- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-01-17
- Bylos Nr.
- 1-164-416/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49020-2023-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimondas Noreika
- Kaltinamasis
- R. B.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) (kita gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. B. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas: 2023 m. gruodžio 24 d., apie 18.30 val., atvažiavo į Kalvarijos pasienio užkardos stovėjimo aikštelę, esančią Europos g., Salaperaugio k., Liubavo sen., Kalvarijos sav., vairuodamas automobilį „FORD TRANSIT CUSTOM 310“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu 2023 m. gruodžio 24 d., 18.58 val., jam nustatytas 1,89 promilių girtumas.
Kaltinamasis teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad pervargimas, kelionė iš Junginės Karalystės, nuolatinė įtampa darbe lėmė susiklosčiusią situaciją. Eismo įvykį padarė Lenkijos Respublikos teritorijoje, būdamas blaivus. Dėl pervargimo užmigo prie vairo. Alkoholį vartojo jau atsiskaitęs su asmeniu, su kurio įvyko eismo įvykis. Sugadino savo automobilį ir negalėjo tęsti savo kelionės. Žmonai paskambinti į Lietuvą negalėjo, nes buvo dingęs telefono ryšys. Susidėjo labai daug neigiamų dalykų, todėl bandydamas nusiraminti išgėrė dovanų į Lietuvą vežto viskio. Vėliau sekė neapgalvoti, jam nebūdingi veiksmai – automobilio vairavimas esant neblaiviam. Iki pasienio ruožo buvo netoli. Važiavo prašyti pagalbos, nes jautėsi visiškoje neviltyje. Buvo Kūčių vakaras, labai norėjo grįžti į Lietuvą pas savo šeimą. Tuo metu apie tai, kad važiavo ieškoti pagalbos, būdamas neblaivus, net nepagalvojo. Savo poelgio nepateisina, atsakomybės nevengia, supranta, ką padarė, nusikalstamos veikos neslėpė. Labai išgyvena dėl padaryto nusikaltimo. Turi 3 nepilnamečius vaikus iš ankstesnių santuokų, kuriuos išlaiko. Padedu išlaikyti ir žmonos du sūnus. Žmona šiuo metu nedirba. Mama V. B. yra pensininkė, vieniša. Kiek galėdamas stengiasi palengvinti jos buitį, remia finansiškai. Prašo nepriteisti VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje nurodytos vairuoto automobilio vidutinės rinkos vertės – 14 270 Eur. Tai būtų didžiulė našta šeimai. Prašo išieškoti konfiskuoto turto dalį – iki 5 000 Eur.
Laiduotoja V. B. teismo posėdžio metu prašė sūnų R. B. perduoti jos atsakomybėn pagal laidavimą. Nurodė, kad gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Su sūnumi labai daug bendrauja ir daug kalbėjosi apie jo įvykdytą nusikaltimą. Yra labai artimi.
Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, proceso dalyviai sutiko, todėl byloje įrodymų tyrimas buvo nutrauktas ir buvo išvardinti kiti byloje esantys įrodymai bei dokumentai (vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsnio 2 dalimi).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis:
Liudytoja I. B. parodė, kad automobilis „FORD TRANSIT“, kurį vairavo jos vyras, yra pirktas lizingu. 2023 m. gruodžio 24 d. laukė savo vyro grįžtant. Telefone turi programėlę, kurioje mato judėjimą, kur vyras važiavo, ji matė, kad jis juda link Lietuvos, tačiau vienu momentu, vakare, apie 19.30 val., pastebėjo programėlėje, kad vyras stovi vietoje, nejuda. Vieta, kaip suprato, buvo pasienio ruože, matėsi jog automobilis stovi. Tada savo vyrui paskambino, jis atsiliepęs jai pasakė, kad jį sustabdė policija. Suprato, kad yra išgėręs, daug ko nesugebėjo paaiškinti, prašė atvažiuoti į Kalvarijos pasienio užkardos aikštelę.
Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2023 m. gruodžio 24 d., 18.30 val., gautas VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos jaunesniojo specialisto tarnybinis pranešimas, jog į Kalvarijos pasienio užkardos transporto priemonių stovėjimo aikštelę iš kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai įsuko iš Lenkijos Respublikos atvykstantis automobilis „FORD TRANSIT“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini). Iš automobilio išlipo vairuotojas, nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, nesiorientavo aplinkoje, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. Kilus įtarimui, kad šis galimai yra neblaivus, buvo informuotas Marijampolės AVPK budėtojas. Atvykus Kalvarijos PK pareigūnams, automobilio vairuotojui, turinčiam teisę vairuoti, R. B. alkoholio kiekio matuokliu 18.58 val. nustatytas 1,89 promilių neblaivumas.
Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad nuo 2023 m. gruodžio 24 d., apie 18.30 val., į Kalvarijos pasienio užkardos transporto priemonių stovėjimo aikštelę, adresu Kalvarijos sav., Liubavo sen., Salaperaugio k., Europos g. 21, iš kelio Kaunas -Marijampolė- Suvalkai įsuko iš Lenkijos Respublikos atvykstantis automobilis „FORD TRANSIT“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio priekis buvo deformuotas, matėsi, kad automobilis neseniai turėjo autoįvykį. Iš automobilio išlipo jį vairavęs R. B.. Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, asmuo nesiorientavo vietovėje, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli Pasiteiravus vairuotojo apie atvykimo aplinkybes ir tikslą, jis paaiškino, kad pakeliui turėjo autoįvykį, kurio metu buvo sugadintas jo automobilis, kito automobilio vairuotojui, kuris dalyvavo autoįvykyje jis jau sumokėjo už žalą. Konkrečios autoįvykio vietos vairuotojas nurodyti nesugebėjo. Apie įvykį buvo informuotas Marijampolės AVPK budėtojas. Atvykus Kalvarijos PK pareigūnams, asmuo ir jo dokumentai perduoti tolimesniam tyrimui. Nuo asmens atvykimo į Kalvarijos pasienio užkardą iki Kalvarijos PK pareigūnų atvykimo automobilio vairuotojas alkoholio nevartojo.
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad įvykio vieta yra adresu Europos g. Salaperaugio k., Kalvarijos sav. Pilkos spalvos automobilis „FORD TRANSIT CUSTOM 310“, su Didžiosios Britanijos transporto priemonių valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Automobilio dešinės pusės priekinė dalis yra apgadinta. Vairuotojo pažymėjimas, bei automobilio registracijos liudijimas, kurie iš automobilio buvo paimti ir supakuoti į voką nr.1. Automobilis su užvedimo rakteliais buvo užplombuotas, plombomis Nr. 41346-41349 ir išgabentas į automobilių saugojimo aikštelę.
Alkoholio kiekio matuoklio Drager Alkotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini), kurio patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), žurnalo kopijoje užfiksuota, kad 2023 m. gruodžio 24 d., 18.58 val., R. B. alkoholio kiekiu matuokliu nustatytas 1,89 promilės neblaivumo laipsnis.
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismo vertinimu, asmens kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Neabejotinai įrodyta, kad R. B. 2023 m. gruodžio 24 d., apie 18.30 val., atvažiavo į Kalvarijos pasienio užkardos stovėjimo aikštelę, esančią Europos g., Salaperaugio k., Liubavo sen., Kalvarijos sav., vairuodamas automobilį „FORD TRANSIT CUSTOM 310“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu 2023 m. gruodžio 24 d., 18.58 val., jam nustatytas 1,89 promilių girtumas.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant mamą V. B., todėl būtina įvertinti galimybes nagrinėjamu atveju pritaikyti šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.
Pažymėtina, kad BK 40 straipsnių nuostatų taikymas nuteistojo atžvilgiu yra teismo teisė, bet ne pareiga. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016).
Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011).
Byloje yra pateiktas V. B. prašymas perduoti sūnų jos atsakomybei pagal laidavimą (b. l. 97-100). Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, jis yra neteista (b. l. 104-105), nebausta administracine tvarka (b. l. 106).
Nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, jog kaltinamasis pirmą kartą padarė nesunkią nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, jis anksčiau nebuvo teistas ir (ar) atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, laiduotoja sutinka laiduoti už kaltinamąjį, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų.
Įvertinus visas bylos aplinkybes ir laiduotoją bei kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jų tarpusavio ryšį, teismas sprendžia, kad mama objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Tuo tarpu, duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja, byloje nėra. Taigi, apibendrinant konstatuojama, kad yra pagrindas kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, perduodant jį pagal laidavimą atsakomybei 1 metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, ji gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas sprendžia, kad uždraudimas naudotis specialia teise, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra ne tik reikalingas, bet yra būtinas. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę, jam skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus.
Kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasi automobiliu „FORD TRANSIT CUSTOM 310“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog minėtas automobilis yra pirktas lizingu, jo valdytoja yra I. B. (b. l. 26-28). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, automobilio konfiskavimas netaikomas, sprendžiamas jo vertės išieškojimo klausimas iš kaltinamojo.
Iš byloje esančios VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, kad automobilio „FORD TRANSIT CUSTOM 310“ vidutinė rinkos vertė su PVM yra 14 270 Eur (b. l. 29). Pagal suformuotą teismų praktiką, automobilio vertė turi būti išieškoma su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet išieškant jos vertę atitinkančią pinigų sumą, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas.
Aiškindamas Konstitucijos nuostatas atsakomybės taikymo už teisei priešingas veikas kontekste, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs tai, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu, įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau, negu yra būtina (Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 15 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai).
Be kita ko, tai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018).
Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Šiuo atveju vertinamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, tai, kad nekilo jokie neigiami padariniai, atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę (anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis). Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino vidutinę rinkos vertę iš dalies atitinkanti pinigų suma – 5 000 Eur.
Kardomoji priemonė (rašytinis pasižadėjimas neišvykti) paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.
Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „FORD TRANSIT CUSTOM 310“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktelis, automobilio registracijos liudijimas, pakvitavimu gražinti I. B., nuosprendžiui įsiteisėjus – paliktini grąžinti minėtam asmeniui, kaltinamojo vairuotojo pažymėjimas, saugomas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus – per Marijampolės AVPK perduotinas Jungtinės Karalystės ambasadai Lietuvos Respublikoje.
Kaltinamajam Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo paskirta gynėja. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl gynėjos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo (b. l. 119).
BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Iš BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatų matyti, jog teismui yra nustatyta teisė, bet ne pareiga išieškoti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.
BPK 44 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisės į nemokamą teisinę pagalbą. Be to, teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo gynėjo dalyvavimas baudžiamojoje byloje buvo būtinas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos iš kaltinamojo nepriteisiamos.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303-305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
R. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos V. B., gimusios 1953-07-19, atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
R. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus, baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžią skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos – 2023 m. gruodžio 24 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš kaltinamojo išieškoti konfiskuotino automobilio „FORD TRANSIT CUSTOM 310“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), iš dalies vidutinę rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 000 Eur.
Kardomąją priemonę (rašytinį pasižadėjimą neišvykti) panaikinti paskelbus nuosprendį.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „FORD TRANSIT CUSTOM 310“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktelį, automobilio registracijos liudijimą, pakvitavimu gražintus I. B., nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti grąžintus minėtam asmeniui; kaltinamojo vairuotojo pažymėjimą, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus – per Marijampolės AVPK perduoti Jungtinės Karalystės ambasadai Lietuvos Respublikoje.
Iš kaltinamojo nepriteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Išaiškinti asmeniui, kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.