Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Kaupelė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2025 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. LK-N-515 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bausmės pradžia – 2020 m. lapkričio 12 d., pabaiga 2029 m. rugsėjo 12 d.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BVK nustatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tada, jeigu įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Teismas, spręsdamas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, tačiau ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visetą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama individualiai, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo skundu, įvertinęs skundžiamo Komisijos nutarimo turinį ir išanalizavęs teismui pateiktą nuteistojo B. K. asmens bylą, daro išvadą, kad nuteistajam pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nuteistasis yra atlikęs pusę bausmės, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, todėl jis atitinka formalųjį BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo pagrindą, tačiau vien atitikimo minėtoms sąlygoms nepakanka lygtinio paleidimo taikymui. Remiantis BVK 85 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo vietų įstaiga, likus dvidešimt darbo dienų iki nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos pagal šio kodekso 82 straipsnio 1, 2 ar 4 dalį, pateikia lygtinio paleidimo komisijai socialinio tyrimo išvadą, kurioje turi būti pateikiama informacija apie šiam nuteistajam taikytas resocializacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir su šia rizika susijusius pokyčius bausmės atlikimo metu. Taigi, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo privalu atsižvelgti į socialinio tyrimo išvadoje bei nuteistojo asmens byloje užfiksuotus duomenis, o lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Visais atvejais taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai.

Nors nuteistasis skunde nurodė, kad Komisija neatkreipė dėmesio į jo pokyčius bausmės atlikimo metu, tačiau su šiuo teiginiu sutikti negalima. Komisijos nutarime nors ir abstrakčiai, bet nurodyta, kad nuteistasis pirmą kartą teistas, bausmę atlieka atviro tipo kalėjimo lengvojoje grupėje, įsitraukęs į darbinę veiklą, dalyvavo elgesio keitimo terapijoje, pozityvaus užimtumo priemonėse ir programose, padengė įsiskolinimus. Nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės užfiksuotos ir socialinio tyrimo išvadoje – 2023 m. balandžio 5 d. Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje atliktas nuteistojo pirminis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, kurio metu nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2023 m. gruodžio 20 d. atlikus pakartotinį vertinimą, nustatyta žema rizika. Buvo fiksuoti pokyčiai išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti srityje, kadangi nuteistasis pradėjo dirbti. 2024 m. rugsėjo 3 d. pakartotinai atlikus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą Vilniaus kalėjime, nustatyta vidutinė rizika. Atliekant patikslintą vertinimą, 2025 m. gegužės 14 d. nustatyta žema pakartotinio elgesio rizika. Fiksuoti teigiami pokyčiai – pateiktas dokumentas, patvirtinantis gyvenamąją vietą po paleidimo iš įkalinimo įstaigos, nuo 2023 metų dirba, padengė visus turėtus finansinius įsiskolinimus. Taip pat, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – baigė dalyvavimą „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, gauta Resocializacijos skyriaus psichologės pažyma, kurioje nurodyta, kad lankė „Elgesio keitimo terapiją“ ir baigė penkių užsiėmimų kursą, gauta Resocializacijos skyriaus psichologės pažyma, kurioje nurodyta, kad nuteistasis baigė AA/AN užsiėmimų programą, taip pat dalyvavo 64 pozityvaus užimtumo renginiuose bei užsiėmimuose, atliko individualias užduotis dirbantiems, atvykęs į Vilniaus kalėjimą išreiškė norą dirbti, nuo 2024 m. liepos 5 d. buvo įdarbintas, lanko NA susirinkimus, nes jos įvykdytas užsiėmimas, susijęs su narkotinių medžiagų disponavimu. Per paskutinius tris mėnesius neturi galiojančių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis du kartus pažeidė nustatytą įstaigos tvarką (nuobaudos paskirtos nebuvo) bei du kartus skatintas. Teismas taip pat įvertina nuteistojo papildomai pateiktus duomenis apie galimybę deklaruoti gyvenamąją vietą bei patvirtinimą apie turimą darbo vietą lygtinio paleidimo atveju. Taigi visos aukščiau aptartos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia teismui teigiamai vertinti jo siekį keistis pačiam bei keisti savo elgesį. Tačiau pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo vertinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

Nuteistasis papildomai savo skunde nurodė, kad visus kartus išleistas į miestą jokių nuobaudų ar nusiskundimų negavo. Teismas ir šias aplinkybes vertina nuteistojo naudai, bet akcentuoja tai, kad tinkamai atlikti bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Anot nuteistojo, Komisija netinkamai/nepagrįstai vertino kriminogeninius veiksnius. Komisijos nutarime pagrįstai akcentuota, kad nuteistajam būdingas nepakankamas problemų indentifikavimas, sprendimų įgūdžių stoka, veiksmų pasekmių įvertinimo stoka bei orientavimasis į savo asmeninių poreikių patenkinimą. Jam galimai trūksta gilesnių savianalizės įgūdžių, savivertės jausmas per didelis. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis stengiasi save pateikti iš pozityvios pusės, nurodo, jog kaip (duomenys neskelbtini) laikosi (duomenys neskelbtini) tikėjimo. Savivertės jausmas kiek paaukštintas, pasitikintis savimi. Pažymėta, kad nuteistajam būdingas teigiamas savęs vertinimas, savianalizės bei savęs pažinimo įgūdžių stoka, neskatina nuteistojo vidinės motyvacijos psichokorekcijai, todėl jam būdingi elgesio asmenybiniai trūkumai išlieka aktualūs bei galintys skatinti tolesnę nusikalstamo elgesio raišką. Komisijos nutarime taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad nuteistasis negeba įvardinti, kokių žingsnių prireiks siekiant integruotis Lietuvoje. Neaiškūs ateities planai rodo apie trūkstamą požiūrį į nuoseklų gyvenimą. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis kalbėdamas apie ateities planus nurodo, kad nori atsivežti šeimą į Lietuvą, tačiau negeba įvardinti ko prireiks šiems tikslams pasiekti. Nutarime taip pat nurodyta, kad nuteistasis nemoka lietuvių kalbos. Socialinio tyrimo išvadoje lietuvių kalbos nemokėjimas priskiriamas prie dinaminių kriminogeninių veiksnių. Svarbu tai, kad pats nuteistasis po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos planuoja likti Lietuvoje, kaip pats nurodė, ketina atsivežti ir savo šeimą bei „įleisti šaknis Lietuvoje“. Taigi akivaizdu, kad tokiu atveju, nuteistasis nemokėdamas lietuvių kalbos galėtų susidurti su tam tikrais sunkumais ar nepatogumais bandydamas integruotis į visuomenę, darbo rinką ir panašiai. Remiantis socialinio tyrimo išvada, galima teigti, kad šį dinaminį kriminogeninį veiksnį, susijusį su „savęs pažinimo įgūdžių bei objektyvaus elgesio bei asmenybės ypatumų analizavimo ir vertinimo stoka; bei nepakankamu problemų indentifikavimo, sprendimo bei pasekmių įvertinimo įgūdžiais“ nuteistasis galėtų koreguoti pasitelkęs pavyzdžiui psichologų pagalbą arba dalyvaujant psichokorekcijos, intervencinėse programose, orientuotose į savęs pažinimą, problemų atpažinimą ir jų sprendimo įgūdžių lavinimą, formavimą, pasekmių sau ir kitiems analizę, pozityvaus užimtumo priemonėse, tuo tarpu dėl lietuvių kalbos – tęsdamas jos mokymąsi savarankiškai ar kalbos mokymosi kursuose.

Nuteistasis savo skunde akcentuoja norą išeiti į laisvę tam, kad stiprintų šeimos socialinius santykius, nurodo, kad jo laukia artimieji, kurie gyvena užsienyje. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad tarpusavio santykius nuteistasis palaiko su seserimi, žmona ir vaikais bendraudamas per programėlę. Jo šeima gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau norėtų, kad jie persikeltų į Lietuvą. Nuteistojo atžvilgiu priimtame nuosprendyje nurodyta, kad „<...> nurodytu adresu gyvena daugiau nei mėnesį laiko kartu su A., kuri yra jo sugyventinė. Veda bendrą šeimos ūkį <...>“. Pokalbio metu nuteistasis nurodė, kad ji buvo tik jo pažįstama, su ja neketino sieti savo gyvenimo. Nuteistasis siekė įteisinti partnerystę su kita moterimi. Nurodyta, kad moteris su kuria ketina nuteistasis įtvirtinti partnerystę padėjo jam susirasti gyvenamąją vietą po paleidimo iš bausmės atlikimo vietos. Paklausus nuteistojo, ar nekils nesklandumų atvykus į Lietuvą jo žmonai su vaikais, atsakė, kad R. S. išpažįsta (duomenys neskelbtini) tikėjimą, todėl konfliktinių situacijų nebus. Nuteistojo nurodytos aplinkybės užfiksuotos Socialinio tyrimo išvadoje, teismui kelia pagrįstų abejonių dėl šeimos kaip apsauginio kriminogeninio veiksnio. Be to, įvertinus tai, jog šeimos ir artimųjų buvimas egzistavo iki nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistajam būnant laisvėje, ji nebuvo pakankama siekiant atgrasyti jį nuo jo nusikalstamo elgesio, todėl ir šiuo atveju, abejotina, jog jo žmona ir vaikai, esantys svetimoje šalyje, gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Be to, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje nuteistasis buvo pripažintas kaltu ir atlieka jam paskirtą bausmę, nebuvo net užsiminęs apie (duomenys neskelbtini) turimą šeimą (vaikus, žmoną), atvirkščiai, teigė, jog jo sugyventinė buvo viena iš kaltinamųjų.

Nuteistasis savo skunde nurodė, kad jo atlikta paskirtos bausmės dalis yra pakankama, todėl jo manymu, Komisija neturėjo atsižvelgti į jo neatliktos bausmės dalį. Tačiau teismas, su šia nuteistojo daroma išvada nesutinka. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą būtina atsižvelgti ir į likusios neatliktos bausmės dalį. Teismų praktikoje yra pažymima, kad pernelyg išankstinis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymas gali sąlygoti nebaudžiamumo jausmo formavimąsi bei nepakankamą savo neteisėto elgesio ir už tai kylančių teisinių pasekmių įvertinimą bei suvokimą (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1S-300-919/2024, Vilniaus apygardos teismo nutartis 1S-26-497/2025 ir kt.). Nuteistasis siekia būti paleistas lygtinai neatlikęs pakankamai didelės bausmės dalies – 4 metų (asmens byloje nurodyta, kad pabaiga bausmės pabaiga 2029 m. rugsėjo 12 d.). Nors neatliktos bausmės dalis negali būti esmine aplinkybe sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, teismo vertinimu, lygtinio paleidimo taikymas neatlikus tokio dydžio bausmės dalies, galimas tik esant visiškai nepriekaištingam nuteistojo elgesiui, nekylant jokių abejonių dėl galimos tolimesnės resocializacijos neizoliavus jo nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą. Esant pakankamai reikšmingam dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičiui ir pobūdžiui, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai, pasiekti. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Teismas pažymi, kad nuteistasis nurodo Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijas Nr. Rec(2003)22 valstybėms narėms „Dėl lygtinio paleidimo“, kuriomis remiantis, lygtinis paleidimas yra viena iš efektyviausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančiam kelią pakartotiniam pažeidimui bei skatinančią reintegraciją, suteikiant kaliniui planuojamą įsiliejimą į visuomenę. Pažymėtina, kad minėtos rekomendacijos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio dokumentai, kurie nepakeičia įstatymuose nustatytų reikalavimų. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju pagrindinis teisės aktas yra BVK. Be to, kiekvienu atveju bausmę atliekančio nuteistojo pažanga privalo būti vertinama individualiai, todėl abstraktaus pobūdžio nuteistojo skundo argumentai, aptariamų teisės aktų nuostatų nepažeidžia. Taip pat neleidžia pripažinti, kad Komisijos nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Skundžiamo Komisijos nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia skunde deklaratyviai cituojama teismų praktika ar kiti teisės aktai. Be to, nuteistojo nurodyti teisės aktai bei teismų praktika bylose dėl lygtinio paleidimo šioje teismo nutartyje padarytų išvadų nepaneigia, kadangi kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus ir tiek Komisija, tiek teismas spręsdami lygtinio paleidimo taikymo klausimą remiasi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių, kurios šiuo atveju lėmė sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl, įvertinęs nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, jo nuostatas ir mąstymą, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką (įskaitant ir kriminogeninius veiksnius), kuri šiuo metu negali būti laikoma akivaizdžia, teismas sprendžia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Taipogi teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šių teismo išvadų nepaneigia ir nuteistojo skundo argumentai.

Kaip jau minėta, teismas iš tiesų teigiamai vertina tai, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, elgesys bausmės atlikimo metu yra visumoje tinkamas, tačiau jo mąstymo ir elgesio bei su šia sritimi susijusių emocinės gerovės ir nuostatų sritys vis dar kelia pagrįstų abejonių, ar nuteistasis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nuteistasis turėtų toliau įgyvendinti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauti elgesio pataisos programose, koncentruodamasis į savo dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimą, mąstymo ir elgesio, emocinės gerovės ir kitų probleminių sričių sprendimą. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog skundžiamas Komisijos nutarimas, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo B. K. skundą dėl Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos Komisijos 2025 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. LK-N-515 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam B. K..

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.