paliestų ne tik jį, bet ir jo šeimą. Nagrinėjamu atveju apeliantė nenurodė jokių reikšmingų šeimyninių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima svarstyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymą. Byloje Nr. II-75-1057/2019 apylinkės teismas perkvalifikavo pažeidėjo padarytą administracinį nusižengimą iš ANK 416 straipsnio 6 dalies į ANK 416 straipsnio 5 dalį ir atitinkamai paskyrė 6 mėnesių, t. y. minimalų administracinės poveikio priemonės taikymo terminą. Šioje byloje teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminas buvo sumažintas ne pagal ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, o perkvalifikavus nusižengimą į mažiau pavojingą buvo paskirta įstatyme numatyta mažesnė nuobauda. Taigi šių bylų aplinkybės nagrinėjamoje situacijoje neturi jokios įtakos.
11. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta teismas daro išvada, kad Institucijos nutarime taikytas ANK 416 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas negali būti pripažįstamas pažeidžiantis teisingumo, protingumo ar konstitucinius teisinės valstybės principus, todėl Institucijos 2019 m. birželio 3 d. nutarimas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartis paliekami nepakeisti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
I. S. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.